Byla e2S-1204-560/2020
Dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas V. V., antstolis D. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas V. V., antstolis D. K..

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjas J. P. skundė antstolio D. K. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/09860. Nurodė, kad 2020 m. kovo 19 d. antstolis D. K. priėmė patvarkymą Nr. S-20-174-6150, kuriuo nusprendė vadovautis UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2020 m. kovo 13 d. parengtu ekspertizės aktu Nr. E-20-03-09-ARM62, įkainoti skolininkui J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 4,3100 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) 50 900,00 Eur sumai, t. y. eksperto nustatyta turto verte. Pareiškėjas nesutinka su ekspertizės aktu ir mano, kad eksperto akte nurodyta įkeisto turto vertė neatitinka rinkos vertės (yra per maža), kadangi turto vertintojas netinkamai atliko turto vertinimo procedūras ir taikė tik lyginamąjį metodą, formaliai lygindamas įkeistą turtą su kitose vietovėse esančių žemės sklypų įvykusiais sandoriais, kurie esminiai skiriasi nuo įkeisto turto, atliktas turto vertinimas yra ydingas, prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Turtas įkainotas vienašališkai, nedalyvaujant skolininkui, nepagrįstai, neinformavus skolininko apie apžiūros laiką ir negavus sutikimo apžiūrai.

72.

8Eksperto paimti palyginamieji nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypai yra skirtingose vietovėse, skirtingų plotų, paskirčių, todėl nesant detalesnių objektų aprašymų, iš ko galima būtų vertinti jų panašumus (skirtumus), negalima konstatuoti, kad toks vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos (2012 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1K159) (toliau – Metodika) reikalavimus, kad turi būti atliekami palyginamieji vertinimai analogiško arba panašaus turto atsižvelgiant į vietą, dydžius, privažiavimą, būklę, inžinierinę infrastruktūrą ir kt. kriterijus. Ekspertas neįvertino, kad vertinamajame žemės sklype suprojektuotas įvažiavimas ir išvažiavimas, yra elektra, dujotiekis. Vertinant žemės sklypus nepagrįstai netaikytos žemės ploto ir paskirties pataisos. Susipažinus su kitų žemės sklypų dislokacijų vietomis, matyti, kad nei vienas iš lyginamųjų žemės sklypų nėra šalia automagistralės, kas turi didelę įtaką komercinės paskirties objektų vertinimui. Pagal žemės verčių žemėlapio duomenis, vertinamas žemės sklypas patenka į sklypų, kurių vertė nuo 201 Eur iki 300 Eur už arą, kas rodo, kad šio sklypo vertė gali būti nuo 86 631 Eur iki 129 300 Eur, o pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, vertinamojo žemės sklypo mokestinė vertė yra 70 600 Eur, o rinkos vertė – 77 700 Eur. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ tą patį žemės sklypą priklausantį skolininkui įvertino 2008 m. rugsėjo 4 d., t. y. ekonominės krizės pradžioje, ir nustatė, kad nekilnojamojo turto vertė yra 825 417,05 Eur, bei 491 858,29 Eur likvidacinė vertė.

93.

10Antstolis D. K. 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. 2-DK-A-5607 netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. patvarkymu Nr. S-19-174-16827 skirta rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2020 m. kovo 13 d. parengė areštuoto (įkeisto) nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. E-20-03-09-ARM62. Ekspertas, vadovaudamasis lyginamuoju vertinimo metodu, pateikė išvadą, jog minimo turto rinkos vertė 2020 m. kovo 9 d. yra 50 900 Eur. Antstolis 2020 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. S-20-174-6150, įkainojo skolininkui J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 4,3100 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą eksperto nustatyta 50 900 Eur suma. Antstolis nurodė, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2020 m. kovo 13 d. parengtas ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas, jame paaiškintos turto vertinimo metodo ir lyginamųjų objektų pasirinkimo priežastys (priešingai nei nurodo pareiškėjas, ekspertas lyginamuosius objektus pasirinko tokios paskirties kaip ir vertinamas žemės sklypas, taip pat pasirinkdamas lyginamuosius objektus atsižvelgė į vertinamo žemės sklypo dislokaciją), akte yra visos būtinos ekspertizės aktui dalys, aktuose yra nurodyta, kuo buvo remiamasi atliekant turto vertinimą, yra išsamiai aprašyta objekto būklė, o pateiktos išvados yra pagrįstos objektyviais skaičiavimais. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre nurodyta objektu vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus individualizuoto turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę ir šiuo atveju visiškai nėra atsižvelgiama į individualias konkretaus turto savybes. Individualaus turto vertinimas yra atliekamas sutinkamai su turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, t. y. atsižvelgiant į faktinę turto būklę bei savybes, didinančias ar mažinančias šio turto vertę rinkoje, todėl masinio vertinimo būdu nustatyta turto rinkos vertė ir individuali turto rinkos vertė gali ir nesutapti. Skolininko pateikta ir prieš vienuolika su puse metų, t. y. 2008 m. rugsėjo 4 d., parengta turto vertės nustatymo pažyma nepaneigia skundžiamo 2020 m. kovo 13 d. ekspertizės akto.

114.

12Išieškotojas V. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad ekspertizė buvo paskirta atliekant priverstinio vykdymo veiksmus areštuotam (įkeistam) skolininko turtui, ekspertizės užsakovas yra ne skolininkas, o antstolis. Ekspertizė buvo paskirta 2019 m. lapkričio 7 d. antstolio D. K. patvarkymu, kuris buvo įteiktas ir skolininkui, skolininkas minėto patvarkymo neskundė. Kaip patvirtina ekspertizės akto priedai, turtas buvo apžiūrėtas, nufotografuotas, užfiksuotos objekto savybės, turinčios įtakos jo vertei, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti Metodikos 31, 34, 35 punktai, kaip nurodo skolininkas. Skolininkas taip pat nurodė, kad vertintojas nepagrįstai taikė tik lyginamąjį metodą. Metodikos 54 punktas numato, kad, vertinant turtą, gali būti taikomi lyginamasis, pajamų ir išlaidų (kaštų) metodai). Ekspertizės akte išsamiai argumentuota, kodėl taikomas tik lyginamasis metodas – vertintojas nurodo, jog turi pakankamai duomenų apie analogiško ar panašaus turto sandorius bei siūlomus objektus, pajamų metodas nėra taikomas, nes žemės sklypų nuoma nėra įprastas reiškinys rinkoje, o išlaidų (kaštų) metodas vertinant žemės sklypus nėra taikomas.

135.

14Skolininkas nepagrįstai teigia, jog vertintojas neatsižvelgė į tai, kad vertinamam sklypui yra parengtas detalusis planas – ekspertizės akte ne tik aprašyti detaliojo plano sprendiniai, projektuotinos komunikacijos, bet ir sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo ir teritorijos brėžiniai pridėti kaip ekspertizės akto priedai. Lyginamuoju metodu buvo vertinami analogiškos paskirties žemės sklypai, jie detaliai aprašyti, atsižvelgta į jų plotą ir dislokaciją. Skolininkas teigė, jog išvada, kad 2017 – 2019 m. laikotarpiu esminių pokyčių panašių objektų rinkoje neįvyko, yra nepagrįsta, tačiau nepateikia jokių savo teiginį pagrindžiančių argumentų. Atsižvelgti į prieš 12 metų atliktą vertinimą, kuriuo buvo nustatyta turto vertė būtent tuo metu, nėra jokio pagrindo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininkas remiasi nepagrįstai.

15II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

166.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio D. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/09860, tenkino, panaikino antstolio D. K. 2020 m. kovo 19 d. patvarkymą Nr. S-20-174-6150 ir įpareigojo antstolį klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo spręsti iš naujo.

187.

19Teismas nurodė, kad antstolei P. K. (šiuo metu vykdomąją bylą vykdo antstolis D. K.) buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2589-262/2009, dėl 147 500 Eur skolos ir 9 093 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. P., išieškotojo V. V. naudai. 2007 m. spalio 9 d. sutartinės hipotekos sandoriu užtikrinant 2006 m. gruodžio 14 d. sudarytos rašytinės paskolos sutarties įvykdymą, V. V. ir J. V. naudai įkeistas J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantis 4,3100 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypas, esantis ( - ).

208.

21Antstolis D. K. 2018 m. lapkričio 29 d. sudarė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui J. P. priklausantį 4,3100 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį ( - )2019 m. liepos 30 d. antstolis D. K. gavo kreditorių J. V. ir V. V. 2019 m. liepos 18 d. prašymą, kuriuo kreditoriai prašė nukreipti išieškojimą į kreditorių naudai įkeistą skolininkui J. P. priklausantį žemės sklypą.

229.

232019 m. lapkričio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, kuriuo nutarė skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę skolininkui J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui. Rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavedė atlikti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“. 2020 m. kovo 13 d. antstoliui D. K. buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. E-20-03-09-ARM62. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad vertinamo žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. kovo 9 d. yra 50 900 Eur. 2020 m. kovo 19 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20-174-6150, kuriuo nutarė vadovautis UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2020 m. kovo 13 d. parengtu ekspertizės aktu ir įkainojo skolininkui J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 4,3100 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą 50 900 Eur suma, t. y. eksperto nustatyta turto verte. 2020 m. balandžio 8 d. antstolio D. K. kontoroje buvo gautas pareiškėjo (skolininko) J. P. skundas dėl antstolio D. K. veiksmų.

2410.

25Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad ekspertas nustatydamas turto vertę netinkamai vadovavosi Metodikos lyginamuoju metodu. Metodikos 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Metodikos 57 punkte nurodoma, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Iš 2020 m. kovo 9 d. ekspertizės akto 4.2.1. skyriaus „Lyginamųjų objektų paieška“ matyti, kad siekiant taikyti lyginamąjį metodą buvo parinkti lyginamieji objektai pagal siekiančius požymius – pagal naudojimo būdą (komercinės paskirties), pagal turtą (žemės sklypas), pagal vietą (teritorijos šalia Lietuvos magistralinių kelių), pagal sandorio datą (2017 m. balandžio mėnuo – 2020 m. kovo mėnuo). 2020 m. kovo 9 d. ekspertizės akto Nr. E-20-03-09-ARM62, 4.2.2. skyriuje, nurodyta, kokios buvo taikomos pataisos nustatant vertinamo turto vertę, bei taip pat nurodyti kriterijai. Ekspertas turėjo pagrindą vadovautis lyginamuoju metodu, nes vertinamas turtas (žemės sklypas) buvo palyginimas su analogišku arba panašiu turtu. Metodikos 58.1. punkte nurodyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Turto vertintojas atlikdamas turto vertinimą, pagrįstai surinko informaciją apie 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas ir ją panaudojo taikant lyginamąjį metodą. Pareiškėjas kritiškai vertina 2020 m. kovo 9 d. ekspertizės aktą dėl taikyto vieno metodo, tačiau pagrįsdamas savo argumentus, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė yra nustatyta netinkamai, pateikė 2008 m. rugsėjo 4 d. turto vertės nustatymo pažymą Nr. 08-09-03-104, kurioje turto vertintojas nustatydamas nekilnojamojo turto rinkos vertę taip pat naudojo tik vieną metodą – lyginamąjį.

2611.

27Teismas sprendė, kad pareiškėjas pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo. 2008 m. rugsėjo 4 d. turto vertės nustatymo pažymą parengė ir nekilnojamojo turto rinkos vertę nustatė ta pati įstaiga – UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“. 2008 m. rugsėjo 4 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad vertinamo žemės sklypo rinkos vertė 2008 m. rugsėjo 3 d. yra 2 850 000 Lt (t. y. apytiksliai 825 417,05 Eur), o likvidacinė vertė 2008 m. rugsėjo 3 d. yra 1 700 000 Lt (t. y. apytiksliai 492 354,03 Eur). 2020 m. kovo 9 d. ekspertizės akte nurodyta, kad vertinamo žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. kovo 9 d. yra 50 900 Eur. Nors nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. turto vertės nustatymo pažymos sudarymo praėjo daugiau nei 11 metų, tačiau teismui nėra pateikiama jokių rašytinių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kuriems esant, galėtų būti pateisinamas žemės sklypo nuvertėjimas beveik 90 procentų. Teismo įsitikimu, tokia didelė disproporcija tarp žemės sklypų rinkos verčių kelia abejonių dėl 2020 m. kovo 9 d. ekspertizės akte nustatytos rinkos vertės ir pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Abejonių pagrįstumą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad vidutinė rinkos vertė yra 103 105 Eur, bei VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos turto vertės duomenų bazės išrašai, kuriuose nurodyta, kad mokestinė žemės sklypo vertė yra 70 600 Eur, o vidutinė rinkos vertė 77 700 Eur. Siekiant panaikinti bet kokias abejones dėl turto rinkos vertės, turėjo būti atliktas pakartotinis žemės sklypo rinkos vertės nustatymas, tačiau minėtų veiksmų nebuvo imtasi.

28III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2912.

30Suinteresuotas asmuo antstolis D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad antstolis, skirdamas UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ ekspertine įstaiga vykdymo procese vertino tai, kad šiai įmonei Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012-07-31 įsakymu Nr. B1-38 - 2012-08-01 išduotas pažymėjimas Nr. ( - ) dėl įrašymo į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, o jos vardu veikiančiam vertintojui A. J. LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2006-06-01 nutarimu Nr. 3-3 išduotas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. ( - ). Vykdymo procese ekspertu buvo pasitelktas tinkamą kvalifikaciją (specialias žinias) turintis asmuo turto rinkos vertei nustatyti. Nėra duomenų, kad 2020-03-13 ekspertizės aktas yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, jog tos pačios įstaigos 2008-09-04 parengtoje turto vertinimo pažymoje nustatyta keletą kartų didesnė vertinamo žemės sklypo rinkos vertė savaime nepaneigia faktų, nustatytų 2020-03-13 ekspertizės akte. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kad 2020-03-13 ekspertizės aktas yra neišsamus ar ydingas ir dėl šių aplinkybių antstolis neturėtų vadovautis šiuo ekspertizės aktu. UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ vertintojas A. J. 2020-06-11 el. pranešimu antstoliui pateikė komentarą, dėl kokių priežasčių turto rinkos vertė 2008-09-04 vertinimo pažymoje ir 2020-03-13 ekspertizės akte skiriasi, nurodydamas, jog iki 2008-2009 metų finansų krizės, labai ženkliai paveikusios viso pasaulio ekonomikas, 2006-2008 bankai noriai skolino visų rūšių žemės sklypų įsigijimui, formavosi žemės sklypų burbulas, susijęs su pasiūlos stoka; žemės sklypai buvo įsigyjami kaip „investicija į ateitį“ neturint realios idėjos dėl turto realizavimo ar „protingo“ ekonominio pagrindimo; nekilnojamojo turto rinkos kainoms kritus ir pastebėjus sudėtingą žemės sklypų realizavimą (projektų įgyvendinimui, žemės panaudojimui, pajamų iš nuomos ir kt.) jų patrauklumas ženkliai sumažėjo, todėl žemės sklypų kainos krito ne procentais, o kartais; 2008 metais buvusios žemės sklypų kainos kaimo vietovėse neatsistatė iki šiol.

3113.

32Vilniaus miesto apylinkės teismui skundžiamoje nutartyje nenustačius, kad ekspertizės aktas parengtas netinkamai, nėra pagrindo vadovautis prieš beveik 12 metų parengta vertės nustatymo pažyma ir skirti pakartotinę ekspertizę. Skiriasi ne tik individualios ekspertizės ir masinio vertinimo būdu nustatomos vidutinės rinkos vertės nustatymo tikslai, bet ir turto vertinimo atvejai bei verčių skaičiavimo metodikos. Ekspertizės akte nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta taikant individualų vertinimą, o VĮ „Registrų centras“, vykdančio viešojo administravimo funkciją, masinio vertinimo būdu, nustatant nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir vidutinę rinkos vertę. Viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti ir įvertinti neatlikus ekspertizės.

3314.

34Suinteresuotas asmuo V. V. pareiškimu dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo prašė atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad atskirajame skunde antstolis pagrįstai nurodo, kad vertinant nekilnojamąjį turtą atsižvelgiama į nekilnojamojo turto sandorius, įvykusius kuo artimesniu laiku vertinimo dienai, todėl pareiškėjo užsakymu UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ 2008-09-04 parengtoje turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta vertė savaime nepaneigia aplinkybių, nurodomų ekspertizės akte, ekspertizę atlikus beveik po 12 metų nuo 2008 m. vertinimo. Ekspertizės akte nurodytą turto vertę (sumažėjusią, lyginant su 2008 m. vertinimu) pagrindžia ir antstolio pateiktas UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ 2020-06-11 pranešimas, kuriame nurodomi nekilnojamojo turto - žemės sklypų - kainų pokyčiai iki 2008 - 2009 m. finansų krizės bei po jos. Pranešime nurodoma, kad 2008 m. buvusios žemės sklypų kainos neatsistatė iki šiol. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytos vidutinės šio žemės sklypo rinkos vertės nustatomos masiniu būdu nustatant mokestinę ir vidutinę rinkos vertę ir į jas neatsižvelgtina atliekant individualų vertinimą.

3515.

36Pareiškėjas J. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, jog tai, kad skolininkas nepareiškė prieštaravimo dėl ekspertizės akto Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, negali būti teisiniu pagrindu ekspertizės aktą laikyti pagrįstu ir teisėtu. Ekspertizės aktas negali būti laikomas turto vertinimo ataskaita civilinio proceso įstatymų taikymo prasme. Ekspertizė atlikta ir ekspertizės aktas surašytas vykdant antstolio priimtą patvarkymą vykdomojoje byloje. Vykdymo proceso šalių skundai, prašymai, pareiškimai, susiję su turto vertės nustatymu vykdymo procese, turi būti nagrinėjami CPK nustatyta tvarka. UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2020-03-13 parengto ekspertizės akto ataskaita (išvados) teismui neturi išankstinės galios ir vertinama kartu su kitais įrodymais. Tik teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Vertintojo A. J. išvada niekuo nepagrįsta ir yra tik eksperto, surašiusio keliantį abejones ekspertizės aktą, nuomonė. Ši eksperto nuomonė negali būti vertinama, kaip įrodymai, nes ji nebuvo pateikta pirmosios instancijos teisme. Ekspertizės išvados vienu iš patikrinimo būdų gali būti ir pakartotinė ekspertizė. Vertinimo ataskaitoje ir ekspertizės išvadoje nustatyta ginčo žemės sklypo vertė skiriasi itin ženkliai. Aplinkybė, kad ginčijamo nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nurodyta, kad vidutinė rinkos vertė yra 103 105 Eur, bei VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos turto vertės duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad mokestinė žemės sklypo vertė yra 70 600 Eur, o vidutinė rinkos vertė 77 700 Eur, taip pat duoda objektyvų pagrindą abejoti ekspertizės išvadų pagrįstumu.

37IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Atskirasis skundas tenkinamas.

3916.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

41Dėl naujų įrodymų

4217.

43Kartu su atskiruoju skundu antstolis pateikė naujus įrodymus – UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2020-06-11 pranešimo skaitmeninę kopiją, kuriuos prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodymų gavimo data įrodo, jog jų antstolis pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo, todėl teismas šiuos įrodymus priima ir prijungia prie bylos.

44Dėl byloje nustatytų aplinkybių

4518.

46Byloje nustatyta, kad antstolei P. K. (šiuo metu vykdomąją bylą vykdo antstolis D. K.) buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2589-262/2009, dėl 147 500 Eur skolos ir 9 093 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. P., išieškotojo V. V. naudai. 2007 m. spalio 9 d. sutartinės hipotekos sandoriu užtikrinant 2006 m. gruodžio 14 d. sudarytos rašytinės paskolos sutarties įvykdymą, V. V. ir J. V. naudai įkeistas J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantis 4,3100 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypas, esantis ( - ). Antstolis D. K. 2018 m. lapkričio 29 d. sudarė turto arešto aktą Nr. 2-DK-Z-6353, kuriuo areštavo skolininkui J. P. priklausantį 4,3100 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį ( - ). 2019 m. liepos 30 d. antstolis D. K. gavo kreditorių J. V. ir V. V. 2019 m. liepos 18 d. prašymą, kuriuo kreditoriai prašė nukreipti išieškojimą į kreditorių naudai įkeistą skolininkui J. P. priklausantį žemės sklypą. 2019 m. lapkričio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti Nr. S-19-174-16827, kuriuo nutarė skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę skolininkui J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam 4,3100 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypui, rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavedė atlikti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“. 2020 m. kovo 13 d. antstoliui D. K. buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. E-20-03-09-ARM62. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad vertinamo žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. kovo 9 d. yra 50 900 Eur. 2020 m. kovo 19 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20-174-6150, kuriuo nutarė vadovautis UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2020 m. kovo 13 d. parengtu ekspertizės aktu Nr. E-20-03-09-ARM62, ir įkainojo skolininkui J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 4,3100 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą 50 900,00 Eur suma, t. y. eksperto nustatyta turto verte. 2020 m. balandžio 8 d. antstolio D. K. kontoroje buvo gautas pareiškėjo (skolininko) J. P. skundas dėl antstolio D. K. veiksmų.

47Dėl atskirojo skundo argumentų

4819.

49Antstolis atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė panaikinti antstolio patvarkymą ir įpareigojo klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo spręsti iš naujo. CPK 681 straipsnis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

5020.

51Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Šiuo atveju byloje esanti medžiaga patvirtina, jog antstolis paskyrė skolininko žemės sklypo ekspertizę, ją atliko turto vertintojas – ekspertas. Skolininkas ar kiti suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ar eksperto parinkimo. Antstolis patvarkymu nustatė areštuoto turto vertę pagal nurodytą ekspertizės akte.

5221.

53CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

5422.

55Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

5623.

57Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turto vertinimo ekspertizė atlikta tinkamai, vadovaujantis Metodikoje įtvirtintais metodiniais reikalavimais, atitinka visus tokiam dokumentui keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo teigimu, aplinkybė, kuri sudaro pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę yra ta, jog 2008 metais tas pats turtas buvo įvertintas ženkliai didesne suma, taip pat, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nurodyta vidutinė žemės sklypo vertė taip pat yra didesnė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus vertina kritiškai. Aplinkybė, jog prieš daugiau kaip 11 metų ginčo sklypo vertė buvo žymiai didesnė, nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčijamam ekspertizės akte būtų netinkamai nustatyta turto rinkos kaina šiuo metu. Nekilnojamojo turto rinka nėra stabili, jos kainos nuolat kinta, priklausomai tiek nuo šalyje vyraujančių rinkos bei ekonominių pokyčių, tiek nuo pasiūlos bei paklausos santykio. Per laikotarpį nuo 2008 metų iki 2020 nekilnojamojo turto kainos yra pakitusios. Kaip pagrįstai nurodoma antstolio į bylą pateiktame turto vertinimą atlikusio turto vertintojo komentare – stipriam nekilnojamojo turto kainų pasikeitimui įtakos turėjo 2008 – 2009 metų ekonomikos krizė, paveikusi nekilnojamojo turto sektorių. Taigi, aplinkybė, jog 2008 metais ginčo turto vertė buvo žymiai didesnė, nei kad yra nustatyta 2020 metais, savaime neleidžia daryti išvados apie tai, jog atliktame ekspertizės akte, ginčo turtas būtų įvertintas netinkamai. Tai, kad 2008 metais pareiškėjo turtas buvo žymiai vertingesnis, nereiškia, kad tokia pati vertė turi būti nustatoma ir po daugiau kaip 11 metų atliekamoje ekspertizėje.

5824.

59Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog abejones dėl turto vertės nustatymo teisingumo patvirtina tai, jog masinio turto vertinimo būdu nustatyta turto vertė yra didesnė, laikytinas nepagrįstu. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). VĮ „Registrų centras“ standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neatitinka tikrosios pareiškėjui priklausančio turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, todėl tai negali būti laikoma pagrindu spręsti, jog pareiškėjo turtas yra įvertintas netinkamai ir turi būti atliekama pakartotinė ekspertizė.

6025.

61Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog turto vertinimo ekspertizė atlikta tinkamai, vadovaujantis Metodikoje įtvirtintais metodiniais reikalavimais. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktos išvados, kaip įrodymo, patikimumu, juo labiau kad ekspertas ekspertizės akte išsamiai atskleidė vertinimo metodų parinkimą ir pateikė išsamius turto vertės skaičiavimus. Pareiškėjo teikiami nesutikimo su nustatyta verte argumentai nesudaro pagrindo pakartotinės ekspertizės skyrimui. Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti eksperto nustatytos areštuoto turto vertės teisingumu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą antstolio patvarkymą panaikino nepagrįstai, kadangi šiuo atveju pagrindo skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę nėra.

6226.

63Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo skundas atmetamas.

64Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

65Suinteresuoto asmens antstolio D. K. atskirąjį skundą tenkinti.

66Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėjas J. P. skundė antstolio D. K. veiksmus vykdomojoje byloje Nr.... 7. 2.... 8. Eksperto paimti palyginamieji nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypai... 9. 3.... 10. Antstolis D. K. 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. 2-DK-A-5607 netenkino... 11. 4.... 12. Išieškotojas V. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl... 13. 5.... 14. Skolininkas nepagrįstai teigia, jog vertintojas neatsižvelgė į tai, kad... 15. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 16. 6.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, kad antstolei P. K. (šiuo metu vykdomąją bylą vykdo... 20. 8.... 21. Antstolis D. K. 2018 m. lapkričio 29 d. sudarė turto arešto aktą, kuriuo... 22. 9.... 23. 2019 m. lapkričio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą skirti ekspertizę... 24. 10.... 25. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad ekspertas... 26. 11.... 27. Teismas sprendė, kad pareiškėjas pateikė pakankamai rašytinių įrodymų,... 28. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 29. 12.... 30. Suinteresuotas asmuo antstolis D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo... 31. 13.... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismui skundžiamoje nutartyje nenustačius, kad... 33. 14.... 34. Suinteresuotas asmuo V. V. pareiškimu dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo... 35. 15.... 36. Pareiškėjas J. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. Atskirasis skundas tenkinamas.... 39. 16.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 41. Dėl naujų įrodymų... 42. 17.... 43. Kartu su atskiruoju skundu antstolis pateikė naujus įrodymus – UAB... 44. Dėl byloje nustatytų aplinkybių... 45. 18.... 46. Byloje nustatyta, kad antstolei P. K. (šiuo metu vykdomąją bylą vykdo... 47. Dėl atskirojo skundo argumentų... 48. 19.... 49. Antstolis atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 50. 20.... 51. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę... 52. 21.... 53. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu turto vertę nustatė... 54. 22.... 55. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių... 56. 23.... 57. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turto vertinimo... 58. 24.... 59. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog abejones dėl turto vertės... 60. 25.... 61. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 62. 26.... 63. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog... 64. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 65. Suinteresuoto asmens antstolio D. K. atskirąjį skundą tenkinti.... 66. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir...