Byla 2A-1134-221/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Jolitos Cirulienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4537-475/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kaunas Group Trade“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 40 511 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovas, UAB „Kaunas Group Trade“ direktoriaus pareigas ėjęs nuo įmonės įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo, nevykdė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, t. y. nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Remiantis 2010 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 2 042 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos (skolos) – 3 667 Lt. Ieškovės bankroto administratorė nustatė, kad 3 025 Lt įsiskolinimas buvo pradelstas. Taigi atsakovas jau 2010 m. gruodžio 31 d. turėjo suprasti, kad įmonė negali vykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, tačiau nesikreipė į teismą, bankroto byla UAB „Kaunas Group Trade“ iškelta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi kreditorės UAB „Skolų departamentas“ iniciatyva. Įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai, yra imperatyvi. Imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas pripažįstamas neteisėtu neveikimu, o tai lemia įmonės vadovo civilinę atsakomybę. BUAB „Kaunas Group Trade“ ir jos kreditorių patirta žala pasireiškė tuo, kad, atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, padidėjo įmonės skolų kreditoriams apimtis, dėl to pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis, sumažėjo kreditorių galimybė gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Žala dėl įmonės vadovo veiksmų susidarė nuo 2010 m. gruodžio 31 d. (kuomet įmonė tapo nemoki) iki 2013 m. gruodžio 31 d. (nutarties iškelti bankroto bylos įsiteisėjimo dienos), iš viso 40 511 Lt (pradelsti įsipareigojimai).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu patenkino ieškinį. Priteisė iš atsakovo ieškovei 40 511 Lt (11 732,8 Eur) žalai atlyginti, valstybei 1 231 Lt (356,52 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teiginius, kad UAB „Kaunas Group Trade“ buvo nemoki jau 2010 m. gruodžio 31 d. laikė pagrįstais, motyvuodamas tuo, kad 2010 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 2 042 Lt sumą, o pradelstas įsiskolinimas UAB „Finansistas“ buvo 3 025 Lt ir tai sudarė daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Sprendė, kad atsakovo veiksmai (2011 m. sausio 6 d. įmonė gavo 28 000 Lt paskolą, 2011 m. sausio 12 d. sudarė sutartis dėl verslo plano sudarymo, 2011 m. sausio 24 d. apmokėjo 5 000 Lt sąskaitą Apskaitos ir verslo sprendimų biurui už suteiktas paslaugas) negali būti laikomi atitinkančiais protingą verslo riziką ir gerus verslo standartus. Nustatė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad, nepavykus įgyvendinti verslo plano ir įmonei negavus papildomų lėšų, įmonės įsipareigojimai gerokai padidėjo, atsakovas manė, jog bankroto bylą įmonei iškels kreditoriai, todėl pats nesiėmė veiksmų. Pažymėjo, kad iš byloje esančių 2011 ir 2013 metų įmonės balansų matyti, jog per šį laikotarpį įmonės turtas sumažėjo iki 20 Lt, o mokėtinos sumos kreditoriams išaugo iki 43 536 Lt, nuostoliai sudarė 53 516 Lt. Padarė išvadą, kad atsakovas žinojo apie ieškovės finansinę situaciją, ir, būdamas ieškovės vadovu, turėjo imtis teisės aktuose įtvirtintų įmonės vadovo kompetencijai priskirtų veiksmų. Įvertinęs ieškovės finansinę situaciją 2010 metais, laikė nepagrįstais atsakovo teiginius, jog pradelsti įsipareigojimai 2010 m. gruodžio 31 d. nebuvo labai dideli ir tokia situacija neprieštaravo protingai verslo rizikai ir geriems verslo standartams. Įvertinęs atsakovo elgesį teismo posėdžių metu, kai jis žadėjo sumokėti ieškovei 20 000 Lt sumą, sprendė, kad atsakovas pripažino savo veiksmais padaręs žalą ieškovei. Konstatavo, kad atsakovas nepaneigė CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įmonės vadovo kaltės prezumpcijos. Padarė išvadą, kad aplinkybė apie ieškovės nemokumą buvo žinoma nuo 2010 m. gruodžio 31 d., kai buvo sudarytas bendrovės balansas, o kadangi atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu, išaugo ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai, kurių nebūtų buvę, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatęs, kad 2010 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai buvo 3 667 Lt (pradelsti – 3 025 Lt), bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dieną (2013 m. gruodžio 31 d.) jie išaugo iki 43 536 Lt, sprendė, jog ieškovės prašomos priteisti žalos dydis yra pagrįstas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą, iš atsakovo priteistą 11 732,8 Eur (40 511 Lt) sumą sumažinant iki 6 267,96 Eur (21 642 Lt) sumos.

9Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101.

11Neatsižvelgta, kad nors 2010 m. gruodžio 31 d. įmonė formaliai atitiko nemokumo sąvoką, tačiau pradelsti įsipareigojimai nebuvo labai dideli. Tokia situacija neprieštarauja protingai verslo rizikai ir geriems verslo standartams. Vadovaujantis teismo argumentacija, Lietuvoje bankroto procedūras turėtų pradėti didžioji dalis pradedančiųjų verslų, nes pradedantys verslai savo veiklos pradžioje dažniausiai dirba nuostolingai ir jų prisiimti įsipareigojimai balanse nurodytą turtą gali viršyti keletą kartų.

122.

13Nepagrįstas argumentas, jog atsakovas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai turėjo 2010 m. gruodžio 31 d. 2011 metais ieškovė vykdė veiklą (stengėsi optimizuoti veiklą, sukuriant verslo planą), prisiimtus įsipareigojimus (mokėjo paslaugų teikėjui už verslo plano rengimą) ir 2011 metų pradžioje įmonė buvo moki. Dėl to atsakovo 2011 metais atliktuose veiksmuose negalima konstatuoti aplaidumo ir pritaikyti civilinės atsakomybės, kadangi atsakovas veikė įmonės interesais, todėl nepažeidė nei fiduciarinių, nei imperatyviuose teisės aktuose nustatytų pareigų. Įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013), o atsakovo atliekami veiksmai tuo metu atitiko protingą verslo riziką ir neprieštaravo geriems verslo standartams. Vien aplinkybė, jog įmonė 2010 m. gruodžio 31 d. negalėjo padengti savo įsipareigojimų, nesuponuoja išvados, jog tuo metu nesikreipdamas dėl bankroto procedūros įmonei pradėjimo atsakovas veikė nerūpestingai ir savo veiksmais padarė įmonei žalą. Įmonė nuo 2011 metų turėjo įsipareigojimų, kurie nebuvo labai dideli, o atsakovas veikė įmonės naudai, todėl turėtų būti laikoma, jog ieškovė neįrodė, kad jau 2010 m. gruodžio 31 d. buvo visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas nesiekė pažeisti kreditorių interesų ir 2011 metų pradžioje veikė atsargiai ir apdairiai.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad pats apeliantas pripažįsta, jog įmonės nemokumo momentas yra 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau nepagrįstai teigia, kad nėra jo tyčios dėl to, jog įmonės skoliniai įsipareigojimai išaugo nuo 2010 m. gruodžio 31 d. Apeliantas nepaneigė įmonės vadovo kaltės prezumpcijos, nes pripažino įmonės nemokumo momentą, be to, apeliantas teismo posėdžio metu teigė, jog tikėjosi, kad, nepavykus įgyvendinti verslo plano, kreditoriai kreipsis į teismą su prašymu iškelti įmonei bankroto bylą, todėl pats nesiėmė jokių veiksmų. 2010–2013 metų ieškovės balansų duomenys pagrindžia, kad tik dėl apelianto neveikimo, t. y. laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonės kreditoriams buvo padaryta žala, kuri sudaro 11 732,8 Eur (40 511 Lt). Priešingai, nei teigia apeliantas, vertinant įmonės nemokumą, yra svarbus įmonės pradelstų finansinių įsipareigojimų santykis su įmonės turimu turtu, o ne jų piniginė išraiška. Apelianto teiginys, kad 2011 metais įmonė vykdė veiklą ir savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi, įmonei esant nemokiai, naujų įsipareigojimų, kurių dydis žymiai viršija įmonės valdomo turto apimtį, prisiėmimas, rodo siekį ne veikti įmonės vardu ir interesais, o išvengti prievolių vykdymo per įmonės bankroto procesą. Be to, iš įmonės finansinių dokumentų matyti, jog įmonė nevykdė veiklos, tačiau didino kreditorių bendrą masę, todėl, iškėlus bankroto bylą, kreditoriai patyrė žalą.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. P. UAB „Kaunas Group Trade“ direktoriaus pareigas ėjęs nuo įmonės įregistravimo (2010 m. birželio 2 d.) iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, t. y. nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Bankroto byla UAB „Kaunas Group Trade“ iškelta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi kreditorės UAB „Skolų departamentas“ iniciatyva. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 31 d. Bankroto administratorės teigimu, atsakovas jau 2010 m. gruodžio 31 d. turėjo suprasti, kad įmonė negali vykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, tačiau nesikreipė į teismą, todėl prašė priteisti žalą, kuri susidarė padidėjus kreditoriniams įsipareigojimams nuo minėto momento iki bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas su sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad 2010 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai buvo nedideli, bendrovė 2011 metais dar vykdė veiklą, todėl atsakovo paprastas neatsargumas, susijęs su ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti.

18Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

19CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

21Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Viena iš tokių pareigų, numatytų Įmonių bankroto įstatyme, yra juridinio asmens vadovo pareiga, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai, yra imperatyvi. Imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas pripažįstamas neteisėtu neveikimu, o tai lemia įmonės vadovo civilinę atsakomybę. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 d.).

22ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas.

23Byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad jau 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kaunas Group Trade“ buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Iš į bylą pateiktų UAB „Kaunas Group Trade“ turtinę–finansinę padėtį apibūdinančių duomenų (1 t., b. l. 16–17), matyti, kad 2010 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 2 042 Lt, o jos per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 667 Lt, nuostoliai siekė 11 625 Lt. Vėlesniais metais tik augo įmonės įsipareigojimai, taip pat ir nuostoliai (b. l. 19–20). 2013 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo trumpalaikio turto už 20 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo iki 43 536 Lt. Taigi neginčytinai nustatyta, kad įmonės finansinė padėtis nuo 2010 metų pabaigos, kuomet per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo bendrovės turtą, tik blogėjo, augo įmonės skolos, turto mažėjo, kiekvienais metais įmonės veikla buvo nuostolinga. Nepaisant sunkios bendrovės turtinės–finansinės padėties, bendrovės vadovas, ką pripažįsta ir jis pats, nevykdė įstatymo numatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau sunkiu bendrovei laikotarpiu sudarė rizikingus sandorius, kas nelaikytina paprastu apelianto neatsargumu, susijusiu, kaip jis pats teigia, su ūkine komercine rizika.

24Taigi bendrovei esant nemokiai, apeliantas (atsakovas), būdamas bendrovės vadovu, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Pats apeliantas neginčija aplinkybės, kad jam buvo žinoma įmonės padėtis, kad įmonė buvo faktiškai nemoki, atmestini jo argumentai, kad 2010 metų pabaigoje skolos buvo nedidelės, todėl, pasak jo, nebuvo būtinybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesutiktina ir su argumentu, kad atsakovas tikėjosi, jog tai padarys kreditoriai, kadangi, kaip minėta, tai yra vadovo imperatyvi pareiga.

25Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taigi svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

26Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad bendrovės vadovas kreiptis į teismą turėjo nuo 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. nuo tada, kai įmonei buvo nustatytas nemokumas, o ne nuo 2011 m. gruodžio 31 d., kaip teigia apeliantas, kuomet išaugo skoliniai bendrovės įsipareigojimai. Kadangi vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju žala paskaičiuota ir priteista teisingai ir pagrįstai, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimtą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 40 511 Lt žalai atlyginti. Nurodė,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu patenkino ieškinį.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 10. 1.... 11. Neatsižvelgta, kad nors 2010 m. gruodžio 31 d. įmonė formaliai atitiko... 12. 2.... 13. Nepagrįstas argumentas, jog atsakovas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. P. UAB „Kaunas Group Trade“... 18. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.... 19. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 21. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai... 22. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos... 23. Byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad... 24. Taigi bendrovei esant nemokiai, apeliantas (atsakovas), būdamas bendrovės... 25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu,... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326... 28. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą....