Byla 2A-1672-513/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1721-980/2016 pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovui V. E. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo V. E. priešieškinį ieškovui M. E. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 027,34 Eur (7 000 Lt) skolą,

    55 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2009-09-11 ieškovas banko pavedimu Nr. 203 paskolino atsakovui 7 000 Lt (2 027,34 Eur), pervesdamas šią pinigų sumą į atsakovo asmeninę sąskaitą. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas ieškovui.

  1. Paaiškino, kad atsakovas yra jo motinos brolis, jie bendravo kaip artimi giminaičiai, anksčiau dažnai susitikdavo per šeimos šventes. 2009 m. atsakovas paprašė paskolinti pinigų, nes neva turėjo įsigyti butą, jį suremontuoti ir parduoti, o gavęs pinigus skolą žadėjo grąžinti. Atsakovas iš pradžių vis žadėdavo gautus pinigus grąžinti, sakydavo, jog šiuo metu neturi pinigų, tačiau paskutinio pokalbio metu nurodė, jog apskritai nesupranta, apie kokią paskolą kalbama, ir suabejojo, ar ieškovas esąs blaivus.
  1. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jie su ieškovu yra giminės, o ieškovas, slėpdamas susidariusių santykių tikrąsias aplinkybes, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, kreipėsi į teismą, nors jokios paskolos atsakovas gavęs nebuvo. Dėl šio pradėto proceso atsakovo sveikatos būklė jam sergant nervų sistemos liga labai pablogėjo, atsakovas, negalėdamas susitaikyti su jam pareikštais kaltinimais, patyrė emocinį stresą, dėl to jam padažnėjo epilepsijos priepuoliai.
  1. Ieškovas nesutiko su jam pareikštu priešieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-07 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. E. 2 027,34 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-07) iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovo M. E. naudai. Priteisė iš atsakovo V. E. 1 166,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. E. Priteisė iš atsakovo V. E. 180 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
  1. Teismas nustatė, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, nurodytų priešieškinyje, t. y. neįrodė, jog jis negavo pinigų pagal ieškovo į bylą pateiktą mokėjimo pavedimą, neįrodė, jog atsakovas buvo paskolinęs iš sąskaitos išgrynintus 8 000 Lt būtent ieškovui.
  1. Konstatavo, jog tarp šalių – ieškovo ir atsakovo, susiklostė prievoliniai teisniai paskolos santykiai. Nustatė, kad ieškovas paskolino atsakovui 2 027,34 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir grąžinęs ieškovui paskolą. Atsakovas V. E. laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę, ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo įrodytas, pagrįstas, todėl jį tenkino visiškai. Nustatęs, kad ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas, atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. E. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsisakius panaikinti arba priimti naują sprendimą civilinėje byloje, civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

68.1. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Byloje apklausti liudytojai yra ieškovo giminaičiai, todėl jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir savo parodymus davė veikiami ieškovo ir ieškovo motinos J. E. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, vadovavosi vien tik suinteresuotų asmenų parodymais, todėl priimtas sprendimas iš esmės yra be motyvų.

78.2. Nurodo, kad atsakovo atstovė pirmosios instancijos teisme nenurodė visų aplinkybių, susijusių su teismui pateiktu atsakovo priešieškiniu, todėl teismo posėdžio metu nebuvo tinkamai paneigti suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymai. Mano, kad civilinėje byloje turi būti apklaustas pats atsakovas, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba apeliacinio proceso metu.

88.3. Paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog suteikė atsakovui paskolą, nes buvo atvirkščiai – atsakovas suteikė paskolą ieškovui. Paskola buvo suteikta ieškovui M. E. jo mamos J. E. namo remontui, kuris buvo paliktas jai, atsisakius paveldėjimo jos naudai su sąlyga, kad ji prižiūrės tėvo, ateityje ir mamos, brolių, dėdės kapus, tvarkys jai patikėtą ūkį. Šių aplinkybių teismas apskritai nenagrinėjo, o byloje apklausti liudytojai šias aplinkybes nuslėpė nuo teismo, siekdami neteisėtais veiksmais apkaltinti savo brolį atsakovą V. E.

98.4. M. E. iki ieškinio teismui pateikimo dienos grąžino visus paskolintus pinigus atsakovui. Dalį skolos 2012-01-25 banko pavedimu atsakovui grąžino V. E. sesuo J. E. Kitą dalį skolos 2009-09-11 M. E. grąžino atsakovui banko pavedimu, t. y. pervedė į atsakovo sąskaitą 7 000 Lt, tačiau mokėjimo paskirtyje dėl nežinomų priežasčių nurodė: „Paskola, grąžinti tik per pavedimą atgal į sąskaitą“.

108.5. Mano, kad teismo posėdžio metu M. E. nepateikė jokių rašytinių įrodymų teismui apie tai, jog paskolos suteikimo metu jis turėjo realių pajamų paskolai suteikti.

118.6. Nurodė, kad liudytojos J. E. (atsakovo sesers ir ieškovo mamos) parodymai vertintini kritiškai, nes tarp jų kilo konfliktas dėl paminklo pastatymo. Mano, kad

12J. E. yra padariusi įtaką byloje apklaustoms atsakovo seserims, šmeižia atsakovą.

138.7. Mano, kad teismo posėdžio metu buvo būtina apklausti liudytoją D. N., kuris negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl pateisinamos priežasties, nes negavo šaukimo.

  1. G. P. ir D. N. pateikė prašymus prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. E. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimą palikti galioti, priteisti jam iš atsakovo V. E. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1410.1. Nesutinka, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Nurodo, kad teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. E., R. D. ir I. M. yra ne tik ieškovo, tačiau ir apelianto giminaitės – seserys. Be to, ieškovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik suinteresuotų asmenų parodymais, nes skundžiamame sprendime taip pat yra pasisakyta ir dėl rašytinių įrodymų – 2009-09-09 ieškovo banko pavedimo Nr. 203 atsakovui, apelianto banko sąskaitos išrašo, kitų rašytinių įrodymų bei proceso dalyvių paaiškinimų.

1510.2. Nurodo, kad pats atsakovas pageidavo bylą vesti per atstovą, dalyvauti bylos nagrinėjime nepageidavo. Apelianto noras būti apklaustam teismo posėdžio metu atsirado tik po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimo priėmimo. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu buvo pasirinkęs poziciją neteikti atsiliepimo į ieškovo ieškinį ir nedalyvauti civilinės bylos teismo posėdžiuose.

1610.3. Nurodo, kad apeliantas klaidingai vertina paskolos suteikimo faktą ir siekia išvengti paskolos grąžinimo ieškovui. Tai, kad V. E. 2007-01-04 iš savo banko sąskaitos paėmė 8 000 Lt (2 316,96 Eur), neįrodo, jog šiuos pinigus jis perdavė būtent M. E. pagal paskolos sutartį.

1710.4. Apeliantas dar iki pateikdamas ieškinį 2016-01-04 turėjo sveikatos problemų ir buvo netekęs 70 proc. darbingumo. Todėl apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas patyrė neturtinę žalą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų.

1810.5. Mano, kad teismas turėtų atsisakyti priimti naujus apelianto su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

    221 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovui 2 027,34 Eur skolą ir procesines palūkanas, kaip ieškovo atsakovui suteiktą ir negrąžintą paskolą, ir atmetė atsakovo priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-09-11 mokėjimo nurodymu M. E. pervedė atsakovui V. E. į jo sąskaitą 7 000 Lt, t. y. 2 027,34 Eur. Mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta: „Paskola, grąžinti tik per pavedimą į sąskaitą“. Atsakovas, ginčydamas ieškovo reikalavimą, priešieškinyje nurodė, jog iš esmės ginčija paskolos gavimo faktą, ir įrodinėjo, jog ne ieškovas, o priešingai – atsakovas paskolino ieškovui 8 000 Lt, ir tai patvirtina byloje pateiktas banko išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas paėmė tokią sumą grynųjų pinigų iš savo sąskaitos, o 7 000 Lt sumos pervedimas, anot atsakovo, yra ieškovo paskolos grąžinimas atsakovui.
  1. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą. Paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015).
  2. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas; aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje

    23 Nr. 3K-3-426/2014).

  1. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas 2009-09-11 pervedė atsakovui 7 000 Lt

    24(2 027,34 Eur) sumą į jo banko sąskaitą. Ieškovo paaiškinimu, nurodyta suma yra 2009-09-11 ieškovo atsakovui suteikta paskola, atsakovo paaiškinimu, 7 000 Lt sumos pervedimu buvo vykdomas dalies 2007-01-04 atsakovo ieškovui suteiktos paskolos grąžinimas.

  1. Nustatyta, kad 2009-09-11 mokėjimo nurodymu M. E. pervedė atsakovui V. E. į jo sąskaitą Nr. ( - ) 7000 Lt, t. y. 2 027,34 Eur. Mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta: „Paskola, grąžinti tik per pavedimą į sąskaitą“. Nurodyto pavedimo lingvistinė išraiška sudaro pagrindą manyti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas pervedė 7 000 Lt sumą atsakovui banko pavedimu, todėl konstatuotina, kad pinigai (paskolos dalykas) buvo perduoti paskolos gavėjui ir paskolos sutartis sudaryta nuo pinigų pervedimo momento. Byloje nėra duomenų, kad paskolos gavėjas (atsakovas) būtų nepriėmęs paskolos dalyko, todėl paskolos davėjas turi teisę reikalauti susigrąžinti paskolos dalyką.
  1. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, vertindamas į bylą pateiktų ieškovo ir atsakovo įrodymų visumą bei vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, darė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, nurodytų priešieškinyje, t. y. neįrodė, jog jis negavo pinigų pagal ieškovo į bylą pateiktą mokėjimo pavedimą, taip pat neįrodė, jog atsakovas buvo paskolinęs ieškovui iš sąskaitos išgrynintus

    258 000 Lt (CPK 178 straipsnis).

26Dėl įrodymų vertinimo

  1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino liudytojų, kurie yra ieškovo giminaičiai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu.
  1. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-12 nutartis Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti vertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).
  1. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. E., R. D. ir I. M. yra ne tik ieškovo, bet atsakovo giminaitės – seserys. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad tarp giminaičių buvo kilę įvairių ginčų, kurie galėjo lemti liudytojų suinteresuotumą palaikyti vieną ar kitą ginčo šalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą įvertino byloje esančių įrodymų visumą – liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, todėl atsakovui nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir juos įvertino.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Pažymėtina, jog CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos nėra taikomos tada, kai teismo sprendimo motyvai yra, tačiau jie ginčo šaliai atrodo neišsamūs, klaidingi ar netinkami (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-63/2014).

27Dėl atsakovo teisinės gynybos

  1. Apeliantas mano, kad bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba apeliacinio proceso metu turi būti apklaustas pats atsakovas. Atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu nepageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime, bylą vedė per advokatą (CPK 42, 51 straipsnis), todėl toks savo teisės realizavimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

28Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

  1. Tenkinęs ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Apelianto reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovas patyrė neturtinės žalos – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

29Dėl naujų įrodymų

  1. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė G. P. ir D. N. prašymus prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo.
  1. CPK 309 straipsnis nustato, kad asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo. Apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 straipsnis). Nagrinėjamu atveju G. P. ir D. N. nėra dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 37 straipsnis), todėl jų prašymai prie apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.
  1. Be to, pažymėtina, kad CPK 314 straipsnis įtvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas apeliaciniame skunde nemotyvuoja, kodėl šiuos įrodymus teikia tik su paduodamu apeliaciniu skundu.
  1. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja.
  1. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo ir priteisė ieškovui iš atsakovo 2 027,34 Eur skolą ir procesines palūkanas, pagrįstai atmetė priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-03 nutartimi atsakovui

    31V. E. buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, iki Klaipėdos apygardos teismas išnagrinės atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimo. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą iš atsakovo V. E. valstybei priteistina 241 Eur žyminio mokesčio (61 Eur už reikalavimą atmesti ieškinį ir 180 Eur už reikalavimą tenkinti priešieškinį, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

  1. Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas neturi teisės pasirašyti apeliacinio skundo ir pateikti teismui, nes įstatymas draudžia tokio asmens įgaliojimus apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad 2016-08-10 sąskaita už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra išrašyta advokato padėjėjo, kuris neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme, be to, atsiliepimas į atskirąjį skundą pasirašytas ieškovo M. E., o ne advokato, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atmestinas (CPK 93, 98 straipsniai).

32Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti iš atsakovo V. E. 241 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

35Nutartis neskundžiama.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas... 5. 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 6. 8.1. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Byloje... 7. 8.2. Nurodo, kad atsakovo atstovė pirmosios instancijos teisme nenurodė visų... 8. 8.3. Paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog suteikė atsakovui... 9. 8.4. M. E. iki ieškinio teismui pateikimo dienos grąžino visus paskolintus... 10. 8.5. Mano, kad teismo posėdžio metu M. E. nepateikė jokių rašytinių... 11. 8.6. Nurodė, kad liudytojos J. E. (atsakovo sesers ir ieškovo mamos)... 12. J. E. yra padariusi įtaką byloje apklaustoms atsakovo seserims, šmeižia... 13. 8.7. Mano, kad teismo posėdžio metu buvo būtina apklausti liudytoją D. N.,... 14. 10.1. Nesutinka, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Nurodo,... 15. 10.2. Nurodo, kad pats atsakovas pageidavo bylą vesti per atstovą, dalyvauti... 16. 10.3. Nurodo, kad apeliantas klaidingai vertina paskolos suteikimo faktą ir... 17. 10.4. Apeliantas dar iki pateikdamas ieškinį 2016-01-04 turėjo sveikatos... 18. 10.5. Mano, kad teismas turėtų atsisakyti priimti naujus apelianto su... 19. Teisėjų kolegija... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21.
    1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos... 22. 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas... 23. Nr. 3K-3-426/2014).
    1. Nagrinėjamu... 24. (2 027,34 Eur) sumą į jo banko sąskaitą. Ieškovo paaiškinimu, nurodyta... 25. 8 000 Lt (CPK 178 straipsnis).
    ... 26. Dėl įrodymų vertinimo
    1. Apeliantas nurodo, kad... 27. Dėl atsakovo teisinės gynybos
      1. Apeliantas mano,... 28. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
          29. Dėl naujų įrodymų
          1. Apeliantas su apeliaciniu... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų
            1. Nustatyta, kad... 31. V. E. buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, iki Klaipėdos apygardos... 32. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti... 34. Priteisti iš atsakovo V. E. 241 Eur žyminio mokesčio į valstybės... 35. Nutartis neskundžiama....