Byla 2S-1577-153/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Nemuno būstas“ atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-739-962/2015, kuria ieškovės UAB „Nemuno būstas“ ieškinys atsakovei Birštono savivaldybės administracijai dėl Birštono savivaldybės administracijos vykdomo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo procedūros pažeidimų laikytas nepaduotu.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Nemuno būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Birštono savivaldybės administracijai dėl Birštono savivaldybės administracijos vykdomo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo procedūros pažeidimų, kuriuo prašė panaikinti pakartotinį daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo Birštono mieste (b. l. 2–9).

5Prienų rajono apylinkės teismas 2015-04-23 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 37–38). Teismas konstatavo, kad pateiktame ieškinyje nėra nurodytas konkretus ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl pasiūlė patikslinti ieškinio dalyką, t. y. konkrečiai suformuluoti reikalavimus, nurodant, kokį konkretų aktą (data, numeris) prašoma naikinti, ir pateikti prašomą panaikinti aktą ar įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Prienų rajono apylinkės teismas 2015-05-12 nutartimi (b. l. 48–50) laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ginčija Birštono savivaldybės administracijos vykdomą pakartotinį daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, apie jo vykdymą sužinojo 2015 m. balandžio mėnesį, tačiau apie šio balsavimo vykdymą nebuvo paskelbta Balsavimo raštu tvarkos, patvirtintos 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.1. punkte nustatyta tvarka, todėl neįmanoma nustatyti balsavimo raštu procedūros pradžios, galimai atsakovė yra priėmusi vidinį įsakymą dėl pakartotinio balsavimo raštu organizavimo (bet apie jį ieškovei nėra žinoma), ieškovė ginčija faktinius atsakovės atliktus / neatliktus veiksmus. Teismas sprendė, kad netikslus, abstraktus ir platus reikalavimas panaikinti pakartotinį daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo Birštono mieste laikytinas esminiu ieškinio trūkumu, kuris neleidžia suprasti pareikšto reikalavimo esmės ir ribų, sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ir jo ieškovė nepašalino. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad prašomas panaikinti balsavimas yra realus, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ieškovė sužinojo apie skundžiamą balsavimą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-05-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį. Su teismo nutartimi nesutinka remdamasi šiais argumentais:

101. UAB „Nemuno būstas“ nurodė konkretų ir aiškų ieškinio dalyką – ieškinį tenkinti ir panaikinti pakartotinį daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo Birštono mieste. Susipažinus su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, yra aišku, kokius atsakovės veiksmus ginčija ieškovė, o būtent vieną iš bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo etapų. Darytina išvada, jog įmanoma lengvai identifikuoti ir išgryninti atsakovės veiksmus, kuriuos ginčija ieškovė, ir patikrinti jų atitiktį teisės aktams.

112. Ieškovė bendravo su atsakove iki kreipimosi į teismą, siekdama gauti informaciją apie vykdomą balsavimą raštu, tačiau atsakovė atsisakė suteikti duomenis ar bent leisti su jais susipažinti, todėl vienintelis kelias patikrinti atsakovės vykdomų veiksmų teisėtumą yra teisminis nagrinėjimas. Teismas skundžiama nutartimi užkirto kelią ieškovei ginti savo interesus teisme (CPK 5 straipsnis).

123. Teismas nepagrįstai susiaurino viešojo administravimo sąvoką iki teisės akto priėmimo, kurį tik ir gali skųsti ieškovė. Atsakovės padaryti pažeidimai nebūtinai turi pasireikšti neteisėto teisės akto priėmimu, bet gali būti skundžiamas atsakovės veikimas ar neveikimas.

134. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o faktinį ieškinio pagrindą ieškovė ieškinyje nurodė aiškiai. CPK 137 straipsnio 2 dalis numato baigtinį ieškinio nepriėmimo pagrindų sąrašą, tarp kurių nėra numatytas netinkamas ieškinio dalyko suformulavimas.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

17Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18Pagal civilinio proceso teisės normas, teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

19Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių padarinių. Ieškovas ieškinyje privalo aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), o formuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką, jį turi išdėstyti aiškų ir konkretų. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniame dokumente ieškinio pagrindas ir dalykas negali būti formuluojami taip, kad jie būtų abstraktūs, netikslūs ir prieštarautų vienas kitam. Ieškinio pagrindo ir dalyko prieštaravimas tarpusavyje šalintinas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013).

20Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį ieškovo pateiktą procesinį dokumentą (ieškinį), nustatė, kad paduotas ieškinys yra su trūkumais – ieškinio reikalavimas yra netikslus, abstraktus, sprendė, kad nustatytas ieškinio trūkumas laikytinas esminiu ir turi būti šalinamas ieškinio priėmimo stadijoje. Kaip jau minėta anksčiau, ieškinio esmę sudaro du pagrindiniai jo elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Kaip matyti iš pateikto ieškinio turinio, ieškinyje apeliantė nurodė, jos nuomone, keliamam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), t. y. 2015-03-05 vyko Birštono miesto savivaldybės balsų skaičiavimo komisijos (toliau – Komisija) posėdis dėl balsavimo rezultatų Birštono savivaldybės administracijos paskelbto bei organizuoto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo Birštono mieste, kuriame ieškovės atstovai dalyvavo stebėtojų teisėmis ir užfiksavo šiukščius Komisijos padarytus pažeidimus, todėl ieškovė prašė nušalinti Komisiją ir pripažinti jos sprendimą nutraukti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo neteisėtu, taip pat nurodė argumentus dėl Komisijos sprendimo neteisėtumo ir kitų padarytų esminių procedūros pažeidimų, Komisijos 2015-03-17 papildomo posėdžio protokolo nesurašymo ir balsavimo duomenų slėpimo nuo ieškovės, taip pat kad ieškovei yra žinoma apie atsakovės vykdomą, ieškovės nuomone, slaptą pakartotinį balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo, kuris yra naikintinas dėl Komisijos padarytų pažeidimų ir prieštaraujantis Balsavimo raštu tvarkos 3.1 p. Apeliantė suformulavo ir reikalavimą (ieškinio dalyką) – panaikinti pakartotinį daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo Birštono mieste. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Kaip nustatyta, apeliantė prašė panaikinti pakartotinį daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo Birštono mieste, o nurodė aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia jau vykusio pirminio balsavimo Komisijos sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, nepateikė jokių įrodymų ir duomenų apie, ieškovės nuomone, vykstantį pakartotinį balsavimą, kurį prašo panaikinti, taip pat ir nepateikė teismui prašymo dėl įrodymų išreikalavimo CPK 199 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumą atitinka šio instituto paskirtį – pateiktas ieškinys nėra aiškus, negalima suprasti pareikšto reikalavimo esmės ir ribų, reikalavimo pagrindas nesutampa su reikalavimo dalyku. Pažymėtina, kad apeliantė neskundė pirmosios instancijos teismo 2015-04-23 nutarties, kurioje konstatuoti ieškinio trūkumai, sutiko su teismo nutartyje nurodytais motyvais, nutartis yra įsiteisėjusi.

21Dėl kitų apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio1 dalies 1 punktas).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

24Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „Nemuno būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 5. Prienų rajono apylinkės teismas 2015-04-23 nutartimi nustatė ieškovei... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Prienų rajono apylinkės teismas 2015-05-12 nutartimi (b. l. 48–50) laikė... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo... 10. 1. UAB „Nemuno būstas“ nurodė konkretų ir aiškų ieškinio dalyką –... 11. 2. Ieškovė bendravo su atsakove iki kreipimosi į teismą, siekdama gauti... 12. 3. Teismas nepagrįstai susiaurino viešojo administravimo sąvoką iki teisės... 13. 4. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Atskirasis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria teismas... 18. Pagal civilinio proceso teisės normas, teisė kreiptis į teismą... 19. Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs.... 20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį ieškovo pateiktą... 21. Dėl kitų apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako,... 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atskirojo skundo... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337... 24. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti...