Byla 2A-872-109/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „OST LOGISTIK“ atstovui advokatui Mindaugui Šinkūnui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir Ko“ atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir ko“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-249-435/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „OST LOGISTIK“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“ ir OST- WEST Cargo GmBH, tretiesiems asmenims OOO „Rudinom Baustoffhandel“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl nuostolių praradus krovinį priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „OST Logistik“ prašė solidariai iš atsakovų UAB „Ivetra ir Ko“, Ost-West Cargo GmBH priteisti 18 529,59 Lt nuostolių atlyginimo, CMR konvencijos nustatytas 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-12-12 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties pagrindu ieškovas UAB „Ost Logistik“ iš trečiojo asmens OOO „Rudicom Baustoffhandel“ įgijo 18 529,59 Lt dydžio piniginį reikalavimą, kylantį iš atsakovų OST-WEST Cargo GmBH ir UAB „Ivetra ir Ko“ pareigos atlyginti OOO „Rudicom Baustoffhandel“ dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius. 2006-11-20 OOO „Rudicom Baustoffhandel“ įsigijo 18 529,59 Lt vertės statybinių medžiagų (vamzdžių). 2006-11-13 OOO „Rudicom Baustoffhandel“ ir ieškovas sudarė transporto ekspedicinių paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo organizuoti krovinio (statybinių vamzdžių) gabenimą maršrutu Maskva (Rusijos Federacinė Respublika) - Kamenz (Vokietijos Federacinė Respublika). Ieškovas, organizuodamas krovinio gabenimą pasitelkė atsakovą OST-WEST Cargo GmBH – pateikė jam krovinio pervežimo užsakymą tarptautiniu maršrutu Maskva - Kamenz. Atsakovas OST-WEST Cargo GmBH faktiškai krovinio negabeno, o savo prievolei įvykdyti pasitelkė kitą asmenį, atsakovą – UAB „Ivetra ir Ko“. Tokiu būdu OOO „Rudicom Baustoffhandel“ nuosavybės teise priklausantis krovinys buvo patikėtas vežti atsakovui - UAB „Ivetra ir Ko“.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovų UAB „Ivetra ir Ko“ ir OST- WEST Cargo GmBH, solidariai ieškovo UAB „OST LOGISTIK“, naudai 18 529,59 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2008-01-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo UAB „Ivetra ir Ko“ ieškovo UAB „OST LOGISTIK“ naudai 277,95 Lt žyminio mokesčio, 1 751,84 Lt vertimo išlaidų ir 1 239,00 Lt išlaidų advokato pagalbai, o valstybės naudai – 28,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš atsakovo OST- WEST Cargo GmBH ieškovo UAB „OST LOGISTIK“ naudai 277,95 Lt žyminio mokesčio, 1 751,84 Lt vertimo išlaidų ir 1 239,00 Lt išlaidų advokato pagalbai, o valstybės naudai – 28,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, vadovavosi byloje surinktais rašytiniais įrodymais, CMR konvencija, numatančia, kad krovinio nepristačius 30 dienų nuo krovinio pristatymo termino (sutartyje), jis laikomas prarastu (Konvencijos 20 str. 1 p.). Vežėjų kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama (CMR konvencijos 17, 18 str., LAT Senato nutarimo Nr. 31, 23p.), kas reiškia, jog jei krovinys prarastas vežimo metu - laikoma, kad dėl to kaltas vežėjas - nebent šis įrodo, jog krovinys prarastas esant jo atsakomybę šalinančioms aplinkybėms. CMR konvencijos 12 str. 1 p. numatyta, kad tik krovinio siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. LAT senato 2001-06-15 nutarimo Nr. 31 18 p. numatyta, kad pagal CMR konvencijos 12 str. nuostatas, vežėjas privalo vykdyti tik krovinio siuntėjo instrukcijas, nes priešingu atveju jis atsako už patirtus dėl to nuostolius. CMR konvencijos 16 str. 2 p. numatyta vežėjo teisė iškrauti krovinį tik esant tam tikroms sąlygoms, numatytoms CMR konvencijos 14 str. 1 p. ir 15 str. Šiuo atveju, atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ vykdė ne kroviniu disponuojančio asmens, o kito vežėjo OST-WEST Cargo GmBH nurodymą krovinį iškrauti kitu adresu, t. y. į OST-WEST Cargo GmBH sandėlius, kas reiškia, jog krovinys, pažeidžiant CMR konvencijos nuostatas buvo neteisėtai sulaikytas ir nepristatytas krovinio gavėjui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad vežėjas, savavališkai nepristatęs krovinio į krovinio siuntėjo nurodytą vietą, yra atsakingas už siuntėjui padarytus nuostolius. Byloje kilo ginčas ir dėl to, ar tikrasis krovinio siuntėjas UAB „Ivetra ir Ko“ turėtų būti atsakingas ieškovui, kadangi jis vykdė tik kito vežėjo OST-WEST Cargo GmBH nurodymus, su kuriuo juos siejo sutartiniai įsipareigojimai, kai su ieškovu UAB „Ivetra ir Ko“ jų nesiejo jokie įsipareigojimai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Be to, netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Tokiu būdu, OST-WEST Cargo GmBH, 2006-11-10 sudaręs sutartį su UAB „Ost Logistik“ dėl krovinio vežimo tapo vežėju pagal CMR konvenciją. UAB „Ivetra ir Ko“, vykdydama sutartį su OST-WEST Cargo GmBH, priėmė krovinį pervežti ir jį faktiškai gabeno savo vardu bei rizika. Dėl to teismas laikė, kad krovinio kontrolė teisine prasme buvo perėjusi UAB „Ivetra ir Ko“, taigi ji laikytina kitu (antruoju) vežėju CMR konvencijos 34 straipsnio prasme. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju vežimą CMR konvencijos prasme vykdė du vežėjai, kai UAB „Ivetra ir Ko“ buvo faktinis vežėjas ir būtent jis nepristatė krovinio į siuntėjo nurodytą vietą, teismo nuomone, ieškovas įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl visų iš pervežimo kilusių nuostolių atlyginimo iš abiejų vežėjų. Faktinė situacija, kai skolininkų daugeto atveju atsakomybė grindžiama principu „vienas už visus“ (kreditoriui suteikiama galimybė reikalauti taikyti atsakomybę pilna apimtimi tiek vieno skolininko, tiek ir jų visų atžvilgiu), kvalifikuotina kaip solidarinė atsakomybė. Dėl trečiojo asmens prašymo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, teismas pasisakė, kad toks prašymas atmestinas, kadangi ieškovas ieškinį į teismą išsiuntė 2007-12-20 (1 t. b. l. 114), ieškinys teisme gautas 2007-12-27 (civ. byla Nr. 2-7895-717/2008, b. l. 2), kurį teisėja O. Valentukevičiūtė 2008-01-03 nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti (civ. byla Nr. 2-7895-717/2008, b. l. 6, 7, 38, 39).

5Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-26 sprendimą, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Ivetra ir Ko“ ieškovo naudai priteista 18 529,59 Lt už krovinio praradimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2008-01-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje ieškinį atmesti, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas remiasi LAT praktikos analize bei CMR konvencijos nuostatomis, kas patvirtina, kad vežėju CMR konvencijos prasme yra Ost-West Cargo ir turi atsakyti siuntėjui kaip vežėjas nepaisant to, kad faktiškai krovinį vežė UAB „Ivetra ir Ko“. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė asmenį, atsakingą už krovinio praradimą ir dėl šios priežasties nepagrįstai priteisė už krovinio praradimą iš atsakovo UAB „Ivetra ir Ko“. Apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas įgijo teisę reikšti ieškinį abiems vežėjams solidariai, tačiau tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, kadangi LR CK 6.6 str. 1 dalis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (ji atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais); apeliantas pažymi, kad teismas nenurodė materialinės teisės normos, kurios pagrindu taikė solidariąją atsakomybę, todėl sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu. UAB „Ivetra ir Ko“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai nei su ieškovu UAB „Ost Logistik“, nei su trečiuoju asmeniu OOO „Rudicom Baustoffhandel“, taip pat CMR konvencijos 3 str. reglamentuoja, kad taikant šią konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų vežėjų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojosi, kai šie agentai ar kiti vežėjai vykdė jo įpareigojimus. Atitinkamai apeliantas pažymi, kad UAB „Ivetra ir Ko“ vykdė savo sutarties kontrahento Ost-West Cargo įpareigojimus duotus 2006-11-20 Ost-West Cargo patikslintame užsakyme, kuriame buvo nurodyta kita išsikrovimo vieta - Hofmann&Co GmbH Reinsberger Strabe 22 OT Hirschfeld, į kurią krovinys ir buvo pristatytas ir dėl to ginčo byloje nekilo, todėl sutinkamai su nurodytomis teisės normomis atsakyti už krovinio praradimą ieškovui turėjo vežėjas, davęs tokius nurodymus, t. y. Ost-West Cargo.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „OST Logistik“ prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pirmosios instancijos teismas, teisingai ir objektyviai išaiškinęs bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas bei padarė tinkamas ir pagrįstas išvadas. Motyvuose nurodo:

71) Dėl solidarios vežėjų atsakomybės. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ buvo krovinio faktinis vežėjas. To neginčija ir pats Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“. Apelianto teiginiai, kad Atsakovas OST-WEST Cargo Ieškovo atžvilgiu taip pat veikė kaip vežėjas CMR konvencijos prasme, Apelianto solidarios atsakomybės už krovinio nepristatymą nepanaikina. Tiek CMR konvencija, tiek Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojama praktika pripažįsta solidarią susitariančio vežėjo ir faktinio vežėjo atsakomybę: „O aplinkybė, kad faktinis vežėjas yra įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas, reiškia, kad toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika, todėl laikoma, kad jis savo veiksmais prisijungia prie siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių ir tai sukelia siuntėjui teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus ne tik susitariančiam vežėjui pagal CMR 3 str. ir 36 str. kaip pirmajam vežėjui, bet ir tiesiogiai faktiniam vežėjui kaip antrajam vežėjui pagal CMR konvencijos 36 str.“ (2007-11-29 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007); Lietuvos Aukščiausio Teismo senato nutarimu Nr. 31 aprobuotos Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgos XVI skyrius: „Jei vežėjas yra antrasis ar kiekvienas kitas vežėjas CMR konvencijos 34 str. prasme, jis bus atsakingas už atitinkamą praradimą, sugadinimą ar pavėlavimą ir nesant jo konkrečios kaltės. Tai reiškia, kad jam negali būti taikomos 17 str. 2 punkto nuostatos apie tai, kad jis neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti „dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo numatyti, ir pasekmių, kurių jis negalėjo išvengti“. Jam nepakanka įrodyti tik savo negalėjimo numatyti aplinkybes ir išvengti pasekmių. Tokiu atveju vežėjas turėtų įrodinėti, kad nei jis pats, nei kiti pervežime dalyvavę vežėjai to negalėjo numatyti ir išvengti.“ Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ priimdamas krovinį pagal CMR važtaraštį Nr. 0002666 tapo sutarties dalyviu tokiomis pat sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje, jo solidari atsakomybė neginčytina. Be to, pažymėtina ir tai, kad krovinio pristatymo adreso keitimo priežastys Atsakovui UAB „Ivetra ir Ko“ taip pat buvo žinomos. Užsakyme, keičiančiame pristatymo adresą, Atsakovas OST-WEST Cargo Atsakovui UAB „Ivetra ir Ko“ nurodė: „Klientas nemoka, prašom iškrauti Reinsburger g. 22, Hiršfelde“. Taigi, Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ vykdydamas ne krovinio Ravėjo ar siuntėjo, o OST-WEST nurodymus žinojo, kad jie yra neteisėti ir kad tokių nurodymų vykdymas padarys nuostolius krovinio gavėjui (klientui). Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad esant vežėjų daugetui teismas turėjo nustatyti, kuris iš vežėjų yra atsakingas už krovinio praradimą. Toks Apelianto teiginys nėra pagrįstas. Ieškovas ieškinį reiškė abiems vežėjams solidariai, kurių kaltė, vadovaujantis CMR konvencija, yra preziumuojama ir buvo įrodyta. Atsakovai nepaneigė savo kaip vežėjų atsakomybės, dėl to Ieškovo reikalavimai tenkintini, o dėl žalos atsakingo vežėjo nustatymas yra jau kitos bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas, kadangi CMR konvencijos 37 str. nustato, jog: „vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu...“.

82) Dėl Atsakovų tyčios ir krovinio sulaikymo teisės. Apeliantas skunde nurodo, jog nepristatytos prekės, dėl kurių ir kilo šis ginčas, buvo sulaikytos dėl Ieškovo įsiskolinimų. Atsakovas taip pat apeliuoja į aplinkybes, kad buvo pažeistas sutartyje nustatytas krovinio pateikimo vežėjui terminas. Šie Apelianto dėstomi teiginiai nepagrįsti. Vykdant tarptautinį vežimą vežėjas neturi teisės sulaikyti krovinį, kadangi jis nėra kroviniu disponuojantis asmuo. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-128/2006, 2006-03-01 nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog: „pagal CMR konvencijos 12 straipsnio nuostatas vežėjas privalo vykdyti krovinio siuntėjo instrukcijas, nes priešingu atveju jis atsako už patirtus dėl to nuostolius. [...] Nesant sąlygų, numatytų CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punkte ir 15 straipsnyje, vežėjas neturėjo teisės sulaikyti siuntėjo krovinį CK 4.229 straipsnio ir 6.813 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes šalių santykiams iki krovinio iškrovimo taikytinos CMR konvencijos normos. Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikė vežėjui teisės, nevykdant siuntėjo instrukcijos, perduoti krovinį saugoti trečiajam asmeniui (CMR konvencijos 16 straipsnio 2 punktas).“ Bet kokiu atveju savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį (t. y. turi būti proporcingi pažeidimui) ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų. Nekyla jokių abejonių, jog 18 529,59 Lt vertės krovinio sulaikymas dėl abejotinų ir ginčytinų Atsakovo nuostolių, pažeidžia savigynos taikymo reikalavimus ir yra neteisėti. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog nagrinėjant bylą nenustatyta UAB „Ivetra ir Ko“ tyčinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai Apelianto nuomone žala turėtų būti Ieškovui priteisiama vadovaujantis CMR konvencijos 23 str. 3 d. nuostatomis, taikant 8,33 SDR atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą dydį. Ieškovui sunku būtų Atsakovo kaltės laipsnį vertinti kaip nors kitaip nei tiesiogine tyčia, atsižvelgiant į tai, kad krovinio gavėjui priklausantis krovinys buvo sulaikytas be jokio teisėto pagrindo ir krovinio „sulaikymo“ aplinkybės ir motyvai Apeliantui buvo žinomos. Neteisėtų nurodymų vykdymas kaltės laipsnio nekeičia. Net ir nustačius, kad Apelianto veiksmuose nebūta tyčios, solidariai atsakingi vežėjai šiuo atveju privalo atlyginti visus Ieškovo patirtus nuostolius. Skaičiuojant krovinio gavėjo nuostolius pagal civilinę vežėjo atsakomybę ribojantį 8,33 SDR vienetą už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, kompensacinis dydis vis tiek visiškai padengia prarasto krovinio vertę, kadangi krovinio svoris buvo didelis. Konvencijos 23 str. 7 p. nurodo, kas yra atsiskaitymo vienetas, bei numato, kad SDR (Special Drawing Right) - tai Tarptautinio Valiutos Fondo įvestas sąlyginis atsiskaitymo vienetas. Oficialus SDR kursas skelbiamas Lietuvos banko internetiniame portale adresu http://www.lb.lt/exchange/default.asp. Sutarties vykdymo momentu (2006-11-21) oficialus SDR kursas buvo 3,9850 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad prarasto krovinio masė buvo 18 703,00 kg, kompensacija už prarastą krovinį negalėtų būti didesnė nei 620 847,02 Lt. Akivaizdu, kad reali krovinio vertė ir dėl jo praradimo reikalaujami nuostoliai šios sumos neviršija.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo jį patenkinti. Nurodo:

101. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė laiku. CMR konvencijoje yra nustatyti senaties terminai taikomi tiek ieškiniams ir pretenzijoms vežėjui, tiek ir vežėjo ieškiniams kitiems vežimo santykio dalyviams. CMR Konvencijos 32 str. nustato vienerių metų ieškininės senaties terminą dėl vežimų, taikant šią konvenciją. Kadangi ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi, vadovaudamasis CMR konvencijos 20 str. 1 punkto nuostatų pagrindu, t. y. ieškovas ieškinyje nurodė, jog, vadovaudamasis CMR konvencijos nuostata „krovinio nepristačius 30 dienų nuo krovinio pristatymo termino (sutartyje) (t. y. šiuo atveju krovinys turėjo būti pristatytas 2006-11-21), jis laikomas prarastu (CMR konvencijos 20 str. 1 p.)“, laiko krovinį dingusiu, todėl senaties termino skaičiavimo eiga prasideda trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui. Ieškovo atžvilgiu, ieškinio pareiškimui nustatytas vienerių metų senaties terminas prasidėjo 2006-12-21 ir baigėsi 2007-12-21. Ieškovo ieškinys Kauno miesto apylinkės teisme pateiktas 2007-12-27, t. y. pasibaigus vienerių metų ieškinio senaties terminui.

112. Teismas neteisingai nustatė asmenį, atsakingą už krovinio praradimą ir dėl šios priežasties nepagristai priteisė už krovinio praradimą iš atsakovo UAB „Ivetra ir Ko“. Apelianto UAB „Ivetra ir Ko“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai nei su ieškovu UAB „Ost Logistik“, nei su trečiuoju asmeniu OOO „Rudicom Baustoffhandel“. UAB „Ivetra ir Ko“, pagal susitarimą su atsakovu OST-WEST Cargo GmBH dėl krovinio pervežimo Nr. 2009/5190, vykdydamas OST-WEST Cargo GmBH nurodymus pagal minėtą užsakymą, krovinį - statybinius vamzdžius, 2008-11-20 gavęs atsakovo OST-WEST Cargo GmBH patikslintą užsakymą, 2006-11-30 pristatė į patikslintame užsakyme Nr. 2009/5190 nurodytą iškrovimo vietą - Hofmann&Co GmBH Reinsberger Strase 22 OT Hirschfeld. Minėto krovinio pristatymą į nurodytą patikslintą iškrovimo vietą adresu Hofmann&Co GmBH Reinsberger Strase 22 OT Hirschfeld, patvirtina gavėjo žyma ir parašas 24 krovinio važtaraščio (CMR) grafoje (pagrindas: krovinio važtaraščio 2006/5730 nuorašas). LAT savo apžvalgoje dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas yra nurodęs, jog ,,krovinio pristatymu į paskirties vietą (CMR konvencijos 13 str. 1 p.) laikytinas krovinio pristatymas į CMR važtaraštyje nurodytą vietą arba pakeistą siuntėjo reikalavimu paskirties vietą (CMR konvencijos 12 str. 1 p.), tai suteikia teisę gavėjui reikalauti iš vežėjo perduoti jam antrąjį važtaraščio egzempliorių bei perduoti jam krovinį, parašu patvirtinant apie krovinio gavimą. Vežėjo atsakomybė už krovinį laikytina pasibaigusia, jei važtaraštyje nurodytas gavėjas arba siuntėjo reikalavimu nurodytas gavėjas priims krovinį ir pasirašys važtaraštyje, liekančiame vežėjui, nors vėliau ir teigtų, kad krovinys nebuvo pristatytas į važtaraštyje nurodytą vietą.“ Be to, CMR konvencijos 3 str. reglamentuoja, kad taikant šią konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų vežėjų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojosi, kai šie agentai ar kiti vežėjai vykdė jo įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis minėtomis CMR konvencijos nuostatomis, apeliantas sutartį dėl pervežimo buvo sudaręs su atsakovu OST-WEST Cargo GmBH, kurią vykdydamas, krovinį pristatė į atsakovo OST-WEST Cargo GmBH atsiųstame patikslintame užsakyme Nr. 2006/5190 nurodytą vietą. UAB „Ivetra ir Ko“ pristačius ir perdavus krovinį į atsakovo OST-WEST Cargo GmBH patikslintame užsakyme Nr. 2006/5190 nurodytą išsikrovimo vietą ir dėl to ginčo byloje nekilo, krovinio valdymas (krovinio kontrolė) buvo perduotas OST-WEST Cargo GmBH nurodytam asmeniui. Todėl už krovinio praradimą ieškovui UAB „Ost Logistik“ atsakingas vežėjas OST-WEST Cargo GmBH. Be to, krovinys (statybiniai vamzdžiai) nebuvo pateiktas sutartyje Nr. 213 (2006-11-15) ir transporto ekspedicijos paslaugų paraiškoje Nr. 58 (2006.11.15-16) numatytais terminais, t. y. numatytoje pakrovimo vietoje ir numatyta pakrovimo data. Atsakovo automobiliai buvo persiųsti į kitą pakrovimo vietą (Rusija, Rostovo sritis, Gigant gyvenvietė) ir pakrovimas realiai įvyko tik 2006-11-21. Šias aplinkybes patvirtina krovinio (statybinių vamzdžių) įsigijimo dokumento - 2008-11-20 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 004, taip pat vežimo važtaraščio (CMR), kuriame padaryta atžyma, jog vamzdžiai pristatyti į pakrovimo vietą, pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 004, buvo tik 2006-11-21. Taigi krovinio pateikimo pakrauti terminas ir pakrovimo vieta buvo pažeisti ne dėl nuo atsakovų OST-WEST Cargo GmBH ir UAB „Ivetra ir Ko“ priklausiusių aplinkybių, kadangi transporto priemonės į pasikrovimo vietą atvyko laiku, tačiau krovinio važtaraštyje (CMR) nurodyto siuntėjo (pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 004 vamzdžių pardavėjo OOO „Energopromservis-C“) buvo persiųstos į kitą pasikrovimo vietą (pagrindas: krovinio važtaraštis (CMR)). Ieškovas pažeidė sutartimi Nr. 213 numatytą pareigą nustatytu terminu (2006-11-15) pateikti krovinį vežėjui, dėl to ieškovo ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog krovinys į paskirties vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje turėjo būti pristatytas sutartyje Nr. 213 nurodytu terminu, t.y. 2006-11-21, susiklosčiusiomis aplinkybėmis, t. y. ne dėl atsakovų kaltų veiksmų, objektyviai būtų buvusi net neįmanoma. Todėl UAB „Ost Logistik“ nepagrįstai teigia, jog krovinys (statybiniai vamzdžiai) į paskirties vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje turėjo būti pristatytas 2006-11-21 (sutartyje numatytu terminu) ir kad atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ krovinio į paskirties vietą numatytu terminu nepristatė, todėl UAB „OST Logistik“, vadovaudamasis CMR konvencijos nuostata, jog „krovinio nepristačius 30 dienų nuo krovinio pristatymo termino (sutartyje), jis laikomas prarastu (CMR konvencijos 20 str. 1 p.)“, laiko krovinį dingusiu. Taigi krovinys buvo ne prarastas, kaip savo ieškinyje nepagrįstai nurodo ieškovas, o buvo sulaikytas dėl to, kad nebuvo įvykdytos (įvykdytos netinkamai) ieškovo pareigos, pagal su atsakovu OST-WEST Cargo GmBH sudarytą krovinio vežimo sutartį Nr. 213. Ieškovui pažeidus krovinio pakrovimo pateikimo terminą, atsakovas patyrė nuostolių, t. y. susidarė prastovos. Apie tai ieškovas buvo raštiškai informuotas 2006-11-23 laišku, kuriame atsakovas draugiškai paprašė atlyginti jo patirtus nuostolius, susidariusius dėl ieškovo kaltės. Pakartotinai su prašymu atlyginti susidariusius nuostolius dėl ieškovo pareigų neįvykdymo, ieškovas buvo raštiškai informuotas 2006-11-29, 2006-12-01 laiškais. Kadangi ieškovas nuostolių neatlygino, krovinys buvo sulaikytas, t. y. areštuotas. Todėl ieškovo ieškinyje nurodomas argumentas, kad krovinys prarastas dėl tyčinių UAB „Ivetra ir Ko“ veiksmų yra nepagrįstas ir neįrodytas. Be to, nagrinėjant bylą nenustatyta UAB „Ivetra ir Ko“ tyčinių veiksmų. UAB „Ivetra ir Ko“ vykdė savo sutarties kontrahento OST-WEST Cargo įpareigojimus, duotus 2006-11-20, pagal tarp jų sudarytą pervežimo užsakymą Nr. 2006/5190. Byloje esanti informacija ir rašytiniai dokumentai patvirtina, kad krovinys yra OST-WEST Cargo valdyme ir ieškovas gali jį atsiimti. Pirmos instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo šių aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės, tuo pažeidė LR CPK 185 str. reikalavimus.

123. Dėl draudimo teisinių santykių su apeliantu UAB „Ivetra ir Ko“ - tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Ivetra ir Ko“ 2006-11-14 buvo sudaryta vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas CMRL Nr. 103977), kuria laikotarpiu nuo 2006-11-18 iki 2007-11-18 UAB DK „PZU Lietuva“ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (toliau tekste - Taisyklės) pagrindu buvo apdrausta krovinių vežėjo, t. y. UAB „Ivetra ir Ko“, automobiliais atsakomybė (atsakomybė dėl krovinio pervežimo pagal 1956 m. CMR konvenciją). Atitinkamai, draudžiamasis įvykis yra siejamas su UAB „Ivetra ir Ko“ civilinės atsakomybės nustatymu ir įrodymu. Taisyklių 10.1, 11.1, 11.2 punktai numato, kad priklausomai nuo draudimo sutarties turinio, draudikas apdraudžia krovinių vežėjo atsakomybę, numatyta su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje, naudojant draudėjui priklausančias transporto priemones skirtas krovinių vežimams (įskaitant ne mažiau kaip pusei metų išsinuomotas ir lizingo būdu gautas transporto priemones); apdraudžiama draudėjo atsakomybė numatyta 1956 m. pagal „Tarptautinio krovinių vežime keliais sutarties konvenciją (CMR)“, pagal kitą nacionalinę teisę kiek ja gali remtis turintis teisę į draudimo išmoką, bet neviršijant CMR konvencijos nuostatų. Vadovaujantis Taisyklių 12.1. p., šis draudimas apima pagrįstų pretenzijų dėl nuostolių kroviniui atlyginimo patenkinimą ir nepagrįstų atmetimą, kai dėl nuostolių atlyginimo draudėjui yra teikiami teisėto pretenzijos reiškėjo reikalavimai. Vadovaujantis LR CK 6.245-6.249 str. yra išskiriamos keturios sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Civilinė atsakomybė asmeniui kyla tik nustačius bei konstatavus visas aukščiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Nors vienos iš šių sąlygų nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės kilimo galimybę, tuo pačiu civilinės atsakomybės draudiko pareigą atlyginti padarytą žalą, Draudėjas UAB „Ivetra ir Ko“ savo sutartinius įsipareigojimus numatytus tarp jo ir užsakovo OST-WEST Cargo GmBH sudarytoje vežimo sutartyje įvykdė, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Ivetra ir Ko“ yra atsakinga už prarastą krovinį. Civilinėje byloje nenustatyta bei neįrodyta, kad žala atsirado dėl UAB „Ivetra ir Ko“ neteisėtų veiksmų ieškovas neįrodė, nenustatytos ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Atitinkamai trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos. Jeigu ir būtų įrodyta UAB „Ivetra ir Ko“ civilinė atsakomybė dėl aukščiau minėto įvykio, pagal Taisyklių 14.1.15. punktą „kai nuostolių priežastimi yra krovinio pristatymas klaidingam jo adresatui arba neteisėtam jo gavėjui“, minėtas įvykis būtų laikomas nedraudiminiu, kadangi apie šį įvykį nustatyta tvarka ir terminais draudėjas nebuvo informuotas.

13Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.

15Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

16Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17Įvertinusi byloje esančius dokumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas UAB „OST LOGISTIK“ priėmė iš trečiojo asmens OOO „Rudicom Baustoffhandel“ Transporto ekspedijavimo paslaugų paraišką Nr.58 dėl naudotų vamzdžių pervežimo iš Rusijos į Vokietijos miestą Kamenz (T.I, 18-20 b.l.). Ieškovas UAB „OST LOGISTIK“ pats krovinio nevežė, o sudarė krovinių vežimo sutartį Nr.213 su atsakovu OST- WEST Cargo GmBH (21-23 b.l.). Atsakovas OST- WEST Cargo GmBH krovinio taip pat nevežė, bet pateikė transporto užsakymą atsakovui UAB „Ivetra ir Ko“ dėl krovinio pervežimo (T.I, 98-101 b.l.). Krovinį faktiškai vežė atsakovas UAB „Ivetra ir ko“, tai patvirtina byloje esantys CMR važtaraščiai, kuriuose krovinio vežėju nurodytas atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ (T.I, 24-31 b.l). Byloje nėra ginčo, kad krovinys trečiajam asmeniui OOO „Rudicom Baustoffhandel“ iki šiol nėra pristatytas. Trečiasis asmuo OOO „Rudicom Baustoffhandel“ 2007 m. gruodžio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui UAB „OST LOGISTIK“ reikalavimo teisę į dėl krovinio neatgabenimo padarytos žalos atlyginimą (7-9 b.l.).

18Iš tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusių teisinių santykių matyti, kad ieškovas UAB „OST LOGISTIK“, sudaręs sutartį su krovinio savininku (trečiuoju asmeniu OOO „Rudicom Baustoffhandel“) pats tiesiogiai krovinio nevežė, bet dėl vežimo paslaugos susitarė su kitu asmeniu (atsakovu OST- WEST Cargo GmBH), kuris krovinio taip pat nevežė, o sudarė vežimo sutartį su atsakovu UAB „Ivetra ir Ko“, faktiškai vežusiu krovinį.

19Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad būtina teisingai nustatyti tarptautinio vežimo procese dalyvavusių asmenų teisinį statusą ir tarpusavio sutartinių santykių kvalifikavimo klausimus.

20Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnis). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas, t. y. visų pirma būtina nustatyti, kokie materialiniai įstatymai reglamentuoja šalių tarpusavio santykius.

21Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taip buvo nagrinėjamos bylos atveju, taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja.

22Sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir sudėtingi jų kvalifikavimo aspektu, nes paprastai juose dalyvauja ne tik „klasikinės“ pervežimo sutarties šalys – krovinio siuntėjas ir vežėjas bei gavėjas, kurio naudai sutartis sudaroma, bet ir pervežimo procesą organizuojantys ekspeditoriai, faktiškai vežantys krovinį vežėjo atstovai, darbuotojai ir kiti asmenys. Be pagrindinės krovinio vežimo sutarties, atskirų jo dalyvių sudaromos kitos, santykinai vadinamos pagalbinėmis, sutartys, kurių tikslas – pervežimo proceso užtikrinimas; tokios sutartys, priklausomai nuo jų turinio, gali būti kvalifikuojamos skirtingai – kaip ekspedicijos, pavedimo, krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais, krovinio vežimo nacionaliniais maršrutais ar kt. Sprendžiant iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusius ginčus, sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami dviem lygiais: pagrindinė pervežimo sutartis ir sutartys, tarpusavyje siejančios atskirus pervežimo proceso dalyvius.

23Tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Hoja ekspedicija“ v. UAB „Hofa“, bylos Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ If draudimas“ v. UAB „ Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „ Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „ Gaudvija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2008). Aptartose situacijose, kai kelis vežėjus (tiek faktinius, tiek sutartinius) ir siuntėją sieja viena bendra krovinio vežimo sutartis, visi vežėjai krovinio siuntėjui ir gavėjui atsako tiesiogiai ir solidariai, kaip keli vežėjai, vykdę vežimą vienintelės (angl. – single) sutarties sąlygomis CMR konvencijos 36 straipsnio pagrindu; kelių vežėjų tarpusavio reikalavimams tokiu atveju taikomos CMR konvencijos 37-39 straipsniuose nustatytos regreso taisyklės.

24Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Ost Logistik“, perėmęs reikalavimo teisę iš krovinio savininko OOO „Rudicom Baustoffhandel“, perėmė visas jo teises, kylančias iš tarptautinio krovinių pervežimo. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR Nr.0002666, pagal kurį faktiniam vežėjui UAB „Ivetra ir ko“ krovinys buvo pakrautas ir perėjo jo dispozicijon, siuntėju nurodyta RAB „Energopromservis-S“, gavėju OOO „Rudicom Baustoffhandel“, o krovinio iškrovimo vieta Kamenecas (Vokietija) (T.I, 24-27 b.l.). Taigi, nors faktinis vežėjas UAB „Ivetra ir ko“ krovinio pervežimo sutartį sudarė su OST-WEST Cargo GmBH (T.I, 98-101 b.l.), tačiau iš CMR važtaraščio turinio aiškiai galėjo ir turėto suprasti, kad OST-WEST Cargo GmBH nėra nei krovinio siuntėjas ar gavėjas, o tik asmuo, kuris CMR konvencijos prasme siuntėjo ir gavėjo atžvilgiu taip pat yra vežėjas (CMR konvencijos 34 str.). CMR konvencijos 12 straipsnis numato, kad vežimo metu kroviniu disponuoti gali siuntėjas ir tik tam tikrais atvejais gavėjas. Taigi, tarptautinio vežimo metu faktinis vežėjas gali vykdyti tik siuntėjo ar gavėjo, nurodytų CMR važtaraštyje, o ne kitų asmenų nurodymus dėl vežimo, krovinio pristatymo vietos keitimo ar krovinio atidavimo kitam gavėjui. Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ neginčija, kad jis krovinio į Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR Nr.0002666 nurodytą iškrovimo vietą nepristatė, nes asmuo, su kuriuo jis buvo sudaręs vežimo sutartį, nurodė jį iškrauti kitur. Įvykdęs tokį asmens, kuris CMR konvencijos prasme siuntėjo ir gavėjo atžvilgiu taip pat buvo vežėjas, pavedimą, faktinis vežėjas prisiėmė tokio veiksmo neigiamų pasekmių riziką. Kadangi krovinys iki šiol nėra pristatytas į Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR Nr.0002666 nurodytą iškrovimo vietą, tai pagal CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalį laikomas prarastu, nes yra praėję jo pristatymo terminai.

25Įvertinusi tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgdama į tai, jog atsakovai OST-WEST Cargo GmBH ir UAB „Ivetra ir ko“ ieškovo UAB „Ost Logistik“, perėmusio reikalavimo teisę iš krovinio savininko, atžvilgiu yra solidarūs vežėjai CMR konvencijos prasme, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs krovinį, kurio vertė 18529,59 Lt (T.I, 12-14 b.l.), pagrįstai tenkino ieškinį dėl nuostolių praradimo. Todėl apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

26Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo UAB „Ivetra ir ko“ ieškovo UAB „Ost Logistik“ naudai priteistinos advokato atstovavimo išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 2231,25 Lt advokato pagalbos išlaidų(T.II, 61-62 b.l.). Atsižvelgdama į tai, jog byla nėra itin sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjami nauji teisės taikymo aspektai, be to, įvertinusi suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisės aktų rekomendacijas dėl atstovavimo išlaidų dydžio, teisėjų kolegija mano, kad 1500,- Lt suma yra pakankama ir protinga, todėl iš atsakovo UAB „Ivetra ir ko“ priteistina ieškovui 1500,- Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

27Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

28atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir ko“ apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir Ko“ (į.k. 134971823, buveinė Elektrėnų g. 1D, Kaune) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „OST LOGISTIK“ (į.k. 2574651, buveinė Verkių g. 30B, Vilniuje) naudai 1500,- Lt. (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „OST Logistik“ prašė solidariai iš atsakovų UAB „Ivetra... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ prašo pakeisti Kauno... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „OST Logistik“ prašo jį... 7. 1) Dėl solidarios vežėjų atsakomybės. Byloje nustatytos faktinės... 8. 2) Dėl Atsakovų tyčios ir krovinio sulaikymo teisės. Apeliantas skunde... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“... 10. 1. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad ieškovas... 11. 2. Teismas neteisingai nustatė asmenį, atsakingą už krovinio praradimą ir... 12. 3. Dėl draudimo teisinių santykių su apeliantu UAB „Ivetra ir Ko“ - tarp... 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą... 14. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 16. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 17. Įvertinusi byloje esančius dokumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad... 18. Iš tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusių teisinių santykių... 19. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad... 20. Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo... 21. Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos... 22. Sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir... 23. Tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Ost Logistik“, perėmęs reikalavimo... 25. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgdama į tai, jog atsakovai... 26. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo UAB „Ivetra ir ko“ ieškovo UAB... 27. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi... 28. atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir ko“ apeliacinį skundą... 29. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir Ko“...