Byla 2A-617-264/2012
Dėl skolos priteisimo regreso tvarka

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė), Aušros Baubienės (pranešėja), ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo regreso tvarka,

Nustatė

2I.Ginčo esmė.

3Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą ieškiniu (1t.b.l. 2-5), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. B. 63050,21 Lt, 5 proc. dydžio palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas Ieškinyje nurodoma, kad 2007 m. kovo 15 d. tarp R. B., O. B. ir AB DnB NORD banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią bankas suteikė 31000 Lt dydžio paskolą. 2008 m. kovo 21 d. tarp R. B., O. B. ir AB „Hansabankas” buvo sudaryta kredito sutartis Nr. ( - ), pagal kurią bankas suteikė 120000 Lt dydžio kreditą. 2008 m. gegužės 23 d. tarp R. B. ir AB Sampo banko buvo sudaryta kredito sutartis Nr. ( - ), kurios pagrindu buvo sudaryta 130329,01 EUR dydžio kreditas, pagal šią sutartį ieškovė yra laiduotoja. 2010 m. vasario 23 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp O. B. ir R. B., bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šį teismo sprendimą įsipareigojimai bankams buvo pripažinti solidariais ieškovės ir atsakovo įsiskolinimais. Iš viso, ieškovė, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. yra sumokėjusi už atsakovą R. B. 73192,27 Lt: AB DnB Nord bankui 10561,85 Lt (kiekvienam po 5280,93 Lt); AB „Swedbank” 20152,24 Lt (kiekvienam po 10076,12 Lt); Danske bank A/S Lietuvos filialui 57835,22 Lt (visa ši suma buvo sumokėta ieškovės). Įsipareigojimai kreditoriams vykdė tik ji, todėl įvykdžiusi solidariąją pareigą, turi teisę regreso tvarka reikalauti sumokėtų sumų iš R. B.. Didžiausia prievolė kreditoriams yra prievolė Danske bank AS Lietuvos filialui. Kadangi vienintelis paskolos gavėjas nevykdė įsipareigojimo mokėti įmokas bankui, ieškovė buvo priversta parduoti gyvenamąjį namą, esantį ( - ), priklausantį jai ir atsakovui. Tačiau atsakovas šį turtą sutiko parduoti tik tuomet, kai ieškovė įsipareigos atsakovui sumokėti jo turimas skolas tretiesiems asmenis. 2011-01-05 buvo pasirašytas susitarimas dėl turto grąžinimo ir skolų dengimo, pagal kurį R. B. ieškovės atžvilgiu turi reikalavimo teisę, kurios dydis sudaro 10142,06 Lt, todėl šiai sumai mažintinas jos reikalavimas.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

5Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės O. B. 24,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 1892 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; sprendimui įsiteisėjus nurodė panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-04-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – R. B. nuosavybės teise priklausančio turto areštą 63050,21 Lt sumai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje susidarė dviejų lygmenų santykiai: 1) sutuoktinių, kaip skolininkų, ir kreditoriaus santykiai; 2) sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai. Šalys turi solidariąsias prievoles atsiradusias iš trijų kreditavimo sutarčių. Nutraukus santuoką, šios prievolės prieš kreditorius liko solidarios. Tuo tarpu bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje yra dalinės ir yra aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai apibrėžti. Santuokos nutraukimo metu ieškovas ir atsakovė pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šios sutarties 8 p. nurodoma, kad O. B. ir R. B. konstatuoja, kad sutartyje išvardintos skolos yra solidariosios skolos, todėl prieš kreditorius O. B. ir R. B. atsako solidariai. Taip pat nurodyta, kad O. B. ir R. B. tarpusavyje susitaria, kad O. B. įsiskolinimus (paskolų likučius ir palūkanas) kreditoriams padengs asmeniškai pagal sutartyse su kreditoriais numatytus grafikus. Šia sutartimi šalys aptarė tiek savo prievolės pobūdį prieš kreditorių, tiek ir šių prievolių įvykdymą tarpusavyje. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad santuokos nutraukimo metu ieškovei atiteko didesnė dalis santuokoje įgyto turto – 0,292 ha ploto žemės sklypo, 127 kv.m gyvenamasis namas, autoremonto dirbtuvės, 0,2775 ha ploto žemės sklypas, atitinkamai ieškovės prisiimtas įsipareigojimas padengti įsiskolinimus asmeniškai, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punkte yra aiškiai nurodyta, jog O. B. įsiskolinimus (paskolų likučius ir palūkanas) kreditoriams padengs asmeniškai, yra aiškiai suformuluotas ir suprantamas, kaip O. B. įsipareigojimas asmeniškai padengti paskolas. Teismo posėdžio metu O. B. teiginys, jog ji neatsisakė regreso teisės yra atmestinas, nes sutartyje išdėstytas O. B. įsipareigojimas aiškintinas, kaip įstatymo numatyta išimtis, kuriai esant bendraskolis praranda teisę reikalauti įvykdytų įsiskolinimų grąžinimo regreso tvarka, tai yra šalys sutartimi susitarė dėl savo dalių atlyginimo kreditoriams. Kadangi santuokos nutraukimo metu ieškovei buvo palikta didesnė dalis turto, kartu jai paliekant kreditorinius įsipareigojimus, pateikto ieškinio reikalavimas - dalį įsipareigojimų perkelti atsakovui, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų. Pagal sutartyje nurodytas sąlygas akivaizdu, jog regreso teisę galėtų įgyti atsakovas tuo atveju, jeigu ieškovė nevykdytų prisiimtų įsipareigojimų. Teismas konstatavo, kad O. B. ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

7Ieškovė O. B. apeliaciniu skundu (2t.b.l. 1-4) prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės O. B. ieškinio reikalavimai būtų patenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino civilinėje byloje surinktus įrodymus: netinkamai aiškino pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas. Santuokos nutraukimo metu ieškovei atiteko turto už 194 250,00 Lt, tuo tarpu atsakovui - už 133 950,00 Lt. Toks nukrypimas nuo lygių dalių principo buvo pasirinktas dėl to, kad trims nepilnamečiams vaikams: R. B., D. B. ir D. B. buvo priteistas gerokai mažesnis nei teismų praktikoje nusistovėjęs minimalus išlaikymo dydis. Šeimoje dar yra auginamas (globojamas) ir svetimas vaikas D. M., kuris liko gyventi su ieškove. Atsakovas jau nuo 2009 metų balandžio mėnesio nevykdė įsipareigojimų kreditoriams AB Swedbank, AB Danske bank, AB DNB bankui. Kadangi metus iki santuokos nutraukimo šią pareigą vykdė ieškovė, todėl buvo sutarta, kad ji ir toliau ją vykdys. Toks susitarimas buvo priimtas ir dėl to, kad tuo atveju, jei R. B. nebūtų metus iki santuokos nutraukimo ir po santuokos nutraukimo vykdęs savų įsipareigojimų, tuomet kreditoriai galėtų savo interesus užtikrinti išieškojimą nukreipdami į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą ir priverstinai realizuotų tą turtą, kuriame gyvena ieškovė su keturiais nepilnamečiais asmenimis. Teismas netinkamai aiškino tarp šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas, dėl ko priėmė neteisingą procesinį sprendimą, atmesdamas ieškinį. Iš atsakovo elgesio matyti, kad jis veikdavo priešingai savo nepilnamečių vaikų interesams, dėl ko buvo pasirašyta būtent tokia sąlyga dėl mokėjimų kreditoriams. Net ir pasirašius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas nevengė daryti įvairias kliūtis tinkamam įsipareigojimų vykdymui - atsisakė pasirašyti prašymą dėl įmokų atidėjimo kai ieškovei buvo finansiškai sunkus laikotarpis ir ji negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Apeliantė buvo priversta kuo greičiau surasti pirkėją, kuris vieną iš hipoteka įkeistų turto objektų nupirktų už rinkos kainas. Atsakovas (būdamas bendraturčiu) kategoriškai atsisakė parduoti vieną iš santuokoje įgytų turto objektų, priversdamas ieškovę pasirašyti papildomą susitarimą dėl jo asmeninių paskolų padengimo. Tokie atsakovo R. B. veiksmai rodo jo nesąžiningumą ir norą gauti kuo didesnės naudos. Abi šalys yra solidariai atsakingos iki tinkamo įsipareigojimų įvykdymo. Kadangi apeliantė neatsisakė atgręžtinio reikalavimo teisės, todėl turi teisę ir galimybę ja pasinaudoti. Tai, kad tarpusavyje buvo susitarta kuris iš bendraskolių vykdys įsipareigojimus, negalima aiškinti kaip susitarimą tarp solidariųjų skolininkų dėl tam tikrų dalių pasiskirstymo, vykdant įsipareigojimus AB DNB ir AB Swedbank. Kreditas iš Danske bank buvo paimtas atsakovo R. B., todėl teismui konstatavus, kad šis įsipareigojimas nėra modifikuotas, R. B. taip ir liko pagrindiniu skolininku banko atžvilgiu, o O. B. laiduotoja. Prieš banką laiduotojas ir pagrindinis skolininkas turi solidarią atsakomybę. Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ieškovės, kaip laiduotojos teises gauti sumokėtas sumas už pagrindinį skolininką.

8Atsakovas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l. 10-12) prašo apeliacinį skundą atmesti, Šakių rajono apylinkės teismo 2011-11-17 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutraukiant santuoką ir dalijantis turtą, apeliantei atiteko beveik viskas iš santuokoje užgyvento turto, todėl ji įsipareigojo grąžinti paskolas, paimtas iš kreditorių. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių teismas nukrypo vien dėl to, kad ieškovė įsipareigojo asmeniškai padengti įsiskolinimus kreditoriams, todėl iš ieškovės atsakovui nebuvo priteista kompensacija už didesnę ieškovei tenkančią turto dalį. Išlaikymą vaikams buvo galima priteisti tam tikro dydžio turtu, o globotinis D. M. yra išlaikomas valstybės, nes yra globojamas, o ne įvaikintas vaikas. Pagal teismų praktiką nusistovėjusio išlaikymo dydžio 400 Lt vienam vaikui išlaikyti atsakovas nebūtų galėjęs mokėti dėl savo gaunamų pajamų. Teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir atmetė ieškovės teiginį, jog ji neatsisakė regreso teisės ir konstatavo, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išdėstytas O. B. įsipareigojimas aiškintinas, kaip įstatymo numatyta išimtis, kuriai esant bendraskolis praranda teisę reikalauti įvykdytų įsiskolinimų grąžinimo regreso tvarka, tai yra šalys sutartimi susitarė dėl savo dalių atlyginimo kreditoriams. Pagal sutartyje nurodytas sąlygas akivaizdu, jog regreso teisę galėtų įgyti atsakovas tuo atveju, jeigu ieškovė nevykdytų prisiimtų įsipareigojimų.

9IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12Apeliantės skundas grindžiamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių ( CPK 185, 263 str.) bei materialinių teisės normų (CK 6. 9 str.) pažeidimu.

13Ieškovė apeliaciniu skundu pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau kolegija sprendžia, kad prašymas netenkintinas, kadangi byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (arba jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Todėl kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

14Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, kurių pagrindu ieškinys atmestas.

15Apeliantės argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino tarp šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas, nepagrįsti.

16Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz. 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

17Ieškovė ( apeliantė) savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. už atsakovą R. B. yra sumokėjusi kreditoriams AB DnB Nord bankui, AB „Swedbank“, Danske bank A/S Lietuvos filialui įsiskolinimų dalį, iš viso 73192,27 Lt, todėl įvykdžiusi solidariąją prievolę, turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš sutuoktinio.

18Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-35-634/2010 medžiagos, matyti, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau šalių santuoka nutraukta 2010-02-23 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šia sutartimi šalys aptarė tiek savo prievolių pobūdį prieš kreditorius, tiek ir šių prievolių įvykdymą tarpusavyje, t.y. tarpusavyje išsprendė visus turtinius klausimus (CK 3. 53 str., 3 d., 3. 59 str., 3.100 str.). Pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ieškovei atiteko didesnė dalis nekilnojamojo turto natūra (0,292 ha ploto žemės sklypas, 127 kv. m gyvenamasis namas, autoremonto dirbtuvės, 0,2775 ha ploto žemės sklypas). Skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui nekilnojamasis turtas buvo įkeistas bankams. Iš prijungtoje civ. byloje Nr. 2-35-634/2010 esančių pažymų apie kreditorinių įsiskolinimų likučius (2 t. b. l. 51, 54, 55-56), matyti, kad kreditorinių įsiskolinimų likučiai: AB DnB Nord bankui buvo 11 988 Lt (2009-11-19 dienai), Swedbank AB - 114 152, 21 Lt (2009-11-25 dienai), Danske bankui - 98 785, 87 EUR (2009-12-15). Kredito sutarčių įvykdymo terminai nebuvo pasibaigę ( 1 t. b. l. 6, 13-14, 15-16). Prijungtoje civ. byloje esantys ieškovės procesinių dokumentų turinys, šalių paaiškinimai teismo posėdžiuose (2 t. b. l. 2-15, 78, 86- 87) patvirtina, kad ieškovė žinojo tikrąją reikalų padėtį, iš anksto numatė savo finansines galimybes, iš kokių gaunamų pajamų ji dengs įsiskolinimus kreditoriams, ketino namą ir žemės sklypą, esančius ( - ), parduoti ir taip atsiskaityti su Danske banku, kitą įkeistą turtą pasilikti sau ir dengti įsiskolinimus kreditoriams. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų: pirkimo-pardavimo sutarties, mokėjimo nurodymo apie pervestas lėšas kreditoriui Danske bankui, nekilnojamojo turto registro išrašų (1 t. b. l. 24-66-68, 69, 70) matyti, kad namą ir žemės sklypą, esančius ( - ), šalys pardavė ir atsiskaitė su Danske banku, kitas įkeistas nekilnojamasis turtas įregistruotas viešame registre ieškovės asmeninės nuosavybės teise 2010-02-23 teismo sprendimo pagrindu.

19Apeliantė nurodo, kad prisiimdama pareigą asmeniškai dengti įsiskolinimus kreditoriams, ji regreso teisės į bendraskolį neatsisakė, nepagrįsta, nes tai paneigia pačios ieškovės veiksmai, jos turėtas tikslas tiek iki sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tiek po jos patvirtinimo. Sutarties 8 p. aiškiai nurodyta sąlyga - dengti asmeniškai įsiskolinimus – patvirtina šalių susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų apimties ir taip eliminavo ieškovės regreso teisę į bendraskolį (CK 6. 9 str. 1 d.).

20Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš byloje aptartų įrodymų visumos, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsižvelgiant į ieškovės asmeninėn nuosavybėn atitekusio turto vertę, paskirtį, ieškovės prisiimti įsipareigojimai padengti įsiskolinimus asmeniškai, atitinka CK 1. 5 str. protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštarauja CK 6. 6 str., 6. 193 str. nuostatoms.

21Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog solidariosios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, nereikšminga, nes šiuo atveju buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais santykiuose su kreditoriumi, ir šios aplinkybės nedraudžia sutuoktiniams tarpusavyje susitarti dėl prievolių vykdymo apimties ateityje. Atmestini apeliantės argumentai dėl sutarties sąlygų (dėl turto pasidalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo) aiškinimo. Iš sutarties sąlygų matyti, kad išlaikymas turtu vaikams nenumatytas, pagal sutarties 3 p. šalys susitarė, kad atsakovas 3 nepilnamečių vaikų išlaikymui teiks po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Pažymėtina tai, kad teismo sprendimas, kuriuo šalių santuoka nutraukta CK 3. 53 str. 3 d. tvarka, yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Sutartis sudaryta laisva valia, ieškovė sutarties sąlygų neginčijo.

22Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

23Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus bei išvadas, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies nepriteistinos, taip pat iš apeliantės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ji buvo iš dalies atleista, valstybei (2 t. b. l. 5-6) (CPK 93 str.,96 str.).

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.Ginčo esmė.... 3. Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą ieškiniu (1t.b.l. 2-5), kuriuo prašė... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.... 5. Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį... 6. III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 7. Ieškovė O. B. apeliaciniu skundu (2t.b.l. 1-4) prašo panaikinti Šakių... 8. Atsakovas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l. 10-12) prašo... 9. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados.... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Apeliantės skundas grindžiamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių... 13. Ieškovė apeliaciniu skundu pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio... 14. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei... 15. Apeliantės argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino tarp šalių... 16. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl... 17. Ieškovė ( apeliantė) savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad laikotarpiu... 18. Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, iš prijungtos... 19. Apeliantė nurodo, kad prisiimdama pareigą asmeniškai dengti įsiskolinimus... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš byloje aptartų įrodymų visumos,... 21. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog solidariosios prievolės nedalijamos ir... 22. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 23. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus bei išvadas,... 24. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 26. Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti...