Byla 2A-804-431/2015
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys byloje – I. D. P. ir antstolis I. G

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui AB Nordea Bank, Lietuvoje veikiančiam per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys byloje – I. D. P. ir antstolis I. G..

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališką 2007 m. birželio 7 d. kredito sutarties Nr. LL 07/06/32D nutraukimą, pripažinti neteisėtu jo pagrindu antstolio vykdomą išieškojimo procesą ir nutraukti, ex officio atlikti visų kredito sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę ir visas sutarties sąlygas, kurios bus pripažintos nesąžiningomis, pripažinti negaliojančiomis ab initio, pripažinti kredito sutarties 10.1 p. sąlygą negaliojančia ab initio ir jos pagrindu atsakovo atliktą vienašališką sutarties nutraukimą iki pagrindinio sutarties reikalavimo įvykdymo termino pradžios likus 4 metams pripažinti negaliojančiu, kredito sumos ir palūkanų grąžinimo terminą nustatyti 2021 metais. Nurodė, kad 2007 m. birželio 7 d. su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. LL 07/06/32D, kurios 2.2, 3, 4, 5, 7, 10, 12, 15 punktai yra nesąžiningi ieškovo atžvilgiu, pažeidžia jo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus, šios sąlygos nebuvo aptartos individualiai su ieškovu. Kredito sutarties 10.1, 10.2.1-10.2.9 punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimo sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kredito gavėjui neįvykdžius sutarties 10.1-10.2.9 punktuose nurodytų sąlygų, yra nesąžiningos, nes 10-10.2.9 punktai suteikia bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartį, o ši teisė ieškovui sutartimi nesuteikta. Sutartis yra ilgalaikė, kredito grąžinimo terminas yra tik po 10 metų, buvo pradelstos mokėti tik palūkanos, todėl 10.1 punkto sąlyga, kuria bankui suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sutartį ieškovui pradelsus mokėti bent vieną įmoką, yra nesąžininga, o banko vienašališkas sutarties nutraukimas pagal 10.1 punktą yra neteisėtas. Atsakovas neturėjo teisės nutraukti sutartį dėl palūkanų nemokėjimo, nes toks nutraukimo pagrindas sutartyje nėra numatytas. Palūkanų mokėjimas pagal grafiką neturi esminės reikšmės, ieškovas pradelsė mokėti nedidelę dalį savo prievolės, todėl negalima teigti, kad bankas negavo to, ką tikėjosi gauti. Ieškovas bendradarbiavo su banku, palūkanų nemokėjo dėl jo vykdomos ekonominės veiklos nepakankamų rezultatų. Siekdamas užtikrinti, kad ketina tinkamai vykdyti sutartį atsakovui yra pateikęs tris verslo projektus, ieškovo motina testamentu numatė palikti ieškovui komercines patalpas, kuriose jo sūnus planuoja vykdyti veiklą, kuri atneštų didesnius finansinius rezultatus ir tuo prisidėtų prie sutarties įsipareigojimų įvykdymo. Todėl palūkanų dalies nesumokėjimas neduoda pagrindo atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Dėl kredito sutarties nutraukimo ieškovas patirtų didelių nuostolių, nes įkeistas turtas yra nuvertėjęs ir jį pardavus nebūtų padengta visa skola. Sutarties 5.2 punkto sąlyga yra nesąžininga, nes ji nebuvo su ieškovu individualiai aptarta, nustato neproporcingai didelę ieškovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, sukelia ieškovui nuostolius. Todėl atsakovas yra suinteresuotas, kad butas būtų parduotas už kuo mažesnę kainą, taip pat šis sutarties punktas suteikia bankui teisę negrąžinti ieškovui iš jo pagal šį punktą gautas sumas, kai ieškovas nusprendžia nevykdyti sutarties, ir nenumato ieškovo teisės gauti iš banko tokio pat dydžio sumas, kai bankas vienašališkai nutraukia sutartį. Su kredito sutarties sąlygomis ieškovas neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, banko darbuotoja ieškovą užtikrino, kad dėl palūkanų ar netesybų nemokėjimo kredito sutartis tikrai nebus nutraukta, ieškovui nebuvo suteikta teisė atsisakyti sutarties sąlygų. Kredito sutarties nutraukimas pažeidžia CK 6.217 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, nes sutarties įvykdymo terminas yra 2017 m., atsakovas sutartį nuraukė vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, taip pat sutarties nutraukimas pažeidžia CK 6.219 straipsnio nuostatas, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų, dėl kurių galėtų manyti, kad ieškovas pažeis sutartį iš esmės, bei CK 6.220 straipsnio nuostatas, nes ieškovas pateikė atsakovui patvirtinimą apie palūkanų dalies mokėjimus.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2007 m. birželio 7 d. su ieškovu sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 937.500,00 Lt kreditą. Ieškovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2017 m. gegužės 17 d., mokėti palūkanas pagal nustatytą mokėjimo grafiką ir vykdyti kitus įsipareigojimus. Ieškovui pažeidus mokėjimo prievolių vykdymo terminus, tai yra nemokant kredito sutartyje numatytų palūkanų, atsakovas nuo 2010 m. balandžio 7 d. nutraukė kredito sutartį. Sudaryta kredito sutartis nėra vartojimo sutartis, ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu pateikdami paraišką kreditui gauti nurodė, kad kreditą ima verslui plėtoti. Todėl ieškovas nėra laikytinas vartotoju, ieškovo teiginiai, susiję su vartotojų teisių apsauga, įskaitant ir su kredito sutarties sąlygų sąžiningumo vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi. Ieškovas derėjosi su atsakovu dėl kredito sutarties sąlygų, ieškovo prašymu buvo pakeistos sutarties 1, 5.4.8 ir 10.1 punktų sąlygos. Ieškovas prieš sudarydamas sutartį išreiškė savo valią dėl sąlygų priimtinumo, sąlygas suprato, sutiko su jomis, sutartį pasirašė laisva valia, kitų sutarties sąlygų keisti neprašė. Kredito sutartis buvo sudaryta laikant tarpinius kasmėnesinius palūkanų mokėjimus pagal mokėjimų grafiką esmine sąlyga. Kredito sutarties 10.1 punkte numatyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ieškovas nesumoka laiku bet kokios pagal sutartį mokėtinos sumos, tame tarpe ir palūkanų. Ieškovas mokėjimo prievoles vykdė netinkamai ilgą laiką, ne kartą buvo raginamas pašalinti pažeidimus, ieškovas prievolių nevykdė 9 mėnesius iš eilės. Ieškovas neginčija savo sistemingo mokėjimų vėlavimo, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai ketino ir turėjo galimybę vykdyti prievoles, ieškinį dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo pareiškė praėjus daugiau kaip 3 metams po sutarties nutraukimo. CK 6.219 ir CK 6.220 straipsniai negali būti taikomi, nes sutarties pažeidimas nutraukimo metu jau buvo, todėl yra taikomi kredito sutarties 10.1 punkto nuostatos ir CK 6.217 straipsnis.

7Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, I. D. P., sutiko su ieškiniu. Nurodė, jog turėjo interjero verslą ( - ), kuri įregistruota 1993 m. gegužę, bet krizės laiku bankrutavo pora fabrikų, su kuriais dirbo, pritrūko pinigų. Iki kredito paėmimo labai intensyviai dirbo, todėl su ieškovu buvo išsekę nuo verslo, buvo atėjęs laikas atsikvėpti, pailsėti. Paskolą ėmė vartojimui, tiesiog planavo 3-4 metus atsikvėpti, o po to padirbėti ir grąžinti. Šeima palūkanas planavo mokėti iš pajamų, gautų iš konsultacinės veiklos, tačiau krizė sukliudė. Trečiasis asmuo intensyviai bendradarbiavo su banku, atvyko iš Vokietijos derėtis, rodė verslo planus, buvo sumažinę palūkanų įsiskolinimą, tačiau bankas vis tiek nutraukė sutartį. Atsakovo pasiūlymai šeimai buvo nepriimtini, netenkino 19 metų sūnaus įsipareigojimas bankui visam likusiam gyvenimui, įkeitimas svetimų žmonių turto irgi netenkino. Dabar nėra nei galimybės, nei noro mokėti palūkanas bankui, nes nėra motyvacijos dėl neetiško, neteisingo banko poelgio nutraukiant sutartį. Tačiau, patenkinus ieškinį, 2021 metais galės grąžinti ir visą kreditą, ir palūkanas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 5.220,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10Teismas nustatė, kad pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovas nurodė, kad sutartį vienašališkai nutraukia pagal sutarties 10.1 punktą. Šiame punkte numatyta banko teisė nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas pagal sutartį, pranešant apie kredito gavėjui raštu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku bet kokios pagal šią sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų ir per papildomą 14 dienų terminą iki numatomo sutarties nutraukimo nepadengia įsiskolinimo. Pagal sutarties 7.2.2 punktą už kreditą (išduotą ir negrąžintą kredito sumą) kredito gavėjas moka bankui sutarties 5.1 punkte nustatytas palūkanas, o bankas tokio pat dydžio palūkanas moka kredito gavėjui už sąskaitos lėšas. Iš pateiktų ieškovo sąskaitos, į kurią pervesta kredito suma, operacijų duomenų matyti, kad paskutinę kiekvieno mėnesio dieną abi šalys vykdė šiame punkte numatytus įsipareigojimus, tai yra atsakovas pagal sutarties 7.2.4 punktą jam suteiktą teisę nurašyti nuo kredito sąskaitos mokėtinas sumas bankui nuskaičiuodavo jam priklausančias pagal sutartį kredito palūkanas bei sumokėdavo ieškovui palūkanas už sąskaitos likutį (iš viso – 33.159,86 Lt), kol sąskaitoje neliko pinigų. Taigi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas prievolę mokėti bankui kredito palūkanas tinkamai vykdė tik tol, kol nebuvo panaudojęs viso gauto kredito sumos, tai yra iki 2009 metų sausio mėn., nes 2009 m. sausio 21 d. buvo siųstas pirmas pranešimas apie susidariusį įsiskolinimą, iki 2009 metų birželio mėn. palūkanos buvo mokamos, tačiau ne laiku, o nuo 2009 m. liepos 1 d. ieškovas sutartinių įsipareigojimų iš esmės nebevykdė. Nuo ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykimo pradžios iki kredito sutarties nutraukimo (2010 m. balandžio 7 d.) praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, pradelsti mokėjimai nebuvo padengti ir per atsakovo nustatytus papildomus terminus, nors ieškovas buvo įspėtas, kad nesumokėjus įsiskolinimo, atsakovas kredito sutartį nutrauks.

11Teismas, atlikęs kredito sutarties, šalių paaiškinimų ir duomenų apie suteikto kredito panaudojimą analizę, nustatė, kad gauto kredito panaudojimo faktinės aplinkybės, tai yra kad 2/3 kredito buvo panaudota ieškovo ir jo šeimos pragyvenimui Lietuvoje ar Vokietijoje, leidžia kvalifikuoti ginčo sutartį kaip vartojimo kredito sutartį.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, yra nurodęs, kad kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis). Tačiau kartu atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (LAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013). Todėl ieškovo argumentas, kad vien kredito sutartyje įtvirtina anksčiau nurodyta sutarties nutraukimo sąlyga yra pakankama konstatuoti kredito sutarties 10.1 punkto prieštaravimui jo, kaip vartotojo, teisėms ir teisėtiems interesams, yra nepagrįstas. Atsakovas nuo 2009 metų ieškovui suteikė pakankamai laiko ir galimybių pradėti tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, siekė suteikti ieškovui galimybes tinkamai įvykdyti sutartį, iš karto sutarties vienašališkai nenutraukė, priverstinių skolos išieškojimo veiksmų nesiėmė. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalys siekė tęsti sutartinius santykius, tačiau nepavyko rasti abiem šalims priimtino sutarties sąlygų pakeitimo varianto (ieškovas ir I. D. P. teisme paaiškino, kad jiems netiko banko siūlomos paskolos restruktūrizavimo sąlygos, ieškovas nesutiko su papildomomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, tačiau nepateikė atsakovui patikimų duomenų apie galimybę prievoles vykdyti tinkamai), tad ieškovo argumentai dėl sutarties šalių bendradarbiavimo principo pažeidimo atmestini.

13Byloje iš ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojo J. T. parodymų nustatyta, kad sutarties tekstas tarp šalių buvo derintas ne vieną mėnesį, su tam tikromis ieškovo pastabomis buvo sutikta ir padaryti atitinkami pakeitimai sutartyje, kurią kaip abiem šalims priimtiną variantą pasirašė tiek bankas, tiek pats ieškovas. Ieškovas į bylą pateikė jo sutarties sudarymo metu turėtą „darbinį“ kredito sutarties egzempliorių, kuris taip pat patvirtina, kad ieškovas išsamiai susipažino su sutarties sąlygomis, jas ilgai analizavo ir koregavo. Ieškovas nei sutarties galiojimo metu, pvz., prasidėjus ekonominei krizei, nei per protingą laikotarpį po jos nutraukimo neinicijavo sutarties sąlygų pakeitimo procedūrų, esant sutarties vykdymo suvaržymams, pakeičiantiems sutartinių prievolių pusiausvyrą (6.204 straipsnis), nesikreipė dėl jokių sutarties sąlygų modifikavimo ar pripažinimo negaliojančiomis, ginčą su ieškovu inicijavo praėjus daugiau nei 3 metams po sutarties nutraukimo, nors per tą laiką skolos sumos nesumažino, jokių mokėjimų atsakovui neatliko. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovo pajamos paskutiniais metais lygios nuliui. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo galimybes grąžinti bankui kreditą ir sumokėti visas palūkanas 2021 metais, nėra aktualios šiam laikotarpiui. Ieškovo asmeninės savybės, grindžiamos į bylą pateiktais 1979-2000 metų duomenimis, visų kitų byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste negali būti vertinamos kaip pakankamos padaryti išvadą, kad ieškovas yra pajėgus vykdyti įsipareigojimus bankui pagal ginčo sutartį.

14Pažymėtina, kad sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo elgesys duoda pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Įvertinus sutarties pažeidimo trukmę ir mastą, spręstina, kad atsakovas pagrįstai nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieškovas pašalins sutarties pažeidimus ir pradės tinkamai vykdyti sutartį, nepaisant to, kad pradelstų sumokėti palūkanų suma nutraukimo dieną ir nesudarė didelės dalies lyginant su kredito suma. Nagrinėjamu atveju pagrindinis banko interesas sutarties galiojimo metu buvo gauti palūkanas už naudojimąsi kredito suma, todėl ieškovo padaryti sutartinės prievolės pažeidimai nemokant šių palūkanų vertintini kaip esminis sutarties pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kaip bankas pritaikė sutarties 10.1 punktą, tai yra kad sutartį nutraukė ne po 14 dienų, o po 9 mėnesių, kai prievolių vykdymas iš ieškovo pusės iš viso buvo sustabdytas, banko veiksmai nevertintini kaip prieštaraujantys ar iškreipiantys sutartinę šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą (CK 6.158, 6.188, 6.217 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimo pripažinti sutarties 10.1 punkto sąlygą negaliojančia ir sutarties nutraukimą neteisėtu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, tai yra negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Įvertinus suteikto kredito dydį, kredito grąžinimo terminus, taikytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, kredito sutarties 5.2 punkte įtvirtintos kompensacinės palūkanos – 4 procentiniais punktais padidintų kredito palūkanų norma, bet ne mažiau kaip 16 proc., ieškovo ieškinyje pateiktais argumentais (kad sutartyje nenumatyta analogiška ieškovo teisė gauti iš banko tokio paties dydžio sumas, kai bankas vienašališkai nutraukia sutartį) nepripažintinos nesąžiningomis. Pažymėtina, kad skolininko interesas yra kuo greičiau įvykdyti pradelstus įsipareigojimus, siekiant išvengti ar sumažinti išlaidas kreditoriaus nuostolių kompensavimui. Ieškovo ieškinyje nurodytas atsakovo siekis parduoti jo įkeistą butą už kuo mažesnę kainą, siekiant pasipelnyti iš padidintų palūkanų, nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai).

16Ieškovas ieškiniu prašė teismo atlikti visų sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę ir pripažinti negaliojančiomis tas sąlygas, kurios bus pripažintos nesąžiningomis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (LAT 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008 ir kt.). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Taigi teismas turi pareigą vertinti tik tas ginčo sutarties sąlygas, su kurių taikymu ir vertinimu yra susijęs ginčas ir jame priimami procesiniai sprendimai. Ieškovo prašoma atlikti visų kitų kredito sutarties nuostatų sąžiningumo kontrolė nėra savitikslis dalykas, kitos sprendime neaptartos sutartinės nuostatos nėra susijusios su kilusiu ginču ir reikšmingos jam išnagrinėti, todėl pripažinus pagrįstu ir teisėtu kredito sutarties nutraukimą, ieškovo reikalavimu vertinti kiekvieną sutarties sąlygą sąžiningumo aspektu nėra siekiama jokio teisinio rezultato, kuris galėtų sukelti teisinius padarinius ieškovui (LAT 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

17Netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, konstatuotina, kad nutraukti antstolio vykdomą išieškojimą, priverstinai parduodant įkeistą turtą, pagrindo nėra. Taigi visi ieškinio reikalavimai atmestini.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

211) Teismas, priimdamas sprendimą, nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumą. Teismas visiškai nenagrinėjo klausimo, kad atsakovo atlikti veiksmai pažeidžia ieškovo ir jo šeimos interesus, susijusius su jų vieninteliu būstu, kadangi ieškovo šeima neturės kur gyventi. Ieškovo motina yra ligota ir neįgali, ji gyvena vieninteliame šeimos būste, kuris bus parduodamas varžytynėse. Ieškovas yra visiškai pajėgus sumokėti 17.000,00 Lt palūkanų sumą, kuri sudaro tik 1,8 procentus nuo visos 937.500,00 Lt sumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 išaiškino, kad kreditavimo sutarties esmė nulemia tai, kad kreditoriaus pareiškimo dėl sutarties nutraukimo negalima visais atvejais vertinti kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1-2 dalys). CK 6.209 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę dalį sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). Tačiau teismas priėmė sprendimą, neįvertinęs, kad būtent dėl 17.000,00 Lt sumos nesumokėjimo atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį. Todėl tokie atsakovo veiksmai ir sutarties 10.1 punktas negali būti pripažintini sąžiningais vartotojo atžvilgiu ir negali būti laikytini privalomais ieškovui. Pasaulinė ekonominė krizė nelaikytina nenugalima jėga, tačiau yra pakankamas pagrindas konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymą dėl pasikeitusių aplinkybių. Ekonominė krizė laikytina visiems žinoma aplinkybe. Ieškovas praradęs verslą, objektyviai laikinai neteko galimybės tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad turėdamas galimybę vykdyti sutartį, ieškovas nevykdė jos tyčia, nesąžiningai. Tačiau teismas priėmė sprendimą visiškai neįvertinęs minėtų aplinkybių. Atsakovas nepagrįstai laikino nemokumo riziką perkelia vien ieškovui. Sprendžiant klausimą dėl esminio sutarties pažeidimo, reikia atsižvelgti į tai, kad sutarties vykdymas buvo užtikrintas brangaus 1.250.000,00 Lt vertės buto įkeitimu. Teismo sprendimas priimtas, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesutiko su ieškovo pasiūlymais pakeisti standartines sutarties projekto sąlygas, suteikiančias teisę atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, kad atsakovas nesiėmė visų įmanomų priemonių ilgalaikei sutarčiai išsaugoti, sutartį nutraukė nesant tam pakankamo pagrindo. Ieškovui prašant, nesiekė sutarties atnaujinti ir tęsti, todėl atsakovo veiksmai vertintini kaip sutarties vykdymo principų pažeidimas.

222) Teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių teisinius santykius. Teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovas iki sutarties sudarymo buvo pateikęs savo pasiūlymus dėl standartinių sutarties sąlygų pakeitimo ir su atsakovu iš anksto buvo žodžiu sutaręs, kad atsakovas panaikins sutarties sąlygas, pagal kurias atsakovui suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas į ieškovo pasiūlymus neatsižvelgė, bet pateikė ieškovui pasirašyti nepakeistą standartinių sąlygų sutartį. Todėl ieškovas, pasirašydamas sutartį, nespėjo įvertinti, kad į jo pasiūlymus sutartyje nebuvo atsižvelgta. Teismas neišreikalavo tai patvirtinančių įrodymų, kad sutartis buvo sudaryta, neatsižvelgus į ieškovo pasiūlymą panaikinti sutarties sąlygas, suteikiančias teisę atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį. Teismas nepastebėjo, kad buvo keletas ofertų ir keletas sutarčių. Ieškovas atsisakė sudaryti tipinę paskolos sutartį prisijungimo būdu. Ieškovas su atsakovo atstovu J. T. žodžiu buvo sudaręs parengiamąją sutartį, pagal kurią bankas niekada nenutrauks vienašališkai sutarties, palūkanos gali vėluoti neribotą laiką, nes tai yra minimalūs banko nuostoliai. Neįprastą atsakovui parengiamosios sutarties sudarymą J. T. pateisino ieškovo įkeičiamu lengvai likvidžiu nekilnojamuoju turtu. Parengiamosios sutarties nuostatas beliko įtraukti į paskolos sutartį. Turėdamas teisėtą lūkestį kitą dieną pasirašyti individualią paskolos sutartį, ieškovas nebesikreipė į kitus bankus. Ieškovas prarado galimybę kreiptis į kitus su atsakovu konkuruojančius bankus. Kai ieškovas buvo pakviestas į banką, jam buvo pateikta pasirašyti ta pati tipinė paskolos sutartis. Ieškovui buvo paaiškinta, kad banko komiteto sprendimas galioja tik kelias dienas, todėl nepasirašius ieškovui, paskola nebus suteikta. Teismas turėjo ex officio įvertinti šios paskolos sutarties sudarymo aplinkybes. Teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad ieškovui, kaip silpnajai sutarties šaliai nebuvo leista daryti įtakos standartinių sutarties sąlygų pakeitimui, susitariant dėl kitokių sutarties nutraukimo aplinkybių, nei numatyta sutarties 10.1 punkte, nes ieškovas, atsakovo darbuotojo J. T. patikintas, pasirašydamas sutartį buvo įsitikinęs, kad dėl laikino palūkanų nemokėjimo sutartis nebus nutraukta. Teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, kad ieškovas negalėjo įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos – dėl ekonominės krizės. Šiuo metu ieškovas gali tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir pateikė tai įrodančius dokumentus – jam testamentu paliktos brangios komercinės paskirties patalpas, dokumentus, patvirtinančius iki ekonominės krizės ieškovo gautas pajamas, ieškovo asmenines savybes užsidirbti patvirtinančius įrodymus. Teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, kad prieš nutraukiant sutartį atsakovas, siuntė ieškovui tik vienašališkus reikalavimus sumokėti skolą, ir, vadovaudamasis dominuojančia padėtimi, nesiūlė derėtis dėl ieškovo tam tikrą laikotarpį neįvykdytų standartinių sutarties sąlygų pakeitimo. Dėl to pagal CK 6.185 straipsnio 2 dalį sutarties standartinės sąlygos dėl sutarties nutraukimo ieškovui nėra privalomos (sutarties 10.1. punktas).

233) Teismas netinkamai įvertino, ar atsakovas sąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš ieškovą – vartotoją – nutraukdamas sutartį pagal 10.1 punktą, ar vartotojas pažeidė sutartį iš esmės ir ar sutartis gali būti laikoma nutraukta teisėtai. Teismas nepagristai konstatavo, kad ieškovo padarytas sutarties pažeidimas laikytinas esminiu bei sudarančiu pagrindą atsakovui nutraukti sutartį, nes: 1) nutraukdamas sutartį atsakovas neatsižvelgė į sutarties pobūdį (vartojimo sutartis); 2) atsakovas neatsižvelgė į laikiną pažeidimo pobūdį (palūkanų dalies, sudarančios vos 1,8 proc. nuo kredito sumos nesumokėjimas pagal grafiką), todėl teigti, kad atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš ilgalaikės sutarties, ir, būdamas kreditavimo srities profesionalas, negalėjo numatyti, kad ieškovas gali nesumokėti palūkanų dalies pagal grafiką, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo; 3) pagal sutarties esmę griežtas atsiskaitymo terminų (grafiko) laikymasis neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui, nes visa kredito suma turi būti grąžinta vienu metu – tik 2017 metų birželio mėnesį; 4) ieškovo prievolės pažeidimas yra ne tyčinis ir ne dėl jo didelio neatsargumo, o dėl objektyvios priežasties – ekonominės krizės; 5) laikinas prievolės neįvykdymas nedavė atsakovui pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 6) ieškovas dėl sutarties nutraukimo patirtų didelių ne tik finansinių nuostolių, bet ir neturtinės žalos, nes sutartį sudarydamas ieškovas buvo įsitikinęs, kad dėl palūkanų dalies nesumokėjimo pagal grafiką nepraras iš varžytynių pusvelčiui parduodamo vienintelio šeimos gyvenamojo būsto; 7) sutartis buvo apdrausta, draudimo suma sudarė 100 procentų negrąžinto kredito. Atsakovas pagal draudimo sutartį yra naudos gavėjas, todėl jo turtiniai interesai patikimai užtikrinti.

244) Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė papildomą prašymą pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki 2021 m., tai yra sugrąžinti į iki sutarties nutraukimo buvusią padėtį. Teismas visiškai nenagrinėjo šio prašymo ir dėl jo nepasisakė, tai yra neįvykdė savo pareigos priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Teismas pažeidė CPK 260 straipsnio nuostatas.

25Atsakovas AB Nordea Bank, Lietuvoje veikiantis per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą. Nurodo, jog apeliaciniame skunde ieškovo nurodyti teiginiai apie tai, kad prieš kredito sutarties sudarymą tariamai žodžiu banko darbuotojas J. T. žadėjo ieškovui, kad atsakovas iš kredito sutarties pašalins sąlygas, reglamentuojančias nutraukimą banko iniciatyva dėl ieškovo padarytų pažeidimų, yra tik niekuo nepagrįsti ieškovo išsigalvojimai ir siekis išvengti prievolių vykdymo. Atsakovas ieškovui pateikė kredito sutarties projektą. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovas pakeis kredito sutarties projektą taip, kaip to nori ieškovas. Ieškovas pasirašė sutartį tokią, kokia ji yra. Ieškovo aiškinimas, kad atsakovas turėtų atsisakyti teisės nutraukti kredito sutartį dėl skolininko daromų pažeidimų, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Toks ieškovo teiginys prieštarauja paties ieškovo pasirašytoms kredito sutarties sąlygoms, pačiai sutarties esmei ir apskritai banko veiklos principams (Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punktas numato, kad bankas privalo sutartyje numatyti sutarties nutraukimo sąlygas), bet ir buvo paneigtas banko darbuotojo J. T. liudijimu 2014 m. sausio 14 d. posėdžio metu. Šalių derybos tam ir yra, kad abi šalys suderintų bendrą abiem tinkantį susitarimo variantą. Jeigu vienai iš šalių netinka kitos šalies pasiūlytos sąlygos, pirmoji šalis bet kada gali atsisakyti sudaryti sutartį, tačiau jeigu sudaro, tuomet privalo ją vykdyti. Ieškovas, teigdamas, kad jam neturi būti taikomos sutarties sąlygos, numatančios jo įsipareigojimus, parodo, jog kreditoriaus atžvilgiu jis yra nesąžiningas, kadangi nesiekia vykdyti sąlygų, kurioms esant kreditorius išdavė kreditą. Ieškovas, ginčydamas kredito sutarties 10.1 punkto sąlygą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, jog sutarčių laisvės ribojimai CK 6.188 straipsnio nustatyta apimtimi būtų įvertinti analizuojant sutarties sąlygas, numatančias sutarties nutraukimą dėl sutarties pažeidimo, ir faktinį tų sąlygų taikymą, kadangi sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimas yra fakto klausimas. Taigi, byloje turi būti ir buvo vertinama, ar bankas nutraukė kredito sutartį tik po vienos įmokos pradelsimo, kad būtų galima vadovautis ieškovo teiginiais dėl sąlygos pripažinimo negaliojančia. Ieškovo teiginys, kad kredito sutarties 10.1 punktas tariamai yra nesąžiningas, yra pagrįstai paneigtas pirmosios instancijos teismo, kuris sprendime konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieškovas pašalins sutarties pažeidimus ir pradės tinkamai vykdyti sutarti, nepaisant to, kad pradelstų sumokėti palūkanų suma nutraukimo dieną ir nesudarė didelės dalies lyginant su kredito suma. Nagrinėjamu atveju pagrindinis banko interesas sutarties galiojimo metu buvo gauti palūkanas už naudojimąsi kredito suma, todėl ieškovo padaryti sutartinės prievolės pažeidimai nemokant šių palūkanų, vertintini kaip esminis sutarties pažeidimas. Banko 2010 m. kovo 23 d. pranešimo apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą išsiuntimo dieną ieškovas sistemingai nevykdė mokėjimo prievolių 9 mėnesius iš eilės (nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2010 m. vasario 26 d. jokių sumų negauta), o 2010 m. balandžio 7 d. nutraukimo dieną įsipareigojimai nebuvo vykdomi daugiau nei 10 mėnesių iš eilės. Ieškovas ieškinį dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo pareiškė praėjus daugiau negu trejiems metams po sutarties nutraukimo, po to, kai antstolis, vykdydamas 2011 m. balandžio 18 d. vykdomąjį dokumentą (kurio teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais), paskelbė apie įkeisto turto varžytynes. Tokiu savo elgesiu ieškovas patvirtino, kad jis pats nesirūpino iš karto po nutraukimo ginti savo tariamai pažeistas teises ir kad reikšdamas ieškinį siekia tik vilkinti išieškojimo iš įkeisto turto procesą.

26Trečiasis asmuo I. D. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą palaiko jame išdėstytus motyvus ir juos patvirtinančias faktines aplinkybes. Prašo skundą tenkinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

29Byloje kilo ginčas dėl kredito sutarties sąlygų sąžiningumo, šios sutarties nutraukimo teisėtumo.

30Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2007 m. birželio 7 d. sudarė kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL 07/06/32D, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 937.500,00 Lt kreditą vartojimo poreikiams tenkinti, o ieškovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą iki 2017 m. gegužės 31 d. bei mokėti atsakovui sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (t. I, b.l. 24-36). Prievolių pagal šią kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovas ir trečiasis asmuo, I. D. P., 2007 m. birželio 8 d. hipotekos lakštu įkeitė atsakovui butą, kurio vertė sandorio sudarymo metu buvo 1.250.000,00 Lt (t. I, b.l. 37-39). Taip pat atsakovas 2007 m. birželio 7 d. sudarė su trečiuoju asmeniu I. D. P. laidavimo sutartį, kuria laiduotoja įsipareigojo kaip solidarusis skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis, jeigu ieškovas neįvykdys savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį (t. I, b.l. 56-58). Atsakovas 2009 m. birželio 15 d., 2009 m. birželio 30 d., 2009 m. liepos 14 d., 2009 m. liepos 30 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d., 2009 m. gruodžio 16 d. siuntė ieškovui priminimus ir reikalavimus mokėti skolą, informavo ieškovą apie susidariusį kredito palūkanų įsiskolinimą, nurodydamas, kad iki nurodytos datos neapmokėjus skolų, bankas priims sprendimą dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo (t. I, b.l. 131-135; t. II, b.l. 74). Atsakovas 2010 m. kovo 23 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą pareikalavo nedelsiant sumokėti 17.300,77 Lt skolą ir nurodė, kad iki 2010 m. balandžio 7 d. šios skolos ir kitų iki tos dienos atsirasiančių mokėtinų sumų nesumokėjus, 2010 m. balandžio 7 d. vienašališkai nutrauks kredito sutartį 10.1 punkto pagrindu (t. II, b.l. 58). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. balandžio 18 d. nutarties Nr. 891V/2010 pagrindu yra vykdomas 1.026.861,86 Lt skolos išieškojimas iš ieškovo atsakovui, priverstinai parduodant iš varžytynių butą su rūsiu, nuosavybės teise priklausantį ieškovui ir trečiajam asmeniui (t. I, b.l. 103-109).

31Pagal kredito sutarties 10.1 punktą, jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku bet kokios pagal šią sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas pagal šią sutartį, pranešdamas apie tai kredito gavėjui raštu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Kredito gavėjui per aukščiau nurodytą terminą padengus įsiskolinimą, kurio mokėjimo terminai yra suėję, ši sutartis nebus nutraukiama.

32Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-373/2011, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad įstatyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad šios įstatymo nuostatos taikomos ir kreditavimo sutartims.

33Iš dalies sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad 2010 m. balandžio 7 d. kredito sutarties nutraukimo metu jo 17.300,77 Lt skola sudarė nedidelę visos 937.500,00 Lt kredito sumos dalį. Pirmos instancijos teismas taip pat pripažino, kad pagal teismų praktiką kreditavimo sutarties sąlygos, leidžiančios kreditoriui nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti visą kredito sumą su kitais sutartyje numatytais mokėjimais, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl yra pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.) (LAT 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Tačiau teismas kartu rėmėsi ir kita kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad ši vartotojo teisių papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (LAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013).

34Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas kredito sutarties nevykdė ilgą laiką, nuo pirmojo atsakovo raginimo laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus 2009 m. birželio 15 d. iki sutarties nutraukimo 2010 m. balandžio 7 d. buvo parėję beveik 10 mėnesių, per šį laikotarpį atsakovas bendradarbiavo su ieškovu ir trečiuoju asmeniu dėl galimybių tęsti sutartinius santykius, tačiau ieškovas nepateikė patikimų duomenų apie savo galimybę prievoles vykdyti tinkamai. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pripažintina, kad ieškovo padarytas sutarties pažeidimas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, kadangi, atsižvelgiant į pradelstų mokėjimų laikotarpį, ieškovo galimybes faktiškai sumokėti 17.300,77 Lt skolą bei toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atsakovas iš esmės negalėjo gauti to, ko tikėjosi iš sutarties.

35Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į byloje esančius įrodymus apie kredito sutarties sudarymo aplinkybes, vertino liudytojo J. T. parodymus, todėl teisingai ir pagrįstai nustatė, kad sutarties tekstas tarp šalių buvo derintas ne vieną mėnesį, su tam tikromis ieškovo pastabomis buvo sutikta ir padaryti atitinkami pakeitimai sutartyje, kurią kaip abiem šalims priimtiną variantą pasirašė tiek bankas, tiek pats ieškovas. Pažymėtina, kad ieškovui turėjo būti suprantama, jog galioja tik jo pasirašyta kredito sutartis su joje numatytomis sąlygomis, o ne apeliaciniame skunde minima žodinė parengiamoji sutartis. Ieškovas su trečiuoju asmeniu 2007 m. balandžio 17 d. pateikė atsakovui paraišką kreditui gauti (t. I, b.l. 117-120). Sutartis buvo sudaryta tik 2007 m. birželio 7 d., tai yra praėjus mėnesiui su puse. Toks laikotarpis yra pakankamas susipažinti su visomis sutarties sąlygomis ir apsispręsti, ar jos yra priimtinos kredito gavėjui ar ne. Matydamas, kad atsakovas nesutinka keisti tipinių sutarties sąlygų, ieškovas galėjo atsisakyti šios sutarties.

36Ieškovas teismui ieškinį pateikė 2013 m. liepos 1 d. (t. I, b.l. 2), tai yra praėjus trejiems metams po kredito sutarties nutraukimo. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad per šį laikotarpį būtų vykdęs kredito ir palūkanų mokėjimą. VMI pateiktos pažymos patvirtina, kad ieškovas 2008-2010 m. gavo pajamas, o 2011-2012 m. gavo 0 pajamų (t. II, b.l. 16-20). Taigi iki kredito sutarties nutraukimo ieškovas dar gavo lėšų, tačiau nevykdė savo pareigos mokėti atsakovui palūkanas. Šiuo metu ieškovas nedirba (t. I, b.l. 79), nepateikia jokių duomenų, kad gautų kokias nors pastovias periodines pajamas. Ieškovas pateikė įrodymus, jog 2007 m. gegužės 17 d. testamentu motina jam paliko visą savo turtą, kurį sudaro 488.000,00 Lt vertės negyvenamoji patalpa – kirpykla (t. I, b.l. 50). Tačiau testamentu paliktas turtas dar nėra paties ieškovo nuosavybė. Kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo motina yra dar gyva ir gyvena kartu su ieškovu (t. III, b.l. 124), todėl nurodoma negyvenamoji patalpa dar nepriklauso ieškovui nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas valdytų minėtą nekilnojamąjį turtą ar gautų iš jo pastovias periodines pajamas. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimus atsakovui pagal nutrauktą kredito sutartį.

37Priešingai, negu teigia ieškovas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į jo papildomai pateiktą prašymą pratęsti kredito sutarties vykdymo terminą iki 2021 m., kadangi skundžiamoje nutartyje buvo vertinamos ieškovo galimybės grąžinti bankui kreditą ir sumokėti visas palūkanas 2021 metais. Tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo galimybes įvykdyti kredito sutartį.

38Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

39Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 3.146,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytą maksimalų 1500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt (217,22 €).

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

41Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. ( - ) atsakovui AB Nordea Bank, veikiančiam per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, j.a.k. 303252632, 217,22 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališką 2007 m.... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2007 m. birželio 7 d. su... 7. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, I. D. P.,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovas nurodė,... 11. Teismas, atlikęs kredito sutarties, šalių paaiškinimų ir duomenų apie... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje... 13. Byloje iš ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojo J. T. parodymų... 14. Pažymėtina, kad sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo elgesys... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada... 16. Ieškovas ieškiniu prašė teismo atlikti visų sutarties sąlygų... 17. Netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti kredito sutarties nutraukimą... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 20. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:... 21. 1) Teismas, priimdamas sprendimą, nepakankamai įvertino byloje esančius... 22. 2) Teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai... 23. 3) Teismas netinkamai įvertino, ar atsakovas sąžiningai pasinaudojo... 24. 4) Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė papildomą prašymą pratęsti... 25. Atsakovas AB Nordea Bank, Lietuvoje veikiantis per AB Nordea Bank Lietuvos... 26. Trečiasis asmuo I. D. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą palaiko jame... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Byloje kilo ginčas dėl kredito sutarties sąlygų sąžiningumo, šios... 30. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2007 m. birželio 7 d. sudarė... 31. Pagal kredito sutarties 10.1 punktą, jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku bet... 32. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m.... 33. Iš dalies sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad 2010 m.... 34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas kredito sutarties... 35. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į byloje esančius įrodymus apie... 36. Ieškovas teismui ieškinį pateikė 2013 m. liepos 1 d. (t. I, b.l. 2), tai... 37. Priešingai, negu teigia ieškovas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos... 38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai... 39. Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. ( - ) atsakovui AB Nordea Bank, veikiančiam...