Byla 2-1105/2010
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-5141-603/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-5141-603/2010, ir

Nustatė

2Ieškovas UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų V. P. ir E. P. 545 000 eurų skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 409 litų žyminio mokesčio, o taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalaujamai priteisti sumai areštuoti solidariems atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.

3Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir nutarė uždėti areštą atsakovams V. P. ir E. P. nuosavybės teise priklausančiam turtui, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, leisti atsiskaityti su ieškovu. Bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 1 881 776 litų (vieno milijono aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt šešių litų) sumą.

4Nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas atsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti suma (1 881 776 litų (545 000 EUR x 3,4528 Lt) yra didelė ir todėl preziumuojama, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

5Atsakovai V. P. ir E. P. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo šiuos argumentus:

61. Ieškovo ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos ir nepagrįstai suvaržo atsakovų teises. UAB „Ratio“ ir Ko, už kurią laidavo atsakovai, 2009 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 1 dalimi, pasibaigus UAB „Ratio“ ir Ko prievolei ieškovui, pagal 2008 m. sausio 23 d. kredito sutartį, už kurios vykdymą atsakovai buvo priversti pasirašyti laidavimo sutartį, ieškovui per tris mėnesius nepareiškus atsakovams reikalavimo, laidavimo sutartis, iš kurios ieškovas kildina reikalavimo teisę, laikoma pasibaigusia (CK 6.88 str. 1d.).

72. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neturėdamas duomenų, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovui galimai palankus sprendimas nebus įvykdytas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas gali imtis, ar jau ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie galėtų apsunkinti teismo sprendimo įgyvendinimą. CPK nėra įtvirtinta realios grėsmės prezumpcija.

83. Atsakovai laidavo už UAB „Ratio“ ir Ko, kuris savo prievolių vykdymui ieškovui yra įkeitęs nekilnojamojo turto. Todėl ieškovas turi visas procesines galimybes savo reikalavimą pilnai patenkinti iš jo naudai įkeisto nekilnojamojo turto.

94. Ieškovas skolininkui nėra pervedęs visos kredito sumos, už kurios grąžinimą laidavo atsakovai. Ieškovas neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę tiek, kiek nėra pats įvykdęs.

105. Laidavimo sutarties patys atsakovai nepripažįsta ir bus reiškiamas reikalavimas dėl jos pripažinimo negaliojančia.

116. Ieškovas savo reikalavimą yra pareiškęs UAB „Ratio“ ir Ko bankroto byloje, todėl šioje reikšdamas reikalavimą dėl papildomos sumos, veikia nesąžiningai.

127. Teismas nemotyvuotai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovams.

138. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Skundžiama nutartimi teismas nutarė nepakankant turto, areštuoti atsakovų sąskaitose esančias lėšas. Taip teismas užkirto kelią atsakovams pragyventi bei vykdyti pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

14UAB Medicinos bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo skundžiamą nutartį palikti galioti. Nurodo šiuos argumentus:

151. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina pareikšto ieškinio pagrįstumo.

162. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje teismas vadovaudamasis turimais duomenimis ir teismų praktika įsitikino laikinųjų apsaugos priemonių būtinumu. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškinys fiziniams asmenims pareikštas dėl didelės sumos. Atsakovai nepasinaudojo teise pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, paneigiančius prezumpciją, kad ieškinio suma jiems nėra didelė.

173. Turto apyrašas ir išrašai iš Sodros duomenų bazės bei Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė. Visas areštuotas atsakovų turtas antstolio įvertintas 659 020 litų. V. P. pastovios mėnesinės pajamos sudaro 1100 litų, o E. P. 428,97 litų.

184. Nepagrįsti atsakovų motyvai, kad ieškovo reikalavimas yra visiškai užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. Pateikiamos turto vertės nustatymo pažymos patvirtina, kad ieškovo naudai įkeistų nekilnojamųjų daiktų hipoteka užtikrina tik dalį ieškovo reikalavimų bankrutuojančiam kredito gavėjui UAB „Ratio“ ir Ko. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad dalis finansinių reikalavimų – 2 318 258,27 litų sumai bankrutuojančiai UAB „Ratio“ ir Ko už kurią laidavo atsakovai 545 000 eurų sumai, neužtikrinta hipoteka. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto.

195. Nepranešimas atsakovams apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nedaro nutarties, kuria laikinosios apsaugo priemonės pritaikytos, neteisėta ir nepagrįsta.

206. Atsakovams turi būti sudaryta galimybė naudotis piniginėmis lėšomis, kurių šaltinis yra darbo užmokestis ir kurios yra reikalingos minimaliam pragyvenimui. Atsakovams turi būti sudarytos ribotos sąlygos disponuoti darbo užmokesčio lėšomis, atsižvelgiant į realiai atsakovų šeimos pragyvenimui reikalingas lėšas. Orientyru tokiai sumai galėtų būti Statistikos departamento prie LR Vyriausybės skelbiamas rodiklis - vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį arba LR Valstybės institucijų nustatyti gyventojų pragyvenimo rodikliai (minimalus gyvenimo lygis, minimali mėnesinė alga ir pan.).

21Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

23CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

24Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimą yra pareiškęs UAB „Ratio“ ir Ko bankroto byloje, kurioje ieškovo reikalavimas jau yra užtikrintas, nes UAB „Ratio“ ir Ko savo prievolių vykdymui ieškovui yra įkeitęs nekilnojamojo turto. Iš bylos duomenų matyti, kad V. P. ir E. P. yra solidariai atsakingi bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdo visos ar dalies prievolės pagal 2008 m. sausio 23 d. Kredito sutartį Nr. LOAN_47588 su vėlesniais (esamais ar būsimais) papildomais susitarimais ir kitais pakeitimais (2008 m. rugpjūčio 19 d. laidavimo sutarties Nr. 2008/08-01 1.1 ir 3.1 punktai). Laidavimo sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad laidavimu užtikrinama prievolės dalis – 545 000 eurų.

25Į bylą yra pateiktas 2008 m. sausio 30 d. sudarytas hipotekos lakštas, iš kurio yra matyti, kad ieškovui buvo įkeistas turtas, numatytas kredito sutarties 2.7.2 punkte. Pagal šią sutartį kredito suma 1 500 000 eurų. Tokio dydžio prievolė užtikrinama įkeitimu, o įkeičiamų daiktų vertė yra 8 490 000 litų, taigi didesnė negu užtikrinama prievolė. Į bylą yra pateikta ir 2009 m. rugsėjo 15 d. šio turto vertės nustatymo pažyma (pervertinimas KN-09-115), pagal kurį šio turto vertė jau tik 4.000.000 litų, taigi, mažesnė už užtikrinamą prievolę.

26Į bylą taip pat yra pateiktas 2008 m. rugsėjo 15 d. hipotekos lakštas, kuriuo skolininkas UAB „Ratio“ ir Ko kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ įkeitė turtą, kuriuo užtikrinama prievolių pagal 2008 m. sausio 23 d. kredito sutartį Nr. LOAN_47588 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, 2008 m. rugpjūčio 19 d. papildomą susitarimą Nr. 01 bei 2008 m. rugsėjo 15 d. papildomą susitarimą Nr. 02. Hipotekos lakšte nurodyta įkeičiamų daiktų vertė 720 000 litų, o hipoteka užtikrintos prievolės dydis 2 045 000 eurų.

27Iš bylos medžiagos matyti, kad abiem hipotekos sandoriais buvo užtikrinta iš kredito sutarties (su vėlesniais papildymais) kylanti prievolė iš viso 2 045 000 eurų sumai. Atitinkamai matyti, kad 2008 m. sausio 30 d. sudarytu hipotekos lakštu buvo užtikrinta prievolė lygi tai sumai, kurią kredito gavėjas gauna pagal 2008 m. sausio 23 d. Kredito sutartį Nr. LOAN_47588 (be vėlesnių pakeitimų). Vėlesniu, t.y. 2008 m. rugsėjo 15 d. hipotekos lakštu įkeitimu užtikrinama prievolė lygi tai bendrai sumai, kurią kredito gavėjas turėjo gauti pagal 2008 m. sausio 23 d. Kredito sutartį Nr. LOAN_47588 ir šios sutarties 2008 m. rugpjūčio 19 d. papildomą susitarimą Nr. 01 (1 500 000 + 545 000 = 2 045 000 eurų). Tą pačią dieną, kai buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 01, atsakovai su ieškovu sudarė laidavimo sutartį Nr. 2008/08-01, kuriuo užtikrinama prievolės dalis yra 545 000 eurų, t.y. lygi pagal papildomą susitarimą Nr. 01 prie kredito sutarties papildomai kredito gavėjui mokėtinai sumai. Nors atsakovai laidavo tik 545 000 eurų sumai, vadovaujantis laidavimo sutarties 2.1 ir 1.1 punktais, atsakovai laidavo už kredito gavėją ir įsipareigojo atsakyti bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal kredito sutartį, t.y. 2008 m. sausio 23 d. kredito sutartį su visais vėlesniais (esamais ir būsimais) papildomais susitarimais ir kitais pakeitimais.

28Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė ir taikytinų priemonių mastas priklauso nuo nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta hipoteka, rinkos vertės.

29Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatsižvelgė, jog pagrindinio skolininko UAB „Ratio“ ir Ko prievolės ieškovui įvykdymas, dėl kurios įvykdymo ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams V. P. ir E. P. kaip solidariems skolininkams laidavimo sutarties pagrindu, yra užtikrintas hipoteka, neįvertino įkeisto turto rinkos vertės ir su ja nesiejo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių masto, tuo pažeisdamas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta ir turi būti panaikinta vien dėl to, jog atsakovų atžvilgiu pritaikyto jų turto ir piniginių lėšų arešto mastas buvo nustatytas neįvertinus tos ieškovo reikalavimo pagrindiniam skolininkui dalies, kurios patenkinimą ieškovas galėtų gauti, nukreipdamas išieškojimą į įkeistą turtą ir kuri yra pagrįsta įkeisto turto rinkos verte. Kadangi byloje nėra tinkamų nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta hipoteka, rinkos vertę šiuo metu patvirtinančių įrodymų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-960/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi į bylą pateikti dalies įkeisto turto rinkos vertę skirtingu laikotarpiu rodantys duomenys ženkliai skiriasi, iš jų negalima daryti patikimos išvados apie įkeisto turto vertę šiuo metu.

30Kolegija taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pažeidžiant proporcingumo principą, kadangi atsakovams nebuvo palikta galimybė disponuoti pragyvenimui ir vaikų išlaikymui būtinomis lėšomis. Kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikinamos, papildomai dėl šio aspekto pasisakyti netikslinga, tačiau jis bus svarbus pirmosios instancijos teisme nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš naujo.

31Šie motyvai yra pakankami, kad panaikinti skundžiamą nutartį, todėl teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su galimybės įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą prezumpcija, taip pat argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu bei procesiniais pažeidimais taikant laikinąsias apsaugos priemones.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a:

33Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y.

Nutarė

34uždėti areštą atsakovams V. P. ir E. P. nuosavybės teise priklausančiam turtui, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, leisti atsiskaityti su ieškovu (bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 1 881 776 Lt (vieno milijono aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt šešių) sumą).

35Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 3. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi prašymą taikyti... 4. Nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas atsižvelgė į... 5. Atsakovai V. P. ir E. P. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą,... 6. 1. Ieškovo ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos... 7. 2. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neturėdamas duomenų,... 8. 3. Atsakovai laidavo už UAB „Ratio“ ir Ko, kuris savo prievolių vykdymui... 9. 4. Ieškovas skolininkui nėra pervedęs visos kredito sumos, už kurios... 10. 5. Laidavimo sutarties patys atsakovai nepripažįsta ir bus reiškiamas... 11. 6. Ieškovas savo reikalavimą yra pareiškęs UAB „Ratio“ ir Ko bankroto... 12. 7. Teismas nemotyvuotai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs... 13. 8. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems... 14. UAB Medicinos bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo... 15. 1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą,... 16. 2. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje teismas... 17. 3. Turto apyrašas ir išrašai iš Sodros duomenų bazės bei Nekilnojamojo... 18. 4. Nepagrįsti atsakovų motyvai, kad ieškovo reikalavimas yra visiškai... 19. 5. Nepranešimas atsakovams apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos... 20. 6. Atsakovams turi būti sudaryta galimybė naudotis piniginėmis lėšomis,... 21. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 23. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas suinteresuotų asmenų prašymu... 24. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimą yra pareiškęs UAB... 25. Į bylą yra pateiktas 2008 m. sausio 30 d. sudarytas hipotekos lakštas, iš... 26. Į bylą taip pat yra pateiktas 2008 m. rugsėjo 15 d. hipotekos lakštas,... 27. Iš bylos medžiagos matyti, kad abiem hipotekos sandoriais buvo užtikrinta... 28. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, įkeitimu užtikrintos prievolės... 29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių... 30. Kolegija taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos... 31. Šie motyvai yra pakankami, kad panaikinti skundžiamą nutartį, todėl... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3... 33. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį, kuria... 34. uždėti areštą atsakovams V. P. ir E. P. nuosavybės teise priklausančiam... 35. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios... 36. Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos...