Byla 2KT-90/2014
Dėl civilinės bylos perdavimo kitam apygardos teismui

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su R. R. prašymu dėl civilinės bylos perdavimo kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos R. R. prašymas perduoti Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2A-1058-357/2014 kitam apygardos teismui. Pareiškėja prašo civilinę bylą perduoti kitam apygardos teismui CPK 34 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. K. ir ieškovą bei trečiuosius asmenis byloje atstovaujantis advokatas D. K. yra susiję artimais giminystės ryšiais. Todėl, Šiaulių apygardos teismui nenusišalinus nuo šios bylos nagrinėjimo, ši aplinkybė gali kelti pagrįstų abejonių teismo nešališkumu

3Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

4Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

5Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,A. E.“ v. UAB ,,Transtira ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. O. J. M. ir L. V. M., bylos Nr. 3K-3-12/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; 2012 spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. AB „Diskontas“, bylos Nr. 3K-3-154/2012).

6Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

7Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

8Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui CPK 34 straipsnio pagrindu ir reiškia nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams remdamasi aplinkybe, kad kitą šalį ir trečiuosius asmenis atstovaujantis advokatas susijęs su Šiaulių apygardos teismo pirmininku artimais giminystės ryšiais. Išanalizavus prašyme nurodytas aplinkybes, visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjos nurodoma situacija nepatenka į CPK 34 straipsnio 5 dalies reguliavimą, pagal kurį civilinė byla perduodama kitam teismui tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti.

9Vien aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas ir kitą ginčo šalį atstovaujantis advokatas yra susiję giminystės ryšiais, nepatenkančiais į CPK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų ryšių sąrašą, objektyviam stebėtojui nesudaro pagrindo abejoti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Juo labiau, kad advokatas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi.

10Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei jo atstovas, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas.

11Vadinasi, patenkinus pareiškėjos nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apygardos teismui vien dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Esant situacijai, kad byla Šiaulių apygardos teisme paskirta nagrinėti ne teisėjui V. K., o kiti teisėjai nenusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, objektyviam stebėtojui, kaip minėta, nėra pagrindo abejoti, kad ši civilinė byla Šiaulių apygardos teisme gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo nešališkumo principą.

12Vadovaudamasi CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

13atmesti pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1058-357/2013 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai