Byla 2A-654-196/2015
Dėl draudimo išmokų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nordea Finance Lithuania“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Geruda“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GAIA TRANSPORT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-381-262/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GAIA TRANSPORT“ patikslintą ieškinį atsakovui „BTA Insurance company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance company“ SE filialą Lietuvoje dėl draudimo išmokų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nordea Finance Lithuania“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Geruda“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „GAIA TRANSPORT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui „BTA Insurance company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance company“ SE filialą Lietuvoje, kuriuo prašo pripažinti vilkiko Volvo FH 42T apgadinimą draudžiamuoju įvykiu (trečiųjų asmenų neteisėta veika) pagal ieškovo ir atsakovo 2012-09-20 sudarytą Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį TPD 073016; pripažinti puspriekabės-šaldytuvo SCHMITZ CARGO BULL SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool V6 vagystę draudžiamuoju įvykiu (vagyste) pagal ieškovo ir atsakovo 2012-09-24 sudarytą Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį TPD 073045; priteisti iš atsakovo 103 392,84 Lt dydžio draudimo išmoką dėl vilkiko Volvo FH 42T apgadinimo trečiųjų asmenų neteisėta veika bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismo sprendime nustatant, kad priteistos sumos turi būti sumokamos trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“; priteisti iš atsakovo 114 075,00 Lt dydžio draudimo išmoką už puspriekabės-šaldytuvo SCHMITZ CARGO BULL SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool V6 vagystė bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismo sprendime nustatant, kad priteistos sumos turi būti sumokamos trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“; priteisti ieškovui iš atsakovo, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2012-09-20 ieškovas su atsakovu sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį TPD 073016, kuria ieškovas apdraudė UAB „Nordea Finance Lithuania“ priklausantį, tačiau pagal finansinės nuomos sutartį Nr. 20125670 ieškovo valdomą vilkiką Volvo FH 42T. Draudimo sutartimi Nr. 1 vilkikas Volvo FH 42T buvo apdraustas nuo šių rizikų: avarijos, vagystės, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos bei stichinės nelaimės. 2012-09-24 ieškovas su atsakovu sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 073045, kuria ieškovas apdraudė UAB „Nordea Finance Lithuania“ priklausančią, tačiau pagal Finansinės nuomos sutartį Nr. 20125671 ieškovo valdomą puspriekabę-šaldytuvą SCHMITZ CARGO BULL SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool V6. Draudimo sutartimi Nr. 2 puspriekabė buvo apdrausta nuo šių rizikų: avarijos, vagystės, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos bei stichinės nelaimės. 2013-05-26 vilkikas bei puspriekabė buvo pavogti iš UAB „Geruda“ saugomos transporto priemonių stovėjimo aikštelės, kurioje ieškovas, pagal 2011-11-03 su UAB „Geruda“ sudarytą automobilių saugojimo aikštelės vietų nuomos sutartį, nuo 2013-05-24 buvo palikęs saugoti minėtas transporto priemones. 2013-05-27 ieškovas atsakovui pranešė apie vilkiko bei puspriekabės vagystę bei kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokų už pavogtą vilkiką bei puspriekabę. 2013-10-23 atsakovas raštu informavo ieškovą, jog atsisako ieškovui mokėti draudimo išmokas už pavogtus vilkiką bei puspriekabę, nes šios transporto priemonės buvo pagrobtos kartu su jose esančiais transporto priemonių registracijos dokumentais ir draudimo liudijimais. 2013-09-19 pavogtas vilkikas buvo grąžintas ieškovui. Ieškovas atgavęs pavogtą vilkiką, kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį Nr. 1 dėl vilkiko apgadinimo trečiųjų asmenų neteisėta veika išmokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi draudiko tyrimas dėl draudimo išmokos, pavogus vilkiką, atsakovo jau buvo užbaigtas. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas, įvykus draudžiamajam įvykiui – puspriekabės vagystei bei vilkiko apgadinimui, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmokas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 5 sprendimu ieškinį atmetė; iš ieškovo UAB „GAIA TRANSPORT“ atsakovui BTA „Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje priteisė 350,44 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei - 4,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

8Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartis dėl vilkiko Volvo FH 42T ir puspriekabės-šaldytuvo SCHMITZ CARGO BULL SKO, kurios priklausė UAB „Nordea Finance Lithuania“, tačiau pagal Finansinės nuomos sutartis buvo valdomos ieškovo. Transporto priemonės buvo apdraustos nuo šių rizikų: avarijos, vagystės, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos bei stichinės nelaimės. 2013-05-26 Vilikas bei puspriekabė buvo pavogti iš UAB „Geruda“ saugomos transporto priemonių stovėjimo aikštelės, kurioje ieškovas nuo 2013-05-24 buvo palikęs saugoti minėtas transporto priemones. 2013-05-27 ieškovas atsakovui pranešė apie vilkiko bei puspriekabės vagystę bei kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokų už pavogtą vilkiką bei puspriekabę. 2013-10-23 atsakovas raštu informavo ieškovą, jog atsisako ieškovui mokėti draudimo išmokas už pavogtus vilkiką bei puspriekabę, nes šios transporto priemonės buvo pagrobtos kartu su jose esančiais transporto priemonių registracijos dokumentais ir draudimo liudijimais. 2013-09-19 pavogtas vilkikas buvo grąžintas ieškovui. Ieškovas atgavęs pavogtą vilkiką, kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį dėl vilkiko apgadinimo trečiųjų asmenų neteisėta veika išmokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi draudiko tyrimas dėl draudimo išmokos, pavogus vilkiką, atsakovo jau buvo užbaigtas. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas, įvykus draudžiamajam įvykiui – puspriekabės vagystei bei vilkiko apgadinimui, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmokas.

9Teismas sutiko su atsakovo BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, argumentu, kad draudimo kompanija neturi teisės mokėti draudimo išmokos, jeigu įvykis yra nedraudžiamasis pagal draudimo sutarties sąlygas. Kadangi apdraustosios transporto priemonės registracijos dokumentai buvo palikti pagrobtoje transporto priemonėje ir vagys turėjo galimybę naudotis šiomis transporto priemonėmis kaip savomis, tai teismas, atsižvelgęs į Sausumos transporto priemonių draudimo sutarties taisykles specialiųjų sąlygų 5 skyrių nustatytus nedraudžiamuosius įvykius, kai transporto priemonė paliekama be priežiūros, sprendė, kad draudikui nekilo prievolė išmokėti draudimo išmoką.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovo vadovas, liudytojai patvirtino, jog UAB „GAIA TRANSPORT“ nėra parengta jokių instrukcijų dėl automobilių raktelių bei dokumentų saugojimo. Kadangi liudytojas patvirtino, jog automobilių dokumentai būdavo paliekami ne pirmą kartą, taip pat patvirtino aplinkybę, kad dokumentai buvo paliekami sąmoningai, tai, teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad ieškovas nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti sutarties tinkamą vykdymą ir savo neatsakingu elgesiu pažeidė sutarties sąlygas, kurios nulėmė įvykių (vagysčių ir vilkiko apgadinimo) nedraudžiamumą. Teismas sprendė, kad draudiko priimtas sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl ieškinį atmetė.

11Teismas, atmetęs ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteisė išlaidas, advokato pagalbai apmokėti, o valstybei iš ieškovo – procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniame skunde ieškovas UAB „GAIA TRANSPORT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir patikslintą ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, kad puspriekabės vagystė ir vilkiko apgadinimas laikytini nedraudžiamaisiais įvykiais, dėl ko atsakovui nekyla pareiga ieškovui sumokėti ieškiniu reikalautas priteisti draudimo išmokas. Vilkikas ir puspriekabė buvo apdrausti ieškovo su atsakovu sudarytomis draudimo sutartimis. Abiejų transporto priemonių atžvilgiu draudimo apsauga apėmė inter alia apdrausto turto vagystę ir apgadinimą neteisėta trečiųjų asmenų veika. 2013-05-26 nenustatytiems asmenims iš trečiam asmeniui UAB „Geruda“ priklausančios saugojimo aikštelės, esančios adresu Gariūnų g. 68, Vilnius, pavogus puspriekabę, įvyko Draudimo sutartyje Nr. 2 nurodytas draudžiamasis įvykis ‑ puspriekabės vagystė. Dėl šios priežasties, remiantis CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 ir 27 d. bei 90 str. 1 d., atsakovui atsirado pareiga ieškovui sumokėti draudimo išmoką. Teismas padaręs išvadą, kad puspriekabės vagystė nelaikytina draudžiamuoju įvykiu, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią automobilio registracijos dokumentų jame palikimas nelemia draudžiamojo įvykio (vagystės), bet gali sudaryti palankesnes sąlygas tolimesniems vagystę padariusio asmens veiksmams (automobilio paslėpimui, realizavimui ir kt.). Be to, teismas be pagrindo nagrinėjamu atveju taikė Draudimo taisyklių 5.1.13. punkto nuostatą, pagal kurią nedraudžiamasis įvykis yra, kai transporto priemonė buvo palikta be priežiūros. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ėmėsi tokių priemonių, kurios buvo objektyviai reikalingos ir pakankamos, siekiant išvengti puspriekabės vagystės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad puspriekabės dokumentai nebuvo puspriekabėje, o kabinoje. Dėl to teismas nepagrįstai taikė kasacinio teismo išaiškinimus, kai registracijos dokumentai paliekami toje pačioje transporto priemonėje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad vilkiko apgadinimas laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu. Vilkiko vagystė ir vilkiko apgadinimas turėtų būti laikomi dviem skirtingais draudžiamaisiais įvykiais, nes tiriamu atveju įvykdo du objektyviai skirtingi žalos faktai. Vienas jų pasireiškė ieškovo turto, t. y. puspriekabės, visišku praradimu, šį turtą neteisėtai pasisavinus tretiesiems asmenims. Tuo tarpu kitas draudžiamasis įvykis pasireiškė ieškovo turto, t. y. vilkiko, apgadinimu. Pagal Draudimo taisyklių 4.1.4. punktą, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos apima apdraustos transporto priemonės sunaikinimą ar sugadinimą, padarytą ją padegant ar susprogdinant, taip pat transporto priemonės sugadinimą ar sunaikinimą kitokiais neteisėtais būdais. Teisėsaugos institucijų pareigūnams suradus vilkiką bei jį sugrąžinus ieškovui, draudimo teisės požiūriu išnyko aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti, kad įvyko Draudimo sutartyje Nr. 1 nurodytas draudžiamasis įvykis – vilkiko vagystė. Tačiau tuo pat metu paaiškėjus, kad tretieji asmenys apgadino Draudimo sutartimi Nr. 1 draustą turtą, atsirado aplinkybės, patvirtinančios tai, kad įvyko kitas Draudimo sutartyje Nr. 1 nurodytas draudžiamasis įvykis – apdrausto vilkiko apgadinimas trečiųjų asmenų neteisėta veika. Todėl vilkiko vagystė ir vilkiko apgadinimas turėtų būti laikomos dviem atskirais draudžiamaisiais įvykiais. Teismas, nuspręsdamas, kad vilkiko apgadinimas laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu, visiškai nepagrįstai rėmėsi Draudimo taisyklių 5.1.13. punkte nurodyta aplinkybe, kad, transporto priemonėje palikus transporto priemonės registracijos liudijimą, įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Iš šios taisyklių nuostatos turinio matyti, jog minėta aplinkybė yra išimtinai siejama su apdraustos transporto priemonės vagyste, o ne su šios transporto priemonės apgadinimu. Atsiradus pavogtam vilkikui, ieškovas, elgdamasis sąžiningai bei nesiekdamas nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, iš atsakovo reikalavo priteisti draudimo išmoką dėl vilkiko apgadinimo, o ne dėl šios transporto priemonės vagystės (CK 1.5 str.). Taigi, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog vilkiko apgadinimas laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu.

152. Dėl ieškovo reikalavimų ir jų pagrįstumo. Ieškovas tinkamai pagrindė ir įrodė iš atsakovo reikalaujamų priteisti draudimo išmokų dėl puspriekabės vagystės bei vilkiko apgadinimo dydį. Ieškovas neneigė fakto, kad vilkiko ir puspriekabės registracijos dokumentai buvo palikti vilkike. Ieškovas pats pripažįsta, kad už šių transporto priemonių registracijos dokumentų palikimą jam gali būti taikomos tam tikros neigiamos teisinės pasekmės – draudimo išmokos mažinimas, kaip tai yra pripažįstama aukščiau aptartoje ir šios bylos atveju aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Ieškovas, būdamas sąžiningas, nagrinėjamoje byloje atsakovui reikalavimus, susijusius su puspriekabės vagyste, pareiškė atsižvelgdamas į jau aptartą kasacinio teismo praktikoje suformuotą taisyklę, kad transporto priemonės vagystės atveju, joje palikus transporto priemonės registracijos dokumentą ar kitus dokumentus, draudiko mokėtinas draudimo išmokos dydis gali būti mažinamas ir turėtų sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. įprastai mokėtinos draudimo išmokos sumos. Pagal Draudimo sutartį Nr. 2, už puspriekabės vagystę mokėtinos draudimo išmokos dydis turėjo sudaryti 114 075 Lt (kas atitinka 33 038,40 EUR) sumą. Tokia išmokos suma nustatyta ir ieškiniu reikalaujama atsižvelgiant į tai, kad paties atsakovo apskaičiuota draudimo išmoka, atskaičius Draudimo sutartyje Nr. 2 numatytą besąlyginę 10 procentų išskaitą, sudarė 152 100 Lt (žr. 2013‑06-26 raštą, 2014-01-14 ieškinio priedas Nr. I-7) (152 100 Lt x 75 proc. = 114 075 Lt). Pagal Draudimo sutartį Nr. 1, dėl vilkiko sugadinimo neteisėta trečiųjų asmenų veika mokėtinos draudimo išmokos dydis turėjo sudaryti 103 392,84 Lt (kas atitinka 29 944,64 EUR) sumą. Tokia išmokos suma nustatyta ir ieškiniu reikalaujama, atsižvelgiant į UAB „Volvo Lietuva“ 2013-10-07 parengtą sąmatą (2014-01-14 ieškinio priedas Nr. I-13), pagal kurią, tam, kad būtų atstatyta vilkiko būklė iki buvusios prieš vilkiko vagystę, reikia atlikti remonto darbų, kurių bendra vertė sudaro 104 392,84 Lt dydžio sumą, bei atskaičius Draudimo sutartyje Nr. 1 numatytą 1000 Lt dydžio besąlyginę išskaitą (104 392,84 Lt – 1 000 Lt = 103 392,84 Lt). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir ieškovo naudai iš atsakovo turi būti priteista 33 038,40 EUR (114 075 Lt) dydžio išmoka dėl puspriekabės vagystės bei 29 944,64 EUR (103 392,84 Lt) dydžio išmoka dėl vilkiko apgadinimo.

163. Dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas atsižvelgiant ir į tai, kad teismas netinkamai taikė Draudimo įstatymo nuostatas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bei nukrypo nuo šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kas tiesiogiai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Tokia draudiko įrodinėjimo pareiga yra pripažįstama ir nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Ji vertintina kaip pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį prisijungimo būdu, laikytinas silpnesniąja draudimo teisinių santykių šalimi. Taigi, faktiškai ir Draudimo sutartis Nr. 1, ir Draudimo sutartis Nr. 2 buvo sudarytos prisijungimo būdu, dėl ko būtent atsakovui, kaip draudikui – stipresnei draudimo teisinių santykių šaliai – nagrinėjamos bylos atveju tenka pareiga įrodinėti tiek draudiminio įvykio aplinkybes, tiek aplinkybes atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti draudimo išmoką pagal su ieškovu sudarytas draudimo sutartis. Todėl ne ieškovas, bet atsakovas turi pareigą įrodyti, kad jis teisėtai ir pagrįstai atsisakė puspriekabės vagystę ir vilkiko apgadinimą pripažinti draudžiamaisiais įvykiais. Tačiau atsakovas neįrodė tų teiginių, kuriais jis grindė savo atsisakymą puspriekabės vagystę ir vilkiko apgadinimus laikyti draudžiamasis įvykiais ir mokėti draudimo išmokas už šiuos draudžiamuosius įvykius. Tuo tarpu ieškovas tiek kartu su ieškiniu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė įrodymus, nurodė aplinkybes ir teisinius argumentus, pagrindžiančius, kad puspriekabės vagystė ir vilkiko apgadinimas laikytini draudžiamaisiais įvykiais, dėl ko iš atsakovo turi būti priteistos draudimo išmokos už šiuos draudžiamuosius įvykius. Tačiau teismas, nepaisant to, kad atsakovas tinkamai neįgyvendino nagrinėjamu atveju jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, sprendimu nepagrįstai nusprendė atsisakyti tenkinti ieškinio reikalavimus.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais. Draudėjas yra juridinis asmuo – savo srities profesionalas, užsiimantis krovinių pervežimo veikla. Draudėjui keliami aukštesni reikalavimai, nei galėtų būti taikomi vartotojui. Draudėjas su draudiku susitarė dėl esminių sutarties sąlygų ir susitarimą patvirtino draudimo liudijimais dėl ginčo vilkiko ir priekabos KASKO draudimo. Draudimo sutartys buvo sudarytos pagal KASKO Taisykles Nr. 017 (nurodyta liudijimuose (draudimo objektas). Draudimo sutarties šalys nesitarė dėl draudimo taisyklių sąlygų netaikymo, pakeitimo ar papildymo. (CK 6.156 str. ). Sudarytosios KASKO draudimo sutartys turi sutarties šalims įstatymo galią (6.189 str. 1 d). Sutarties šalys susitarė tiek dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais, tiek nedraudžiamaisiais, sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai sprendė, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, jog sutartis būtų tinkamai vykdoma. Atsakovo vadovas bei liudytojas patvirtino, kad įmonėje nėra parengta jokių instrukcijų dėl automobilių raktelių bei dokumentų saugojimo. Liudytojas patvirtino, kad automobilių dokumentai būdavo paliekami ne pirmą kartą, taip pat patvirtino aplinkybę, kad dokumentai buvo palikti tyčia, kad jais galėtų pasinaudoti vairuotojas, ką šiuo atveju ir padarė asmenys pasisavinę transporto priemones. Nors nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad transporto priemonių dokumentai buvo palikti dėl to, kad jais galėtų pasinaudotų pagrobėjai, tačiau akivaizdu, kad pagrobėjai abi transporto priemones turėjo galimybę valdyti kaip savas, nes pagal galiojančią teisę, užtenka turėti automobilio dokumentus, kad tretiesiems asmenims, taip pat ir pareigūnams, įrodytų valdymo teisėtumą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad draudėjas grubiai pažeidė draudimo sutartį ir šis pažeidimas yra privaloma sąlyga pripažinti įvykį nedraudžiamuoju (Draudimo taisyklių 5.1.13 p. ).
  2. Dėl draudimo išmokos. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti; 3 dalyje – draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, arba atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi pagrindas draudimo išmokai išmokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą. Visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti. Nagrinėjamu atveju neįvyko draudžiamasis įvykis, todėl atsakovui nekilo pareiga mokėti draudimo išmoką. Apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika netaikytina nagrinėjamam atvejui, nes kasacinis teismas pripažindamas, kad registracijos dokumentų palikimas transporto priemonėje, nėra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, tai taikė vartotojui. Nagrinėjamu atveju šalys yra verslininkai, apeliantas sudarė draudimo sutartis su atsakovu, jų sąlygų neginčijo, taip pat neginčijo ir draudimo sutarties sąlygos, numatytos Taisyklių 5.1.13 p., todėl įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju.
  3. Dėl draudimo išmokos dydžio. Ieškovas nepagrįstai vilkiko pagrobimą vertina kaip trečiųjų asmenų neteisėtą veiką, ir dėl tos priežasties neteisingai apskaičiuoja franšizę. Nagrinėjamu atveju, automobilio sugadinimai buvo padaryti po pagrobimo, todėl įvykis kvalifikuotinas prie vagystės rizikų ir būtų taikoma 10 proc. franšizė, jeigu įvykis būtų draudžiamasis. Be to, apeliantas be pagrindo prašo draudimo išmokos kartu su PVM; jis PVM gali susigrąžinti iš biudžeto.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas ieškovo UAB „GAIA TRANSPORT“ apeliacinio skundo ribose.

21Dėl draudimo sutartyje ir ja detalizuojančios taisyklėse numatytos draudimo apsaugos

22CK 6.193 straipsnyje yra suformuluotos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės. Teismų praktika aiškinant šią normą yra suformuota ir nuolat plėtojama. Pripažįstama, kad tam, jog būtų kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.) Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

23Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja CK ir Draudimo įstatymo normos. Pagal draudimo sutarties sampratą šia sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006). Draudimo sutarties šalys įprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, nes draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis), todėl kilus abejonių dėl sutarties sąlygų jos aiškintinos draudėjo naudai. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti aiškiai nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2014).

24Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartis dėl vilkiko Volvo FH 42T ir puspriekabės-šaldytuvo SCHMITZ CARGO BULL SKO, draudimo pagal transporto priemonių draudimo taisykles Nr.017. 2013 m. gegužės 26 d. iš UAB „Geruda“ saugomos transporto stovėjimo aikštelės buvo pavogtos ieškovo transporto priemonės. 2013 m. rugsėjo 19 d. apgadintas vilkikas teisėsaugos pareigūnų buvo grąžintas ieškovui. Taigi byloje sprendžiamas ginčas dėl įvykių, kai transporto priemonė pavagiama bei kai pavogta transporto priemonė grąžinama savininkui apgadinta, teisinio įvertinimo.

25Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad draudimo sutartyse nurodyta, jog yra apdraudžiamos šios rizikos: avarija, vagystė, trečiųjų asmenų neteisėta veika, stichinės nelaimės. Draudimo taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kokius įvykius šalys sutaria pripažinti nedraudžiamaisiais. Atsakovas (draudikas) ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir savo poziciją teisme grindė remdamasis šio punkto 5.1.13 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad draudimo apsauga netaikoma, kai transporto priemonė paliekama be priežiūros, t.y. buvo palikta atidarytais langais, neužrakintomis durimis, esant netvarkingoms ir neįjungtoms apsaugos priemonėms, transporto priemonėje palikus transporto priemonės registracijos liudijimą, užvedimo raktelius, atsarginius užvedimo raktelius, apsauginės signalizacijos sistemos valdymo pultelius, vertingus daiktus, nestacionariai sumontuotą papildomą įrangą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2013 m. gegužės 26 d. pavogtose transporto priemonėse buvo palikti transporto priemonių registracijos dokumentai, pripažino draudiko atsisakymą mokėti draudimo išmoką dėl draudžiamųjų įvykio nebuvimo pagrįstu. Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikosi pozicijos, kad draudimo sutartyse šalys susitarė dėl draudimo apsaugos, kuri apima apdrausto turto vagystę ir apgadinimą neteisėta trečiųjų asmenų veika.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo taisyklių 5.1.13 papunktyje nurodyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikoma, kai transporto priemonė buvo palikta be priežiūros, o toliau detalizuojama, kokie atvejai laikytini transporto palikimu be priežiūros. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonės buvo paliktos automobilių saugojimo aikštelėje. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ėmėsi ir kitų apsaugos nuo vagystės priemonių: puspriekabė buvo atkabinta nuo vilkiko, vilkikas, prie kurio vagys prikabino puspriekabę, buvo užrakintas, užtrauktos vilkiko langų užuolaidos, buvo įjungta vilkiko signalizacija, vilkike buvo sumontuota GPS transporto priemonių sekimo įranga. Pažymėtina, kad šių ieškinyje nurodytų aplinkybių atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei atsiliepime į apeliacinį skundą neginčijo, tačiau rėmėsi aplinkybe, kad transporto priemonių dokumentai buvo palikti vilkiko kabinoje, kas palengvina pavogtas transporto priemones valdyti kaip savas.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas transporto priemonėje savaime nereiškia aplinkybės, lengvinančios tyčinio nusikaltimo (vagystės) padarymą, atsiradimą. Jeigu transporto priemonės valdytojas susitaria su vagystę siekiančiu įvykdyti asmeniu, kad jis paliks transporto priemonėje jo registracijos dokumentus, tai toks transporto priemonės valdytojo elgesys gali būti atitinkamai įvertintas kaip vagystės organizavimas, kurstymas ar padėjimas pavogti, ir būtų pagrindas svarstyti, jog nėra draudžiamojo įvykio. Jeigu tokių transporto priemonės valdytojo veiksmų nenustatyta, tai transporto priemonės registracijos dokumentų jame palikimas nelemia draudžiamojo įvykio (vagystės), bet gali sudaryti palankesnes sąlygas tolimesniems vagystę padariusio asmens veiksmams (automobilio paslėpimui, realizavimui ir kt.). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad transporto priemonės dokumentų palikimas jame savaime reiškia, jog šis bus pavogtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012). Kadangi taisyklių 5.1.13 papunktyje nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas transporto priemonių palikimas be priežiūros, o tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju nenustatyta, tai laikytinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo puspriekabės-šaldytuvo vagystę pripažino nedraudžiamuoju įvykiu. Kaip minėta, automobilio registracijos dokumentų jame palikimas nelemia draudžiamojo įvykio (vagystės) atsiradimo, tai teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu draudimo taisyklių 5.1.13 papunkčio nuostatas aiškina draudėjo, t.y. prisijungusios šalies naudai, ir konstatuoja, kad atsakovas, įvykus draudžiamajam įvykiui – puspriekabės-šaldytuvo vagystei, turėjo pareigą apeliantui išmokėti draudimo išmoką.

28Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad vilkikas, priešingai nei puspriekabė-šaldytuvas, buvo grąžintas. Pažymėtina, kad pavogtas vilkikas savininkui buvo grąžintas apgadintas. Šių aplinkybių šalys neginčijo. Dėl to laikytini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad vilkiko atveju įvyko draudžiamasis įvykis – trečiųjų asmenų neteisėta veika. Kaip minėta, vilkiko registracijos dokumentų palikimas jame nelėmė draudžiamojo įvykio (trečiųjų asmenų neteisėta veika) atsiradimo, tačiau turėjo įtakos, tam, kad vilkiką pagrobę asmenys galėjo jį valdyti kaip savą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad transporto priemonės apgadinimas laikytinas draudžiamuoju įvykiu.

29Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino puspriekabės-šaldytuvo vagystę ir vilkiko apgadinimą nedraudžiamaisiais įvykiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti įvykių nedraudžiamaisiais taip pat ir dėl pirmosios instancijos teismo akcentuotų aplinkybių, kad ieškovo įmonėje nėra parengta jokių instrukcijų dėl automobilių raktelių ir dokumentų saugojimo, kad automobilių dokumentai buvo palikti sąmoningai, nes šios aplinkybės nelėmė draudžiamųjų įvykių atsiradimo. Nesant duomenų apie transporto priemonės valdytojo susitarimą su vagystę siekiančiu įvykdyti asmeniu, kad jis paliks transporto priemonėje jo registracijos dokumentus, nėra pagrindo teigti, jog neįvyko draudžiamųjų įvykių.

30Dėl draudimo išmokos dydžio

31Nustačius, kad apdraustų transporto priemonių neteisėto užvaldymo, apgadinimo įvykiai laikytini draudžiamaisiais, spręstinas klausimas dėl draudimo išmokos dydžio.

32Remiantis draudžiamojo įvykio metu galiojusiu Draudimo įstatymo 95 straipsniu, teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį; draudiko reikalavimu šie asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai pateiktini draudikui. Įstatyme reglamentuojama draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti tvarka: draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką; draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį; atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6–8 dalys, akt red. 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. sausio 1 d.).

33Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad draudikas, taikydamas vieną iš sankcijų – atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką – privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013; kt.). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nesuformavo, kaip nepagrįstai teigia apeliantas, praktikos dėl ne mažesnės kaip 75 proc. draudimo išmokos privalomo mokėjimo, kai transporto priemonės registracijos dokumentai paliekami pačioje transporto priemonėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad draudimo išmokos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pripažinus įvykius draudžiamaisiais ir konstatavus draudėjo kaltę dėl transporto priemonių dokumentų palikimą transporto priemonėse draudimo išmoka turi sudaryti 75 proc. mokėtinos draudimo išmokos. Kaip minėta, sprendžiant dėl draudimo išmokos sumažinimo dydžio, atsižvelgtina į kasacinio teismo nustatytus kriterijus: draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

34Nagrinėjamu atveju transporto priemonės buvo paliktos saugomoje aikštelėje, transporto priemonės techninės registracijos dokumentai – transporto priemonėse. Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas apelianto argumentas, kad puspriekabės dokumentai buvo palikti ne pačioje puspriekabėje, o kabinoje, nes šios aplinkybės vertintinos vagystės padarinių atžvilgiu. Minėtų dokumentų palikimas tiek puspriekabėje, tiek kabinoje vertintinas kaip turintis įtaką vagystės padariniams, t. y. sunkiau surasti transporto priemonę (lengviau puspriekabę paslėpti, realizuoti ir pan.), kartu - ir kaltus asmenis, draudikui pasinaudoti regreso teise. Pažymėtina, ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas N. M. patvirtino, kad registracijos dokumentai buvo paliekami sąmoningai. Įvertinus jau konstatuotas aplinkybes, kad transporto priemonės registracijos dokumentų palikimas transporto priemonėje gali sumažinti kaltų asmenų, pavogtos puspriekabės suradimo galimybes, o vilkikas nors ir teisėsaugos pareigūnų grąžintas, tačiau jį pavogę asmenys dėl paliktų registracijos dokumentų jį galėjo valdyti kaip savo, tai konstatuotina, kad draudimo išmokos sumažinimas keturiasdešimčia procentų atitinka padarytą ieškovo aplaidumą.

35Apskaičiuojant išmokos dydį, pažymėtina, kad puspriekabė ieškovui nebuvo grąžinta, o pavogtas vilkikas buvo rastas, tačiau apgadintas. Dėl to apskaičiuojant draudimo išmokos dydį atsižvelgtina į tai, kad vilkikas, nors ir apgadintas, buvo grąžintas. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad draudikas, apskaičiuodamas draudimo išmoką, turėjo taikyti 1000 Lt iškaitą, kuri taikoma visoms rizikoms, išskyrus vagystę, ir sutiktina su atsakovo argumentais, jog apskaičiuojant draudimo išmoką dėl draudžiamojo įvykio - vilkiko apgadinimo vagystės metu - turi būti taikoma 10 proc. besąlyginė išskaita, nes žala buvo padaryta automobilio vertei dėl jo sugadinimų kaip vagystės padarinys.

36Pagal Draudimo sutartį Nr. TPD073045 su besąlygine 10 proc. dydžio išskaitomis vagystės atveju už puspriekabės-šaldytuvo SCHMITZ CARGBULL SKO 24/L-113.4 FP 60 COOL, valst. Nr. ER405, vagystę mokėtinos draudimo išmokos dydis turi sudaryti 152 100 Lt. Pagal Draudimo sutartį Nr. TPD073016 už vilkiko VOLVO FH 42T, valst. Nr. GEL614, apgadinimą (t. 1, b. l. 44) mokėtinos draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas taip: iš 104 392,84 Lt sąmatoje nurodytos sumos, turi būti išskaitoma minėta 10 proc. franšizė, taigi už vilkiko apgadinimą mokėtina draudimo išmoka turėjo sudaryti 93 953,56 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija pripažino, jog draudimo išmokos mažintinos 40 proc. dėl ieškovo aplaidumo, tai puspriekabės vagystės atveju galutinė draudimo išmoka sudaro 91 260 Lt, o vilkiko apgadinimo atveju – 56 372,14 Lt.

37Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra pagrindo pritarti atsakovo argumentams, kad draudimo išmoka dėl vilkiko apgadinimo turėjo būti mažinama PVM mokesčio dalimi. Pirma, draudimo sutartyje nėra šalių susitarimo dėl draudimo išmokos sumažinimo PVM mokesčio dydžiu. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstais pripažinti atsakovo argumentai dėl sąmatoje nurodytos PVM sumos išskaičiavimo iš ieškovui mokėtinos draudimo išmokos.

38Dėl nagrinėjamos bylos baigties

39Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl sprendimas naikintinas ieškinį tenkinant iš dalies pripažįstant vilkiko Volvo FH 42T apgadinimą ir puspriekabės-šaldytuvo SCHMITZ CARGO BULL SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool V6 vagystę draudžiamaisiais įvykiais (CPK 330 straipsnis). Pripažinus įvykius draudžiamaisiais, atsižvelgus į apelianto aplaidumą dėl transporto priemonių registracijos dokumentų palikimą jose, iš atsakovo priteistina 16 326,50 Eur (56 372,14 Lt) dydžio draudimo išmoka dėl vilkiko Volvo FH 42T apgadinimo trečiųjų asmenų neteisėta veika bei 26 430,72 Eur (91 260 Lt) dydžio draudimo išmoka dėl puspriekabės-šaldytuvo SCHMITZ CARGO BULL SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool V6 vagystės. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartyse yra nurodyta, jog naudos gavėjas yra trečiasis asmuo, į tai, kad trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog priteista draudimo išmoka turi būti sumokėta jam, teisėjų kolegija, neišeidama už patikslinto ieškinio reikalavimo ribų, nustato, kad priteistos sumos turi būti sumokamos trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“. Tenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo priteistina 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

42CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

43Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 5 639 Lt žyminio mokesčio ir 11 290,63 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 46,123, 267-278), taigi iš viso 16 929, 63 Lt. Atsakovas nagrinėjamoje byloje patyrė 1210 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 63). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme duomenų nepateikė.

44Kadangi patikslinto ieškinio neturtiniai reikalavimai dėl puspriekabės-šaldytuvo vagystės ir dėl vilkiko sugadinimo pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais tenkinti, o turtiniai reikalavimai tenkinti iš dalies, tai proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio parengtų procesinių dokumentų, kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą skaičių ir pobūdį, bylos sudėtingumą, atstovavimo teismo posėdžiuose skaičių ir trukmę, konstatuoja, kad ieškovui proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 6247,30 Lt suma patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 363,00 Lt. Įskaičius mokėtinas sumas, konstatuotina, kad ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1704,21 Eur (5884,30 Lt) pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidos atlyginti.

45Valstybė pirmosios instancijos teisme patyrė 4,41 Eur (15,24 Lt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Proporcingai paskirsčius šias bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,09 Eur, o iš ieškovo valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jam tenkanti suma neviršija 3 Eur (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro patvirtintas 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290)

46Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1223 Eur žyminio mokesčio ir 2393,99 Eur apeliacinio skundo parengimo ir surašymo išlaidų, t.y. iš viso 3 616,99 Eur, atsakovas - 350,90 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, į tai, kad šalių atstovai advokatai dalyvavo pirmosios instancijos teisme, proporcingai apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo apelianto naudai priteistina 1705,64 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš apelianto proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovui priteistina 105,27 Eur. Įskaičius mokėtinas sumas iš atsakovo apelianto naudai priteistina 1600,37 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

48Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

49Ieškinį tenkinti iš dalies.

50Pripažinti vilkiko Volvo FH 42T apgadinimą draudžiamuoju įvykiu (trečiųjų asmenų neteisėta veika) pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GAIA TRANSPORT“ ir atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance company“ SE filialą Lietuvoje, 2012 m. rugsėjo 20 d. sudarytą Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį TPD 073016.

51Pripažinti puspriekabės-šaldytuvo SCHMITZ CARGO BULL SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool V6 vagystę draudžiamuoju įvykiu (vagyste) pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GAIA TRANSPORT“ ir atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance company“ SE filialą Lietuvoje, 2012 m. rugsėjo 24 d. sudarytą Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį TPD 073045.

52Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance company“ SE filialą Lietuvoje, (į. k. 300665654) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ (į. k. 111667277) naudai 16 326,50 Eur (šešiolikos tūkstančių trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 50 ct) dydžio draudimo išmoką dėl vilkiko Volvo FH 42T apgadinimo trečiųjų asmenų neteisėta veika, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (16 326,50 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance company“ SE filialą Lietuvoje, (į. k. 300665654) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ (į. k. 111667277) naudai 26 430,72 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių keturių šimtų trisdešimties eurų 72 ct) dydžio draudimo išmoką dėl puspriekabės-šaldytuvo SCHMITZ CARGO BULL SKO 24/L-13.4 FP 60 Cool V6 vagystės, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (26 430,72 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54Kitą ieškinio dalį atmesti.

55Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance company“ SE filialą Lietuvoje (į. k. 300665654) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GAIA TRANSPORT“ (302248563) naudai 1704,21 Eur (tūkstantį septynis šimtus keturis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

56Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance company“ SE filialą Lietuvoje (į. k. 300665654) valstybės naudai 3,09 (tris eurus 9 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

57Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance company“ SE filialą Lietuvoje (į. k. 300665654) apelianto uždarosios akcinės bendrovės „GAIA TRANSPORT“ (į. k. 302248563) naudai 1600,37 Eur (tūkstantį šešis šimtus eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „GAIA TRANSPORT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 5. Nurodė, kad 2012-09-20 ieškovas su atsakovu sudarė Sausumos transporto... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 5 sprendimu ieškinį atmetė; iš... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė Sausumos transporto... 9. Teismas sutiko su atsakovo BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje... 10. Teismas pažymėjo, kad ieškovo vadovas, liudytojai patvirtino, jog UAB... 11. Teismas, atmetęs ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteisė išlaidas,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniame skunde ieškovas UAB „GAIA TRANSPORT“ prašo panaikinti... 14. 1. Dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais. Pirmosios instancijos teismas... 15. 2. Dėl ieškovo reikalavimų ir jų pagrįstumo. Ieškovas tinkamai pagrindė... 16. 3. Dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Skundžiamas pirmosios... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BTA Insurance Company“ SE,... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 21. Dėl draudimo sutartyje ir ja detalizuojančios taisyklėse numatytos draudimo... 22. CK 6.193 straipsnyje yra suformuluotos bendrosios sutarčių aiškinimo... 23. Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja CK ir Draudimo... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė Sausumos transporto priemonių... 25. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad draudimo sutartyse nurodyta, jog... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo taisyklių 5.1.13 papunktyje nurodyta,... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas... 28. Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad vilkikas, priešingai nei... 29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 30. Dėl draudimo išmokos dydžio... 31. Nustačius, kad apdraustų transporto priemonių neteisėto užvaldymo,... 32. Remiantis draudžiamojo įvykio metu galiojusiu Draudimo įstatymo 95... 33. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad draudikas, taikydamas vieną iš... 34. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės buvo paliktos saugomoje aikštelėje,... 35. Apskaičiuojant išmokos dydį, pažymėtina, kad puspriekabė ieškovui nebuvo... 36. Pagal Draudimo sutartį Nr. TPD073045 su besąlygine 10 proc. dydžio... 37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra pagrindo pritarti atsakovo... 38. Dėl nagrinėjamos bylos baigties... 39. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 41. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir panaikinus pirmosios instancijos... 42. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 43. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos... 44. Kadangi patikslinto ieškinio neturtiniai reikalavimai dėl... 45. Valstybė pirmosios instancijos teisme patyrė 4,41 Eur (15,24 Lt) procesinių... 46. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1223 Eur žyminio mokesčio... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti... 49. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 50. Pripažinti vilkiko Volvo FH 42T apgadinimą draudžiamuoju įvykiu... 51. Pripažinti puspriekabės-šaldytuvo SCHMITZ CARGO BULL SKO 24/L-13.4 FP 60... 52. Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančio per „BTA... 53. Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančio per „BTA... 54. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 55. Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančiam per „BTA... 56. Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančiam per „BTA... 57. Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance company“ SE, veikiančiam per „BTA...