Byla 2S-1145-221/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Kauno keliai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „GLG Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Kauno keliai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė 2013 m. kovo 18 d. pateikė ieškinį (b. l. 3-7), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kauno keliai“, 34 000 Lt skolos, 1316,35 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose – 35 316,35 Lt, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, o jų nesant arba esant nepakankamai areštuoti atsakovės nekilnojamuosius arba kilnojamuosius daiktus 35 316,35 Lt dydžiui. Nurodė, kad skolos suma yra labai didelė, o nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 12-13) ieškovės prašymą tenkino iš dalies, ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Kauno keliai“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ne didesnei kaip 35 316,35 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau paliekant atsakovei teisę nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštavo atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.

8Teismas nurodė, jog reikalavimo suma laikytina didele, o tai objektyviai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, nurodė, kad pirmiausia areštuotinas atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 35 316,35 Lt sumai, uždraudžiant atsakovei juo disponuoti, tačiau paliekant teisę nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštuotinos atsakovės piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos nepranešus atsakovei atsižvelgiant į tai, jog toks pranešimas galėtų sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Kauno keliai“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

11Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovės turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Atsižvelgiant, į atsakovės 2013 m. vasario 28 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurių matyti, kad atsakovės įstatinis kapitalas sudaro 8 129 200 Lt, atsakovo ilgalaikis turtas sudaro 8 480 726 Lt, bendras turtas iš viso 36 052 739 Lt. Be to, atsakovė yra ilgalaikę patirtį turinti bendrovė, kurios turtinė padėtis yra stabili. Todėl, reikalaujama suma atsakovei nėra didelė, kas reiškia, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimo suma (35 316,35 Lt) savaime nepadidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė nepagrįstą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

132. Teismas, nepranešęs atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vadovaudamasis tik ieškovės pateikta informacija ir priimdamas nutartį, kuria taikė atsakovės turtui areštą, pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai bei CPK 148 straipsnio 1 dalį, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovei tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „DLD Baltic“ (b. l. 25) prašo teismo palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atskirajame skunde teigia, kad turi daug turto, todėl, ieškovės manymu, laikinas areštas kai kuriam atsakovės kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui neturėtų suvaržyti atsakovės teisių, nei veiksmų, priešingai, atsakovė gali mėginti turtą perleisti tretiesiems asmenims, kadangi neaišku kiek gali užtrukti bylos nagrinėjimas.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

18Įstatymas numato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009).

19Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

20Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010).

21CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

22CPK 306 straipsnio 3 dalyje ir 338 straipsnyje nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2013 m. vasario 28 d. balansą, iš kurio matyti, kad nors įmonė turi turto kurio vertė sudaro 36 052 739 Lt, tačiau įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 21 470 122 Lt. Be to, iš 2013 m. vasario 28 d. pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2013 m. sausio-vasario mėnesiais įmonė dirbo nuostolingai, t. y. jos nuostoliai siekė 1 728 354 Lt. Teismo vertinimu, tokia atsakovės finansinė padėtis nelaikytina stabilia, todėl ieškiniu prašoma priteisti 35 316,35 Lt suma laikytina pakankamai didele suma atsakovės atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu ir siekiant užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nurodė, kad pirmiausia areštuotinas atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 35 316,35 Lt sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštuotinos atsakovei priklausančios piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.

23Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad teismas, nepranešęs atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vadovaudamasis tik ieškovės pateikta informacija ir priimdamas nutartį, kuria taikė atsakovės turtui areštą, pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai bei CPK 148 straipsnio 1 dalį. Atsakovė teigia, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimas nepranešus atsakovei yra ne taisyklė, o išimtis ir remiasi CPK 148 straipsniu. Teismas pažymi, kad CPK 148 straipsnyje nustatyta taisykle vadovaujamasi tik vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeičiant kita, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka numatyta ne 148 straipsnyje, o CPK 147 straipsnyje, t. y. 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, t. y., priešingai nei teigia atsakovė, teismas praneša apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik išimtiniais atvejais.

24Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

25Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

27atskirąjį skundą atmesti.

28Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė 2013 m. kovo 18 d. pateikė ieškinį (b. l. 3-7), kuriuo prašė... 5. Ieškovė, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 12-13) ieškovės... 8. Teismas nurodė, jog reikalavimo suma laikytina didele, o tai objektyviai gali... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Kauno keliai“ prašo teismo panaikinti... 11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai... 13. 2. Teismas, nepranešęs atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „DLD Baltic“ (b. l. 25)... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 18. Įstatymas numato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų... 19. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 20. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio... 21. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės... 22. CPK 306 straipsnio 3 dalyje ir 338 straipsnyje nustatyta, kad apeliantas su... 23. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad teismas, nepranešęs... 24. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos spendimo... 25. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies... 27. atskirąjį skundą atmesti.... 28. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą....