Byla 2-1624/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MOTO4U“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties, kuria panaikinta teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4780-104/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MOTO4U“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „MOTO4U“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“, prašydamas priteisti iš atsakovo 171 864,58 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ar esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „MOTO4U“ reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 171 864,58 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis; nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, t. y. 171 864,58 Lt; leisti atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

5Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, prašydamas minėtą teismo nutartį panaikinti. Atsakovo teigimu, jo turtinė padėtis yra gera ir tai patvirtina įmonės 2009 m. balansas, pagal kurį bendra turto vertė sudaro 642 744 747 Lt. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą tenkinti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria areštuotas atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ turtas. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė į bylą 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytą įmonės balansą, pagal kurį įmonės turtas sudaro 642 744 747 Lt, tuo tarpu ieškovo reikalavimų suma sudaro 171 864,58 Lt. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ užsiima centralizuotu vandens tiekimu Vilniaus miesto teritorijoje ir gauna nuolatines pajamas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimų vykdytinumui grėsmės nėra, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

7Atskiruoju skundu ieškovas UAB „MOTO4U“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

81. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo į bylą pateiktu balansu, kadangi pagal įstatymo reikalavimus atsakovo pateiktas į bylą dokumentas balansu negali būti laikomas tinkamu. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pateiktasis dokumentas buvo audituotas bei patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime.

92. Pagal į bylą pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad prašoma priteisti iš atsakovo suma atsakovui nėra didelė.

103. Teismo išvada, kad UAB „Vilniaus vandenys“ užsiima centralizuotu vandens tiekimu Vilniaus miesto teritorijoje ir gauna nuolatines pajamas, nėra pagrįsta byloje esančiais leistinais įrodymais.

114. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitiko proporcingumo ir ekonomiškumo principus, todėl nebuvo pagrindo jas naikinti.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ nurodo, kad su ieškovo UAB „MOTO4U“ atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

13Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

14Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

15Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar, ieškinį patenkinus, ieškovo reikalavimų įvykdytinumui, kyla grėsmė.

16Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2-428/2008 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, patikimumą verslo santykiuose, reputaciją ir kitas aplinkybes.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ieškinio suma gali būti laikoma didele, tačiau atsakovo pateikti duomenys apie bendrovės finansinius rodiklius rodo, kad įmonės turto vertė 2009 m. buvo 642 744 747 Lt, nors per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 57 678 248 Lt, tačiau ilgalaikis turtas sudarė net 595 005 169 Lt, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 42 071 123 Lt. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui pareikštas 171 864,58 Lt dydžio ieškinio reikalavimas, lyginant jį su šios bendrovės turimu turtu, nėra didelis ir paneigia prezumpciją, jog yra reali grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi turėjo pagrindą panaikinti to paties teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kitokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie tokią grėsmę, į bylą nepateikta (CPK 178 str.).

18Apeliantas skunde nurodo, kad balanse pateiktais duomenimis nėra pagrindo vadovautis, nes atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pateiktasis dokumentas buvo audituotas bei patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime. Su tokiu atskirojo skundo teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes balanso duomenys patvirtina, kad jis 2010 m. balandžio 30 d. protokolu Nr. 1 patvirtintas Visuotiniame akcininkų susirinkime. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti atsakovo pateiktais turtinę ir finansinę jo padėtį charakterizuojančiais apskaitos duomenimis, o apelianto teiginius, jog pateikti duomenys turėjo būti audituojami, vertina kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo klausimą (CPK 185 str.).

19Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad nėra pagrindo įrodinėti, jog UAB „Vilniaus vandenys“ užsiima centralizuotu vandens tiekimu Vilniaus miesto teritorijoje ir gauna nuolatines pajamas, nes iš pareikšto ieškinio turinio akivaizdu, jog šios bylos dalyviams tokia aplinkybė yra žinoma (CPK 178 str.).

20Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „MOTO4U“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi nutarė ieškovo... 5. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atskirąjį skundą dėl... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi nutarė atsakovo... 7. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „MOTO4U“ prašo apeliacinės instancijos... 8. 1. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo į bylą pateiktu balansu, kadangi... 9. 2. Pagal į bylą pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad prašoma... 10. 3. Teismo išvada, kad UAB „Vilniaus vandenys“ užsiima centralizuotu... 11. 4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitiko proporcingumo ir... 12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“... 13. Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d.... 14. Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar, ieškinį patenkinus, ieškovo... 16. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ieškinio suma gali būti laikoma didele,... 18. Apeliantas skunde nurodo, kad balanse pateiktais duomenimis nėra pagrindo... 19. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą... 20. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą....