Byla e2A-1129-773/2016
Dėl draudimo išmokos grąžinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovaujamo advokato M. S. ir atsakovės M. D. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei M. D. dėl draudimo išmokos grąžinimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašė teismo priteisti iš atsakovės M. D. 2900 Eur draudimo išmoką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas buvo apdraudęs atsakovei M. D. priklausantį automobilį ( - ). Pažymėjo, kad 2014 m. gegužės 12 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) atsakovė eismo įvykį sukėlė būdama neblaivi, o sugadintos transporto priemonės savininkui ieškovas sumokėjo 4268,64 Eur. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 59.1 punktu, prašo priteisti nukentėjusiam asmeniui sumokėtą draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į teismo ekspertizės išvadas, sumažino atsakovei M. D. reikalavimą dėl draudimo išmokos iki 2900 Eur. Atsakovė M. D. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad nukentėjusiam asmeniui J. Š. išmokėta draudimo suma – 14 738,75 Lt (4 268,64 Eur) buvo apskaičiuota ne ieškovo, o nukentėjusiojo asmens pasirinktų vertintojų – UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“. Pažymėjo, kad pagal turto vertintojo E. L. konsultaciją ieškovo nukentėjusiam asmeniui išmokėta ir iš atsakovės reikalauta 4268,64 Eur dydžio draudimo išmoka gerokai viršijo tikrąją, t. y. realią eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsakovė nesutiko su teismo eksperto pasirinkimu, nustatant eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio rinkos vertę, naudotis ne tik ekspertizės metu iš nepriklausomų šaltinių eksperto surinkta informacija apie palyginamuosius objektus, bet ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateikta informacija iš tinklalapio www.mobile.de. Nurodė, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaita yra neobjektyvi. Atsakovės skaičiavimu, padarytos žalos dydis yra 1822 Eur.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės M. D. 2291,00 Eur draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 209 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, M. D. 84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš M. D. 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas grąžino AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 31,04 Eur dydžio žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovė M. D. nesutinka su ieškovo prašomos priteisti draudimo išmokos dydžiu. Teismas iš ekspertizės akto nustatė, kad ekspertas ištyrė šios civilinės bylos skaitmeninę medžiagą, išsireikalavo papildomus rašytinius įrodymus ir rinko reikiamą informaciją, t. y. analizavo rinką, labiausiai tikėtinų duomenų pagrindu (vertino ne tik tinklalapiuose www.mobile.de ir www.autoplius.lt pateiktus duomenis, bet ir www.autogidas.lt, www.autoscout24.de, www.carfax.com, www.nada.com), skaičiavo eismo įvykio metu apgadinto automobilio atkuriamąją (remonto) vertę, nustatinėjo automobilio rinkos vertę ir skaičiavo automobilio likutinę rinkos vertę. Teismas sprendė, kad teismo paskirto eksperto tyrimo metu naudoti įvairių tinklalapių, taip pat ir užsienio bei UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje pateikto tinklalapio www.mobile.de, lyginamųjų pavydžių duomenys nepakenkė tyrimo rezultatams, o priešingai – leido tyrimą atlikti išsamiai ir visapusiškai. Teismo vertinimu, eksperto pateiktos išvados nėra prieštaringos, priešingai – logiškos, nuoseklios ir atitinka bylos nagrinėjimo teisme ištirtus rašytinius įrodymus. Teismas nustatė, kad visi eksperto kainų/verčių skaičiavimai yra pateikti su PVM (21 procentas). Teismas, atsižvelgdamas į Taisyklių 15 punktą, eksperto nustatytą atsakovės M. D. eismo įvykio metu padaryta žalą 2900 Eur sumažino 21 procentu PVM ir priteisė 2291 Eur draudimo išmokos.

8Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovaujamas advokato M. S., prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 609 Eur PVM. Ieškovo vertinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 15 punktu, nes šis punktas taikomas tik tais atvejais, kai sugadintą automobilį yra ekonomiškai tikslinga remontuoti. Pažymėjo, kad šioje byloje teismo paskirta ekspertizė patvirtino, jog automobilis yra laikomas sunaikintu, nes remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Dėl nurodytų priežasčių turėjo būti taikomas Taisyklių 14 punktas, kuris nenumato jokių išlygų dėl PVM neįskaitymo į žalos dydį. Nurodė, kad žala buvo nustatyta teismo paskirtoje ekspertizėje – 2900 Eur ir ekspertas apskaičiuodamas žalos dydį vadovavosi ekspertizės akte nurodytais teisės aktais, kurie nenumato galimybės neįskaičiuoti PVM nustatant likutinę vertę arba automobilio vertę. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009 konstatavo, jog PVM turi būti įskaitomas į žalos dydį. Pažymėjo ir tai, kad analogiškos nuostatos dėl PVM įskaitymo į žalos dydį laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-654-196/2015. Apeliaciniu skundu atsakovė M. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kurioje iš jos priteista 469 Eur ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

107.1. Teismas netinkamai įvertino dalį eksperto A. V. 2015 m. lapkričio 27 d. surašyto ekspertizės akto išvadų. Atsakovės teigimu, nustatant tiriamos transporto priemonės rinkos vertę, nepagrįstai ir neteisėtai panaudota ne tik savo atliktos ekspertizės metu iš nepriklausomų šaltinių surinkta informacija apie palyginamuosius objektus, bet papildomai ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateikta informacija, surinkta iš tinklapio www.mobile.de.

117.2. Teismas skundžiamame sprendime visiškai neįvertino atsakovės 2016 m. sausio 13 d. prašyme pateiktų nesutikimo su ekspertizės akto išvadomis argumentų. Nurodė, kad teismas nepasisakė dėl minėto prašymo 3 punkte nurodytos aplinkybės, jog vertinimo ataskaitoje esančioje 2014 m. gegužės 13 d. pažymoje apie vidutinę transporto priemonės rinkos kainą, kuri nustatyta 22 500 Lt (6506 Eur) yra nurodyta, jog ši pažyma apie vidutinę transporto priemonės rinkos kainą yra tik informacinio (patariamojo) pobūdžio ir nėra vertinimo dokumentas.

127.3. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ekspertas A. V. ekspertizės akte nekonkretizuoja ir nėra aišku, kaip jis atlikdamas ekspertizę iš UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ gavo vertinimo ataskaitos 36–38 lapuose esančias vokiečių kalba surašytų dokumentų kopijas, kurių nėra minėtos bendrovės surašytoje ir ieškovo teismui kartu su pradiniu ieškiniu pateiktoje UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje. Pažymėjo, kad minėti dokumentai nebuvo išversti į valstybinę kalbą, todėl teismas negalėjo vertinti šio įrodymo (CPK 198 straipsnio 2 dalis).

137.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertas netinkamai paskaičiavo vertinamojo automobilio vidutinę rinkos kainą. Nurodė, kad ekspertas pasinaudojo UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateikta informacija apie 20 palyginamųjų automobilių iš tinklapio www.mobile.de. Pažymėjo, kad ekspertas iš UAB „Plius“ skelbimų portalo www.autoplius.lt administratoriaus užklausė informacijos apie Lietuvos rinkoje laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. – 2014 m. gegužės 31 d. pardavinėtus analogiškus automobilius ir gavo informaciją apie 19 automobilių, tačiau dalis skelbimų kartojosi, todėl panaudojo 9 kaip lyginamuosius objektus vertės nustatymui. Atsakovės teigimu, ekspertas turėdamas minėtus 9 lyginamuosius objektus nepagrįstai kaip lyginamuosius objektus panaudojo 6 analogiškų automobilių kainas iš tinklapio www.mobile.de, iš 6000–7000 Eur kainų diapazono, bei vidutinę rinkos vertę skaičiavo iš 15 palyginamųjų objektų. Pažymėjo, kad toks eksperto sprendimas yra nepagrįstas, nes iškraipo vertinamo automobilio vidutinės rinkos kainos skaičiavimo rezultatą.

147.5. Teismas atsakovės padarytą žalą turėjo apskaičiuoti taip: suskaičiuojant transporto priemonės rinkos vertę Vvid, formulėje naudoti tik pirmus 9 skaičius ir skaičiuoti tokiu būdu: Vvid=(3326+3980+4331+3159+3469+3757+4114+4029+4276)79=34441/9=3826 Eur, o transporto priemonės rinkos vertę su PVM Vv tokiu būdu: Vv=( 1 +(0/100))x 1 x 1 x3826+249,85+1 x(-219)-150 = 3706 Eur. Pažymėjo, kad pagal ataskaitoje esančią formulę Vd=Vv x D/100 apskaičiuoti tinkamų realizuoti transporto priemonės agregatų ir dalių vertes, kurios yra tokios: 1. Kėbulas (dalinai) - 676 Eur; 2. Variklis su įranga - 852 Eur; 3. Pavarų dėžė (blokas) - 222 Eur; 4. Priekinė pakaba (tiltas) - 296 Eur; 5. Galinis tiltas - 185 Eur; 6. Likusios - 222 Eur. Apskaičiuoti nesugadintų dalių verčių sumą SUMVd=676+852+222+296+l85+222=2453 Eur. Atsakovės teigimu, teismas pagal ataskaitoje esančią formulę turėjo taip apskaičiuoti apgadintos transporto priemonės likutinę rinkos vertę: VL=SUMVdxKsxKpxKr=2453xO,8x0,9x0,85=1501 Eur, o žala dėl transporto priemonės apgadinimo turėjo būti apskaičiuojama kaip skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo ir apgadintos transporto priemonės likutinės rinkos vertės: 3706 Eur - 1501 Eur = 2205 Eur. Atsakovės teigimu, apskaičiuotas žalos dydis mažintinas 21 procento PVM dydžiu. Pažymėjo, kad atsakovė pripažįstamą žalos dydį 1822 Eur jau yra sumokėjusi ieškovui. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovaujamas advokato M. S., prašo atsakovės M. D. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė būdama atsakinga dėl žalos padarymo trečiajam asmeniui, nesiėmė jokių veiksmų siekdama atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir nesidomėjo žalos atlyginimu. Pažymėjo, kad atsakovės pateikta vertinimo konsultacija nėra patikimas įrodymas, nes neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Be to, minėta konsultacija yra surašytas neapžiūrėjus automobilio ir nevertinus ieškovo ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro” turimų nuotraukų. Ieškovo teigimu, atsakovė M. D. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo teismo paskirtos ekspertizės išvadų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. D. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismo paskirta ekspertizė patvirtino, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio remonto išlaidos yra lygios ar didesnės už 75 procentų automobilio rinkos vertės iki eismo įvykio. Pažymėjo, kad ekspertas nustatė, jog automobilio rinkos vertės iki apgadinimo buvo 4880 Eur, o eismo įvykio metu padaryta žala yra 2900 Eur, todėl remonto išlaidos sudaro tik 59,43 procentus. Atsakovės teigimu, byloje esantis ieškovo 2014 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. ( - ) patvirtina, kad ieškovas nukentėjusiam asmeniui nesumokėjo PVM, todėl nepagrįstai reikalauja jį priteisti iš atsakovės. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė netinkamą teismų praktiką, kuri šioje byloje netaikytina.

15Teismas

konstatuoja:

16Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė M. D. būdama neblaivi 2014 m. gegužės 12 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta J. Š. priklausanti transporto priemonė ( - ), valstybinis Nr. ( - ) Ieškovas, būdamas atsakovei priklausančios transporto priemonės draudiku, sumokėjo nukentėjusiajam J. Š. 4268,64 Eur draudimo išmoką ir ieškiniu prašė šią sumą priteisti iš atsakovės M. D.. Nustatyta ir tai, kad byloje buvo paskirta teismo ekspertizė eismo įvykio metu padarytos žalos dydžiui nustatyti, ją pavesta atlikti ekspertui A. V.. Ekspertas A. V. 2015 m. lapkričio 27 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodė, kad padarytos žalos dydis yra 2900 Eur. Ieškovas, atsižvelgdamas į teismo ekspertizės išvadas, sumažino atsakovei M. D. reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo nuo 4268,64 Eur iki 2900 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės M. D. 2291 Eur eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą be PVM. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu dalyje dėl PVM nepriteisimo, pateikė apeliacinį skundą. Atsakovė M. D. skundžia teismo sprendimo dalį dėl žalos dydžio nustatymo, motyvuodama, tuo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi byloje atlikta ekspertize. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas iš teismo eksperto A. V. 2015 m. lapkričio 27 d. surašyto ekspertizės akto nustatė, kad ekspertizė atlikta remiantis civilinėje byloje esančia medžiaga, UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ ataskaita ir jų pateikta informacija iš tinklalapio www.mobile.de, taip pat duomenimis iš tinklapio www.autoplius.lt (t. 2., b. l. 5–64). Ekspertas A. V. naudojo lyginamąjį, išlaidų (kaštų), pajamų metodus, ekspertizės metodų pasirinkimas yra motyvuotas (ekspertizės akto 3.1 punktas), taip pat atsižvelgta į vertinamo turto rinkos pokyčius (ekspertizės akto 3.0 punktas). Atsakovė M. D. nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad nurodytas ekspertizės aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, numatytų Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika). Pažymėtina, kad teismo paskirtas ekspertas A. V. nustatė automobilio atkuriamąją (remonto) vertę, transporto priemonės vertę iki apgadinimo ir likutinę vertę. Ekspertas nustatydamas tiek automobilio atkuriamąją (remonto) vertę (3895,60 Eur), tiek likutinę vertę (1980 Eur) naudojo formules, nurodytas Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (t. 2., b. l. 34–37). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės akto išvada dėl apgadintos transporto priemonės likutinės rinkos vertės padaryta išsamiai ir nuosekliai išanalizavus atkūrimo (remonto) kaštus, žalos sąmatą (t. 2., b. l. 36–44). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės M. D. apeliacinio skundo argumentu, kad ekspertizės akte netinkamai nustatyta transporto priemonės vidutinė rinkos vertė. Ekspertas nustatydamas transporto priemonės vidutinę rinkos vertę naudojo lyginamąjį metodą. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Iš ekspertizės akto matyti, kad vidutinė rinkos kaina nustatyta iš 15 palyginamųjų objektų (ekspertizės akto 5.1 punktas). Ekspertizės akte išsamiai aprašyti palyginamieji objektai, nurodyta iš kokių šaltinių jie paimti (pateikti UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ ir iš portalo www.mobile.de.), taip pat nurodyta, kad atliekant analizę koreguota rida ir atsižvelgta į įrangą, pateikta įrangos kainos apskaičiavimo formulė, padaryta korekcija dėl rinkų, dėl metų. Pažymėtina, kad eksperto A. V. surašytoje pažymoje apie ginčo transporto priemones vertę išsamiai nurodyti duomenys apie vertinamą transporto priemonę, joje esančią papildomą įrangą, atskiras transporto priemonės dalis (variklį, ašis, pavarų dėžę). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės M. D. argumentus, kad ekspertas, nustatydamas vidutinę transporto priemonės vertę, nepagrįstai rėmėsi duomenimis iš tinklalapio www.mobile.de. Pažymėtina, kad informaciją iš minėto tinklapio ekspertui pateikė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, nes Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi įpareigojo UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateikti ekspertui A. V. visą turimą medžiagą apie 2014 m. gegužės 12 d. eismo įvykio metu sugadintą automobilį ( - ). Aplinkybė, kad ekspertizės akte esantys skelbimai iš tinklapio www.mobile.de. nėra išversti į valstybinę kalbą, nebuvo pagrindas jais nesivadovauti, nes ekspertas iš skelbimų rėmėsi tik automobilio modeliu, jo rida ir kaina, pats padarydamas atitinkamas korekcijas (t. 2., b. l. 54–57). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog ekspertas vadovavosi ne tik informacija iš minėto tinklapio, tačiau papildomai paprašė UAB „PLUS“ pateikti duomenis iš www.autoplius.lt. ir rėmėsi 15 palyginamųjų objektų, o ne 9, kas atsakovės teigimu, būtų pakankamas kiekis, neiškraipė tyrimo rezultatų, priešingai, juos padarė tikslesnius. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas nesirėmė atsakovės M. D. nurodoma 2014 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. ( - ) apie vidutinę transporto priemonės rinkos vertę. Pažymėtina, kad iš atsakovės pateiktos turto vertintojo E. L. vertinimo konsultacijos Nr. ( - ), nustatyta, jog E. L. ginčo transporto priemonės vertę nustatė tik pagal VŠĮ „Emprikis“ pateiktą informaciją, iš kurios nėra aišku, kiek palyginamųjų objektų naudota vidutinei transporto priemonės vertei nustatyti (t. 1., b. l. 60). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, eksperto A. V. ekspertizės aktas yra išsamesnis nei turto vertintojo E. L. vertinimo konsultacija, jame naudojami išsamūs informacijos šaltiniai bei moksliniais metodais pagrįsti skaičiavimai. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovės M. D. argumentą, kad teismas neatsakė į visus atsakovės argumentus dėl nesutikimo su ekspertizės aktu, nurodo, jog teismo pareiga išanalizuoti šalių nurodytus argumentus ir tinkamai motyvuoti savo sprendimą reiškia, kad teismas privalo tirti, analizuoti ir motyvuotai patvirtinti arba paneigti argumentus, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Dėl to vertinant, ar teismo sprendimas pakankamai motyvuotas, svarbu, ar teismas byloje savo motyvais atsakė į visus teisiškai reikšmingus klausimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas išanalizavo ekspertizės aktą ir savo išvadas dėl ekspertizės patikimumo pakankamai motyvavo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo abejoti ekspertizės aktu, jame aiškiai ir nuosekliai išdėstyta visa eksperto atlikta tyrimo eiga, ekspertizė atlikta išsamiai išanalizavus palyginamuosius objektus, taip pat įvertinus ginčo transporto priemonės individualias savybes. Be to, ekspertizės aktas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, išvados aiškios ir suprantamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiomis išvadomis. Atsakovės M. D. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia ekspertizės akto išvadų (CPK 178 straipsnis). Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne Taisyklių 15 punktu, o 14 punktu ir priteisti žalos dydį su PVM, t. y. iš viso priteisti 2900 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Taisyklių 59 punktas). Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiškas nuostolių atlyginimas (CK 6.251 straipsnis). Pagal Taisyklių 14 punktą žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Taigi, Taisyklių 14 punkte numatytas žalos atlyginimo nustatymo metodas pagal sugadinto turto rinkos vertės pasikeitimą iki eismo įvykio ir po jo, o Taisyklių 15 punkte numatyta žalos atlyginimo nustatymas, kai atlyginamos turėtos remonto išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas iš eksperto A. V. ekspertizės akto nustatė, kad apgadintos transporto priemonės vertė iki įvykio buvo 4880 Eur su PVM, o atkuriamoji (remonto) vertė yra 3895,60 Eur su PVM, t. y. būtinos remonto išlaidos sudaro 79,83 procentus turto rinkos vertės iki eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo transporto priemonė pagal Taisyklių 14 punktą laikoma sunaikinta ir žalos dydis yra skirtumas tarp apgadintos transporto priemonės iki sunaikinimo ir likutinės vertės po eismo įvykio, t. y. 2900 Eur (4880 Eur - 1980 Eur). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pagal Taisyklių 14 punktą automobilio remontas yra netikslingas, tačiau nepagrįstai taikė Taisyklių 15 punktą, kuris numato atvejus, kai automobilį remontuoti ekonomiškai tikslinga, tačiau nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje teismo ekspertas pagal Taisyklių 14 punktą padarė išvadą, jog automobilį remontuoti netikslinga ir taikydamas žalos nustatymo principą pagal sugadinto turto rinkos vertės pasikeitimą iki eismo įvykio ir po jo, nustatė, kad žalos dydis yra 2900 Eur, todėl ieškovui (draudikui) privalo būti priteisiamas visas nurodytas žalos dydis (Taisyklių 14 punktas, 59 punktas, CK 6.251 straipsnis). Kaip minėta, žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal ginčo transporto priemonės vertę iki įvykio ir po jo, o ne pagal faktiškai patirtas remonto išlaidas, todėl žalos dydis turi būti atlygintas su PVM (Taisyklių 14 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas 2014 m. rugsėjo 22 d. rašte adresuotame nukentėjusiajam asmeniui J. Š. nurodė, kad atlyginama remonto kaina be PVM, nėra pagrindas priteisti žalos dydį be PVM. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nukentėjusiam asmeniui sumokėjo būtent remonto išlaidas, o atlikus ekspertizę iš atsakovės M. D. prašo priteisti ne remonto išlaidas, o žalą paskaičiuotą pagal Taisyklių 14 punktą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimas pakeistinas – iš atsakovės M. D. ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, priteistina papildomai 609 Eur, užtikrinant visišką nuostolių atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų Atsakovės M. D. apeliacinį skundą atmetus, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas teismo prašė iš atsakovės M. D. priteisti 2900 Eur žalos atlyginimą ir ieškinį patenkinus visiškai, ieškovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 296,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur už ekspertizę ir 96,04 Eur žyminio mokesčio). Pirmosios instancijos teismas priteisė 209 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino 31,04 Eur sumokėto žyminio mokesčio, todėl neatlygintos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 56 Eur (296,04 Eur - 209 Eur - 31,04 Eur). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės M. D. priteistina 71 Eur (56 Eur + 15 Eur) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai panaikinama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovei M. D. priteista 84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė už procesinių dokumentų siuntimą, susijusį su apeliaciniu skundu, patyrė 3 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimas, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteisiamas iš atsakovės M. D. (CPK 96 straipsnis).

19Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

20Atsakovės M. D. apeliacinį skundą atmesti.

21Ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą tenkinti.

22Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti.

23Papildomai priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kodas ( - ), iš atsakovės M. D., asmens kodas ( - ) 609 Eur (šešis šimtus devynis eurus).

24Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsakovei M. D. priteista 84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25Kitą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

26Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kodas ( - ), iš atsakovės M. D., asmens kodas ( - ) 71 Eur (septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

27Priteisti iš atsakovės M. D., asmens kodas ( - ) 3 Eur (tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

28Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA... 6. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu... 8. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis... 10. 7.1. Teismas netinkamai įvertino dalį eksperto A. V. 2015 m. lapkričio 27 d.... 11. 7.2. Teismas skundžiamame sprendime visiškai neįvertino atsakovės 2016 m.... 12. 7.3. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ekspertas A. V. ekspertizės akte... 13. 7.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertas netinkamai paskaičiavo... 14. 7.5. Teismas atsakovės padarytą žalą turėjo apskaičiuoti taip:... 15. Teismas... 16. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų Atsakovės M. D. apeliacinį skundą atmetus, o... 19. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Atsakovės M. D. apeliacinį skundą atmesti.... 21. Ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA... 22. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą... 23. Papildomai priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“,... 24. Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d.... 25. Kitą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo... 26. Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per... 27. Priteisti iš atsakovės M. D., asmens kodas ( - ) 3 Eur (tris eurus)... 28. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....