Byla 2A-52-357/2016
Dėl sutarties sąlygų pakeitimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos dujos“ (teisių perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“) ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių jaunystė“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ priešieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė AB „Lietuvos dujos“ (teisių perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ 153,79 Eur minimalių naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį, 3,46 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 20 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad tarp bylos šalių sudaryta sutartis yra viešoji, jai numatytos standartinės sąlygos, apribojant šalių valią susitarti dėl laikotarpio. Jos sudarymą reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymas, metodikos, aprašas, taisyklės. 15 metų termino pratęsimas, kurio prašo atsakovė, nėra galimas, nes būtų pažeistas imperatyvas. Ieškovė laiku pastatė dujų skirstymo sistemą, atsakovė po termino prijungė savo sistemą ir nesuvartojo reikiamo kiekio. Apie tai, kad ieškovė turėjo atsakovę informuoti raštu apie dujų skirstymo sistemos pastatymą, imperatyvo nėra numatyta, sutartis to nenumato. Kalta pati atsakovė, nes priestatą užbaigė ir įregistravo viešame registre kaip tinkamą naudoti tik 2015-03-02. Atsakovė adresą korespondencijai ( - ) nurodė tik ant paraiškos, sutartyje ir kituose raštuose buvo nurodytas adresas ( - ), todėl minėtu adresu ir buvo siunčiama korespondencija atsakovei, kuri nesilaikė sutarties 45 punkto, nepranešė apie adreso pasikeitimą.

4Atsakovė UAB „Šiaulių jaunystė“ su ieškiniu nesutiko ir pateiktu priešieškiniu prašė pakeisti tarp ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ 2013 m. sausio 30 d. sudarytos Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. 13 (s9-7) tarpusavyje betarpiškai susijusius 14.2. punktą, 17 punktą, 22.6. punktą, 30 punktą, 34 punktą, Sutarties priedą Nr. 1. Nustatyti, kad laikotarpiu per 2014-uosius metus už atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ transportuotą gamtinių dujų kiekį atsakovė atsiskaito su ieškove tik pagal faktą, t. y. tik už tokį transportuotų gamtinių dujų kiekį, koks jis buvo faktiškai transportuotas, netaikant Sutarties 30 p. numatyto mokesčio dėl netransportuoto Sutarties priede Nr. 1 numatyto minimalaus gamtinių dujų kiekio per 2014-uosius metus. Ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naujos sistemos įrengimo ir paleidimo investicijų atsiperkamumo laikotarpį pakeisti, pratęsiant jį papildomais vieneriais metais, t. y. iki 2029-ųjų metų imtinai ir šį pakeitimą nurodant sutarties priede. Priešieškinio reikalavimo atsakovė atsisakė teismo posėdyje, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsakovės atsisakymą nuo 2 priešieškinio reikalavimo priėmė ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė. Teismas nurodė, jog atsakovė netransportavo sutartyje nurodyto dujų kiekio dėl ieškovės kaltės, nes vėlavo įrengti dujų skirstymo sistemą, apie tai raštu neinformavo atsakovės, atsakovei korespondenciją siuntė ne tuo adresu, pasinaudojo savo dominuojančia padėtimi rinkoje, darė spaudimą, neleido pasirinkti suvartojamo dujų kiekio, o atsakovė yra vartotojas, silpnesnioji šalis, kuri pasirašė sutartį pagal ieškovės nurodytas sąlygas, jų keisti negalėjo. Kreipėsi į ieškovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau ji prašymą atmetė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ 153,79 Eur minimalių naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį, 3,46 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 157,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 20 Eur žyminį mokestį.

7Teismas vertino, kad sutartimi šalys susitarė, jog atsakovei apskaičiuotas minimalus transportuotinas gamtinių dujų kiekis per metus sudarys 2300 m3. Šalys naujojo nebuitinio vartotojo prijungimo prie dujų sistemos sutartyje įtvirtino ne tik prijungimo sąlygas, bet ir aptarė tam tikras dujų skirstymo sąlygas. Atsakovė 2014 metais realiai transportavo 877 m3, netransportavo 1423 m3, tuo pažeisdamas teisės aktų, sutarties ir jos priedo Nr. 1 nuostatas. Atsakovė nurodė, kad dėl minėto kiekio šalys nebuvo laisvos susitarti, minėtą kiekį, būtiną transportuoti, įrašė į sutartį pati bendrovė. Tačiau ieškovė tą aplinkybę paneigė, nurodydama, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ negali numatyti, kokį kiekį dujų kiekvienas vartotojas transportuos per metus, tai turi spręsti tik pats vartotojas, atsižvelgdamas į savo patalpų plotą, į tikslą, kuriam dujos bus naudojamos, pasitarti su statybininkais ar kitais specialistais. Minimalus transportuotinas kiekis svarbus dėl to, kad pagal jį skaičiuojamas prijungimo mokestis. Nors ieškovė teigia, jog ji negalėjo numatyti transportuotino minimalaus dujų kiekio priestate prie pastato, esančio ( - ), atsakovė yra verslininkas, turintis jam nuosavybės teise priklausančias ne vienas negyvenamąsias patalpas, jas nuomojantis ir žinantis, kiek, kokioms patalpoms reikia minėto dujų kiekio, be to, galėjo spręsti pagal sunaudojamą dujų kiekį sename pastate, todėl dujų kiekį pasirinko pati, tai įrašė ir į prašymą dėl naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ dujų sistemos, todėl minėtas dujų kiekis buvo nurodytas Sutarties priede Nr. 1 ir pagal minėtą kiekį buvo paskaičiuotas prijungimo mokestis. Todėl atsakovės argumentą, jog atsakovė negalėjo daryti įtakos transportuotinų dujų kiekio nustatymui, atmetė kaip nepagrįstą, nes minėtas kiekis į sutartį įrašomas atsižvelgiant išimtinai į vartotojo poreikius ir jo prašymą, ieškovė to nuspėti negali.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šiaulių jaunystė“ panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas tenkino ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį ir iš atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ priteisė 153,79 Eur mokestį, 3,46 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti toje dalyje naują sprendimą, kuriuo ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atmesti ir iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ naudai priteisti pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti naujus įrodymus.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Mano, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra prieštaringa ir neatitinka teismo procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų ir teismų praktikos. Byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovės teigimu ieškovė ilgą laiką vėlavo atlikti sistemos įrengimo darbus, o kai juos užbaigė, apie tai atsakovės neinformavo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o atsakovės neinformavimo faktas sąlygojo dujų paleidimo į objektą uždelsimą, todėl sąlygojo ir mažesnio gamtinių dujų kiekio transportavimą per 2014 metus. Sprendimo 9 psl. teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, įrodančių, jog ieškovė vėlavo įrengti dujų skirstymo sistemą. Tokia teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai, kadangi atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2013-07-29 pretenziją Nr. 13/03-SJ4 ir jos išsiuntimo reg. pašto siunta patvirtinančius dokumentus, iš ko matyti, kad atsakovė ne tik nuolat žodžiu, bet ir raštu ragino ieškovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir minėtoje pretenzijoje nurodė, kad iki šiol nėra įrengta dujų skirstymo sistema objekte ( - ) ir kad atsakovė negavo jokio ieškovės pranešimo, kad darbai būtų buvę jau atlikti. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2014-02-17 darbų atlikimo akto kopiją, kuri patvirtina, kad tik 2014-02-17 į atsakovės objektą ( - ) (priestatą) buvo paleistas dujų tiekimas ir pačio ieškovo užplombuotas buitinio dujų skaitiklio įrenginys (2014-02-17 skaitiklio užplombavimo akto kopija taip pat pateikta su atsiliepimu į ieškinį). Vadinasi, tik dėl išimtinai ieškovės kaltės, t. y. dėl ieškovės turėjusių įvykdyti dujų sistemos įrengimo darbų vėlavimo, tik 2014-02-17 objekte buvo paleistas dujų tiekimas. Todėl teismo išvada, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės atliekamų darbų vėlavimą, akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir bylos medžiagos. Tuo tarpu ieškovė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė nevėlavo atlikti sistemos įvedimo darbus nepateikė.

122. Ieškovė pateikė duomenų bazės „DOVAS SP“ išrašus, kurie neva patvirtina, kad ieškovė siuntė korespondenciją atsakovei, tarp kurios ir pranešimas apie dujų sistemos įrengimo darbų užbaigimą. Tačiau iš minėtų išrašų visiškai nėra aišku kokiu priežastiniu ryšiu jie susiję su šia nagrinėjama civiline byla ir su kokios korespondencijos atsakovei išsiuntimu. Parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad išrašuose matomas žymėjimas - teksto perbraukimas skersai žodžių, pasak ieškovės, reiškia, kad ta „užduotis įvykdyta“. Tuo tarpu kaip matyti iš operacinės sistemos „DOVAS SP“ ieškovės pateikto 2013-02-15 - 2013-02-15 laikotarpio išrašo, tai jame nurodyta 2013-02-15 Nr. S25-15-05-395 rašto siuntimo atsakovui užduotis nėra įvykdyta, t. y. įrašas nėra „perbrauktas“. Taip pat ieškovės pateiktuose išrašuose nėra nurodoma, kad kokia kita korespondencija atsakovei būtų buvusi siųsta ir korespondencijos siuntimo „užduotis įvykdyta“. Taigi, minėtas ieškovės 2013-02-15 ar bet kuris ankstesnis raštas atsakovei išsiųstas nebuvo arba atsakovė negavo.

133. Ieškovei buvo puikiai žinoma, kad nors atsakovės registracijos adresas ir adresas, kuris nurodomas sutartyje, buvo ( - ), atsakovės adresas, kuris skirtas korespondencijai, buvo ir yra ( - ). Šį faktą patvirtino pati ieškovė, kadangi kaip matyti iš pridedamų ieškovės 2015-01-06 rašto Nr. S-S19-46, 2015-01-06 rašto Nr. S-S19-131 ir 2015-03-13 rašto Nr. S-14-715 siuntimo vokų kopijų, ant pastarųjų pati ieškovė atsakovės adresą nurodydavo ( - ), o ne ( - ), o teismas šių aplinkybių ir įrodymų visiškai nevertino. Iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pridėtų atsakovės 2013-07-29 rašto Nr. 13/03-SJ4 bei 2014-01-07 rašto Nr. 14/03-SJ1 matyti, jog pati atsakovė, laikantis Sutarties 45 punkto informavo ieškovę, kad visa korespondencija atsakovei būtų siunčiama būtent adresu ( - ).

144. Teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytų motyvų ir argumentų, jog 2013-01-30 Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. 13 (s19-7), o ypatingai jos ir Sutarties priedų sąlygos, numatančios atsakovės pareigą ir minimalų kiekį atsakovei transportuoti gamtinių dujų per metus, buvo pasirašytos ir atsakovės patvirtintos prašyme išimtinai tik dėl ieškovės monopolinės padėties ir atsakovės priklausomumo nuo ieškovės. Alternatyvūs priestato šildymo būdai net negalėjo būti realiai svarstomi, kadangi sprendiniai, jog pagrindinis pastatas būtų šildomas dujine šildymo sistema, o jo priestatas visiškai kita šildymo sistema, būtų ekonomiškai visiškai nenaudingi ir technologiškai neracionalūs. Todėl ieškovė, žinodama šią informaciją, kad realiai atsakovė neturi pasirinkimo su ieškove nesudaryti naujo nebuitinio vartojimo sistemos prisijungimo sutarties, šia situacija ir Sutarties šalių nelygybe pasinaudojo siūlydama tokias Sutarties ir jo priedų sąlygas, kokios jos ir buvo formaliai patvirtintos, nors jos ir neatitiko atsakovės poreikių ir teisėtų lūkesčių. Sprendime padarytos išvados, kad ieškovė negali numatyti, kokį kiekį gamtinių dujų turi transportuoti naujas nebuitinis vartotojas ir kad pati atsakovė pasirinko kokį minimalų kiekį gamtinių dujų ji įsipareigoja transportuoti per vienerius metus, yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. Nurodo, jeigu atsakovė būtų turėjusi galimybę laisvai spręsti kokį minimalų gamtinių dujų kiekį ji įsipareigoja transportuoti, tai atsakovė būtų bent pirmais metais (2014 m.) nurodžiusi ženkliai mažesnį gamtinių dujų kiekį, su tikslu sumažinti verslo riziką ir išvengti galimų ieškovės pretenzijų dėl Sutarties 30 p. nurodyto mokesčio sumokėjimo, jeigu tas atsakovės nurodomas minimalus gamtinių dujų kiekis būtų netransportuotas išimtinai tik dėl atsakovės kaltės. Sutartyje minimalus kiekvienais metais transportuotinas 2.300 kub. m. dujų kiekis buvo nurodytas ir paskaičiuotas ieškovės, nes atsakovė nežinojo, kiek kainuos dujų įvado įrengimas, o iki tol objekte dujų tiekimas į minėtas priestato patalpas nebuvo vykdomas, kadangi nebuvo nei paties priestato, nei dujotiekio sistemos. Nors atsakovė yra verslininkas, bet ji negali numatyti orų prognozės 15 metų į priekį, o šilta žiema buvo ir ateityje bus viena iš lemiamų aplinkybių, sąlygojančių suvartotų dujų kiekį, todėl bausti už tai atsakovę, garantuojant stabilias pajamas, stipriai Sutarties šaliai yra akivaizdžiai neteisinga.

155. Teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodika, kuri patvirtinta 2008-11-17 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-187 ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2008-08-08 nutarimu Nr. 03-306 patvirtintomis taisyklėmis. Minėtos metodikos nėra įstatymo galią turintys teisės aktai ir nepaneigia bei negali paneigti sutarties laisvės principo ir nesudaro pagrindo vienai iš sutarties šalių nesilaikyti įstatymo galią turinčios sutarties nuostatų, kaip kad konstatuotina ieškovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo ir nesavalaikio vykdymo atžvilgiu.

16Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

181. Bylos šalys pateikė duomenis į bylą, teigė, kad tinkamai informavo viena kitą dėl tam tikrų sutartyje nurodytų aplinkybių, tačiau nenuginčijamų įrodymų apie pašto siuntos įteikimą nė viena iš šalių pateikti negalėjo. Apeliantės minimas paslaugos teikėjas - VšĮ „Kultūros vizija“ 2015-05-06 rašte Nr. 152 „Dėl korespondencijos įteikimo“ nurodė, kad negali pateikti duomenų apie pašto siuntos įteikimą, o kitą šio rašto turinio dalį grindė prielaidomis.

192. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės vėlavimo atlikti sutartimi prisiimtus darbus ir, kad tai sąlygojo dujų paleidimo uždelsimą, yra nepagrįsti. Atsakovės teiginių nepagrįstumą patvirtina kiti byloje pateikti įrodymai: statybos užbaigimo deklaracija ir VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašas dėl dujotiekio įregistravimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktas įrodymas, nuomos sutartis su nuomininku UAB „Šiaulių lyra“ ir subnuomininku A. D., vertintinas kritiškai, nes ieškovės pateiktas įrodymas, VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtina, kad objektas adresu ( - ) pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas VĮ Registrų centras tik 2015-03-02. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė negalėjo suvartoti prijungimo sutartyje nustatyto dujų kiekio, ir nurodė, kad nėra ieškovės kaltės dėl atsakovės netransportuoto reikiamo dujų kiekio. Papildomai į bylą buvo pateiktai įrodymai: Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažyma dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo, kurioje nurodyta, kad atsakovės pastate adresu ( - ) įrengta dujų sistema patikrinta ir išbandyta bei gali būti naudojama tik 2014 m. sausio 20 d. ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažyma dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo, kurioje nurodyta, kad atsakovės pastate, adresu ( - ), įrengti dujų katilai ir šildymo sistema išbandyta ir gali būti naudojama tik 2014 m. vasario 26 d.

203. Atsakovė tinkamai nepranešė apie rekvizitų pasikeitimą, todėl ieškovės siunčiami raštai, pranešimai ir sąskaitos-faktūros Sutartyje nurodytu adresu ( - ) pagrįstai laikyti tinkamai įteiktais. Atsakovės argumentai dėl ieškovės nebendradarbiavimo yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovė turėjo pareigą pati teirautis reikiamos informacijos, sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė raštu privalo informuoti atsakovę tik tokiu atveju, jeigu nebus gautas statybą leidžiantis dokumentas dėl skirstomojo dujotiekio įrengimo.

214. Visiškai nepagrįstas argumentas dėl vienašališkai bendrovės nustatyto transportuotino dujų kiekio, nes prijungimo įmokos dydis yra tiesiogiai susijęs su vartotojo nurodomu orientaciniu, gamtinių dujų suvartojimo kiekiu, t. y, kuo didesnis dujų suvartojimo kiekis, tuo mažesnis prijungimo įkainis. Sutartyje šalys būtent ir susitarė dėl minimalaus ieškovės transportuotino dujų kiekio ir nustatė maksimalų teisės aktų leidžiamą laikotarpi (15 metų), kad būtų užtikrintas investicijų projekto atsipirkimas per numatytą laiką.

225. Apeliantės prašomi prijungti įrodymai, susirašinėjimas tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“, ne tik, kad nesusiję su šia civiline byla, bet nesusiję su byloje dalyvaujančiomis šalimis. Pagrindinė AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla - gamtinių dujų pardavimas klientams, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2014 m. lapkritį, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, perėmė gamtinių dujų tiekimo veiklą iš AB „Energijos skirstymo operatorius“. AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatorius ir atsakinga už dujų skirstymo infrastruktūrą, jos saugumą, atnaujinimą ir plėtrą, naujų dujų vartotojų prijungimą prie skirstomųjų dujotiekių.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

26Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo teismas priteisė ieškovei AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ iš atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ 153,79 Eur minimalių naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį, pagrįstumas ir teisėtumas.

27Apeliantė byloje prašo prijungti naujus įrodymus - susirašinėjimą tarp UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pripažintina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Pažymėtina, kad atsakovė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo tik apeliacinėje instancijoje pagrindimo, tačiau teismas priima šiuos įrodymus bei pripažįsta, kad susirašinėjimas tarp UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“, nėra susijęs su nagrinėjamos bylos ir 2013-01-30 Sutarties Nr.13(s19)-7 šalimis ir nepatvirtina apelianto įrodinėjamų aplinkybių bylos šalių atžvilgiu.

28Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 31 d. ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovė UAB „Šiaulių jaunystė“ pasirašė viešąją Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos” dujų sistemos sutartį Nr. 13(s19)-7 dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių komercinių patalpų, esančių ( - ), dujofikavimo. Ieškovė Sutarties 21 p. pagrindu įsipareigojo iki 2013-07-01 pastatyti dujų skirstymo sistemą, sujungti ieškovės sistemą su įrengta atsakovės sistema, eksploatuoti įrengtą dujų skirstymo sistemą ir įrenginius bei dujų apskaitos sistemą, užtikrinti gamtinių dujų perdavimą ir skirstymą iki atsakovo sistemos, o atsakovė Sutarties 22 p. pagrindu įsipareigojo sumokėti prijungimo įmoką už naujo vartotojo sistemos prijungimą prie dujų įmonės sistemos per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo, sutartyje nustatytomis sąlygomis savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti vartotojo sistemą, pasirašyti su ieškovu Gamtinių dujų tiekimo arba perdavimo-skirstymo sutartį ir pirkimo-pardavimo sutartį su pasirinkta dujų tiekimo įmone bei pradėti vartoti gamtines dujas, tinkamai eksploatuoti savo dujų sistemą, taip pat transportuoti ne mažesnius gamtinių dujų kiekius ir užsakyti ne mažesnius dujų skirstymo pajėgumus negu nurodyta Sutarties 1 priede, t. y. 2014 metais atsakovė turėjo pareigą transportuoti 2300 m3 dujų kiekį. Byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovė 2014 metais realiai transportavo dujų kiekį lygų 877 m3, o ne 2300 m3, kaip numatyta. Sutarties 30 p. šalys susitarė, kad atsakovei transportavus mažesnį gamtinių dujų kiekį negu numatyta Sutarties priede Nr. 1, atsakovė privalės sumokėti ieškovei minimalų Naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį. Būtent šio Sutarties punkto pagrindu ieškovė prašė ieškiniu priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ 153,79 Eur minimalių naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį.

29Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-187 patvirtinta Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodika, Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtinta Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1-261 patvirtintu Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašu. Pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami bylas, remiasi ne tik įstatymais, aktualiais šalių ginčui, bet ir visais kitais aktualiais teisės aktais. Atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi įvardintais teisės aktais, nes tik įstatymas gali apriboti šalių sutarties laisvės principą, yra nelogiškas. Imperatyvų teisinį reguliavimą gali nustatyti įvairūs teisės aktai, ne vien įstatymai. Taigi, bylos šalių sudarytos Naujojo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties sąlygos turi atitikti Gamtinių dujų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

30Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-187 patvirtintos Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodikos 5 punkte yra aiškiai nurodyta, kad dujų įmonė prijungimo įmokas nebuitiniams vartotojams ir asmenims už naujų gamtinių dujų sistemų prijungimą suskaičiuoja šioje Metodikoje nustatyta tvarka, individualiai kiekvienam naujai prijungiamam nebuitiniam vartotojui ar naujai gamtinių dujų sistemai. Gamtinių dujų įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje imperatyviai numatyta, kad prijungimo prie esamų gamtinių dujų sistemų išlaidos nėra ir negali būti pripažintos pagristomis, jeigu dėl jų padidėtų kainos esamiems sistemų naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams. Minėtos metodikos 29 punktas nustato privalomą prijungimo sutarties sąlygą - vartotojo ar asmens, prijungiančio naują gamtinių dujų sistemą, prijungimo sutartyje nustatomas minimalus nebuitinio vartotojo ar nauja gamtinių dujų sistema transportuotinas dujų kiekis ir pajėgumai, kuriems esant prijungtas naujas vartotojas ar nauja gamtinių dujų sistema nedidina kainos viršutinės ribos esamiems vartotojams. Taip pat nustato minimalių nebuitinio vartotojo ar gamtinių dujų sistemos transportuotinų dujų kiekių ir pajėgumų mokesčio apskaičiavimo tvarką ir mokėjimo periodiškumą, jeigu naujas vartotojas ar asmuo, prijungiantis naują gamtinių dujų sistemą, transportuoja mažesnius kiekius ar užsako mažesnius pajėgumus nei nustatyta naujo vartotojo prijungimo sutartyje. Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtinta Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika numato, kad naujų vartotojų sumokėti minimalių naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokesčiai yra vertinami nustatant (koreguojant) gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutines ribas ir apibūdina šių ribų skaičiavimo tvarką.

31Apeliantė UAB „Šiaulių jaunystė“ neginčija, kad įsipareigojimą transportuoti 2300 m3 dujų kiekį ji pažeidė, nes 2014 metais realiai transportavo dujų kiekį lygų 877 m3, neginčija ir to, kad ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ tinkamai paskaičiavo 153,79 Eur minimalių naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį. Tačiau nurodo, kad teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytų motyvų ir argumentų, jog 2013-01-30 Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ dujų sistemos sutartis Nr. 13(s19-7), o ypatingai jos ir Sutarties priedų sąlygos, numatančios atsakovės pareigą ir minimalų kiekį atsakovei transportuoti gamtinių dujų per metus, buvo pasirašytos ir atsakovės patvirtintos prašyme išimtinai tik dėl ieškovės monopolinės padėties ir atsakovės priklausomumo nuo ieškovės.

32Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bylos duomenys paneigia atsakovės nurodytą aplinkybę, kadangi prijungimo įmokos dydis yra tiesiogiai susijęs su vartotojo prašyme nurodomu orientaciniu, gamtinių dujų suvartojimo kiekiu. Sutartyje šalys susitarė dėl minimalaus ieškovės transportuotino dujų kiekio ir nustatė maksimalų 15 metų teisės aktų leidžiamą laikotarpį, kad būtų užtikrintas investicijų projekto atsipirkimas per numatytą laiką. Byloje nėra duomenų, kad kainą įtakojo aplinkybė, jog alternatyvūs priestato šildymo būdai net negalėjo būti svarstomi, kadangi sprendiniai, jog pagrindinis pastatas būtų šildomas dujine šildymo sistema, o jo priestatas visiškai kita šildymo sistema, būtų ekonomiškai visiškai nenaudingi ir technologiškai neracionalūs, ar, kad šia aplinkybe ieškovė naudojosi atsakovės nenaudai.

33Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė negalėjo numatyti, kokį kiekį gamtinių dujų gali transportuoti naujas nebuitinis vartotojas. Akivaizdu, kad pati apeliantė pasirinko minimalų gamtinių dujų kiekį, kurį įsipareigojo transportuoti per vienerius metus, ir byloje nėra paneigta, kad sutarties sudarymo metu šalių sutartas transportuoti 2300 m3 dujų kiekis atitiko abiejų šalių interesus. Atsakovės argumentai dėl negalėjimo laisvai pasirinkti minimalaus gamtinių dujų kiekio nėra teisingi ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad Sutartyje minimalus kiekvienais metais transportuotinas 2.300 kub. m. dujų kiekis buvo nurodytas ir paskaičiuotas ieškovės, nes atsakovė nežinojo, kiek kainuos dujų įvado įrengimas. Apeliantė kaip verslininkė turėjo įvertinti šalių Sutartyje numatytą minimalų dujų kiekį, o ieškovas turėjo pareigą dujų kiekį paskaičiuoti taip, kad būtų užtikrintas investicijų projekto atsipirkimas per numatytą laiką. Pažymėtina, kad šalių sutartas transportuoti 2300 m3 dujų kiekis atitiko abiejų šalių interesus, todėl atsakovės argumentas, kad ji būtų pasirinkusi mažesnį dujų kiekį 2014 metais nėra reikšmingas, kadangi nei viena šalis vienašališkai negalėjo šios sąlygos nustatyti be kitos šalies sutikimo.

34Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

35Atsakovė taip pat nurodo, kad ji minimalaus gamtinių dujų kiekio transportuoti per 2014 metus negalėjo dėl ieškovės kaltės, nes ji ilgą laiką vėlavo atlikti sistemos įrengimo darbus, o kai juos užbaigė, apie tai atsakovės neinformavo. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais šiuos argumentus. Pažymėtina, kad darbų atlikimo fakto konstatavimui reikšminga tai, kad VĮ Registrų centro išplėstiniame išraše su istorija nurodoma, kad priestato statybos darbai buvo užbaigti, priestatas priduotas eksploatacijai ir pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas VĮ Registrų centre tik 2015 m. kovo 2 d. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės pateikta nuomos sutartis su nuomininku UAB „Šiaulių lyra“ ir subnuomininku A. D. vertintina kritiškai, kadangi ieškovės pateiktas VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtina, kad objektas adresu ( - ) pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas VĮ Registrų centras tik 2015 m. kovo 2 d.

36VĮ Registrų centro duomenys turi įrodomąją reikšmę, kurių nepaneigia apeliantės pateiktų dokumentų - 2013-07-29 pretenzijos Nr. 13/03-SJ4 ir 2014-02-17 darbų atlikimo akto turinys. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažymoje dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo nurodyta, kad atsakovės pastate, adresu ( - ), įrengti dujų katilai ir šildymo sistema išbandyta ir gali būti naudojama tik 2014 m. vasario 26 d. Taip pat pažymėtina, kad iš byloje esančios 2013 m. balandžio 16 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą nustatyta, kad ieškovė laiku atliko darbus, o atsakovė pati vėlavo įsirengti savo įrenginius ir pradėti vartoti dujas.

37Iš šalių Sutarties 21.2 punkto akivaizdu, kad dujų įmonė įsipareigoja raštu naują nebuitinį vartotoją informuoti tik tuo atveju, jeigu negaus iki 2013 m. gegužės 10 d. statybą leidžiančių dokumentų. Sutartyje nėra numatyta pareiga ieškovei raštu informuoti atsakovę apie skirstymo sistemos pastatymą. Šalys taip pat nebuvos susitarusios, kad visa korespondencija turi būti siunčiama registruotu paštu, todėl vertintina, kad ieškovė turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti, kaip ji siųs dokumentus vartotojams, t. y., registruotu ar neregistruotu paštu. Ieškovė pateikė duomenų bazės „DOVAS SP“ išrašus, kurie skirti patvirtinti, kad ieškovė siuntė korespondenciją atsakovei, tarp kurios ir pranešimas apie dujų sistemos įrengimo darbų užbaigimą. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad išrašuose matomas žymėjimas (teksto perbraukimas skersai žodžių) reiškia, kad ta užduotis yra įvykdyta. Tačiau iš operacinės sistemos „DOVAS SP“ ieškovės pateikto 2013-02-15 - 2013-02-15 laikotarpio išrašo matyti, kad jame nurodyta 2013-02-15 Nr. S25-15-05-395 rašto siuntimo atsakovei užduotis nėra perbraukta. Pažymėtina, kad duomenų bazės „DOVAS SP“ išrašai nepaneigia ir nepatvirtina laiškų išsiuntimo fakto. Tačiau pažymėtina, kad Sutartyje yra nurodytas apeliantės adresas korespondencijai - ( - ). Sutarties 45 punkte numatyta, kad šalys nedelsdamos informuoja vieną kitą raštu apie Sutarties 54 punkte nurodytų rekvizitų pasikeitimus bei apie aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam šalių įsipareigojimų vykdymui pagal sutartį.

38Iš apeliantės pateiktų dokumentų - 2013-07-29 rašto Nr. 13/03-SJ4 bei 2014-01-07 rašto Nr. 14/03-SJ1 matyti, jog apeliantė nurodė korespondenciją siųsti adresu ( - ). Iš pateiktų ieškovės dokumentų - 2015-01-06 rašto Nr. S-S19-46, 2015-01-06 rašto Nr. S-S19-131 ir 2015-03-13 rašto Nr. S-14-715 siuntimo vokų kopijų matyti, kad ieškovė atsakovės adresą nurodydavo ( - ), o ne ( - ). Tačiau pažymėtina, kad atsakovės paslaugos teikėjo VšĮ „Kultūros vizija“ 2015-05-06 rašte Nr. 152 „Dėl korespondencijos įteikimo“ nurodyta, kad paslaugos teikėjas negali pateikti duomenų apie pašto siuntos įteikimą. Apeliantė neįrodė, kad apie atsakovės adreso pasikeitimą korespondencijai gauti, tinkamai informavo ieškovę iki 2015 metų. Esant šioms aplinkybėms vertintina, kad abi šalys pateikė į bylą duomenis apie informavimą viena kitos dėl tam tikrų sutartyje nurodytų sąlygų vykdymo, tačiau nei viena iš jų neįrodė apie pašto siuntos įteikimą tam tikru periodu. Taigi, vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, vertintina, kad apeliantė tinkamai nepranešė apie rekvizitų pasikeitimą, todėl ieškovė pagrįstai siuntė raštus, pranešimus ir sąskaitas-faktūras Sutartyje nurodytu adresu ( - ).

39Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

40Įvertinęs išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, atitinkantį teismo procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus, skundžiamas teismo sprendimas, priešingai nei teigia atsakovė, atitinka teismų praktiką. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, šios išlaidos nėra priteisiamos.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

44Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė AB „Lietuvos dujos“ (teisių perėmėja AB „Energijos skirstymo... 4. Atsakovė UAB „Šiaulių jaunystė“ su ieškiniu nesutiko ir pateiktu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. Teismas vertino, kad sutartimi šalys susitarė, jog atsakovei apskaičiuotas... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šiaulių jaunystė“ panaikinti Šiaulių... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Mano, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra prieštaringa ir neatitinka... 12. 2. Ieškovė pateikė duomenų bazės „DOVAS SP“ išrašus, kurie neva... 13. 3. Ieškovei buvo puikiai žinoma, kad nors atsakovės registracijos adresas ir... 14. 4. Teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytų motyvų ir argumentų, jog... 15. 5. Teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai Gamtinių dujų naujų vartotojų... 16. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktu atsiliepimu prašo... 17. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Bylos šalys pateikė duomenis į bylą, teigė, kad tinkamai informavo... 19. 2. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės... 20. 3. Atsakovė tinkamai nepranešė apie rekvizitų pasikeitimą, todėl... 21. 4. Visiškai nepagrįstas argumentas dėl vienašališkai bendrovės nustatyto... 22. 5. Apeliantės prašomi prijungti įrodymai, susirašinėjimas tarp AB... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 26. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo... 27. Apeliantė byloje prašo prijungti naujus įrodymus - susirašinėjimą tarp... 28. Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 31 d. ieškovė AB „Energijos skirstymo... 29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos... 30. Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. lapkričio 17 d.... 31. Apeliantė UAB „Šiaulių jaunystė“ neginčija, kad įsipareigojimą... 32. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bylos duomenys paneigia... 33. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog... 34. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 35. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji minimalaus gamtinių dujų kiekio... 36. VĮ Registrų centro duomenys turi įrodomąją reikšmę, kurių nepaneigia... 37. Iš šalių Sutarties 21.2 punkto akivaizdu, kad dujų įmonė įsipareigoja... 38. Iš apeliantės pateiktų dokumentų - 2013-07-29 rašto Nr. 13/03-SJ4 bei... 39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 40. Įvertinęs išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad pirmosios... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 42. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti... 43. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 44. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims....