Byla I-3654-764/2015
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgaliotam asmeniui Arvydui Žiogui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Remigijui Černiauskui, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltijos žuvys“ skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėja UAB „Baltijos žuvys“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į teismą (b. l. 5) prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (9.8)I-5092; 2) panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2010 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (10.1)10.V-8788; 3) įpareigoti Valdybą atleisti pareiškėją nuo 112 055 Lt įmokų, 2 443 Lt baudų ir 78 805 Lt delspinigių sumokėjimo.

3Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčijamais sprendimais jos atžvilgiu nepagrįstai atsisakyta taikyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 8 d. nustatytą 5 metų priverstinio išieškojimo terminą. Pareiškėjos nuomone, nesumokėtų įmokų, baudų ir delspinigių išieškojimo senaties terminas prasidėjo 2005 m. sausio 1 d. ir kreipimosi į Valdybą metu jau buvo pasibaigęs, todėl bendrovė turėjo būti atleista nuo nesumokėtų įmokų ir su jomis susijusių sumų sumokėjimo. Be to, skaičiuotini delspinigiai turėtų būti nustatyti ne finansų ministro, bet įtvirtinti įstatyme.

4Atsakovė Valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 32–33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5Pažymėjo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 8 d. nuostatas priverstinio išieškojimo senaties terminas taikytinas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms. Pareiškėjos įsiskolinimas susidarė iki 2005 m. sausio 1 d., todėl senaties terminas jai negali būti taikomas. Tai, kad pareiškėjai netaikytinas priverstinio išieškojimo senaties terminas, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos skundą.

6Atsakovas Valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 40–42) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad 5 metų išieškojimo senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybinį socialinį draudimą, nesuteikia teisės Valdybai atleisti draudėjus nuo įmokų įsiskolinimo.

8Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus, pateikė papildomus dokumentus, susijusius su pareiškėjos įsiskolinimo, baudų ir delspinigių apskaičiavimu. Taip pat pažymėjo, kad delspinigiai pareiškėjai buvo apskaičiuoti pagal antikonstitucine pripažintą teisės normą, todėl yra neteisėti.

9Valdybos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad delspinigiai pareiškėjai buvo skaičiuojami, vadovaujantis tuo metu galiojusiu įstatymu. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) pripažino ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, o Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, todėl atleisti pareiškėją nuo delspinigių sumokėjimo nėra pagrindo.

10Valdybos Kauno skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

11Skundas tenkintinas iš dalies.

12Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad 2010 m. liepos 9 d. Valdybos Kauno skyriuje gautas UAB „Baltijos žuvys“ 2010 m. liepos 8 d. prašymas vadovautis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme nustatytu 5 metų išieškojimo senaties terminu ir atleisti ją nuo 112 055 Lt įmokų, 2 443 Lt baudų ir 78 805 Lt delspinigių sumokėjimo (b. l. 14). 2010 m. liepos 16 d. raštu Nr. (10.1)10.V-8788 Valdybos Kauno skyrius pareiškėją informavo, kad į Valstybinį socialinio draudimo fondą nesumokėtų įmokų, apskaičiuotų delspinigių ir baudų išieškojimo senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po 2005 m. sausio 1 d., todėl šis terminas pareiškėjos skolai išieškoti netaikomas (b. l. 34).

132010 m. rugpjūčio 5 d. Valdyboje gautas UAB „Baltijos žuvys“ 2010 m. liepos 26 d. skundas, kuriame pareiškėja nurodė, kad jos skolos išieškojimo 5 metų senaties terminas prasidėjo 2005 m. sausio 1 d., todėl jau yra pasibaigęs. Pareiškėja Valdybos prašė: 1) pripažinti, kad jos įsiskolinimui (109 939 Lt įmokoms, 2 443 Lt baudoms ir 78 805 Lt delspinigiams) suėjo 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas; 2) pripažinti Valdybos Kauno skyriaus 2010 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (10.1)10.V-8788 negaliojančiu; 3) įpareigoti Valdybos Kauno skyrių atleisti bendrovę nuo 109 939 Lt įmokų, 2 443 Lt baudų ir 78 805 Lt delspinigių sumokėjimo (b. l. 36). 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (9.8)I-5092 Valdyba pareiškėją informavo, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms. Pareiškėjos skunde nurodytos skolos susidarė iki 2005 m. sausio 1 d., todėl priverstinio išieškojimo senaties terminas joms netaikomas. Atsižvelgiant į tai, Valdybos Kauno skyriaus 2010 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. (10.1)10.V-8788 yra teisėtas ir pagrįstas. Papildomai nurodė, kad 2010 m. liepos 15 d. pareiškėja buvo skolinga 135 229,48 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2 443 Lt baudų ir 81 330,68 Lt delspinigių (b. l. 37–38).

14Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 d. įtvirtinto 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymą jos atžvilgiu apskaičiuotam įsiskolinimui.

152010 m. liepos 8 d. prašymu bendrovė Valdybos Kauno skyriaus prašė atleisti ją nuo 112 055 Lt įmokų, 2 443 Lt baudų ir 78 805 Lt delspinigių sumų sumokėjimo. Tokias sumas nurodė ir formuluodama reikalavimus teismui.

16Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.) nuostatomis, į Valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai (16 str. 7 d.). Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms (16 str. 8 d.). Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas (16 str. 9 d.). Lietuvos administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje šių nuostatų taikymo klausimu suformuota pakankamai aiški taisyklė, kad 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra taikomas tik tokioms skoloms, kurių pagrindu esantys juridiniai faktai atsirado po 2005 m. sausio 1 d. Jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių mokėjimo prievolės ar skolos atsirado iki 2005 m. sausio 1 d., įstatyme nustatytas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1406/2006, 2007 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-526/2007, 2009 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-203-2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010, 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2010). Šiuo atveju UAB „Baltijos žuvys“ skunde nėra argumentų, kurie suponuotų būtinybę nesilaikyti šios suformuotos teismų praktikos ir kitaip aiškinti bei taikyti minėtas teisės normas.

17Pažymėtina, jog dalis UAB „Baltijos žuvys“ 2010 m. liepos 8 d. prašyme Valdybos Kauno skyriui, taip pat skunde teismui nurodytos valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos (109 171 Lt) bei visa baudų suma (2 443 Lt) susidarė dar iki 2005 m. sausio 1 d. (b. l. 172). Tai pareiškėjai pagrįstai buvo paaiškinta Valdybos Kauno skyriaus 2010 m. liepos 16 d. rašte Nr. (10.1)10.V-8788. Pagal tuo metu galiojusią Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1336 redakcija, galiojusi iki 2005 m. sausio 1 d.) 38 str. 8 d., apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos buvo išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Taigi tuo metu pareiškėja negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog minėtų įmokų bei baudų po kelerių metų mokėti nereikės. Akcentuotina ir tai, jog šiuo klausimu LVAT yra išaiškinęs, kad įstatymų galiojimo laike išimtis lex benignior retro agit (teisės normos retroaktyvus galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams) taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams. Tuo tarpu pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas yra nustatyta įstatymu ir yra skirta užtikrinti valstybinio socialinio draudimo, kaip valstybės socialinės apsaugos sistemos dalies, funkcionavimą bei niekaip nėra susijusi su nusikaltimais ar administraciniais teisės pažeidimais ir už juos taikomomis sankcijomis. Todėl teisiniams santykiams, susijusiems su valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimu ir išieškojimu, lex benignior retro agit taisyklė negali būti taikoma (LVAT 2015 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015).

18Atitinkamai, siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), grindžiamas Konstitucijos 7 str. 2 d., pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai yra teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (LVAT 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012). Nagrinėjamu atveju šio principo buvo laikomasi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 d. taikant tik juridiniams faktams, atsiradusiems po 2005 m. sausio 1 d. Vėlesni Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių pakeitimai ne nustatė naują teisinį reguliavimą, o tik detalizavo iki tol galiojusias taisykles. Taigi, kaip minėta, pareiškėja iki 2005 m. sausio 1 d. negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad po kelerių metų jos prievolei, kurios ji pažeisdama teisės normas nevykdė, bus taikomas senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 109 171 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos sumai bei 2 443 Lt dydžio pareiškėjai priskaičiuotų baudų sumai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 d. įtvirtintas 5 metų išieškojimo senaties terminas netaikomas. Taigi Valdybos Kauno skyriaus 2010 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. (10.1)10.V-8788 netaikyti senaties termino pareiškėjos prievolėms, atsiradusioms iki 2005 m. sausio 1 d., laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

19Tačiau iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog likusi dalis pareiškėjos 2010 m. liepos 8 d. prašyme Valdybos Kauno skyriui nurodytos valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumos – 2 884 Lt (b. l. 12) – yra susidariusi laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Taigi šiai pareiškėjos įsiskolinimo daliai 5 metų išieškojimo senaties terminas galėtų būti taikomas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 d. nuostatos nesuteikia teisės Valdybai ir/ar jos teritoriniams skyriams, suėjus šiam senaties terminui, jo netaikyti. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. vasario 14 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d.), 113 p. įtvirtinta, kad, suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos nurašomi Valdybos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, laikytina, kad pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo savo turiniu ir prasme yra prašymas nurašyti jos skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui. Tačiau Valdybos Kauno skyrius 2010 m. liepos 16 d. raštu Nr. (10.1)10.V-8788 išnagrinėjo tik pareiškėjos 2010 m. liepos 8 d. prašymo dalį dėl išieškojimo senaties termino taikymo įsiskolinimui, susidariusiam iki 2005 m. sausio 1 d., o dėl minėtos 2 884 Lt skolos dalies nurašymo, taikant išieškojimo senaties terminą, nepasisakė. Pagal Valstybės socialinio draudimo fondo įstatymo 37 str. nuostatas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėdama pareiškėjos 2010 m. liepos 26 d. skundą, šios aplinkybės nevertino ir Valdyba, 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (9.8)I-5092 nepagrįstai konstatuodama, kad pareiškėjos 2010 m. liepos 26 d. skunde nurodyta valstybinio socialinio draudimo įmokų skola susidarė iki 2005 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Valdyba neišsamiai nagrinėjo pareiškėjos skundą, neįvertino visų su juo susijusių faktinių aplinkybių bei netinkamai taikė teisinį reguliavimą, todėl Valdybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. (9.8)I-5092 naikintinas.

20Kaip minėta, UAB „Baltijos žuvys“ teismo prašo įpareigoti Valdybą nurašyti 112 055 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų skolą. Šioje byloje konstatuota, kad 5 metų išieškojimo senaties terminas taikytinas tik daliai šios pareiškėjos skolos – 2 884 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog, teikdama 2010 m. liepos 26 d. skundą Valdybai išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, bendrovė valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos sumą pakoregavo, prašydama nurašyti 109 939 Lt dydžio šių įmokų skolos sumą, tačiau šios sumos susidarymo nedetalizavo. Pažymėtina, kad ši patikslinta suma neatitinka nei 2004 m. gruodžio 31 d., nei 2005 m. birželio 30 d. UAB „Baltijos žuvys“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų apie pareiškėjos įsiskolinimus (b. l. 12, 172). Kita vertus, minėtu 2010 m. liepos 26 d. skundu Valdybai pareiškėja Kauno skyriaus 2010 m. liepos 16 d. sprendimą skundė visą ir prašė pripažinti jį negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju konkrečias teisines pasekmes, atsisakant nurašyti socialinio draudimo įmokas ir delspinigius, suėjus senaties terminui, pareiškėjai sukėlė būtent Valdybos Kauno skyriaus, kuris šioje byloje taip pat yra atsakovas, 2010 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. (10.1)10.V-8788 (LVAT 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-10-2006), taip pat į tai, kad skunde teismui pareiškėja nurodė valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos sumą, nurodytą 2010 m. liepos 8 d. prašyme Valdybos Kauno skyriui, t. y. 112 055 Lt, teismas šioje byloje atsižvelgia būtent į UAB „Baltijos žuvys“ 2010 m. liepos 8 d. prašyme Valdybos Kauno skyriui nurodytą sumą ir konstatuoja, kad Valdybos Kauno skyrius nenagrinėjo pareiškėjos prašymo dalies dėl išieškojimo senaties taikymo 2 884 Lt dydžio jos valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimui.

21Bendrovė teismo prašo įpareigoti Valdybą nurašyti susidariusią skolą. Tačiau, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių sumokėjimo kontrolę ir laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą vykdo Valdybos teritoriniai skyriai. Šias funkcijas jie atlieka pagal Valdybos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintas Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisykles. Kaip minėta, įstatymas nenustato 5 metų išieškojimo senaties termino netaikymo, jam suėjus, galimybių, be to, šio senaties termino taikymo nesieja su jokiomis papildomomis sąlygomis, t. y. suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, Valdybos teritorinis skyrius tiesiog nutraukia visus priverstinio išieškojimo veiksmus, taip taikydamas priverstinio išieškojimo senaties terminą. Savo ruožtu, iškilus ginčui dėl išieškojimo senaties termino taikymo, sprendimą dėl to, kaip pradinio priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo vykdytojas, taip pat priima Valdybos teritorinis skyrius. Todėl ne Valdyba, o jos Kauno skyrius šiuo atveju yra įgaliotas spręsti dėl išieškojimo senaties termino taikymo pareiškėjos atžvilgiu po 2005 m. sausio 1 d. susidariusiai socialinio draudimo įmokų skolai (2 884 Lt).

22Atsižvelgiant į tai, kad, vykdant teisingumą bei nustačius teisei priešingus viešojo administravimo subjektų veiksmus, teismui nėra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus už šiuos viešojo administravimo subjektus jų valdymo srityje, Valdybos Kauno skyrius įpareigotinas išnagrinėti UAB „Baltijos žuvys“ 2010 m. liepos 8 d. prašymo dalį dėl 5 metų išieškojimo senaties termino taikymo po 2005 m. sausio 1 d. susidariusiai socialinio draudimo įmokų skolai ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

23UAB „Baltijos žuvys“ skunde teismui taip pat kėlė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-361 redakcija) 38 str. 1 d. nuostatos, kad už pavėluotai pervestas į valstybinio socialinio draudimo fondą įmokas skaičiuojami delspinigiai pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą, bei šio įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija) 16 str. 1 d., įtvirtinančios analogiškas nuostatas dėl delspinigių normos nustatymo, konstitucingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Ik-97-554/2011 nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 str. 1 d. (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-361 redakcija) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 1 d. (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija), ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos finansų ministrui nustatyta teisė nustatyti delspinigių dydį bei delspinigių apskaičiavimo tvarką, neprieštarauja Konstitucijos 67 str. 15 p., 127 str. 3 d., konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

24Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 3 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ byloje Nr. 15/2011 konstatavo, kad už pavėluotai sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas (kaip ir už kitus laiku nesumokėtus mokesčius) skaičiuojami delspinigiai, kurių dydį nustato finansų ministras. Delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius dydis ir jo apskaičiavimo tvarka nustatoma pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Taigi keliama konstitucingumo problema yra susijusi ne su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, o su Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, kuriose įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai nustatyti delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius, inter alia valstybinio socialinio draudimo įmokas, dydį, taikytinomis teismui sprendžiant ginčą dėl šių delspinigių. Todėl Konstitucinis Teismas tyrė Mokesčių administravimo įstatymo 39 str. 3 d. (1995 m. birželio 28 d., 1998 m. liepos 2 d. redakcijos) tiek, kiek joje buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai nustatant delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius dydį savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, taip pat Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 99 str. tiek, kiek jame įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai nustatant delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius dydį šiame straipsnyje nurodytą palūkanų normą padidinti 10 procentinių punktų, atitiktį Konstitucijos 67 str. 15 p., 127 str. 3 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Mokesčių administravimo įstatymo 39 str. 3 d. (1995 m. birželio 28 d. redakcija, Žin., 1995, Nr. 61-1525; 1998 m. liepos 2 d. redakcija, Žin., 1998, Nr. 68-1978) tiek, kiek joje buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai, nustatant delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius dydį savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Konstitucijos 67 str. 15 p., 127 str. 3 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2014 m. vasario 4 d.

25Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

26Nagrinėjamu atveju matyti, kad 78 805 Lt dydžio delspinigių suma pareiškėjos atžvilgiu buvo apskaičiuota dar iki 2003 m. spalio 10 d. (b. l. 155), galiojant antikonstitucinėmis pripažintoms Mokesčių administravimo įstatymo 39 str. 3 d. nuostatoms. Teisiniai santykiai dėl minėtos ginčo delspinigių sumos dar nėra galutinai susiklostę, t. y. sprendimai dėl jų negali būti laikomi įvykdytais pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., kadangi bendrovė dar nėra sumokėjusi šios delspinigių sumos Valdybos Kauno skyriui, o šis nėra išsiieškojęs šios sumos priverstinio išieškojimo būdu. Atsižvelgiant į tai, 78 805 Lt delspinigių suma bendrovės atžvilgiu buvo apskaičiuota, vadovaujantis įstatymo norma, kurią Konstitucini Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, Valdybos Kauno skyriaus reikalavimas sumokėti šią sumą taip pat negali būti laikomas pagrįstu ir vykdomas, todėl Valdybos Kauno skyriaus 2010 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. (10.1)10.V-8788 dalis dėl UAB „Baltijos žuvys“ priskaičiuotos 78 805 Lt dydžio delspinigių sumos naikintina.

27Pareiškėja teismo prašo įpareigoti Valdybą atleisti ją nuo 78 805 Lt dydžio delspinigių sumos mokėjimo. Iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 5 d. nuostatų matyti, kad būtent Valdybai yra suteikta teisė ir pareiga priimti sprendimus dėl atleidimo (visiškai ar iš dalies) nuo priskaičiuotų delspinigių. Kaip minėta, teismui nėra suteikti įgaliojimai už Valdybą spręsti jos kompetencijai priskirtus klausimus. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad bendrovė dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo būtų tiesiogiai kreipusis į Valdybą. Kita vertus, aplinkybė, jog teisės norma, nustačiusi ginčo delspinigių skaičiavimo tvarką, prieštaravo Konstitucijai, pareiškėjai tapo žinoma tik šios bylos nagrinėjimo metu. Teismo posėdyje Valdybos atstovas patvirtino, kad pareiškėjos skunde teismui nurodytos sumos ir jų susidarymo aplinkybės Valdybai yra žinomos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant operatyvumo, Valdyba įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos prašymą atleisti nuo 78 805 Lt dydžio delspinigių sumos mokėjimo.

28Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis (39 str. 1 d.). Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą (42 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (42 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju UAB „Baltijos žuvys“ už savo skundą sumokėjo 132 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 11), todėl permokėta žyminio mokesčio dalis (32 Lt (9,27 EUR)) grąžintina pareiškėjai.

29Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 2 d., 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 2 p., 127 ir 129 str., teismas

Nutarė

30Pareiškėjos UAB „Baltijos žuvys“ skundą tenkinti iš dalies.

31Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (9.8)I-5092.

32Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. (10.1)10.V-8788 dalį, kuria UAB „Baltijos žuvys“ apskaičiuota 78 805 Lt dydžio delspinigių suma.

33Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, perskaičiuoti UAB „Baltijos žuvys“ delspinigių, susidariusių iki 2005 m. sausio 1 d., sumą.

34Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išnagrinėti UAB „Baltijos žuvys“ 2010 m. liepos 8 d. prašymo dalį dėl 5 metų išieškojimo senaties termino taikymo po 2005 m. sausio 1 d. susidariusiai socialinio draudimo įmokų skolos daliai.

35Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėti UAB „Baltijos žuvys“ prašymą atleisti nuo delspinigių.

36Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

37Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti UAB „Baltijos žuvys“ permokėtą žyminio mokesčio dalį – 9,27 EUR (devynis eurus ir dvidešimt septynis euro centus).

38Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja UAB „Baltijos žuvys“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į... 3. Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčijamais... 4. Atsakovė Valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 32–33) prašė... 5. Pažymėjo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 8 d.... 6. Atsakovas Valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l.... 7. Nurodė, kad 5 metų išieškojimo senaties terminas taikomas įvykiams,... 8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus, pateikė... 9. Valdybos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus... 10. Valdybos Kauno skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio... 11. Skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad 2010 m.... 13. 2010 m. rugpjūčio 5 d. Valdyboje gautas UAB „Baltijos žuvys“ 2010 m.... 14. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į... 15. 2010 m. liepos 8 d. prašymu bendrovė Valdybos Kauno skyriaus prašė atleisti... 16. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi... 17. Pažymėtina, jog dalis UAB „Baltijos žuvys“ 2010 m. liepos 8 d. prašyme... 18. Atitinkamai, siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų... 19. Tačiau iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog likusi dalis... 20. Kaip minėta, UAB „Baltijos žuvys“ teismo prašo įpareigoti Valdybą... 21. Bendrovė teismo prašo įpareigoti Valdybą nurašyti susidariusią skolą.... 22. Atsižvelgiant į tai, kad, vykdant teisingumą bei nustačius teisei... 23. UAB „Baltijos žuvys“ skunde teismui taip pat kėlė Valstybinio socialinio... 24. Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 3 d. nutarimu „Dėl Lietuvos... 25. Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo... 26. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 78 805 Lt dydžio delspinigių suma... 27. Pareiškėja teismo prašo įpareigoti Valdybą atleisti ją nuo 78 805 Lt... 28. Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m.... 29. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 2... 30. Pareiškėjos UAB „Baltijos žuvys“ skundą tenkinti iš dalies.... 31. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės... 32. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010... 33. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 34. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių... 35. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės... 36. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 37. Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti UAB „Baltijos žuvys“ permokėtą... 38. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...