Byla 2-1539/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2525-555/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Autrolis“ ieškinį atsakovui Kauno troleibusų vairuotojų profesinei sąjungai dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovas AB „Autrolis“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos 218 949,30 Lt nuostolių atlyginimą dėl nenuvažiuotų planinės ridos kilometrų, 184 352,34 Lt nuostolių atlyginimą dėl sumokėtų baudų už nenuvažiuotus planinės ridos kilometrus, 55 332,10 Lt nuostolių atlyginimą dėl papildomai sumokėto darbo užmokesčio streikų metu, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pareikšto reikalavimo ribose (458 633,74 Lt) areštuoti atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui bei esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu. Ieškovas nurodė, jog ieškinio suma yra labai didelė, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika susijusi ir su tuo, jog atsakovo narių skaičius laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. sumažėjo nuo 275 iki 53. Tai lemia ženkliai sumažėjusias atsakovo pajamas ir galimybes padengti galimus ieškovo nuostolius.

6Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 458 633,74 Lt dydžio atsakovo Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų pakankamai nesant - lėšas bei turtines teises. Teismas leido atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti su darbo santykiais susijusias išmokas bei privalomus mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog iš atsakovo reikalaujama priteisti nuostolių suma yra labai didelė (458 633,74 Lt), o duomenų apie jam priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę bei turimas lėšas byloje nėra, darytina išvada, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, manė, kad pirmiausia tikslinga areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises bei lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose.

7Atsakovas Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

81. Nutartis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, sudaro galimybę ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis, nepagrįstai suvaržo atsakovo teisėtą veiklą. Atsakovas teiks kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties, kurios pagrindu pareikštas ieškinys šioje byloje. Didelė tikimybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeis Kauno apygardos teismo nutartį dėl streiko vertinimo, o tuo pačiu bus panaikintos ieškinio galimumo prielaidos.

92. Pats ieškovas nurodė, kad jam žinoma, jog atsakovas nedisponuoja nei lėšomis, nei turtu, kurie būtų kaip nors reikšmingi jo reikalavimų patenkinimui. Tai jis grindė tuo, kad atsakovo lėšas sudaro tik profesinės sąjungos narių mokestis, o šių narių yra labai mažai. Tokios aplinkybės yra pakankamas pagrindas teigti, jog ieškovas, pateikęs prašymą atimti iš atsakovo galimybę disponuoti savo lėšomis ir turtu, siekė ne garantijų ieškinio patenkinimui, o atsakovo teisėtos veiklos sustabdymo.

10Ieškovas AB „Autrolis“ atsiliepime į atsakovo Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą prašo teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad nutartis, kurios pagrindu ieškovas grindė ieškinį, yra įsiteisėjusi. Atsakovas skunde iš esmės ginčija atsakomybės pagrindų atlyginti dėl streiko atsiradusius nuostolius buvimą. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra vertinamas paties ieškinio reikalavimo pagrįstumas ir tenkinimas. Atsakovas skundą grindžia tik prielaidomis. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja atsakovo veiklos. Atsakovo teiginys, kad ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis yra deklaratyvus, nepagrįstais faktiniais ar teisiniais argumentais.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui Kauno troleibusų vairuotojų profesinei sąjungai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apelianto (atsakovo) atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

13Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t.y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimai atsakovui Kauno troleibusų vairuotojų profesinei sąjungai siekia 458 633,74 Lt (b. l. 4-8). Tai didelė reikalavimų suma. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą atsakovui siejo su didele pareikštų reikalavimų suma (b. l. 136-137). Prie atskirojo skundo nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovas paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, todėl esą nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju galima teigti, jog atsakovas skundo motyvais nepaneigė teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo. Atsakovui pareikštų reikalavimų mastas, neturint jokių duomenų apie jų turtą bei finansines galimybes, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso bus neįmanoma jį įvykdyti. Pagal šios bylos duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teigti, kad ieškinio patenkinimo atveju galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme numatyta, kad asmenys, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, įstatymo nustatyta tvarka turi teisę steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Šio įstatymo 25 straipsnio nuostatos numato, jog profesinė sąjunga, neteisėtais veiksmais padariusi žalą valstybei, fiziniams ar juridiniams asmenims, privalo ją atlyginti iš savo turto įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su skundo motyvu, kad skundžiama nutartis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, sudaro galimybę ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis, nepagrįstai varžo atsakovo teisėtą veiklą. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, jeigu profesinė sąjunga neteisėtais veiksmais padaro žalą valstybei, fiziniams ar juridiniams asmenims, privalo ją atlyginti iš savo turto įstatymų nustatyta tvarka. Byloje profesinei sąjungai pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai (dėl nuostolių atlyginimo priteisimo), todėl ieškovas, naudodamasis įstatyme numatytomis teisėmis, taip pat galėjo reikšti prašymą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, kuriomis siekė užtikrinti pareikštą turtinio pobūdžio ieškinį. Skundo teiginiai, kad ieškovas tik piktnaudžiauja savo teisėmis, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti tokių išvadų.

16Šioje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla iš esmės nėra sprendžiama, t.y. teismas nevertina pareikštų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo skundo argumentai, kad jis teiks kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, kurios pagrindu pareikštas ieškinys šioje byloje, kad didelė tikimybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeis Kauno apygardos teismo nutartį dėl streiko vertinimo, o tuo pačiu bus panaikintos ieškinio galimumo prielaidos, nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje naikinti pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovui ėmusis tam tikrų veiksmų, o teismams priėmus atitinkamus sprendimus, jis turės teisę kreiptis į teismą dėl ieškovo reikalavimų užtikrinimui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

17Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia areštavo atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tik jų nepakankant - lėšas bei turtines teisės. Teismas leido atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti su darbo santykiais susijusias išmokas bei privalomus mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu (b. l. 136-137). Toks pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis ir eiliškumas leidžia teigti, kad atsakovas ir toliau galės vykdyti savo veiklą. Ieškovo argumentai, kurių pagrindu jis prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, nesudaro pagrindo manyti, kad jis siekė ne ieškinio užtikrinimo, o atsakovo teisėtos veiklos sustabdymo.

18Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nepagrįsta ir/ar neteisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

19Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad įstatyme yra numatytos tam tikros teisinės priemonės, kurių pagalba galima sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamas pasekmes (žr. CPK 146 straipsnio nuostatas), be to, atsakovas gali reikšti prašymą dėl jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 straipsnio nuostatos).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.