Byla 2A-1394-259/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-714/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1835,64 Eur (6338,09 Lt) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., CK 6.210 str., 6.1015 str., 6.276 str. Ieškinyje nurodė, kad 2013-09-30 Kauno r., kelyje Kaunas – Jurbarkas eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) priklausanti J. Š., ir sutrikdyta J. Š. sveikata. Dėl šio eismo įvykio AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 6338,09 Lt draudimo išmoką, eismo įvykio kaltininkas pripažintas atsakovas E. M., kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonė „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), su savo gamybos priekaba, valst. Nr. ( - ), jis pažeidė KET 9, 15 punktų reikalavimus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Teismas nustatė, kad savos gamybos lengvojo automobilio priekaba (kodas F4), valst. Nr. ( - ), priklausanti E. M. buvo drausta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimas LT/AEC 0452881 galiojo nuo 2013 08 01 iki 2013 11 04 (b.l. 9-11), Kauno apylinkės teismo 2013 11 18 E. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius, E. M. buvo įtariamas tuo, kad 2013-09-30 apie 16.10 vai. Kauno r., kelyje „Kaunas-Jurbarkas", vairavo automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. ( - ) su savos gamybos priekaba, valst. Nr. ( - ), ties 26.500 km pažeidė KET 9, 15 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turto saugumui, vairavo techniškai netvarkingai prikabintą priekabą, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, ar transporto priemonė (priekaba) tvarkinga, taip pat kelionės metu nestebėjo jos tech. būklės, atsikabinusi priekaba nuvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį automobilį „VW Golf, valst. Nr. ( - ) vairuojamą J. Š., sukeldamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 12-13), apie eismo įvykį AB „Lietuvos draudimas buvo informuotas 2013 10 01 (b. l. 15), J. Š. išmokėta 6 202,00 Lt (b. l. 22), Valstybinei ligonių kasai prie SAM – 136,09 Lt (b. l. 27).

8Iš pateiktų rašytinių dokumentų teismas nustatė, kad eismo įvykio 2013-09-30 atsakovo E. M. vairuojama transporto priemonė „Opel Zafira“ ir prie jos prikabinta savos gamybos priekaba buvo techniškai tvarkingos, techninė apžiūra jų atžvilgiu galiojo, transporto priemones naudoti eisme nebuvo draudžiama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo atžvilgiu netaikytinas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad transporto priemonės būtų buvusios techniškai netvarkingos, kai jas naudoti draudžia teisės aktai, o dėl kitų priežasčių, dėl ko žalos atlyginimas iš atsakovo nepriteistinas. Be to, teismo vertinimu, TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtintos išimtys iš bendrosios taisyklės, plečiamasis jų aiškinimas yra netaikomas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąvokoje „techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai“ įtvirtintos ir kitos sąlygos apimančios aplinkybes, dėl kurių įvyko draudiminis įvykis ir atsirado žala. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad keičiantis teismų praktikai dėmesys teikiamas silpnesnei draudimo santykių šaliai (draudėjui, fiziniam asmeniu), ir įstatymas aiškintinas jos, o ne draudimo kompanijos naudai. Atsakovas po eismo įvykio pripažino kaltę dėl atsikabinusios priekabos, tačiau, būdamas apdraudęs savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, jis visiškai teisėtai turėjo teisę tikėtis, kad žalą atlygintų draudikas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo apeliantės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 straipsnio nuostatas. Apeliantės nuomone, šiuo konkrečiu atveju teismas atsakovo atžvilgiu privalėjo taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą. Nurodo, kad avarija įvyko dėl to, kad prie transporto priemonės Opel Zafira, valstybinis Nr. ( - ) prikabinta savos gamybos priekaba, valst. Nr. ( - ), atsikabino nuo ją tempiančio automobilio Opel Zafira, ir kliudė priešpriešiais važiavusį VW Golf, v/n ( - ), bei sužalojo šio automobilio vairuotoją. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, jog apeliantė neįrodė aplinkybės, jog transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga. KET 15 punktas (įvykio metu galiojusi redakcija) numatė, jog „Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau - techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus šių taisyklių 246 punkte nustatytus atvejus“. KET 246 punkte numatyti atvejai, kuomet yra draudžiama važiuoti transporto priemone. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, kai yra netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas (246.3 p.). KET 235 punktas numato, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus. Įvykio metu galiojęs 2008-07-29 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie SM viršininko įsakymas Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų") imperatyviai reikalavo, kad sukabintuvo/priekabos tvirtinimas turi būti patikimas, sujungimuose su rėmu/kėbulu neturi būti didesnio laisvumo bei priekabų sukabinimo įtaisai turi būti dubliuojami apsauginiais lynais arba grandinėmis.

12Akivaizdu, kad vien ta aplinkybė, kad priekaba atsikabino nuo ją tempiančio automobilio Opel Zafira, v/n ( - ) suponuoja tai, kad priekaba buvo nepatikimai pritvirtinta prie automobilio bei priekabos sukabinimo įtaisai nebuvo dubliuojami apsauginiais lynais ar grandinėmis. O tokios būklės transporto priemonę draudžiama eksploatuoti. O kadangi priekabos atsikabinimas ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, atsakovo atžvilgiu privalėjo būti taikomas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 d. 2 p. Apeliantės nuomone, teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, jog priekaba turėjo galiojantį techninės apžiūros taloną, vairuotojas prieš vykdamas automobiliu, privalo pasitikrinti automobilio būklę: ratų suveržimą, priekabos tvirtinimą ir kt. Ratų, veržlių, priekabos tinkamas pritvirtinimas yra išimtinai vairuotojo atsakomybės dalis ir nėra reikšminga, kada buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra. Transporto priemonė turi būti saugi eksploatuoti ir šios pareigos vykdymui reikalingas nuolatinis jos būklės stebėjimas. Tokia pozicija yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009.

13Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovo vardu pasirašė advokatas Gvidas Byčius (b. l. 78, 79). Iš byloje esančios atstovavimo sutarties (b. l. 42) matyti, kad advokatas Gvidas Byčius neturėjo atsakovo įgaliojimo jį atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako šioje nutartyje dėl atsiliepime nurodomų argumentų, nes jis Kauno apygardos teismui pateiktas ir pasirašytas neįgalioto asmens (LR CPK 111 str. 2 d. 7 p., 305 str.).

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko, išmokėjusio nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš apdrausto civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu asmens, šią teisę įrodinėjant aplinkybėmis, jog transporto priemonės naudotojas nevykdė pareigos stebėti transporto priemonės būklės ir užtikrinti, kad ji būtų saugi eksploatuoti.

16Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovui E. M. nuosavybės teise priklauso automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. ( - ) ir savos gamybos automobilio priekaba, valstybinis Nr. ( - ). Automobilis „Opel Zafira“ buvo draustas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2012 07 20 iki 2014 07 20. Lengvojo automobilio priekaba taip pat buvo drausta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimas LT/AEC 0452881, galiojimo laikotarpis nuo 2013 08 01 iki 2013 11 04 (b. l. 9-11). Tiek automobilis, tiek automobilio priekaba, juos savininkui eksploatuojant, atitiko techninius reikalavimus (b. l. 62, 63).

172013 09 30 Kauno rajone, kelyje Kaunas – Jurbarkas įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) priklausanti J. Š. ir sutrikdyta J. Š. sveikata. Dėl šio eismo įvykio AB „Lietuvos draudimas išmokėjo J. Š. 6 338,09 Lt draudimo išmoką, eismo įvykio kaltininkas pripažintas atsakovas E. M., kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), su savo gamybos priekaba, valst. Nr. ( - ), nurodant, kad jis pažeidė KET 9, 15 punktų reikalavimus.

18Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė priteisti iš atsakovo 1835,64 eurų (6338,09 Lt) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

19Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

20Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia draudimo bendrovė, apeliacinio skundo motyvai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio nuostatas, transporto priemonė (automobilinė priekaba) buvo techniškai netvarkinga, atsakovas nevykdė pareigos nuolat stebėti transporto priemonės būklę ir užtikrinti, kad ji būtų saugi eksploatuoti, nes priekaba kelyje neleistinai atsikabino nuo automobilio, dėl to kilo žala.

21Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, materialiosios teisės normas reglamentuojančias draudiko, išmokėjusio nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš apdrausto civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu asmens pagrindus ir sąlygas, teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str., CK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Teisėjų kolegija pažymi, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ) įtvirtina pagrindinį tikslą – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.). Teisėtas transporto priemonės naudotojas turi pareigą rūpintis privalomuoju transporto priemonės draudimu, mokėti draudimo įmokas ir neturi teisės eksploatuoti neapdraustos transporto priemonės, taip pat techniškai netvarkingos transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, CK 6.988 str.).

23Teisėjų kolegija sutinka su Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimo išvada, jo ieškovė atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą neįgijo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste būtina pažymėti tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis.

24Todėl visiškai pagrįstai Jurbarko rajono apylinkės teismas, nustatęs, jog atsakovui, autoįvykio metu vairavusiam techniškai tvarkingus automobilį ir automobilinę priekabą, negali kilti civilinė teisinė atsakomybė atlyginti draudiko išmokėtą draudimo išmoką Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomu pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose keliami nepakankamo atsakovo rūpestingumo, atidumo klausimai ir analizuojamos priežastys, dėl ko atsikabino automobilio priekaba.

25Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009, kurioje apelianto teigimu yra įtvirtinta transporto priemonės naudotojo pareiga nuolat stebėti transporto priemonės būklę ir užtikrinti, kad ji būtų saugi eksploatuoti.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. Martjanovas v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje K. J. M., T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-312/2009; kt.).

27Nagrinėjamoje byloje apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje atliktu išaiškinimu apie TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, neatkreipdama dėmesio į tai, jog šie išaiškinimai nurodomoje kasacinio teismo nutartyje pateikti skirtingomis negu nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo aiškinama ir vertinama situacija, kai sunkvežimio vairuotojas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kuria važiuoti (eksploatuoti) buvo draudžiama, nes neveikė pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negalėjo sustabdyti transporto priemonės) ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, todėl minėtoje byloje nebuvo įstatyme numatytos privalomos sąlygos ieškovo regresiniam reikalavimui prieš atsakingą už žalos padarymą transporto priemonės valdytoją. Kaip jau minėta šioje teisėjų kolegijos nutartyje, nagrinėjamoje byloje atsakovas vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę.

28Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1835,64 Eur (6338,09 Lt) žalai... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad savos gamybos lengvojo automobilio priekaba (kodas F4),... 8. Iš pateiktų rašytinių dokumentų teismas nustatė, kad eismo įvykio... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m.... 11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir... 12. Akivaizdu, kad vien ta aplinkybė, kad priekaba atsikabino nuo ją tempiančio... 13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko, išmokėjusio... 16. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog... 17. 2013 09 30 Kauno rajone, kelyje Kaunas – Jurbarkas įvyko eismo įvykis,... 18. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė priteisti iš atsakovo... 19. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį... 20. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos... 21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 22. Teisėjų kolegija pažymi, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės... 23. Teisėjų kolegija sutinka su Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimo... 24. Todėl visiškai pagrįstai Jurbarko rajono apylinkės teismas, nustatęs, jog... 25. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 27. Nagrinėjamoje byloje apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat... 29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti...