Byla e2A-164-555/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-633-475/2016 pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingrima“, tretieji asmenys A. M., L. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

3Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė J. S., norėdama su atsakove UAB „Ingrima“ sudaryti turizmo paslaugų sutartis, kreipėsi į jos atstovę ( - ) mieste, trečiąjį asmenį A. M.. A. M. priėmė ieškovės sumokėtus pinigus ir išrašė apskaitos dokumentus – pinigų priėmimo kvitus, t. y. 2014 m. liepos 30 d. pinigų perdavimo kvitu Nr. 8119247 ieškovė sumokėjo 868,86 Eur (3 000,00 Lt) už kelionę 3 asmenims į Egiptą 2015 m. balandžio 11 d., o kitu – ieškovės motina L. S. sumokėjo 579,24 Eur (2 000,00 Lt) už kelionę 2 asmenims į Egiptą 2015 m. balandžio 11 d. Ieškovė 2014 m. gruodžio mėn. sužinojo, jog 2014 m. spalio 9 d. Valstybinio turizmo departamento interneto tinklapyje buvo paskelbta, jog UAB „Ingrima“ padalinys ( - ) galimai vykdė neteisėtą veiklą, iš klientų būdavo paimami pinigai, tačiau žadėtos turizmo paslaugos nesuteikiamos. Turizmo departamento nurodymu, UAB „Ingrima“ padalinio veikla ( - ) buvo sustabdyta. Ieškovė 2015 m. sausio 15 d. pateikė rašytinę pretenziją atsakovei UAB „Ingrima“ prašydama pateikti turizmo paslaugų sutartį bei kitus dokumentus galinčius patvirtinti sutartinių prievolių vykdymą. Atsakovė nurodė, kad atsakovės darbuotoja A. M. pasisavino iš ieškovės gautus pinigus, todėl atsakovė atsisakė organizuoti ieškovės apmokėtas keliones, taip pat atsisakė atlyginti ieškovei patirtą žalą.
  2. Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ingrima“ 1 448,10 Eur turtinės žalos atlyginimo, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 448,10 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 488,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 481,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 4,47 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 12,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovė dėl neteisėtų trečiojo asmens A. M. (atsakovės darbuotojos) veiksmų patyrė 1 448,10 Eur turtinę žalą, nes sumokėjusi nurodytą pinigų sumą negavo žadėtos paslaugos.
  3. A. M., priimdama pinigus, veikė atsakovės vardu, savo darbo vietoje, darbo laiku, buvo įgijusi klientų pasitikėjimą, išduodamuose pinigų priėmimo kvituose ji nurodydavo būtent atsakovės įmonės rekvizitus, todėl ieškovei nekilo abejonių, kad pinigus ji moka ne trečiajam asmeniui, o atsakovei.
  4. Atsakovės padalinyje ( - ) buvo sudarytos tokios sąlygos, kad įmonės darbuotojas, veikdamas įmonės vardu, darbo metu turėjo galimybę piktnaudžiauti surenkamomis piniginėmis lėšomis, t. y. darbdavio kontrolė nebuvo pakankama, kas iš dalies sąlygojo žalos atsiradimą.
  5. Atsakovė, kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, turėjo pareigą organizuoti įmonėje darbą taip, kad nebūtų galima piktnaudžiauti piniginėmis lėšomis, o nepakankamai kontroliuojama kitame mieste dirbantį darbuotoja, atsakovė veikė savo rizika.
  6. Žalą ieškovei atsakovės darbuotoja A. M. padarė atlikdama darbines funkcijas, nustatytos visos trečiojo asmens veiksmais ieškovei padarytos žalos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kurių neginčija ir pati atsakovė, nurodydama, jog darbuotoja neteisėtai apėmė iš ieškovės pinigines lėšas už ketinamas suteikti paslaugas.
  7. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ingrima“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį palikti nenagrinėtu dėl teismingumo taisyklių pažeidimo arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti arba sumažinti priteistinos žalos dydį, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. eCIK-1001/2016 ir baudžiamoji byla Nr. 1-98-1009/2016. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė negali atsakyti pagal CK 6.264 straipsnį už savo darbuotojos A. M. (trečiojo asmens), galimai nusikalstama veika padarytą žalą, kadangi darbdavio veiksmuose nėra visų būtinųjų netiesioginės civilinės atsakomybės sąlygų. Nėra priežastinio ryšio tarp darbdavio ir darbuotojo veiksmų, nes atsakovė A. M. kontroliavo pakankamai. Reguliariai tikrinant ( - ) skyriaus veiklą, jokių duomenų, kurie leistų įtarti trečiąjį asmenį darant neteisėtus veiksmus, nebuvo nustatyta.
    2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 186 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus, t. y. skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant išimtinai tik į trečiųjų asmenų ir ieškovės paaiškinimus, nesant jų išdėstytas pozicijas pagrindžiančių įrodymų.
    3. Nagrinėjamu atveju, galimai yra ne tik už žalą atsakingo asmens kaltė, bet ir galimai žalą patyrusio asmens kaltė, todėl turi būti taikytinas mišrios kaltės institutas. Pati ieškovė nesudarė imperatyviai reikalaujamos rašytinės sutarties ir pirko kelionę už žymiai mažesnę nei oficialiai siūloma ir rinkos kainą, pasirašė netikrus kvitus, kurių numeriai buvo identiški. Ieškovė elgėsi neatsargiai (arba sąmoningai nesąžiningai), kadangi ji pati nesidomėjo kokias paslaugas parduoda įmonė, nekreipė dėmesio į rinkos neatitinkančias kainas.
    4. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 7 punktas numato, kad ginčus dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ieškovė, kreipdamasi tiesiogiai į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai privalomos išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl buvo pažeistos CPK 22 straipsnio nuostatos.
  2. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Ingrima“ apeliacinį skundą, ieškovė J. S. prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nagrinėjamu atveju ieškiniu pareikšti reikalavimai kyla ne iš sutartinių santykių, o iš atsakovės darbuotojos padaryto delikto, dėl ko atsakovei kyla netiesioginė atsakomybė CK 6. 264 straipsnio pagrindu.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė nesiėmė pakankamai priemonių užtikrinti ieškovės kontrolei, kadangi ji dirbo viena, toli nuo įmonės buveinės, su grynais pinigais. Be to, atsakovė, pasiūlydama ieškovei už sumokėtą pinigų sumą kaip kompensaciją kitą kelionę, prisiėmė kaltę už darbuotojos A. M. veiksmus.
    3. Ieškovė, perduodama pinigus A. M. kaip atsakovės atstovei, veikė kaip vartotoja, o ne kaip verslininkė-profesionalė, todėl jai negalima taikyti tokio didelio rūpestingumo standarto. Be to, ji dėl neteisėtų atsakovės darbuotojos veiksmų neteko konkrečios pinigų sumos, todėl šios sumos dydžio mažinimui nėra jokio pagrindo.

5Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. S., ketindama su atsakove UAB „Ingrima“ sudaryti turizmo paslaugų sutartis, kreipėsi į jos atstovę ( - ) mieste, trečiąjį asmenį A. M.. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog atsakovės darbuotoja A. M. priėmusi iš ieškovės J. S. pinigus išrašė apskaitos dokumentus – pinigų priėmimo kvitus: tos pačios dienos ir to paties numerio, t. y. 2014 m. liepos 31 d. pinigų perdavimo kvitus Nr. 8119247, kuriuose nurodyta, kad ieškovė sumokėjo 868, 86 Eur (3 000,00 Lt) už kelionę 3 asmenims į Egiptą 2015 m. balandžio 11 d., kitame – kad ieškovės motina L. S. sumokėjo 579, 24 Eur (2 000,00 Lt) už kelionę 2 asmenims į Egiptą 2015 m. balandžio 11 d. Turizmo paslaugos tiek ieškovei, tiek jos motinai nebuvo suteiktos, 2014 m. spalio 9 d. Valstybinio turizmo departamento interneto tinklapyje buvo paskelbta, jog UAB „Ingrima“ padalinys ( - ) galimai vykdė neteisėtą veiklą, Turizmo departamento nurodymu UAB „Ingrima“ padalinio veikla ( - ) buvo sustabdyta. Ieškovė 2015 m. sausio 15 d. pateikė rašytinę pretenziją atsakovei UAB „Ingrima“, prašydama pateikti turizmo paslaugų sutartį bei kitus dokumentus, galinčius patvirtinti sutartinių prievolių vykdymą. Atsakovė nurodė, kad atsakovės darbuotoja A. M. pasisavino iš ieškovės gautus pinigus, todėl atsakovė atsisakė organizuoti ieškovės apmokėtas keliones, taip pat atsisakė atlyginti ieškovei patirtą žalą.
  3. Atsakovė UAB „Ingrima“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas pilnai, apeliantės teigimu, netinkamai taikytos CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos, nesivadovauta suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, žala iš atsakovės priteista nenustačius darbdavio neteisėtos veiklos ir priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotojo asmens ir žalą padariusio asmens veiksmų, netinkamai vertinti įrodymai, nepasisakyta dėl ieškovės veiksmų, sąlygojusių šios žalos atsiradimą.
  4. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, jog jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. CK 6.264 straipsnyje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, t. y. įvirtinta netiesioginė civilinė atsakomybė. Netiesioginės atsakomybės atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013). Darbuotojus samdantis asmuo yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas (ir atsakovas – sprendžiant ginčus teisme) tais atvejais, kai žala atsiranda dėl jo darbuotojų kaltės, šiems atliekant darbines jų funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-27/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; kt.).
  5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo A. M. žalos padarymo metu dirbo atsakovės bendrovėje ( - ) padalinyje. Esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, tai reiškia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo. Tokiu atveju, esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žalą ieškovei atsakovės darbuotoja A. M. padarė atlikdama darbines funkcijas, byloje nustatytos visos trečiojo asmens veiksmais ieškovei padarytos žalos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.
  6. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nepakankamai kontroliavo savo darbuotoją A. M.. Apeliantės teigimu, iš jos pateiktų duomenų matyti, jog trečiasis asmuo dirbęs ( - ) padalinyje, buvo kontroliuojamas pakankamai, tiek tiesiogiai vykstant į padalinį, tiek kiekvieną dieną trečiajam asmeniui teikiant duomenis apie veiklos rezultatus ir tikrinant šių rezultatų teisingumą.
  7. Atmestinas apeliantės argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šios kategorijos bylose, analogiškos situacijos, kuomet darbuotojas padarė žalą, kurią atlyginti teismo sprendimu buvo įpareigotas darbdavys, nerasta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog precedento galią turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje gali būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, kadangi tiek šioje, tiek nurodytoje kasacinio teismo nutartyje bylos faktinės aplinkybės yra tos pačios. Nurodytoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad darbuotojas neteisėtus veiksmus atliko darbo vietoje ir darbo metu, jie susiję su darbuotojo darbo funkcijomis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustačius, jog darbuotojas žalą padarė vykdant darbo pareigas, todėl ir nagrinėjamos bylos atveju, darbdavio argumentai dėl vykdytos darbuotojo, šiuo atveju A. M., kontrolės (ne) pakankamumo teisiškai nėra reikšmingi, sprendžiant dėl apeliantės civilinės atsakomybės.
  8. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės elgesio, sumokant pinigus ir nereikalaujant sudaryti turizmo paslaugų sutartis, dėl ko nepagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies ar 6.253 straipsnio 5 dalies normos, suteikiančios teismui teisę sumažinti žalos atlyginimą arba atmesti reikalavimą atlyginti žalą, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, neanalizavo ar ieškovė neprisidėjo prie trečiojo asmens A. M. galimai nusikalstamų veikų, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės sumokėtų piniginių lėšų aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės nurodomas aplinkybes, vertino ieškovės elgesį ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti atsakovės atsakomybę.
  9. Nustatyta, kad piniginės lėšos buvo priimtos pagal tą pačią dieną ir tuo pačiu numeriu išrašytus pinigų priėmimo kvitus, juose nurodant skirtingus mokėtojus. Byloje nustačius, kad pinigines lėšas sumokėjo ieškovė, buvo nustatinėjamos aplinkybės apie poreikį pinigų priėmimo kvituose nurodyti kitą mokėjimą atlikusį asmenį. Toks paaiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi loginę prasmę-buvo siekiama identifikuoti asmenį, kuriam pagal sumokėtą pradinę įmoką, turėjo būti suteiktos turizmo paslaugos. Byloje nustatytos piniginių lėšų sumokėjimo aplinkybės, kvituose identifikuojant asmenį, ketinusį gauti turizmo paslaugas, nurodant konkrečią kelionės datą, įgalina išvadai, kad ieškovė realiai ketino gauti apeliantės teikiamas turizmo paslaugas. Tai, kad trečiasis asmuo A. M. iš ieškovės paėmusi pinigus, apeliantės teigimu, elgėsi galimai neteisėtai, šios nustatytos aplinkybės nepašalina atsakovės atsakomybės, nes šie veiksmai atlikti apeliantės interesais. Byloje įrodymų, kad ieškovė prisidėjo prie apeliantės darbuotojos galimai nusikalstamų veiksmų, nėra pateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl atsakovės atsakomybės už jos darbuotojos trečiojo asmens A. M. neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
  10. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 pateikti išaiškinimai, kadangi tiek šioje, tiek nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje bylos faktinės aplinkybės yra tos pačios. Pagal nurodytoje byloje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, Turizmo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, ginčams dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo ikiteisminė tvarka nėra privaloma, nes vartotojui suteikiama teisė pačiam pasirinkti, ar kreiptis iš karto tiesiogiai į teismą, ar ginčą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka. Nurodyta, kad kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nesusiaurina vartotojo teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, dėl ko jos ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, yra teisiškai nepagrįsti.
  11. Nurodytoje kasacinio teismo byloje taip pat spręsta, kad civilinėje byloje, sprendžiant dėl darbdavės civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, aplinkybės, ar trečiojo asmens veiksmai yra nusikalstami ar ne, neturi teisinės reikšmės. Pažymėta ir tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę civilinėje byloje tik dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių. Todėl tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje nėra tiesioginio prejudicinio ryšio, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai neturės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002), be to byloje nėra nustatytas ir CPK 163 straipsnio 4 punkte nurodytas civilinės bylos sustabdymo pagrindas.
  12. Apeliacinio skundo argumentai dėl kasacinės instancijos teisme nagrinėjamos iš esmės analogiškos bylos detaliau neanalizuotini, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi apeliaciniame skunde minimą bylą Nr. e3K-3-568-611/2016, kurioje bylos faktinės aplinkybės yra tos pačios kaip apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje, išsprendė. Nurodytoje kasacinėje byloje pateikti išaiškinimai, taikytini ir sprendžiant šioje byloje iškilusį ginčą.
  13. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojų veiksmais padarytą žalą, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, civilinės bylos privalomo sustabdymo pagrindų. Naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ieškovės naudai priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovė nėra patiekusi duomenų tiek apie susidariusias bylinėjimosi išlaidas, tiek jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai