Byla 2A-1559-553/2014
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų, palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-41968-631/2013 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui UAB „VL turto valdymas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų, palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudamas: 1) pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo 2011-12-09 sudarytos darbo sutarties nutraukimą 2012-08-30 pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 128 straipsnio 1 dalį 2013-09-26 vadovaujantis ieškovo 2013-09-19 prašymu; 2) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 140 straipsnio 3 dalis), t. y. 400 Lt; 3) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 3 510,40 Lt (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio, papildomai priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 4) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki galutinio atsiskaitymo; 5) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 6) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad dirbo pas atsakovą pagal terminuotą darbo sutartį (iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-8643-592/2011), nuo 2011-12-12 ne visam darbo laikui (3 valandų trukmės 1 diena darbo savaitėje). Atsakovas įsipareigojo jam mokėti 200 Lt, atskaičius mokesčius, dydžio darbo užmokestį. Motyvuojant bloga įmonės finansine padėtimi, atsakovas ieškovą privertė parašyti prašymą suteikti neapmokamas atostogas, laikotarpiu nuo 2012-04-02 iki 2012-04-30, nors realiai tuo laikotarpiu ieškovas vykdė darbo funkcijas. 2013-02-27 įsiteisėjo teismo sprendimas byloje, dėl kurios su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau atsakovas nenutraukė darbo santykių su juo, tokiu būdu, ieškovo vertinimu, darbo sutartis tapo neterminuota (DK 111 straipsnis). Atsakovas nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio, motyvuodamas sunkia bendrovės finansine padėtimi, todėl ieškovas 2013-09-19 atsakovui pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2013-09-26 pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. Atsakovas vengė bendrauti su ieškovu ir išsiaiškinti darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, pareiškęs, kad darbo užmokestis nepriklauso, nes buvo nemokamos atostogos. Ieškovas teigė, jog tik 2013 metų spalio mėnesio pirmomis dienomis sužinojo, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2012-08-30 pagal DK 127 straipsnio 1dalį. Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) pateikti duomenys neatitinka tikrovės, toks darbo sutarties nutraukimas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį turi būti pripažintas neteisėtu ir turi būti pripažinta, kad darbo sutartis ieškovo prašymu nutraukta pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, bei priteista dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka 400 Lt sumoje ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Be to, nebuvo ieškovo valios išeiti nemokamų atostogų, jis tokį prašymą parašė tik suprasdamas, kad darbdavys vis tiek liepia eiti nemokamų atostogų, o toks atostogų suteikimas be darbuotojo prašymo yra neteisėtas. Atsakovas teikė VSDFV suklastotus duomenis apie ieškovui tariamai suteiktas nemokamas atostogas ir tuo pagrindu neteisėtai nemokėjo darbo užmokesčio. Atsakovas nuo 2012 m. balandžio iki 2013-09-26 ieškovui nemokėjo darbo užmokesčio, susidariusi skola siekia 3 510,40 Lt, kuri priteistina iš atsakovo. Atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu kaip su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, ko nepadarė, todėl ieškovas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos. Ieškovas nurodė, kad jam neteisėtais darbdavio veiksmais buvo padaryta neturtinė žala (fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimai, sukėlę kančias ir išgyvenimus), prašė įvertinti, jog dirbo pas atsakovą juristo pareigose (b. l. 2-7).

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nori suklaidinti teismą, nes darbo sutartis buvo nutraukta esant jo paties prašymui, kurį vėliau ieškovas, tuo pačiu būdamas ir atsakovo akcininko AB-F „VITI“ juristas, apgaulės būdu užvaldė iš atsakovo buhalterės E. I. (kuri tuo pačiu buvo (yra) ir AB-F „VITI“ buhalterė). Ši situacija kilo, kai atsakovo buhalterė E. I., tvarkydama darbuotojų atleidimo dokumentus ir prašymus dėl nemokamų atostogų, pastebėjo juose esančias klaidas ir dokumentų originalus perdavė ieškovui, prašydama minėtus dokumentus ištaisyti, o ieškovas jų negrąžino. Aplinkybę, kad ieškovui buvo žinoma apie darbo sutarties nutraukimą 2012-08-30, patvirtina kiti atsakovo turimi dokumentai. Ieškovas pats pasirašė ant kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo, kuris buvo atliktas nutraukiant darbo sutartį su ieškovu. Minėtame apskaičiavime buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovas buvo atleistas 2012-08-30. Kompensacija už nepanaudotas atostogas yra skaičiuojama tik nutraukiant darbo sutartį, o šias aplinkybes ieškovas, kaip kvalifikuotas teisininkas, turėjo žinoti. Su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta darbo sutarties nutraukimo metu. Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl neva neteisėto atleidimo anksčiau, o ieškinį teismui pateikė tik kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo vienintelio akcininko AB-F „VITI“. Ieškovas nesikreipė į teismą per vieną mėnesį nuo jo atleidimo dienos, yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Neapmokamos atostogos ieškovui buvo sutiekiamos jo paties prašymų pagrindu, tačiau įsivėlus klaidoms tuose prašymuose, atsakovo buhalterei davus juos pataisyti ieškovui, jie nebuvo grąžinti, likęs tik vienas ieškovo prašymas išleisti nemokamų atostogų. Ieškovas neginčijo neapmokamų atostogų suteikimo, nors tokią teisę turėjo per tris mėnesius kreipiantis į darbo ginčų komisiją, tačiau tokio reikalavimo ieškovas niekada nereiškė. Neapmokamų atostogų suteikimas buvo teisėtas, atitiko ieškovo interesus ir buvo vykdomas jo paties prašymu, taip pat yra praleistas terminas ginčyti minėtus įsakymus. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas sumokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-04-02 iki 2013 m. spalio mėn., nes ieškovas nuo 2012-04-02 iki 2012-08-30 šalių susitarimu buvo neapmokamose atostogose, o nuo 2012-08-30 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta. Atleidžiant ieškovą iš darbo, buvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, o ne darbo užmokestis, kaip teigia ieškovas. Su ieškovu buvo laiku ir tinkamai atsiskaityta, todėl atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 29-32).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-20 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad darbdavys (atsakovas) įrodė, jog tarp ginčo šalių sudaryta darbo sutartis teisėtai, vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi, buvo nutraukta 2012-08-30 ir toks darbo sutarties nutraukimas atitiko tuometinę ieškovo valią. Ieškovas neįrodė, kad 2012 m. balandžio – rugpjūčio mėn. laikotarpiu jis dirbo, ar, jog buvo prastova, nurodomu laikotarpiu jokie procesiniai veiksmai civilinėje byloje, kuriai vesti buvo sudaryta darbo sutartis su ieškovu, nevyko, UAB „VL turto valdymas“ atsiliepimas į apeliacinį skundą (galimai ruoštas S. S.) gautas teisme 2012-03-29. Dėl šių priežasčių ieškovas nuo 2012 m. balandžio mėnesio buvo nemokamose atostogose, o atsakovo finansinei padėčiai esant nestabiliai, ką patvirtino ir atsakovo direktorius, ieškovas paprašė būti atleidžiamas iš darbo, kas ir buvo atlikta 2012-08-30, ieškovo pareiškimu jį atleidus iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nustatė, jog ieškovas žinojo apie savo atleidimą. Atsakovui įrodžius, jog ieškovo atleidimas buvo teisėtas, teismas netenkino kitų ieškovo reikalavimų, susijusių su atsiskaitymu atleidžiant iš darbo. Neturtinės žalos reikalavimas netenkintas nesant įrodytų darbdavio neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės taikymo pagrindų (b. l. 64-67).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Ieškovas (apeliantas) S. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą ir ieškinį tenkinti: pripažinti, kad 2011-12-09 darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukta pagal DK 128 straipsnio 1 dalį 2013-09-26 vadovaujantis ieškovo 2013-09-19 prašymu, iš atsakovo ieškovo naudai priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 140 straipsnio 3 dalis), t. y. 400 Lt, 3 510,40 Lt (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio, papildomai priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki galutinio atsiskaitymo, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodo, kad:

81. Teismas byloje konstatavo, kad nėra įrodymų apie ieškovo prašymus nutraukti darbo sutartį savo noru bei suteikti nemokamas atostogas 2012 metais, tačiau sprendimą grindė įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas dėl atitinkamų aplinkybių egzistavimo grindė vidiniu teismo įsitikinimu. Teismas pažeidė įrodymų pakankamumo, patikimumo ir įrodymų neprieštaringumo taisykles. Liudytoja E. I. yra atsakovo darbuotoja, todėl negali liudyti prieš savo darbdavį. Apeliantui kelia abejonių, kad jo, t. y. teisinį išsilavinimą turinčio asmens, elementariuose prašymuose (atleisti iš darbo ar suteikti nemokamas atostogas) buvo kažkokių klaidų, dėl kurių neva E. I. šiuo prašymus perdavė apeliantui su tikslu pataisyti klaidas. Todėl E. I. parodymai vertintini kritiškai. Apeliantas pažymėjo, kad nerašė jokių dokumentų, kuriais atsakovas nedisponuoja. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į ieškovą dėl neva ieškovui perduotų dokumentų grąžinimo, bei įrodymų, dėl kokių priežasčių ieškovas galėjo negrąžinti tariamai jam perduotų dokumentų. Duomenis VSDFV teikia atsakovas, o ne ieškovas. Įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo yra pasirašytas vienašališkai atsakovo, jame nėra ieškovo parašo ir jis nebuvo atiduotas ieškovui. Minėto įsakymo data 2012-08-31 ir jame nurodyta, kad atleidimo pagrindu yra ieškovo 0212-08-31 pareiškimas, tačiau atsakovas ieškovą iš darbo atleido 2012-08-30. Atsakovas pats susipainiojo vienašališkai ir be ieškovo valios įformindamas ginčo dokumentus, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Ieškovas buvo suklaidintas atsakovo kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimu – ieškovas, nereikšdamas valios dėl darbo sutarties nutraukimo, buvo įsitikinęs gaunantis darbo užmokesčio dalį. DK detaliai nereglamentuotas darbuotojo pareiškimo dėl atleidimo iš darbo turinys, tačiau yra aišku, kad šis pareiškimas turi būti rašytinis bei pasireikšti valingu darbuotojo apsisprendimu. Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovas išreiškė valią dėl nemokamų atostogų suteikimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad darbdavio sunki finansinė padėtis, aplinkybė, kad 2012 m. balandžio – rugpjūčio mėn. atsakovo direktorius ir buhalterė buvo nemokamose atostogose, bei duomenų nebuvimas apie tai, kad tuo metu ieškovas atliko kokias nors darbines funkcijas, sąlygojo ieškovo valią nutraukti terminuotą darbo sutartį anksčiau termino. Ginčo laikotarpiu atsakovas nebuvo nutraukęs veiklos. Realiai visi darbuotojai dirbo, įsakymai dėl nemokamų atostogų suteikimo buvo sudaromi dėl akių su tikslu išvengti mokesčių į valstybės biudžetą, kas yra neteisėta. Darbo sutarties nenutraukimas įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Ginčo šalys sudarė darbo sutartį dėl atstovavimo konkrečioje civilinėje byloje, tačiau ieškovas dirbo ir kitą darbą (teisinės konsultacijos, raštų ir sutarčių rengimas), bet tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali, nes duomenų bazė yra pas atsakovą.

92. Net jei preziumuoti faktą apie tariamą ieškovo formalų sužinojimą apie jo atleidimą, atsakovas ieškovui nesuteikė išsamios informacijos apie jo atleidimą bei jo turinį, todėl ieškinio senaties terminas ieškovu nėra praleistas. Ieškovo pagrindinis reikalavimas – prašymas nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 128 straipsnio 1 dalį 2013-09-26, o ne darbdavio vienašališkai dokumentuose nurodytu kitokiu teisiniu pagrindu ir kitokia data. Toks reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, darbo sutarties nutraukimo laiko bei teisinio pagrindo nustatymo, todėl tokiam reikalavimui pareikšti taikomas 3 metų senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

103. Jei teismas taikytų ieškinio senatį pagrindiniam reikalavimui, tai savaime nėra pagrindas netenkinti kitų ieškovo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

114. Didžiausias priteistinas užmokestis už advokato padėjėjo teisinę pagalbą atsakovui dydis šioje byloje galėtų būti tik 400 Lt (b. l. 69-76).

12Atsakovas UAB „VL turto valdymas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

131. Liudytojos E. I. parodymams teismas nesuteikė pagrindinės įrodomosios vertės. Iš esmės teismas rėmėsi kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo dokumentu ir kasos išlaidų orderiu dėl galutinio atsiskaitymo, kuriuos ieškovas buvo pasirašęs ir su jais susipažinęs. Ieškinyje apeliantas nurodė, kad prašymą dėl neapmokamų atostogų suteikimo tyčia pildė klaidingai, kas patvirtina, kad apeliantas, būdamas kvalifikuotas teisininkas, visais būdais stengėsi darbdaviui teiki dokumentus, kurių netobulumą vėliau galėtų panaudoti prieš darbdavį. Atsakovas iki ieškinio gavimo dienos tikėjosi, kad apeliantui perduoti dokumentai bus grąžinti ir todėl nesiekė formalizuoti santykių, tikėjo apelianto pažadais. Iki pat kilusio ginčo su atsakovo akcininku AB-F „VITI“, t. y. daugiau nei metus, apeliantas atsakovui nereiškė jokių pretenzijų (dėl darbo užmokesčio nemokėjimo, nemokamų atostogų suteikimo. Apeliantas teigia, kad buvo suklaidintas atsakovo kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimu, tačiau kitus dokumentus, pavyzdžiui, prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, apeliantas vertino atidžiai. Apelianto minimo datos skiriasi tik viena diena, todėl galima teigti, kad atleidimo momentas iš esmės sutampa. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad dokumentuose buvo klaidų, kurias apelianto paprašyta ištaisyti.

142. Apeliantas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti darbo sutarties nutraukimą. Ieškovas pareiškė reikalavimą ne dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, bet dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimų apeliantas netikslino, nors jam jau buvo žinomi atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo. Apeliaciniame skunde prašydamas pakeisti teismo sprendimą apeliantas nurodė kitokį pagrindinį reikalavimą nei buvo nurodęs ieškinyje. Apeliantas nebeprašo pripažinti 2012-08-30 darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu.

153. Kiti apelianto reikalavimas yra nepagrįsti, nes jis buvo teisėtai atleistas iš darbo.

164. Bylinėjimosi išlaidų mažinimas būtų pagrįstas (b. l. 79-82).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas pripažino nepagrįstais ieškovo reikalavimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ginčijimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog darbdavys (atsakovas) įrodė, kad tarp ginčo šalių sudaryta darbo sutartis teisėtai, vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi, buvo nutraukta 2012-08-30 ir toks darbo sutarties nutraukimas atitiko tuometinę ieškovo valią. Apeliantas (ieškovas), skųsdamas minėtą sprendimą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, netenkino ieškovo ieškinio reikalavimų. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

19Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pagrindinis apelianto ieškinio reikalavimas buvo pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo 2011-12-09 sudarytos darbo sutarties nutraukimą 2012-08-30 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 128 straipsnio 1 dalį 2013-09-26 vadovaujantis ieškovo 2013-09-19 prašymu (b. l. 7). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė minėtą ieškinio reikalavimą nustatęs, jog tarp ginčo šalių sudaryta darbo sutartis teisėtai, vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi, buvo nutraukta 2012-08-30 ir toks darbo sutarties nutraukimas atitiko tuometinę ieškovo valią. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė išnagrinėjęs į bylą abiejų ginčo šalių pateiktų paaiškinimų ir įrodymų visetą, o ne suteikdamas prioritetą kažkokiam vienam įrodymui (CPK 185 straipsnis). Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar neatskleista bylos esmė. Nors į bylą nėra pateiktas nei 2012-08-30 (ar 2012-08-31) apelianto pasirašytas prašymas atleisti jį iš darbo, nei 2012-08-30 (ar 2012-08-31) atsakovo išleistas įsakymas dėl su ieškovu 2011-12-09 sudarytos darbo sutarties nutraukimo, su kuriuo ieškovas būtų pasirašytinai supažindintas, apeliantas neginčijo ir nenuginčijo tos faktinės aplinkybės, kad jis pats pasirašė atsakovo (darbdavio) parengtame kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo lape (b. l. 33). Apeliantas teigia, kad buvo suklaidintas atsakovo kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimu – ieškovas, nereikšdamas valios dėl darbo sutarties nutraukimo, buvo įsitikinęs gaunantis darbo užmokesčio dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, be to, apeliantas yra teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris pas atsakovą buvo įdarbintas su tikslu teikti teisinę pagalbą teisminiame ginče su kita įmone. Taigi apeliantui ne tik galėjo, o ir turėjo būti žinoma bei suprantama, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas yra skaičiuojama tik nutraukiant darbo sutartį (DK 177 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai pastebėjo atsakovas savo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, apeliantas teigia, kad buvo suklaidintas atsakovo kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimu, tačiau kitus dokumentus, pavyzdžiui, prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, apeliantas vertino atidžiai (t. y. ieškinyje apeliantas nurodė, kad pildydamas prašymą dėl neapmokamų atostogų suteikimo tyčia nenurodė jokių priežasčių tokiu būdu pabrėždamas to neteisėtumą (b. l. 4)). Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama liudytojos E. I. parodymų kritikai, tačiau minėti parodymai buvo tik papildomas (ne pagrindinis) argumentas, sustiprinantis pirmosios instancijos teismo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, kuri, kaip minėta, visų pirma susiformavo vadovaujantis į bylą pateiktais atsakovo išduotais ir ieškovo pasirašytais dokumentais, t. y. kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo lapas ir 2012-08-31 kasos išlaidų orderis (b. l. 33-34). Jei nebūtų minėtų rašytinių įrodymų ir atsakovas savo argumentų pagrįstumą įrodinėtų tik vadovaudamasis liudytojos E. I., t. y. atsakovo darbuotojos, parodymais, jie (parodymai) ne tik galėtų, bet ir turėtų būti vertinami priešingai (atsakovo nenaudai). Kiti apelianto argumentai dėl dokumentų datų skirtumo viena diena, nemokamų atostogų suteikimo aplinkybių nepaneigia anksčiau padarytų išvadų teisingumo, todėl papildomai dėl jų nepasisakoma.

20Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009, ieškovo pagrindinis reikalavimas – prašymas nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 128 straipsnio 1 dalį 2013-09-26, o ne darbdavio vienašališkai dokumentuose nurodytu kitokiu teisiniu pagrindu ir kitokia data – vertintinas kaip reikalavimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, darbo sutarties nutraukimo laiko bei teisinio pagrindo nustatymo, todėl tokiam reikalavimui pareikšti taikomas 3 metų senaties terminas. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neginčija darbo sutarties nutraukimo, kaip tokio (t. y. neteigia, kad darbo santykiai nutraukti nesant jo (ieškovo) valios, taip pat nesiekia tęsti ar atnaujinti nutrauktų darbo santykių), sutinka su atleidimu iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, o tik prašo nustatyti, jog darbo sutartis nutraukta nuo 2008-01-09 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet ne darbdavio vienašališkai dokumentuose nurodytu kitokiu teisiniu pagrindu ir kitokia data, todėl kasacinis teismas sprendė, kad toks ieškinio reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, darbo sutarties nutraukimo laiko bei teisinio pagrindo nustatymo ir šios kategorijos reikalavimai nepriskirtini DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytoms ginčų kategorijoms, kurioms taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigė, kad nebuvo jokio pagrindo jį atleisti 2012-08-30, nes nėra nei jo prašymo būti atleistam tuo metu, nei darbdavio įsakymo dėl atleidimo, su kuriuo apeliantas būtų buvęs supažindintas. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, apeliaciniame skunde prašydamas pakeisti teismo sprendimą apeliantas nurodė kitokį pagrindinį reikalavimą nei buvo nurodęs ieškinyje, t. y. apeliantas nebeprašo pripažinti 2012-08-30 darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą ir ieškinį tenkinti: be kita ko, pripažinti, kad 2011-12-09 darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukta pagal DK 128 straipsnio 1 dalį 2013-09-26 vadovaujantis ieškovo 2013-09-19 prašymu (b. l. 75-76). Kaip minėta, ieškinyje pagrindinis reikalavimas buvo pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo 2011-12-09 sudarytos darbo sutarties nutraukimą 2012-08-30 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 128 straipsnio 1 dalį 2013-09-26 vadovaujantis ieškovo 2013-09-19 prašymu (b. l. 7). Toks ieškovo (apelianto) vienašališkai atliktas pagrindinio ieškinio reikalavimo modifikavimas apeliacinės instancijos teisme vertintinas apelianto nenaudai, o teisėjų kolegija dėl ieškinio senaties taikymo pasisako atsižvelgdama į pagrindinį ieškinio (o ne apeliacinio skundo) reikalavimą. Ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė, kad prašo pripažinti neteisėtu tarp ieškovo ir atsakovo 2011-12-09 sudarytos darbo sutarties nutraukimą 2012-08-30 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ir pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 128 straipsnio 1 dalį 2013-09-26 vadovaujantis ieškovo 2013-09-19 prašymu. Taigi ieškovas pateikė teismui ieškinį (iniciavo individualų darbo ginčą) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, o ne dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, todėl tokiam reikalavimui pareikšti ieškovas turėjo 1 mėnesį laiko nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos (DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 300 straipsnio 1 dalis). Anksčiau išdėstyti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų motyvai patvirtina, kad apeliantui dar 2012-08-30 buvo žinoma apie jo atleidimo iš darbo faktą, todėl, 2013-10-21 (b. l. 2) kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ieškovas praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, tačiau atsakovas neišreiškė prašymo nagrinėjamoje byloje taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį kitais motyvais, kurių teisėtumo ir pagrįstumo apeliantas nenuginčijo.

21Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai) bei materialines teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

22Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iš ieškovo atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Bylinėjimosi išlaidų klausimas yra procesinio pobūdžio, todėl kitoks jo išsprendimas nepakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, t. y. atsisakymo tenkinti ieškinį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas iš viso patyrė 2 000 Lt (b. l. 54-55) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsakovui advokato padėjėjo suteikta teisine pagalba, t. y. atsiliepimo parengimas ir dalyvavimas 1,30 val. trukmės teismo posėdyje. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis (5, 8.2, 8.18, 9 punktais), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra priskirtina prie sudėtingų, joje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji), atsakovui iš ieškovo už advokato padėjėjo teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagrįstai galėjo būti priteista ne daugiau nei 1 000 Lt. Atmestus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo taip pat priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (už advokato padėjėjo parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 1 000 Lt (b. l. 83-84)), kurios, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus kriterijus bei į tai, kad atsakovą apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats atstovas kaip ir pirmosios instancijos teisme, yra mažintinos iki 600 Lt. Taigi viso atsakovui iš ieškovo yra priteistina 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš ieškovo S. S. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „VL turto valdymas“ (į. k. 301091536) 1 600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudamas: 1) pripažinti tarp... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-20 priėmė sprendimą ieškinį... 7. Ieškovas (apeliantas) S. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto... 8. 1. Teismas byloje konstatavo, kad nėra įrodymų apie ieškovo prašymus... 9. 2. Net jei preziumuoti faktą apie tariamą ieškovo formalų sužinojimą apie... 10. 3. Jei teismas taikytų ieškinio senatį pagrindiniam reikalavimui, tai... 11. 4. Didžiausias priteistinas užmokestis už advokato padėjėjo teisinę... 12. Atsakovas UAB „VL turto valdymas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį... 13. 1. Liudytojos E. I. parodymams teismas nesuteikė pagrindinės įrodomosios... 14. 2. Apeliantas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti darbo sutarties... 15. 3. Kiti apelianto reikalavimas yra nepagrįsti, nes jis buvo teisėtai... 16. 4. Bylinėjimosi išlaidų mažinimas būtų pagrįstas (b. l. 79-82). 17. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu į bylą pateiktų... 20. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad, vadovaujantis Lietuvos... 21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 22. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iš ieškovo... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą palikti nepakeistą.... 25. Priteisti iš ieškovo S. S. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „VL turto...