Byla 3K-3-164/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir S. M. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo priimti naują sprendimą, mokestinės nepriemokos pripažinimo pasibaigusia; tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto administratorius UAB „Audersima“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamoje byloje teisės normų, reglamentuojančių valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senatį ir delspinigių už pavėluotas sumokėti įmokas skaičiavimą, taikymo aspektu keliami mokestinės nepriemokos pripažinimo pasibaigusia dėl suėjusio priverstinio išieškojimo senaties termino, taip pat delspinigių sumažinimo dėl to, kad buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai tam tikros delspinigių dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančios Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, klausimai.

5Ieškovai prašė panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (9.8) I-3173 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – mokestinę 336 309,66 Lt (77 136,13 Lt mokesčių bei nuo jų apskaičiuotų 259 173,53 Lt delspinigių) nepriemoką pripažinti pasibaigusia.

6Ieškovai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2004 m. gegužės 13 d., individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centrui buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintas VSDFV Marijampolės skyriaus 384 448 Lt reikalavimas, susidedantis iš mokestinės 120 584 Lt nepriemokos, 1205 Lt baudos, 262 659 Lt delspinigių. 2008 m. vasario 19 d. ieškovai kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių, prašydami: pripažinti mokestinę nepriemoką pasibaigusia dėl to, kad į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau – ir Fondas) nesumokėtai 77 136,13 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai bei nuo jos apskaičiuotiems delspinigiams nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, t. y. 2004 m. gegužės 13-ąją, yra suėjęs penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas); perskaičiuoti delspinigius, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nuostatas dėl finansų ministro įsakymais nustatyto delspinigių dydžio pripažinimo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pateikti su finansinio reikalavimo patvirtinimu susijusius dokumentus.

7Išnagrinėjęs ieškovų prašymą, VSDFV Marijampolės skyrius 2008 m. kovo 12 d. sprendime Nr. (4.57) SD-829 nurodė, kad draudėjui IĮ V. ir S. M. prekybos centrui už 1995 m. sausio 1 d.–2004 m. kovo 22 d. laikotarpį apskaičiuoti delspinigiai nebus perskaičiuojami, nesumokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms, baudoms ir delspinigiams priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas. Dėl to ieškovai 2008 m. balandžio 7 d. skundu kreipėsi į atsakovą VSDFV, tačiau šis ginčijamu 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (9.8) I-3173 skundo netenkino, nurodydamas, kad: 1) nėra teisinio pagrindo draudėjo IĮ V. ir S. M. prekybos centro skoloms taikyti senaties terminą, nes valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra reglamentuojamas ne ieškovų nurodyto Mokesčių administravimo įstatymo, o Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nuostatų ir, be kita ko, taikytinas tik po 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų bei delspinigių skoloms; 2) nėra teisinio pagrindo pateikti VSDFV Marijampolės skyriaus finansinį reikalavimą IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną buvusius duomenis, nes kreditorius turi teisę tikslinti finansinius reikalavimus iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir IBĮ) 26 straipsnio 1 dalis); 3) nėra teisinio pagrindo už 1995 m. sausio 1 d.–2004 m. kovo 22 d. laikotarpį apskaičiuotiems delspinigiams perskaičiuoti, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgaline tvarka, be to, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Mokesčių administravimo įstatymo ir Muitų tarifų įstatymo, o ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas.

8Ieškovų teigimu, atsakovo VSDFV 2008 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. (9.8) I-3173 neteisėtas ir nepagrįstas, nes: 1) kreditoriaus reikalavimo dydis nustatomas pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną esančius duomenis (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), tuo tarpu VSDFV Marijampolės skyrius pateikė bankroto bylą nagrinėjusiam teismui pagal 2004 m. liepos 1 d. buvusius duomenis atliktus finansinio reikalavimo apskaičiavimus; 2) mokestinė nepriemoka ir nuo jos apskaičiuota delspinigių suma, kurioms nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną buvo suėjęs penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, mažintina, vadovaujantis 2004 m. lapkričio 4 d. priimto ir 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2535, taip pat atitinkamomis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Be to, ieškovų nuomone, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai neatkreipė dėmesio į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. kovo 13 d. raštą ir Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 28 d. raštą, kurių duomenimis, dėl kitų mokesčių mokėtojų Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priiminėjo sprendimus pripažinti mokestines prievoles beviltiškomis ir pasibaigusiomis, nes buvo suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Ieškovų įsitikinimu, mokestinė nepriemoka ir nuo jos apskaičiuota delspinigių suma, kurių nepavyko išieškoti iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir kurioms išieškoti iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo suėjęs MAĮ ir VSDĮ nustatytas penkerių metų senaties terminas, įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. IX-2535, privalėjo būti pripažintos pasibaigusiomis, vadovaujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, ir neturėjo būti patvirtintos kaip VSDFV Marijampolės skyriaus finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas sutiko su atsakovo VSDFV ir trečiojo asmens VSDFV Marijampolės skyriaus argumentais, kad, sprendžiant dėl draudėjui IĮ V. ir S. M. prekybos centrui apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų skolos išieškojimo senaties termino nustatymo, ieškinyje įvardytos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos ir į nurodytus Valstybinės mokesčių inspekcijos raštus neatsižvelgtina. Teismas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, galiojusio socialinio draudimo įmokų draudėjui IĮ V. ir S. M. prekybos centrui apskaičiavimo metu, 38 straipsnyje buvo nustatyta, jog apskaičiuotos, bet į Fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino; 2004 m. lapkričio 4 d. priimto ir 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai; socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Konstatavęs, kad teisę į priverstinį skolos išieškojimą VSDFV įgijo 1995 m. kovo mėnesį, kai draudėjui IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centrui buvo siunčiami raginimai sumokėti įmokas, tačiau šis jų nesumokėjo, teismas sprendė, jog ieškovai nepagrįstai teigia, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl penkerių metų senaties termino taikytinos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusiai IĮ V. ir S. M. prekybos centro socialinio draudimo įmokų skolai, nes įstatymuose nenustatyta nurodytų nuostatų, įsigaliojusių 2005 m. sausio 1 d., retroaktyvaus taikymo. Teismas nustatė, kad VSDFV Marijampolės skyrius, skaičiuodamas delspinigius už draudėjo IĮ V. ir S. M. prekybos centro laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, vadovavosi tuo metu galiojusiomis ir nustatyta tvarka paskelbtomis VSDĮ 38 straipsnio nuostatomis (Konstitucijos 7 straipsnis, 107 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai Mokesčių administravimo įstatymo ir Muitų tarifų įstatymo, o ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Be to, iki Konstitucinio Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutarimo priimti finansų ministro įsakymai, kuriuose nustatyti delspinigių už ne laiku sumokėtus mokesčius dydžiai, nepanaikinti. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi padidino bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą 6607 Lt suma ir patvirtino bendrą šio kreditoriaus 391 055 Lt reikalavimą; dėl anksčiau, t. y. 2004 m. rugsėjo 29 d., patvirtinto reikalavimo ieškovai 2008 m. birželio 17 d. yra padavę Kauno apygardos teismui skundą, reikalaudami, kad būtų atliktas delspinigių perskaičiavimas pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą. Pažymėjęs, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgaline tvarka, teismas konstatavo, jog anksčiau, t. y. už 2001 m. rugsėjo 1 d.–2004 m. balandžio 30 d. laikotarpį, apskaičiuoti delspinigiai pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, kuriuo, be kita ko, prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos MAĮ, o ne VSDĮ nuostatos, neturi būti perskaičiuojami. Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendė, kad ir ši ieškinio dalis atmestina.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atmetė, Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija, sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų, įtvirtinančių priverstinio išieškojimo senaties terminą, taikymo laiko atžvilgiu aiškinimu, kad nurodytos įstatymo nuostatos taikytinos tik nuo 2005 m. sausio 1 d. (Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis, 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-2535, Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punktas), pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai sprendusiu, jog ieškovų ginčijama mokestinė nepriemoka, susidariusi iki teisės akto, nustatančio priverstinio išieškojimo senaties terminą, įsigaliojimo, negali būti pripažinta pasibaigusia dėl suėjusio senaties termino. Pažymėjusi, kad pagal VSDĮ nuostatas, galiojusias VSDFV Marijampolės skyriaus teisės priverstinai išieškoti iš draudėjo IĮ V. ir S. M. prekybos centro mokestinę skolą atsiradimo dieną, šiai draudėjo skolai senaties terminas netaikytinas, teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl principų, susijusių su senaties termino sustabdymu, nutraukimu ir atnaujinimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nurodyta įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu išimtis (lex benignior retro agit) šio ginčo teisiniams santykiams negali būti taikoma, nes šie nėra administracinės atsakomybės teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos nuomone, VSDĮ nustatyta pareiga mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nesusijusi su administraciniais teisės pažeidimais ir už juos taikomomis sankcijomis; delspinigiai yra netesybų forma, bet ne administracinė sankcija. Spręsdama dėl ieškinio dalies delspinigių perskaičiavimo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, teisėjų kolegija iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendime dėl šios ieškinio dalies išdėstytiems motyvams ir padarytoms išvadoms, kartu atkreipdama dėmesį į tai, kad pagal VSDĮ 38 straipsnio 1 dalį tik nuo 2001 m. spalio 26 d. buvo nustatyta, jog valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka; delspinigių skaičiavimas buvo detalizuotas ir poįstatyminiame teisės akte – Vyriausybės 1998 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 743 patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse, kurių 22 punkte, įsigaliojusiame 2000 m. rugsėjo 30 d., buvo nustatyta, kad visiems draudėjams, pavėlavusiems sumokėti ar pervesti valstybinio socialinio draudimo įmokas, skaičiuojami delspinigiai Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija netenkino ieškovės V. M. prašymo dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą, pažymėdama, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovės prašyme įvardyti įstatymai ir teisės aktai prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teisėjų kolegijos nuomone, tokią išvadą patvirtina suformuota teismų praktika.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (9.8) I-3173, pripažinti pasibaigusia V. ir S. M. prekybos centro 336 309,66 Lt mokestinę nepriemoką, nustatyti 40 228,21 Lt prievolę; sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar VSDĮ ir Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 tam tikros normos neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pasisakė, be kita ko, dėl MAĮ 39 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. dėl finansų ministro įgaliojimų nustatyti delspinigių dydį. Kasatorės teigimu, VSDFV Marijampolės skyrius turėjo vadovautis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 m. vasario 15 d. raštu Nr. (29.3-31-3)-R-1968 (MAĮ 15 straipsnio 1 dalis), kuriame nurodyta, kad: 1) delspinigiai už ne laiku sumokėtas įmokas už 1995 m. liepos 26 d.–2004 m. balandžio 30 d. laikotarpį turi būti skaičiuojami taikant delspinigių dydį, faktiškai lygų atitinkamų palūkanų, nurodytų MAĮ 39 straipsnio 3 dalyje, dydžiui; 2) mokesčių administratoriaus iniciatyva perskaičiuojami tik tie delspinigiai, kurie yra nesumokėti (įskaityti) ar neišieškoti.

172. Remdamasi Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 113 punkto, taip pat VSDĮ 16 straipsnio 7 dalies nuostatomis, kasatorė teigia, kad VSD įmokų priverstinio išieškojimo pradžia sutampa su delspinigių skaičiavimo pradžios data. Kasatorės nuomone, jeigu teismai būtų vadovavęsi tokiu teisės normų aiškinimu, jie būtų turėję pripažinti byloje esantį rašytinį įrodymą – 2008 m. kovo 7 d. VSDFV Marijampolės skyriaus delspinigių skaičiavimo lentelę – patvirtinančia, kad dėl nesumokėtos 77 134,87 Lt VSD įmokų sumos bei nuo jos apskaičiuotų delspinigių iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2004 m. gegužės 13 d.) buvo suėjęs penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, kuris baigėsi 2004 m. balandžio 16 d. Apskaičiuotos, bet nesumokėtos įmokos, kurioms suėjęs penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, turi būti pripažintos pasibaigusiomis ir nurašytos (Taisyklių 109 punktas). Kasatorės teigimu, būtent šios nuostatos taikymo siekė ji ir ieškovas, tačiau teismai, pripažinę, jog senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos, savo išvadas grįsdami netinkamais teisės normų aiškinimais, šios teisės normos netaikė. Kasatorės įsitikinimu, apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai aiškinama, kad pagal Taisyklių 113 punktą penkerių metų senaties terminas yra taikomas įvykiams, atsiradusiems po 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2535 įsigaliojimo.

183. Kasatorės nuomone, nepagrįsti teismų argumentai, kad 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame VSDĮ nenustatyta išimčių dėl nuostatos, kurioje įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas, įsigaliojimo. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme aiškiai nurodyta, jog išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai; jog įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti įmokas atsiradimo dienos; jog, suėjus įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kasatorės teigimu, mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, dėl kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti (MAĮ 107 straipsnio 4 dalis). Kadangi 336 309, 66 Lt mokestinei nepriemokai išieškoti yra suėjęs penkerių metų senaties terminas, tai ši mokestinė nepriemoka pripažintina pasibaigusia (MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ir VSDFV neturi teisės gauti tokios prievolės įvykdymo įmonės bankroto byloje. Kasatorė taip pat atkreipia dėmesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintų Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių, kurios turi būti taikomos ir nustatant VSD įmokų mokėtojų skolingumą, 6.2.1 papunktį. Skolingumo taisyklėse nurodyta, kad jeigu mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje yra mokestinės nepriemokos, kurioms yra suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, tai mokesčių mokėtojas likvidavimo arba siūlant likviduoti atvejais, bankroto atveju formuojant reikalavimą, mokant einamąsias įmokas ir visais kitais atvejais laikomas neskolingu.

194. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 180, 185 straipsnių normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatorės teigimu, teismas neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, jų nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino VSDFV Marijampolės skyriaus pažymų apie už 1995 m. sausio 1 d.–2004 m. kovo 22 d. laikotarpį apskaičiuotus delspinigius. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tik nuo 2001 m. spalio 26 d. (įsigaliojus VSDĮ 2001 m. spalio 11 d. redakcijai Nr. IX-546) delspinigiai buvo skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka (t. y. pagal finansų ministro įsakymu patvirtintą normą). Ši teismo išvada prieštarauja teismo posėdžio metu atsakovo nurodytai aplinkybei ir rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems, kad jau nuo 1997 m. liepos 16 d. delspinigiai buvo skaičiuojami pagal finansų ministro įsakymu patvirtintą normą, kurie pagal pirmiau nurodytą Konstitucinio Teismo nutarimą turėjo būti perskaičiuoti taikant mažesnę delspinigių normą. Kasatorės įsitikinimu, taip teismas įteisino per didelius VSDFV Marijampolės skyriaus apskaičiuotus delspinigius ir nepagrįstai didelį šio kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje.

205. Teismai pažeidė CK 1.2 straipsnyje įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą, pagal kurį asmuo turi pagrindą tikėti, kad, veikdamas pagal galiojančius įstatymus, jis gali siekti tam tikrų tikslų, ir tokio asmens lūkesčiai turi būti apsaugoti. Kasatorės teigimu, pirminė šio principo paskirtis yra apsaugoti privatų asmenį nuo neteisėto valstybės kišimosi. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 21 d. nutarime nurodyta, kad valstybės pareiga – užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Kasatorės vertinimu, šioje byloje priimtu sprendimu yra pažeisti jos teisėti lūkesčiai (kad teisės aktų normos bus taikomos dėl jos taip pat, kaip ir dėl kitų asmenų) ir asmens lygybės įstatymui principas. Teismai nepaaiškino, kodėl nustatytas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas dėl vienų asmenų gali būti taikomas, o dėl kasatorės – negali.

216. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

226.1 Taisyklių 113 punkto nuostatos, kad senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2535 įsigaliojimo ir kad įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję terminai, buvo įtvirtintos priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 647. Tuo tarpu VSDĮ pakeitimo įstatyme Nr. IX-2535 (priimtame 2004 m. lapkričio 4 d., įsigaliojusiame 2005 m. sausio 1 d.) nenurodyta, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas skaičiuojamas nuo 2005 m. sausio 1 d. (įstatymo įsigaliojimo dienos), jokių apribojimų dėl priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo įstatyme nenurodyta. Taigi Vyriausybė, priimdama 2005 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 647 ir jame diferencijuodama socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skolų ieškojimo (senaties termino skaičiavimo) sąlygas, nors tuo metu galiojusiame VSDĮ tokių sąlygų nebuvo nustatyta, viršijo Konstitucijoje nustatytus įgaliojimus.

236.2 Kasatorės nuomone, VSDĮ 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9,10, 12,13,16,17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. X-1396 11 straipsniu pakeisto 16 straipsnio 7, 8, 9 dalys prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui (Konstitucijos 29 straipsnis). Kasatorės įsitikinimu, įstatyme nustatytos nelygios sąlygos, nes toms nepriemokoms, kurioms iki 2005 m. sausio 1 d. buvo suėję atitinkamai vieneri, dveji, treji, ketveri, penkeri metai, priverstinio išieškojimo senaties termino jų senaties terminas prailginamas atitinkamai vieneriais, dvejais, trejais, ketveriais, penkeriais metais, t. y. bus jau nebe penkeri metai, bet atitinkamai šešeri, septyneri, aštuoneri, devyneri, dešimt metų, tuo tarpu tiems ūkio subjektams, kurių mokestinėms nepriemokoms priverstinio išieškojimo senaties terminas prasidėjo po 2005 m. sausio 1 d., šis terminas bus penkeri metai, kaip ir nurodyta įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje. Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies nuostata, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms, kasatoriaus teigimu, nepagrįstai pablogina ūkio subjektų padėtį, palyginus su ūkio subjektais, kurių mokestinėms nepriemokoms priverstinio išieškojimo senaties terminas prasidėjo nuo 2005 m. sausio 1 d.

246.3 VSDĮ 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. X-1396 11 straipsniu pakeisto 16 straipsnio 7, 8, 9 dalys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punktas prieštarauja pagrindiniam konstituciniam principui – teisingumo principui, taip pat iš teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo ir tikrumo reikalavimams. Kasatorės teigimu, nuostata, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms, prieštarauja tame pačiame straipsnyje išdėstytai nuostatai, jog priverstinio išieškojimo senaties terminas skaičiuojamas nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos. Teisinis reglamentavimas, kai iš esmės tapačiam teisiniam reiškiniui VSD įstatyme, Vyriausybės nutarime vartojamos kelios nuorodos, nesiderina su teisinio aiškumo principu.

256.4 Kasatorės vertinimu, VSDĮ nuostata, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, reiškia, jog valstybė užtikrino savo įsipareigojimą, kad mokestinės nepriemokos iš ūkio subjekto nebus priverstinai išieškomos daugiau kaip penkerius metus. Tuo tarpu VSDĮ pakeitimo įstatyme nuo 2008 m. sausio 1 d. nustačius, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms, yra ribojamas priverstinio išieškojimo senaties termino taikymas, tai nebuvo nustatyta 2004 m. lapkričio 4 d. priimta ir 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. IX-2535. Kasatorės nuomone, įtvirtinus VSDĮ nuostatą, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms, negali būti pripažįstama, jog įstatymo nuostata atitinka konstitucinius teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principus.

26Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad:

271. Aiškindamas MAĮ pakeitimo įstatymo nuostatas dėl 39 straipsnio pakeitimo, kasatorius nepagrįstai išplečia MAĮ nuostatų taikymą delspinigių už pavėluotai sumokėtas VSD įmokas skaičiavimui, nes pagal MAĮ 5 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 1999 m. lapkričio 3 d.), administruojant VSD įmokas, šis įstatymas netaikomas. Pagal VSDĮ 38 straipsnio 1 dalį tik nuo 2001 m. spalio 26 d. VSD įmokų delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad teisiniai santykiai dėl VSD įmokų ir delspinigių apskaičiavimo bei išieškojimo reglamentuojami specialiojo įstatymo – VSDĮ, bei pagrįstai netaikė kasatorės nurodytų MAĮ pakeitimo įstatymo nuostatų.

282. Iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo priimti finansų ministro įsakymai, kuriuose buvo nustatyti delspinigių dydžiai, nėra panaikinti arba pakeisti. Dėl to nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad, nustatant delspinigių dydį, turėtų būti vadovaujamasi žemesnės galios teisės akte – Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. vasario 15 d. rašte Nr. (29.3-31-3)-R-1968 – pateiktais išaiškinimais bei perskaičiuoti iki tol apskaičiuoti delspinigiai.

293. Kasacinio skundo teiginiai, kad iki VSDĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo priverstinai neišieškotoms VSD įmokoms išieškoti taikytinas senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo VSDĮ normos dėl šio termino įsigaliojimo, o nuo teisės priverstinai išieškoti šias įmokas atsiradimo dienos, prieštarauja lex retro non agit principui. Atsakovo teigimu, tiek senaties terminą, tiek jo eigos pradžią nustatančių VSDĮ normų galia nukreipta į ateitį.

304. Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nebuvo nustatyta naujų teisės normų, o tik, remiantis bendruoju teisės principu – lex retro non agit, – konkretizuotas VSD įmokų išieškojimo senaties termino taikymas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad taisyklių nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kasatorės nurodytiems lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principams.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl teisės normų, įtvirtinančių valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo senaties terminą, taikymo

34

35Pagal MAĮ 13 ir 14 straipsnius vienas iš pagal šį įstatymą administruojamų mokesčių yra valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jos administruojamos pagal MAĮ tiek, kiek tai nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Tai reiškia, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimui tiesiogiai taikomas VSD įstatymas, o Mokesčių administravimo įstatymas taikomas papildomai (subsidiariai). MAĮ tam tikrais aspektais detalizuojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, kurios, kaip MAĮ detalizuojantis poįstatyminis teisės aktas, taikomos tais atvejais, kai taikomas MAĮ. Valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo senaties termino taikymui reglamentuoti MAĮ taikomas subsidiariai, jeigu kitaip nenustatyta VSD įstatyme dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų. Atitinkamai taikomos MAĮ detalizuojančios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintos Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai dėl jame įvardytų tam tikrų Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų, taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintų Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių netinkamo taikymo pripažintini nepagrįstais.

36VSDĮ 16 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už ne laiku ir neteisingą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, taip pat priverstinio išieškojimo senaties terminas ir jo taikymas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios 2008 m. gegužės 12 d. priimto ginčijamo VSDFV sprendimo metu, 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. Pagal to paties straipsnio 8 dalį šis skolininkui palankus terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms. Pagal šią nuostatą skola, kuriai taikomas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, yra tokia, kurios pagrindu esantys juridiniai faktai atsirado po 2005 m. sausio 1 d. Jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių mokėjimo prievolės ar skolos atsirado iki 2005 m. sausio 1 d., VSDĮ nustatytas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas.

37VSDĮ 16 straipsnio 11 dalyje reglamentuojami valstybinio socialinio draudimo įmokų tikslinimo klausimai. Vienas iš jų yra laiko, už kurį gali būti atliekamas tikslinimas, trukmė. Draudėjo prašymu tikslinimas leidžiamas trumpesniu laikotarpiu, o apdrausto asmens prašymu – neribojant jo. Šios nuostatos gina apdrausto asmens interesus, nes dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų nesumokėjimo ar netikslaus mokėjimo gali nukentėti ilgalaikiai ir svarbūs asmens, turinčio teisę gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas, interesai. Šioje normoje nustatyti laikotarpiai nevertinami kaip valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-88/2010).

38Nagrinėjamu byloje atveju ginčijamos valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių mokėjimo prievolės atsirado iki 2005 m. sausio 1 d., todėl, remiantis VSDĮ 16 straipsnio 8 dalimi, šioms mokesčių skoloms priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas. Dėl to kasacinio skundo argumentai priverstinio išieškojimo senaties termino byloje ginčijamai mokestinei nepriemokai taikymo klausimu yra nepagrįsti.

39Dėl nagrinėjamo ginčo galimumo

40Bylos duomenimis, ieškovai V. M. (kasatorė) ir S. M. yra bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro savininkai. Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2004 m. gegužės 13 d., individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centrui buvo iškelta bankroto byla. Pagal Įmonių bankroto įstatymą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, jos valdymo organai netenka savo įgaliojimų, juos perima bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 3 dalis). Bankrutuojančios individualios įmonės savininkas gali dalyvauti bankroto byloje ir, naudodamasis atitinkamomis procesinėmis teisėmis, ginti savo interesus, tačiau jis neturi įgaliojimų atstovauti bankrutuojančiai įmonei santykiuose su kitais subjektais ar jos vardu kelti bylas teisme. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai negalėjo savarankiškai inicijuoti teisminio bankrutuojančios įmonės ginčo su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, jų reikalavimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo ir su šiuo susijusius kitus reikalavimus teismas turėjo atsisakyti priimti kaip paduotus neįgaliotų vesti bylą asmenų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-129/2010).

41Byloje taip pat yra duomenų, kad ieškovai dalyvauja individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje bendraatsakovių teisėmis. VSDFV Marijampolės skyriaus finansinis reikalavimas dėl mokesčio nepriemokų ir susijusių sumų išieškojimo yra patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, ieškovų šioje byloje reiškiamų reikalavimų esmė – kreditoriaus reikalavimo sumažinimas. Tai reiškia, kad teisme jau yra iškelta ir nagrinėjama tapati šiai civilinė byla. Tokia procesinė situacija pagal įstatymą yra neleidžiama. Gavęs ieškovų reikalavimus, kurių esmė – tikslinti kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iškelti pagal juos atskiros bylos, o jeigu tokie reikalavimai buvo priimti ir iškelta atskira byla, tai pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai turėjo ją užbaigti paliekant pareiškimą nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių kreditoriaus reikalavimas nebegalėtų būti tikslinamas bankroto byloje, pavyzdžiui, bankroto byloje priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-88/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-129/2010). Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartimi individuali įmonė V. ir S. Mačiulių prekybos centras pripažinta bankrutavusia ir pradėtos likvidavimo procedūros, kurios, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, nepasibaigusios iki šiol. Byloje nėra duomenų, kad dėl individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro pabaigos būtų priimtas teismo sprendimas.

42Remiantis išdėstytų argumentų visuma, byloje konstatuotini ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai, įtvirtinti CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Kadangi nagrinėjamas ginčas susijęs su viešuoju interesu užtikrinti tinkamą suinteresuotų asmenų interesų apsaugą bankroto procese, tai teisėjų kolegija pasinaudoja CPK 353 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise peržengti kasacinio skundo ribas ir panaikina šioje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, ieškinį palikdama nenagrinėtą.

43Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių, teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, taip pat kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra susiję su delspinigių dydžio nustatymu, taigi – yra klausimo, tapataus teismo nagrinėjamam bankroto byloje, dalis, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

44Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje patyrė 69,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasacinį skundą pateikusios ieškovės V. M. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą.

48Priteisti iš ieškovės V. M. (a. k. ( - )) 69,05 Lt (šešiasdešimt devyni litai 5 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamoje byloje teisės normų, reglamentuojančių valstybinio... 5. Ieškovai prašė panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo... 6. Ieškovai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi,... 7. Išnagrinėjęs ieškovų prašymą, VSDFV Marijampolės skyrius 2008 m. kovo... 8. Ieškovų teigimu, atsakovo VSDFV 2008 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. (9.8)... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas sutiko su atsakovo VSDFV ir trečiojo asmens VSDFV Marijampolės... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 13. Teisėjų kolegija, sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 16. 1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu... 17. 2. Remdamasi Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų... 18. 3. Kasatorės nuomone, nepagrįsti teismų argumentai, kad 2005 m. sausio 1 d.... 19. 4. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 180,... 20. 5. Teismai pažeidė CK 1.2 straipsnyje įtvirtintą teisėtų lūkesčių... 21. 6. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.... 22. 6.1 Taisyklių 113 punkto nuostatos, kad senaties terminas taikomas įvykiams,... 23. 6.2 Kasatorės nuomone, VSDĮ 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9,10, 12,13,16,17, 21, 29, 31,... 24. 6.3 VSDĮ 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37... 25. 6.4 Kasatorės vertinimu, VSDĮ nuostata, kad priverstinio išieškojimo... 26. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti,... 27. 1. Aiškindamas MAĮ pakeitimo įstatymo nuostatas dėl 39 straipsnio... 28. 2. Iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d.... 29. 3. Kasacinio skundo teiginiai, kad iki VSDĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo... 30. 4. Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintose... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl teisės normų, įtvirtinančių... 34. ... 35. Pagal MAĮ 13 ir 14 straipsnius vienas iš pagal šį įstatymą... 36. VSDĮ 16 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už ne laiku ir neteisingą... 37. VSDĮ 16 straipsnio 11 dalyje reglamentuojami valstybinio socialinio draudimo... 38. Nagrinėjamu byloje atveju ginčijamos valstybinio socialinio draudimo įmokų... 39. Dėl nagrinėjamo ginčo galimumo... 40. Bylos duomenimis, ieškovai V. M. (kasatorė) ir S. M. yra bankrutavusios... 41. Byloje taip pat yra duomenų, kad ieškovai dalyvauja individualios įmonės V.... 42. Remiantis išdėstytų argumentų visuma, byloje konstatuotini ieškinio... 43. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių, teisėtų... 44. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. pažymos apie... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 48. Priteisti iš ieškovės V. M. (a. k. ( -... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...