Byla 2A-29-390/2019
Dėl sumokėtų piniginių įmokų grąžinimo, trečiasis asmuo – A. M

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-534-527/2018 pagal ieškovų R. M. ir R. M. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingrima“ dėl sumokėtų piniginių įmokų grąžinimo, trečiasis asmuo – A. M..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo iš atsakovės priteisti: ieškovei R. M. 579,37 Eur (kas atitinka 2 000 litų) ir ieškovui R. M. 1 853,99 Eur (kas atitinka 6 400 litų) žalos atlyginimą ir 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei teismo ir 600 Eur ieškovės sumokėtas atstovavimo išlaidas.

62.

7Nurodė, kad ieškovai atsakovės paslaugomis naudojosi seniai, buvo įsigiję kelias užsienio poilsines keliones, įvykusias be jokių trukdžių, kurias įformindavo atsakovės agentūros vadybininkė (trečiasis asmuo), parinkdama patogiausią laiką ir priimtiniausią kainą. Visi atsiskaitymai buvo vykdomi tik grynais pinigais, jų gavimą įforminant pinigų priėmimo kvitais, o sutartys buvo sudaromos vėliau, suderinus keltus, lėktuvų reisus, suformavus turistines grupes ir panašiai, todėl tiek atsakove, tiek ir vadybininke ieškovai pasitikėjo. Paskutinė sėkmingai įvykusi kelionė buvo į Egiptą 2014-03-07 2 asmenims už 3 000 litų pagal 2013-05-27 R. M. sumokėtus 3 000 litų pinigų priėmimo kvitus be numerio. Kaip įprastai, 2014-05-20 Raseinių filiale tarnybinėse patalpose jie iš trečiojo asmens įsigijo kelionę 2 asmenims į Egiptą 2015-04-11 už 2 000 litų, kuriuos sumokėjo ieškovė pagal 2014-05-20 pinigų priėmimo kvitą Nr. BUH 7733487. 2014-08-13 tokiomis pačiomis aplinkybėmis iš trečiojo asmens ieškovas įsigijo kelionę į Turkiją 2014-10-14 keturiems asmenims už 6 400 litų, kuriuos sumokėjo pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. BUH 8119248. Dvi paskutinės kelionės, už kurias buvo sumokėti pinigai, nebuvo įvykdytos. Atsakovė ieškovams paaiškino, kad ieškovų sumokėti agentūros vadybininkei (trečiajam asmeniui) pinigai įmonės nepasiekė, kad trečiasis asmuo juos pasisavino. Pažymėjo, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-98-1009/2016 trečiasis asmuo buvo pripažinta kalta pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, o ieškovų civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėtais. Todėl įsigaliojus minėtam nuosprendžiui, ieškovai pateikė ieškinį teismui civiline tvarka dėl žalos atlyginimo, prašant atsakovės atlyginti žalą, patirtą dėl jos darbuotojos atliktų veiksmų, ieškovams sumokėjus pinigus atsakovei už keliones, kuri jų neįvykdė.

83.

9Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Ingrima“ su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. B. 2015-11-12 UAB „Ingrima“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo medžiagos priedų Nr. 3 ir 6 matyti, kad ieškovas 2014-07-15 su kelionių organizatoriumi „Novaturas“, tarpininkaujant UAB „Ingrima“, sudarė paslaugų tiekimo sutartį KN170206, kelionei lėktuvu į Egiptą, už kelionę tarpininkui UAB „Ingrima“ pagal 2014-07-18 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr.7235469 sumokėjo 398 Lt avansą, kas atitinka 115,27 Eur, o vėliau pagal 2014-02-13 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr.7733452 sumokėjo 4480,88 Lt galutinį apmokėjimą, kas atitinka 1 297,75 Eur, viso už kelionę sumokėjo 4 878,88 Lt, kas atitinka 1 413,02 Eur. Šios aplinkybės, atsakovės nuomone, įrodo, kad ieškovas žinojo, jog pirma sudaroma turizmo paslaugų tiekimo sutartis, o vėliau mokami pinigai, o ne priešingai. Nors ieškovai nurodė, kad UAB „Ingrima“ galima buvo atsiskaityti tik grynais pinigais, šias aplinkybes paneigia atsakovės buhalterės M. G. 2017-12-08 pažyma Nr. 1, kurios duomenys patvirtina, kad atsakovei 2014 m. buvo atlikta pavedimų už 61 5069,48 Lt, kas atitinka 178 136,43 Eur. Todėl atsakovė nesutiko, kad ji turi atlyginti padarytą žalą ieškovams kaip darbdavys, kadangi ieškovai nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie įrodytų, jog ieškovus su atsakove sieja kokie nors sutartiniai santykiai. Ieškovai teismui pateikė tik suklastotų pinigų priėmimo kvitų BUH Nr. 7733487 ir BUH Nr. 8119248 kopijas. Atsakovės nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 padarytomis teismo išvadomis, kadangi minėta nutartis priimta dar iki nuosprendžio baudžiamojo byloje Nr. 1-98-1009/2016 įsiteisėjimo (2017 m. balandžio 5 d), kuriuo buvo nustatyta trečiojo asmens kaltė dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Pažymėjo, kad minėtoje baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje patvirtinta daug faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti įrodinėjamos nagrinėjant anksčiau paminėtas civilines bylas. Atsakovė nesutiko ir su ieškinio reikalavimų dalimi dėl 5 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nesutikimą grindžiant tuo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad ieškovus su atsakove sieja kokie nors sutartiniai santykiai, kartu nepateikė ir rašytinių susitarimų su advokatu bei pinigų sumokėjimo faktą įrodančių dokumentų.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

114.

12Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Ingrima“ ieškovei R. M. 579,37 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-03) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 600 Eur advokato pagalbos išlaidas, o ieškovui R. M. 1 853,99 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 82,85 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

135.

14Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl to, ar trečiojo asmens A. M. darbdavys, t. y. atsakovė, yra atsakinga už neįvykusias (nesuorganizuotas) keliones, už kurias ieškovai sumokėjo pinigus būdami nesudarę paslaugų teikimo sutarčių ir pagal pinigų priėmimo kvitus, kurie, atsakovės teigimu, suklastoti, dubliuojant oficialius UAB „Ingrima“ apskaitoje naudojamus pinigų priėmimo kvitus su tokia pačia serija bei numeriu (nes originalus UAB „Ingrima“ pinigų priėmimo kvitas BUH Nr. 7733487 išrašytas 2014-04-28 R. V. vardu, o originalus kvitas BUH Nr. 8119248 buvo anuliuotas 2014-08-04), o pinigai pagal tuos kvitus niekada nebuvo įnešti į atsakovės kasą.

156.

16Teismas nustatė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu (kuris Šiaulių apygardos teismo 2017-04-05 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-92-616/2017 buvo paliktas nepakeistas), trečiasis asmuo buvo pripažinta kalta pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, ieškovės civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nurodžius, jog UAB ,,Ingrima“ civiliniu atsakovu į baudžiamąją bylą nebuvo įtraukta ir dalyvavo baudžiamojoje byloje tik kaip civilinis ieškovas. Nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamoji A. M. nusikalstamą veiką vykdė būdama darbo santykiais susijusi su UAB ,,Ingrima“, todėl teismas laikė, kad už kaltinamosios darbo santykių pagrindu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys – UAB ,,Ingrima“.

177.

18Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, nagrinėdamas UAB „Ingrima“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties kitų nuo atsakovės nukentėjusių asmenų civilinėje byloje, atmetė UAB „Ingrima“ kasacinį skundą ir išsamiai analogiškoje situacijoje išaiškino atsakovės kaltę dėl žalos atlyginimo privalomumo (CK 6.264 straipsnis). Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomi kasacinės instancijos teismo minėtoje civilinėje byloje nurodyti išaiškinimai, kadangi tiek šioje, tiek nurodytoje kasacinio teismo nutartyje bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios.

198.

20Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016 aiškiai konstatuota, kad A. M. neveikė UAB „Ingrima“, t. y. atsakovės naudai, todėl atsakovės veiksmuose nėra visų būtinų neteisėtos civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas pažymėjo, kad esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog trečiasis asmuo, 2014 m. gegužės 20 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. BUH 7733487 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. BUH 8119248, priimdama iš ieškovų pinigus atsakovės vardu už keliones į Egiptą (2015-04-11) ir į Turkiją (2014-10-14), neatliko darbo funkcijų.

219.

22Teismas pastebėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovai dėl neteisėtų trečiojo asmens (atsakovės darbuotojos) veiksmų patyrė atitinkamai 579,37 Eur ir 1 853,99 Eur turtinę žalą, nes sumokėję nurodytas sumas negavo žadėtų paslaugų. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad vykdė griežtą trečiojo asmens (darbuotojos) kontrolę, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės darbuotoja (trečiasis asmuo) padarė žalą ne vienam atsakovės klientui. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovės padalinyje Raseiniuose buvo sudarytos tokios sąlygos, kad įmonės darbuotojas, veikdamas įmonės vardu, darbo metu turėjo galimybę piktnaudžiauti surenkamomis piniginėmis lėšomis.

2310.

24Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovės nepakankama darbuotojos veiksmų kontrolė lėmė atsakovės veiksmų ir jos darbuotojos (trečiojo asmens), padariusios ieškovams žalos, veiksmų priežastinį ryšį ir netiesioginės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Todėl teismas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino visiškai.

2511.

26Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad teismas turėjo įvertinti ieškovų elgesį sumokant pinigus, nesant sudarytai turizmo paslaugų sutarčiai, ir taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies ar 6.253 straipsnio 5 dalies normas, suteikiančias teismui teisę sumažinti žalos atlyginimą arba atmesti reikalavimą atlyginti žalą, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį. Teismas, vertindamas šį atsakovės argumentą, vadovavosi jau suformuota teismų praktika ir atkreipė atsakovės dėmesį, jog tiek kasacinis, tiek apeliacinės instancijos teismas atsakovei jau išaiškino, jog nėra pagrindo sutikti su analogiškais atsakovės argumentais.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2812.

29Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ingrima“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – taikyti mišrios kaltės institutą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė šališką sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3012.1.

31Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.264 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, žalą iš atsakovės priteisė nenustatęs darbdavio neteisėtos veiklos, bei priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotoją asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų, netinkamai vertino įrodymus, visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovų veiksmų, sąlygojusių galimos žalos atsiradimą.

3212.2.

33Apeliantės nuomone, ieškovai neįrodė, kad pinigai tikrai buvo sumokėti A. M., ką patvirtina atsakovės pateikti įrodymai (pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalų priedai Nr. 20, Nr. 21 ir įplaukų registracijos žurnalų priedai Nr. 22 ir Nr. 23), kuriuose ieškovai nėra įrašyti kaip priedus mokėję asmenys. Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie trečiojo asmens turimas sąskaitas bankuose, iš kurių matyti, kad ieškovų nurodytos piniginės lėšos nebuvo įneštos ir į trečiojo asmens sąskaitas. Be to, ranka sunumeruoti ieškovų pateikti ginčo kvitai galimai išrašyti 2014 metų spalio 4-5 dienomis t. y. šeštadienį ir sekmadienį, kadangi A. M. jau buvo demaskuota darbdavių, o šeštadienis ir sekmadienis yra ne darbo dienos.

3412.3.

35Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepakankamai kontroliavo trečiojo asmens atliekamas darbines funkcijas, todėl savo veiksmais sudarė galimybę juridinio asmens darbuotojams piktnaudžiauti esama padėtimi. Pažymi, kad darbdavys kiekvieną dieną matydavo trečiojo asmens veikos rodiklius (sudarytas sutartis, sumas), kiek tai buvo susiję su atliekamomis trečiojo asmens darbinėmis funkcijomis. Tai, kad darbuotojos darbo kontrolė buvo pakankama patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovės finansininkė M. G..

3612.4.

37Teismas netinkamai analizavo aplinkybes ir atsakovės pateiktus įrodymus dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių sudarymo tvarkos. Apeliantė nesutinka su ieškovų teiginiais, kad sutartys buvo sudaromos tik prieš pat kelionę, ką patvirtina pačių ieškovų pateikta 2013 m. liepos 15 d. sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. KN170206.

3812.5.

39Apeliantė pažymi, kad teismas 2018 m. sausio 30 d. teismo posėdyje priėmė sprendimą privalomai iškviesti liudyti R. S., kuriam buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas tokia pačia serija bei numeriu kaip ir R. M. Nr. BUH 8119248. Tačiau 2018 m. vasario 28 d. teismo posėdyje pakeitė savo sprendimą ir atsisakė kviesti liudytoją R. S. liudyti teisme ir nepaaiškino savo motyvų. Taip pat teismas viso proceso metu prašant atsakovei, nepripažino trečiojo asmens A. M. dalyvavimo teismo posėdyje privalomu ir nesiėmė visų būtinų priemonių jai apklausti. Todėl byloje nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės dėl pinigų priėmimo kvitų, kuriuos ieškovai pateikė į bylą išrašymo aplinkybių.

4012.6.

41Teismas nepagrįstai atsakovei neleido susipažinti su pinigų priėmimo kvitų originalais, jų apžiūrėti. Dėl ko negalima buvo nustatyti parašų autentiškumo, kvitų pasirašymo laiko bei vietos, dėl ko bylą nagrinėjančiai teisėjai du kartus buvo pareikštas nušalinimas.

4212.7.

43Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi teismų procesiniais sprendimais, priimtais nesulaukus baudžiamosios bylos Nr. 1-98-1009/2016 įsigaliojimo, t. y. kurie buvo priimti, neįvertinus baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šias aplinkybes detaliai išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. neskundžiama nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-246-309/2016, kuria konstatavo, kad nėra CK 6.264 straipsnyje ir kituose teisės norminiuose aktuose įtvirtintų pagrindinių UAB „Ingrima“ įtraukti civiliniu atsakovu, kas turi prejudicinę reikšmę kitose bylose.

4412.8.

45Teismas neteisingai taikė mišrios kaltės instituto nuostatas. Ieškovų elgesys perkant kelionę neatitiko bonus pater familias elgesio standarto reikalavimų, kas prisidėjo prie žalos atsiradimo ir yra pagrindas atmesti (netaikyti civilinės atsakomybės) ar mažinti ieškovės žalos atlyginimo reikalavimą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Pažymi, kad ieškovai valdo medienos apdirbimo įmonę, kurioje dirba daug samdomų asmenų, todėl jiems turėjo būti žinoma tiek apie sutarčių sudarymo momentą ir formą (CK 6.749 straipsnio 1 dalis), tiek, kad pinigų priėmimo kvitai turi turėti numerius, kurie neturėtų būti numeruojami ranka. Be to, ieškovai elgėsi neatsargiai (arba sąmoningai nesąžiningai), kadangi jie nesidomėjo kokias paslaugas parduoda įmonė, nekreipė dėmesio į rinkos neatitinkančias kainas. Todėl ieškovų paritą žalą jiems sąlygojo jų pačių didelis neatsargumas, dėl ko jie turi prisiimti kilusias pasekmes.

4612.9.

47Teismas netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą, dėl ko ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.

4813.

49Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. M. ir R. M. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 120 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5013.1.

51Visos aplinkybės, nurodytos atsakovės apeliaciniame skunde buvo tiriamos, vertinamos ir nagrinėjamos pirmos instancijos teismo posėdžiuose.

5213.2.

53Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, nes nagrinėjama byla skyrėsi tik tuo, kad kreipėsi kiti nukentėję nuo atsakovės asmenys iš neišskridusio į poilsinę kelionę lėktuvo.

5413.3.

55Siekdama užvilkinti procesą, atstovė ne kartą reiškė nepagrįstus nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, elgėsi ant mandagumo ribos, kaltindama ieškovus neteisėtais veiksmais kartu su A. M..

56Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5814.

59Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).

6015.

61Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

62Dėl samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės

6316.

64Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2014 m. gegužės 20 d. atsakovės Raseinių filialo tarnybinėse patalpose iš trečiojo asmens (UAB „Ingrima“ darbuotojos) įsigijo kelionę 2 asmenims į Egiptą 2015 m. balandžio 14 d. už 2 000 Lt, kuriuos sumokėjo ieškovė pagal 2014 m. gegužės 20 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. BUH 7733487. 2014 m. rugpjūčio 13 d. tokiomis pačiomis aplinkybėmis iš trečiojo asmens ieškovas įsigijo kelionę į Turkiją 2014 m. spalio 14 d. keturiems asmenims už 6 400 Lt, kuriuos sumokėjo pinigų priėmimo kvitu Nr. BUH 8119248. Šios kelionės, už kurias buvo sumokėti pinigai, nebuvo įvykdytos. Pasikreipus į atsakovę, ieškovams buvo paaiškinta, kad atsakovės darbuotoja A. M. pasisavino iš ieškovų gautus pinigus, todėl atsakovė atsisakė organizuoti ieškovės apmokėtas keliones, taip pat atsisakė atlyginti ieškovams patirtą žalą, kurią ieškovai prašo priteisti iš atsakovės pareikštu patikslintu ieškiniu.

6517.

66Byloje ginčas kilo dėl to, ar trečiojo asmens A. M. darbdavys, t. y. atsakovė, yra atsakinga už neįvykusias (nesuorganizuotas) keliones, už kurias ieškovai pinigus sumokėjo būdami nesudarę paslaugų teikimo sutarčių ir pagal pinigų priėmimo kvitus, kurie, atsakovės teigimu, suklastoti.

6718.

68Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu konstatavus atsakovės atsakomybę už ieškovams kilusią žalą ir tenkinus pareikštą ieškinį, atsakovė UAB „Ingrima“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžiant tuo, kad teismas taikė CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas.

6919.

70Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas būtent ir yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiškiančiu, kad žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris ją savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, ši (asmeninės atsakomybės) taisyklė nėra absoliuti – įstatymai nustato atvejus, kai žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Tokiais atvejais kyla netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis).

7120.

72Vienas netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra reglamentuotas CK 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

7321.

74Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti yra būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 28 punktas).

7522.

76Nagrinėjamu atveju, apeliantės nuomone, teismas žalą iš jos priteisė, nenustatęs darbdavio neteisėtos veiklos, bei priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotoją asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų.

7723.

78Kaip minėta šios nutarties 19 punkte, darbdavys CK 6.264 straipsnio prasme yra netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas, tai reiškia, kad paties darbdavio neteisėti veiksmai, kaip jie (neteisėti veiksmai) suprantami pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 1 dalį, nėra būtinoji civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.264 straipsnį sąlyga, kitaip tariant, nėra atskirai nustatomi, sprendžiant, ar darbdavys yra atsakingas pagal šią materialiosios teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Vadinasi, UAB „Ingrima“ CK 6.264 straipsnio taikymo prasme be pagrindo akcentuoja pirmiau nurodytą aplinkybę dėl savo neteisėtų veiksmų nebuvimo.

7924.

80Bylos duomenimis nustatyta, kad žalos padarymo metu A. M. dirbo UAB ,,Ingrima“ vadybininke Raseinių padalinyje, su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. A. M. iš ieškovų priėmė pinigus savo darbo vietoje, darbo laiku (pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodytą sumą atitinkamai 2000 Lt (579,37 Eur) ir 6400 Lt (1853,99 Eur) šioje byloje ieškovai laiko žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės, buvo išrašyti darbo dienomis, atitinkamai antradienį ir trečiadienį), buvo įgijusi klientų pasitikėjimą (bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai per atsakovės darbuotoją A. M. buvo įsigiję ne vieną kelionę, į kurią buvo išvykę), išduodamuose ieškovams pinigų priėmimo kvituose ji nurodydavo atsakovės įmonės rekvizitus, kas rodo, kad trečiasis asmuo veikė atsakovės vardu. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovams nekilo ir neprivalėjo kilti abejonių, kad pinigus jie moka ne už trečiojo asmens asmeniškai teikiamas paslaugas, o už atsakovės teikiamas paslaugas.

8125.

82Esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, tai reiškia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo. Tokiu atveju, esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

8326.

84Nors atsakovė tvirtino, kad vykdė griežtą trečiojo asmens (darbuotojos) kontrolę, ką neva patvirtina atsakovės nurodytos aplinkybės, jog darbdavys kiekvieną dieną matydavo trečiojo asmens veikos rodiklius (sudarytas sutartis, sumas), kiek tai buvo susiję su atliekamomis trečiojo asmens darbinėmis funkcijomis, tačiau akivaizdu, kad darbo kontrolė nebuvo pakankama, kadangi atsakovės darbuotoja padarė žalą ne vienam atsakovės klientui, ką patvirtina tiek byloje pateikti baudžiamosios bylos Nr. 1-98-1009/2016 duomenys, tiek pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtame sprendime minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 turinys, iš kurio matyti, kad teisme buvo patenkinti ir kitų atsakovės klientų, kuriems paslaugas suteikė A. M. civiliniai ieškiniai, dėl jiems padarytos žalos už nesuteiktas paslaugas, už kurias buvo sumokėti pinigai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovės Raseinių padalinyje buvo sudarytos tokios sąlygos, kad įmonės darbuotoja, veikdama įmonės vardu, darbo metu turėjo galimybę piktnaudžiauti surenkamomis piniginėmis lėšomis, t. y. darbdavio kontrolė nebuvo pakankama, kas iš dalies sąlygojo žalos atsiradimą.

8527.

86Nustačius minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp samdančio darbuotoją asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų.

8728.

88Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą ir konstatuodamas atsakovės atsakomybę už ieškovų patirtą žalą, nepagrįstai vadovavosi teismų procesiniais sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-164-555/2017), kadangi jie buvo priimti, nesulaukus baudžiamosios bylos Nr. 1-98-1009/2016 įsigaliojimo, kurioje trečiasis asmuo buvo pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

8929.

90Pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

9130.

92Atsižvelgiant į tai, kad tiek šios nutarties 26 punkte nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, tiek ir minimoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios į nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes. Minėtose civilinėse bylose buvo nustatyta, kad darbuotojas neteisėtus veiksmus atliko darbo vietoje ir darbo metu, jie susiję su darbuotojo darbo funkcijomis. Visose minėtose bylose dalyvavo ta pati atsakovė ir tas pats trečiasis asmuo, o faktinės aplinkybės buvo analogiškos, taip pat analogiški buvo ir atsakovės atstovo argumentai dėl nesutikimo su kitų ieškovų ieškiniais. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016. Nustačius minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad nustačius, jog darbuotojas žalą padarė vykdant darbo pareigas, kaip jau nurodyta minėtose aukštesnių teismų procesiniuose dokumentuose, darbdavio argumentai dėl vykdytos darbuotojo, šiuo atveju A. M., kontrolės (ne) pakankamumo teisiškai nėra reikšmingi, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Be to, nors apeliantė tvirtina, kad minėtomis nutartis nėra pagrindo vadovautis, nes jos buvo priimtos nesulaukus baudžiamosios bylos Nr. 1-98-1009/2016 įsigaliojimo, pastebėtina, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu civilinėje byloje Nr. 1-98-1009/2016 (kuris buvo paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-92-616/2017), ieškovės civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas (BPK 113 straipsnis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas), nurodžius, jog UAB ,,Ingrima“ civiliniu atsakovu į baudžiamąją bylą nebuvo įtraukta ir dalyvavo baudžiamojoje byloje tik kaip civilinis ieškovas. Nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamoji A. M. nusikalstamą veiką vykdė būdama darbo santykiais susijusi su UAB ,,Ingrima“, todėl teismas laikė, kad už kaltinamosios darbo santykių pagrindu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys – UAB ,,Ingrima“. Taigi, apeliantės nurodytame teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, susiję su darbdavio atsakomybe už darbuotojo padarytą ieškovams žalą, iš esmės buvo tapačios minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje padarytoms išvadoms. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais tretiesiems asmenims padarytą žalą, teismas turėjo teisę vadovautis minėtoje kasacinės instancijos teismo byloje padarytomis išvadomis.

9331.

94Nors apeliantė tvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. neskundžiama nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-246-309/2016 konstatavo, kad nėra CK 6.264 straipsnyje ir kituose teisės norminiuose aktuose įtvirtintų pagrindinių UAB „Ingrima“ įtraukti civiliniu atsakovu, kas turi prejudicinę reikšmę kitose bylose, su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija negali sutikti, kadangi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę civilinėje byloje tik dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovams kasatorės nurodomoje baudžiamojoje byloje yra pareikšti įtarimai. Be to, kaip minėta šios nutarties 33 punkte, Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016 teismas konstatavo, kad kaltinamoji A. M. nusikalstamą veiką vykdė būdama darbo santykiais susijusi su UAB ,,Ingrima“, todėl teismas laikė, kad už kaltinamosios darbo santykių pagrindu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys – UAB ,,Ingrima“.

9532.

96Apeliantės nuomone, ieškovai neįrodė, kad pinigai (kurie šiuo atveju laikytini patirta ir prašoma priteisti žala) tikrai buvo sumokėti A. M., ką patvirtina atsakovės pateikti įrodymai (pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalų priedai Nr. 20, Nr. 21 ir įplaukų registracijos žurnalų priedai Nr. 22 ir Nr. 23), kuriuose ieškovai nėra įrašyti kaip priedus mokėję asmenys. Be to, atsakovė pateikė į bylą duomenis apie trečiojo asmens turimas sąskaitas bankuose, iš kurių matyti, kad ieškovų nurodytos piniginės lėšos nebuvo įneštos ir į trečiojo asmens sąskaitas. Todėl apeliantei kyla abejonės, ar iš viso ieškovai sumokėjo pinigus trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

9733.

98Pastebėtina, kad ieškovai tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vykusių pėdžių metu nuosekliai tvirtino, kad trečiajam asmeniui už keliones mokėdavo grynais pinigais. Todėl akivaizdu, kodėl trečiojo asmens banko sąskaitose ieškovų sumokėtos pinigų sumos neatsispindi. Be to, pati A. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016 visiškai prisipažino, kad už keliones klientai jai mokėdavo grynaisiais, neneigė, kad pinigai už keliones jai buvo perduoti. Teismas 2016 m. gruodžio 13 d. baudžiamajame nuosprendyje, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad A. M. laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-10-02 apgaule iš klientų pasisavino pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų byloje pateikti pinigų už keliones mokėjimo kvitai buvo išrašyti 2014 m. gegužės 20 d. ir 2014 m. rugpjūčio 13 d., nėra pagrindo abejoti, kad ieškovai pinigų priėmimo kvituose nurodytas pinigų sumas perdavė trečiajam asmeniui (t. 1, b. l. 14-15).

9934.

100Nustačius minėtas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad ranka sunumeruoti ieškovų pateikti ginčo kvitai galimai išrašyti 2014 m. spalio 4-5 dienomis t. y. šeštadienį ir sekmadienį, kadangi neva A. M. jau buvo demaskuota darbdavių, o šeštadienis ir sekmadienis yra ne darbo dienos. Pastebėtina, kad šioje byloje sprendžiamas darbdavio civilinės atsakomybės klausimas, ieškovams nėra pareikšti joki priešpriešiniai reikalavimai, atsakovė neprašė byloje skirti ekspertizę, tikslu nustatyti pinigų priėmimo kvitų išrašymo datą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad minėti kvitai išrašyti juose nurodyta data, o kvituose nurodytos piniginės sumos buvo perduotos trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovai dėl neteisėtų trečiojo asmens (atsakovės darbuotojos) veiksmų patyrė atitinkamai 579,37 Eur ir 1 853,99 Eur turtinę žalą, nes sumokėję nurodytas pinigines sumas, negavo žadėtų paslaugų.

10135.

102Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai neįvertino pačių ieškovų elgesio, sumokant pinigus ir nereikalaujant sudaryti turizmo paslaugų sutartis, dėl ko nepagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies ar 6.253 straipsnio 5 dalies normos, suteikiančios teismui teisę sumažinti žalos atlyginimą arba atmesti reikalavimą atlyginti žalą, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį.

10336.

104Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes, pačių ieškovų elgesį ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti apeliantės atsakomybę. Apeliantė nesutinka su ieškovų teiginiais, kad sutartys buvo sudaromos tik prieš pat kelionę, ką neva patvirtina pačių ieškovų byloje pateikta 2013 m. liepos 15 d. sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. KN170206. Šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi (CK 6.2283 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kuri sudaroma tarp stipresnės šalies (verslininko) ir silpnesnės šalies (vartotojo), todėl pareiga pasiūlyti sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartį yra numatoma verslininkui, šiuo atveju atsakovei. Vadovaujantis tuo, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą kad dėl žalos atsiradimo kalti ir patys ieškovai. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju būtent atsakovė, kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, turėjo pareigą organizuoti įmonėje darbą taip, kad nebūtų galima piktnaudžiauti piniginėmis lėšomis, o nepakankamai kontroliuodama kitame mieste dirbantį darbuotoją atsakovė veikė savo rizika. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovai kažkokiu būdu būtų prisidėję prie atsakovės darbuotojos nusikalstamų veiksmų, kad žinojo, ar turėjo žinoti, kad trečiojo asmens išrašyti pinigų priėmimo kvitai yra suklastoti, dubliuojant kitus originalius atsakovės kvitus, ar, kad trečiasis asmuo iš jų paimtų pinigų neįnešė ar neįneš į atsakovės kasą. Apeliantė nenurodo teisinių argumentų, dėl ko teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies, 6.253 straipsnio 5 dalies normas, o vien nesutikimas su teismo vertinimu nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

10537.

106Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Pastebėtina, kad kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (( - ) straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 dienos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013, 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

10738.

108Apeliantė nuomone, šiuo atveju teismas nepagrįstai atsakovei neleido susipažinti su ieškovų byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų, kuriais grindžiama prašoma priteisti žala, originalais, jų apžiūrėti, dėl ko negalima buvo nustatyti parašų autentiškumo, kvitų pasirašymo laiko bei vietos. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors į bylą ieškovai pateikė tik pinigų priėmimo kvitų kopijas, kurios buvo tinkamai patvirtintos, jų originalai buvo pateikti teismui susipažinti parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 96). Teismui nekilo abejonių dėl jų tikrumo. Kaip minėta anksčiau, atsakovė neprašė byloje skirti ekspertizės, kuriai atlikti būti reikalingi minėtų dokumentų originalai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, netenkinęs atsakovės prašymo dėl įrodymų pateikimo, pažeidė procesinės teisės normas.

10939.

110Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė apklausti byloje liudytoją R. S., kuriam buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas tokia pačia serija bei numeriu kaip ir R. M. Nr. BUH 8119248. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino trečiojo asmens A. M. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu ir nesiėmė visų būtinų priemonių jai apklausti. Todėl, apeliantės nuomone, byloje nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės dėl pinigų priėmimo kvitų, kuriuos ieškovai pateikė į bylą išrašymo aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016, įvertinus sutrinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad kaltinamoji (šioje byloje trečiasis asmuo) pateikdavo klientams ne UAB „Ingrima“ buhalterinėje apskaitoje naudojamus pinigų priėmimo kvitus, o jos pačios įsigytus pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos priimtus pinigus pasisavino, A. M. pripažinus minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismui, sprendžiant darbdavio atsakomybės klausimą dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, byloje pateiktų duomenų pakako teisingam ir pagrįstam teismo sprendimui priimti. Todėl papildoma liudytojų, ar trečiojo asmens apklausa dėl pinigų priėmimo kvitų išrašymo aplinkybių šiuo atveju nebuvo reikalinga. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus dėl apeliantės atsakomybės už jos darbuotojos trečiojo asmens neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tuo labiau, kad bylos medžiaga patvirtina, jog teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

11140.

112Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti teismo šališkumą, priimant skundžiamą teismo sprendimą. Pastebėtina, kad viena iš tinkamo proceso garantijų ‑ užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė buvo du kartus pareiškusi bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą, tačiau pateikti prašymai nebuvo tenkinti, nenustačius pagrindo konstatuoti teisėjos šališkumą. Todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo priimtu procesiniu sprendimu ir jis jos netenkina, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo.

11341.

114Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

115Dėl procesinės bylos baigties

11642.

117Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai negu teigia apeliantė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad egzistuoja visos – tiek bendrosios (būdingos civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais atvejams), tiek specialiosios (būdingos tik darbdavio atsakomybės kilimo aptariamu pagrindu atvejams) – sąlygos darbdavio UAB „Ingrima“ atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

118Dėl bylinėjimosi išlaidų

11943.

120Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ieškovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai pateikė įrodymus, pagrindžiančius 120 Eur atstovavimo išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 107) (mokėtoja R. M.), kurios priteistinos ieškovei R. M. iš atsakovės UAB „Ingrima“ (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

12144.

122Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė patyrė 11,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, valstybės patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

123Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

124Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

125Priteisti ieškovei R. M., a. k. ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, įmonės kodas 156869689, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

126Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, įmonės kodas 156869689, valstybei 11,81 Eur (vienuolika eurų 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Minėtą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

127Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo iš atsakovės priteisti:... 6. 2.... 7. Nurodė, kad ieškovai atsakovės paslaugomis naudojosi seniai, buvo įsigiję... 8. 3.... 9. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Ingrima“ su juo nesutiko, prašė... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 4.... 12. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu... 13. 5.... 14. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl to, ar trečiojo asmens A. M.... 15. 6.... 16. Teismas nustatė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13... 17. 7.... 18. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 28 d.... 19. 8.... 20. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad jau išnagrinėtoje baudžiamojoje... 21. 9.... 22. Teismas pastebėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovai dėl... 23. 10.... 24. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovės... 25. 11.... 26. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad teismas turėjo... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 28. 12.... 29. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ingrima“ prašo panaikinti Kauno... 30. 12.1.... 31. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.264 straipsnio 2 dalies... 32. 12.2.... 33. Apeliantės nuomone, ieškovai neįrodė, kad pinigai tikrai buvo sumokėti A.... 34. 12.3.... 35. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepakankamai kontroliavo trečiojo... 36. 12.4.... 37. Teismas netinkamai analizavo aplinkybes ir atsakovės pateiktus įrodymus dėl... 38. 12.5.... 39. Apeliantė pažymi, kad teismas 2018 m. sausio 30 d. teismo posėdyje priėmė... 40. 12.6.... 41. Teismas nepagrįstai atsakovei neleido susipažinti su pinigų priėmimo kvitų... 42. 12.7.... 43. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi teismų procesiniais... 44. 12.8.... 45. Teismas neteisingai taikė mišrios kaltės instituto nuostatas. Ieškovų... 46. 12.9.... 47. Teismas netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines... 48. 13.... 49. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. M. ir R. M. prašo apeliacinį... 50. 13.1.... 51. Visos aplinkybės, nurodytos atsakovės apeliaciniame skunde buvo tiriamos,... 52. 13.2.... 53. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio... 54. 13.3.... 55. Siekdama užvilkinti procesą, atstovė ne kartą reiškė nepagrįstus... 56. Teisėjų kolegija... 57. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 14.... 59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 60. 15.... 61. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų... 62. Dėl samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 63. 16.... 64. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2014 m. gegužės 20 d. atsakovės... 65. 17.... 66. Byloje ginčas kilo dėl to, ar trečiojo asmens A. M. darbdavys, t. y.... 67. 18.... 68. Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu konstatavus atsakovės... 69. 19.... 70. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo... 71. 20.... 72. Vienas netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra reglamentuotas CK... 73. 21.... 74. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad darbdavio civilinei atsakomybei pagal... 75. 22.... 76. Nagrinėjamu atveju, apeliantės nuomone, teismas žalą iš jos priteisė,... 77. 23.... 78. Kaip minėta šios nutarties 19 punkte, darbdavys CK 6.264 straipsnio prasme... 79. 24.... 80. Bylos duomenimis nustatyta, kad žalos padarymo metu A. M. dirbo UAB... 81. 25.... 82. Esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, tai... 83. 26.... 84. Nors atsakovė tvirtino, kad vykdė griežtą trečiojo asmens (darbuotojos)... 85. 27.... 86. Nustačius minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju... 87. 28.... 88. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 89. 29.... 90. Pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismams... 91. 30.... 92. Atsižvelgiant į tai, kad tiek šios nutarties 26 punkte nurodytoje kasacinio... 93. 31.... 94. Nors apeliantė tvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22... 95. 32.... 96. Apeliantės nuomone, ieškovai neįrodė, kad pinigai (kurie šiuo atveju... 97. 33.... 98. Pastebėtina, kad ieškovai tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose,... 99. 34.... 100. Nustačius minėtas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio... 101. 35.... 102. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apeliacinio skundo argumentą,... 103. 36.... 104. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino... 105. 37.... 106. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų... 107. 38.... 108. Apeliantė nuomone, šiuo atveju teismas nepagrįstai atsakovei neleido... 109. 39.... 110. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė apklausti byloje liudytoją... 111. 40.... 112. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo... 113. 41.... 114. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 115. Dėl procesinės bylos baigties ... 116. 42.... 117. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 118. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 119. 43.... 120. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ieškovai įgijo teisę į... 121. 44.... 122. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė... 123. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 124. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą... 125. Priteisti ieškovei R. M., a. k. ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės... 126. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“,... 127. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....