Byla 2KT-31/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su H. D. prašymu perduoti civilinę bylą Nr. 2-1151-259/2013 iš Kauno apygardos teismo Klaipėdos, Šiaulių arba Panevėžio apygardos teismui,

Nustatė

2Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1151-259/2013 pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3Ieškovas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas perduoti civilinę bylą kitam apygardos teismui. Nurodo, kad ginčas šioje byloje ir su ja susijusiose bylose tęsiasi 28 metus. Vilniaus ir Kauno apygardų teismų teisėjai ir advokatai, kurių virš šimto dalyvavo nagrinėjant sudėtines ginčo bylas, turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir padeda vieni kitiems apgaudinėti pareiškėją remdamiesi įstatymais. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi pripažino šioje byloje viešąjį interesą, tačiau Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas su sekretore atvyksta asmeniškai pas mane į Pravieniškių pataisos namų 2ąją valdybą ir bylą nagrinėja uždarame teismo posėdyje, kai viešajam interesui apginti būtina sudaryti trijų teisėjų kolegiją, į bylą įtraukti prokurorą, valstybės ir savivaldybių institucijas, visuomenę ir žiniasklaidą. Dėl šių aplinkybių ieškovas prašo bylą perduoti Klaipėdos, Šiaulių arba Panevėžio apygardos teismui.

4Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo netenkintinas.

5Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

6Iš prašymo turinio darytina išvada, kad reiškiamas nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams.

7Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būt neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Abplanalp Engineering“ v. UAB ,,Transtira ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. O. J. M. ir L. V. M., bylos Nr. 3K-3-12/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; 2012 spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. AB „Diskontas“, bylos Nr. 3K-3-154/2012).

8Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

9Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių Kauno apygardos teismo teisėjų suinteresuotumą bylos baigtimi pagrindžiančių duomenų, todėl jo prašymo argumentai laikytini tik subjektyvia, prielaidomis grindžiama asmenine nuomone, kuri negali būti pagrindas nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

10Pareiškėjo argumentas, kad teismas atmetė jo prašymą šios bylos nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją, iš esmės yra susijęs su teismo procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

11Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad ieškovas H. D. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Kauno apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

13Pareiškėjo H. D. prašymą dėl Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1151-259/2013 perdavimo nagrinėti Klaipėdos, Šiaulių arba Panevėžio apygardos teismui, atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai