Byla 1A-228-462/2018
Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 110 MGL (4 142,6 Eur) bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

3dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,

4nuteistajam A. G.,

5gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-04 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 110 MGL (4 142,6 Eur) bauda.

7Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „( - )“ atstovės bankroto administratorės UAB „Talismanas LT“ pareikštas civilinis ieškinys 11 463,44 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies, iš nuteistojo A. G. priteista 3 710,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis dėl 7 752,54 Eur turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta.

8Teismas

Nustatė

91.

10A. G. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2014-11-17 iki 2015-02-20, būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), direktoriumi, o laikotarpiu nuo 2015-02-23 iki 2015-07-31 būdamas UAB „( - )“ komercijos vadovu, neperdavė bendrovės turto, piniginių lėšų, prisijungimo prie banko sąskaitų duomenų, dokumentų ir kodų generatorių

112015-02-23 bendrovės direktore tapusiai I. E., toliau faktiškai valdė jam patikėtą UAB „( - )“ turtą ir jį pasisavino: 2015-04-14 mokėjimo pavedimu Nr. 126 iš UAB „( - )“ banko sąskaitos ( - ), esančios AB DNB banke, pervedė 297,20 Eur į UAB „VARA“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB „Swedbank“, ir 2015-04-23 mokėjimo pavedimu Nr. 138 iš UAB „( - )“ banko sąskaitos ( - ), esančios AB DNB banke, pervedė 300 Eur į UAB „VARA“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB „Swedbank“. Atlikdamas šiuos bankinius pavedimus A. G. apmokėjo dalį pinigų sumos, nurodytos 2015-04-01 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VARA 15222, už uosinių grindų lentų įsigijimą savo reikmėms, kurių bendra vertė 1 597,20 Eur. Laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-04-02 UAB „Gordon logistics“ uosines grindų lentas iš Verslininkų g. 22, Vydmantų, Kretingos r., nugabeno į A. G. priklausantį namą, ( - ); 2015-04-01 pagal UAB „Gordon Logistics“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. GL 007385 iš UAB „( - )“ banko sąskaitos ( - ), esančios AB DNB banke, pervedė 193,60 Eur į UAB „Gordon Logistics“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB „Swedbank“, tokiu būdu apmokėdamas bendrovei „Gordon Logistics“ už suteiktas paslaugas, iš jų 133,10 Eur vertės paslaugą, suteiktą A. G., pervežant grindų lentas iš Verslininkų g. 22, Vydmantų, Kretingos r., į A. G. priklausantį namą, adresu ( - ); tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-04-23 mokėjimo pavedimu Nr. 142 iš UAB „( - )“ banko sąskaitos ( - ), esančios AB DNB banke, pervedė 314,60 Eur į UAB „Kasatonas“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB DNB banke, ir 2015-05-06 mokėjimo pavedimu Nr. 154 iš UAB „( - )“ banko sąskaitos ( - ), esančios AB DNB banke, pervedė 363 Eur į UAB „Kasatonas“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB DNB banke. Šiais mokėjimais A. G. apmokėjo 677,60 Eur sumą, nurodytą 2015-05-18 UAB „Kasatonas“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija TON Nr. 1331, už statybinių atliekų išvežimą iš A. G. priklausančio namo, esančio ( - ); tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal E. K. 2015-05-16 išrašytą sąskaitą faktūrą (be numerio) ir 2015-06-16 pinigų priėmimo kvitą, serija ABU Nr.1410102, sumokėjo E. K. UAB „( - )“ priklausančius 2 303 Eur už baldų gamybą. Pagamintus baldus E. K., A. G. nurodymu, 2015 m. birželio mėnesį nuvežė į namą, esantį ( - ) mieste, tikslus adresas nenustatytas, kuriuos A. G. panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu A. G. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. birželio 16 d. pasisavino bendros 3 710,90 Eur vertės jam patikėtą UAB „( - )“ turtą.

122.

13Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-04 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti. Apeliacinę bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant pašalinti bylos nagrinėjimo metu kilusius prieštaravimus, prašo atlikti įrodymų tyrimą apklausiant liudytojus I. N., I. E. bei UAB „Vara“ atstovą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

142.1.

15Baudžiamąją bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka bei veikė tendencingai, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnyje nustatytą teismo pareigą teisingai nubausti ir nieko nekalto nenuteisti bei BPK 6 straipsnyje nustatytą draudimą valstybės kaltinimui teikti privilegiją neįrodinėjant kaltinimo, o netiesiogiai įpareigoti nuteistąjį įrodyti savo nekaltumą. Teisėjos šališkumas buvo pastebimas jau jai priėmus 2017-06-27 nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje teisėja baudžiamajame procese pritaikė civilinio proceso teisės principą bei išdėstė savo subjektyvią ir išankstinę bei šališką poziciją baudžiamosios bylos net nepradėjus nagrinėti. Be to, BK 235 straipsnis numato, jog melagingais parodymais laikytini tokie liudytojo parodymai ar paaiškinimai, kai nutylimi ar iškreipiami bylos tyrimo metu nustatyti faktai, aplinkybės, svarbios tiesos nustatymui, tačiau pirmosios instancijos teismas neįžvelgė, jog V. R. pozicija nagrinėjamu atveju buvo grįsta melu ir nutylėjimu. Šį faktą patvirtina A. G. iniciatyva į bylą pateiktas 2015-02-05 buhalterės A. J. V. R. rašytas laiškas, kuriame primenama, jog automobilio nuomos sutarčiai buhalterija kol kas neturi anytos R. asmens kodo ir banko sąskaitos numerio. Taip pat buvo primenama, jog V. R. neatsiuntęs banko išrašo už 2015 metų sausį. Tai patvirtina V. R. aktyvų dalyvavimą valdant bendrovę ir organizuojant jos veiklą kaip juridinio asmens organo dalyviui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino A. G. į bylą pateikto 2017-03-30 vyr. tyrėjo A. K. nušalinimo pareiškimo, iš kurio matyti, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) vyr. tyrėjas A. K. buvo (yra) asmeninis bankrutavusios UAB „( - )“ 50 proc. akcijų savininko ir pareiškėjo V. R. draugas, kurio užsakymu ir pageidavimu FNTT ėmėsi jos kompetencijai nepriskirto svetimo turto tariamo pasisavinimo tyrimo. Be to, A. K. net neturi specialių žinių buhalterijos srityje, o valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras prieštaravo teismo ekonominės ekspertizės paskyrimui. Tačiau teismui ekspertizę paskyrus, o ekspertei jokių nuteistojo padarytų pažeidimų nenustačius, pirmosios instancijos teismas vis dėlto priėmė apkaltinamąjį nuosprendį;

162.2.

17Dėl netinkamo BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog A. G. turėjo teisę atlikinėti bankines operacijas su UAB „( - )“ sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis bei atlikinėjo pavedimus, netyrė nuteistojo psichinio santykio su daroma veika, būtent – ar pinigų bankinis pavedimas kitai paslaugas suteikusiai bendrovei buvo jo tiesioginės tyčios paversti juos savo turtu išraiška. Tik nustačius tokią aplinkybę galima teigti, jog tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu neturi kvalifikuojamosios reikšmės. Subjektyviajai BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pusei būdinga tiesioginė tyčia, o A. G. tyčia ne tik kad nenustatyta, bet ir pirmosios instancijos teismo motyvuose argumentų, atskleidžiančių jos turinį, nėra;

182.3.

19Dėl esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad A. G. pasisavino jam patikėtą 3 710,90 Eur vertės UAB „( - )“ turtą, yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytai nuosavybės neliečiamumo principo esmei, taip pat BK 3, 183 straipsnių nuostatoms, LAT praktikai, nes šiuo atveju turto pasisavinimo subjektu pripažinta ne UAB direktorės pareigas ėjusi I. E., kuriai bendrovės turtas buvo patikėtas darbo teisinių santykių pagrindu, o atsakomybėn traukiamas visai kitas asmuo. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2015-02-23 iki 2015-07-22 bendrovės direktorės pareigas ėjo I. E. (atlikusi ir kasininko funkcijas) bei kad jai buvo patikėtas bendrovės turtas, tačiau jos nepripažino turto pasisavinimo subjektu, taip nukrypo nuo LAT 2012-07-09 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2012, suformuluotos taisyklės, kad turto pasisavinimo subjektu gali būti tik asmuo, kuriam tas turtas buvo patikėtas ar buvo jo žinioje. Teismo išvada, jog tiek bendrovės bendraakcininkui V. R., taip pat bendrovės direktorei žinant apie tai, kad komercijos direktorius A. G. turi teisę atlikinėti banko operacijas su bendrovės sąskaitose esančiomis lėšomis ir tokią situaciją toleruojant, nepaneigia kaltinimo pareigos konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis pagrįsti, kad būtent toks disponavimas bendrovės lėšomis nebuvo inicijuotas būtent akcininko V. R. ar direktorės I. E. nurodymu arba tai nebuvo tiesioginės tyčios ar neatsargumo neteisėtai iššvaistyti bendrovės lėšas padarinys. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog I. E. nevykdė pareigos bendrovės vadovui organizuoti bendrovės veiklą tinkamai, todėl ši aplinkybė eliminuoja A. G. atsakomybę pagal jam inkriminuotą straipsnį, nes tokia teismo išvada permetama atsakomybės našta nuo bendrovės vadovo pečių pavaldiems darbuotojams. Vadovaujantis buhalterinę apskaitą bendrovėje reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, ne A. G., o bendrovės vyriausiasis buhalteris, nagrinėjamu atveju – teisme liudijusi UAB „( - )“ direktorė ir UAB „( - )“ buhalterė I. N. – privalėjo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Nei I. E. nutraukė savo kaip direktorės darbo sutartį, nei I. N. atsisakė tęsti buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, sužinojusios apie tai, jog akcininkų valia bendrovės direktorei uždrausta valdyti banko sąskaitą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neanalizavo I. E. nusikalstamo neveikimo, nors apkaltinamąjį nuosprendį priimdamas pripažino, kad kaltas yra ne tik traukiamas atsakomybėn asmuo, bet ir UAB „( - )“ direktorė I. E.. Ji atsakove taip pat buvo nurodyta ir civilinio ieškovo į bylą pateiktame patikslintame ieškinyje. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto įsigijimas pagrįstas netikru dokumentu, kadangi UAB „( - )“ nebuvo sutarties šalimi, o PVM sąskaita faktūra neatspindi tikrosios šalių valios: turtą įsigijo fizinis asmuo A. G., nors dokumente nurodytas juridinis asmuo UAB „( - )“. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog joks kaltinimas nei dėl netikro dokumento gamybos, nei dėl netikro dokumento panaudojimo, nei dėl tyčinio apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo A. G. nebuvo inkriminuotas. Be to, tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja ir byloje esančiam Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto 2018-01-23 ekspertizės aktui Nr. 11-2375 (17), kuriame patvirtinta, jog jokiais netikrais dokumentais UAB „( - )“ savo ūkinės veiklos su UAB „Vara“ negrindė. Be to, taip pat neatitinkančia byloje esančių duomenų bei minėto ekspertizės akto pripažintina ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. G. pasisavintų 2 303 Eur, nes minėta suma yra parodyta ir UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje, taip pat šios sumos panaudojimą patvirtina A. G. pateiktas elektroninis susirašinėjimas su UAB „Narbutas“ darbuotojais;

202.4.

21Dėl esminio BPK 113 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistojo A. G. procesines teises, t. y. teisę duoti paaiškinimus apie patikslintą civilinį ieškinį, pasirengti gynybai nuo patikslinto civilinio ieškinio, apklausti civilinio ieškovo įgaliotą atstovą, pareikšti nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Be to, teismas net neišklausė nei civilinio ieškovo paaiškinimų, taip pat atėmė iš nuteistojo teisę užduoti klausimus civiliniam ieškovui bei išreikalauti papildomus dokumentus, susijusius su ieškinio pareiškimu. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik teisės aktų nuostatas, bet taip pat nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, pvz., 2017-09-19 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-511/2017;

222.5.

23Dėl pareigos teismui tinkamai įgyvendinti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės už turto pasisavinimą ir turto iššvaistymą atribojimą, pažeidimo. Baudžiamosios atsakomybės taikymui būtinų sąlygų nebuvimas nagrinėjamoje situacijoje neatima galimybės suinteresuotiems asmenims, taip pat ir UAB „Talismanas LT“, savo teises ir interesus ginti civilinio proceso tvarka. Teismo išvados, jog tam tikroje veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, nereiškia, jog nebuvo padaryti civilinės teisės pažeidimai. Dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo ne kartą yra pasisakęs kasacinis teismas. Civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008 priimtose nutartyse pažymėta, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas. Kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013, pažymėta, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Be to, baudžiamosios atsakomybės šalinimo pagrindas yra tai, kad padarytai veikai nebūdingas vienas iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumas. Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. A. G. reikštas baudžiamasis kaltinimas buvo apibrėžtas 2017-05-10 kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 1-545-795/2017, nuteistasis kreipėsi į teismą nurodydamas, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, taip pat prašė bylą perduoti prokurorui esminiams kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti. Tačiau trūkumai nebuvo ištaisyti. Prokuroro 2018-03-20 prašymu dėl kaltinamojo akto pakeitimo A. G. ir jo gynėjas baigiant nagrinėti bylą buvo dar labiau teisiškai supainioti, nes valstybės kaltintojo nurodoma inkriminuojama žala persidengė už kitus veiksmus, tapo absoliučiai nesuprantama, kas ir kokia apimtimi konkrečiai prašoma pakeisti. O tai tik dar labiau pasunkino A. G. teisę į gynybą. Be to, A. G. ir patikslintu kaltinamuoju aktu įkaltinti konkretūs faktiniai veiksmai juridiškai (baudžiamosios teisės požiūriu) niekaip neįvertinami. Nurodant tokius tariamai tyčinius veiksmus, kaltinamajame akte nenurodomas nė vienas įstatymas ar kitas teisės aktas, kurį aprašytais veiksmais nuteistasis pažeidė ar sieks pažeisti. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl inkriminuojant šias nusikalstamas veikas, būtinasis požymis yra turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Kasacinis teismas savo praktikoje (2012-05-08 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012) yra pažymėjęs, kad elgesys pagal BK 183 straipsnį nusikalstamu laikomas tik tada, jei dėl to elgesio turto savininkas patyrė realios, o ne įsivaizduojamos žalos, kurios dydis privalo būti įrodytas konkrečiais objektyviais duomenimis, paremtais specialių buhalterijos žinių pagrindu.

243.

25Atsiliepimu į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovė bankroto administratorė UAB „Talismanas LT“ prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-04 nuosprendžio dalį, kuria bankroto administratorės UAB „Talismanas LT“ civilinis ieškinys iš dalies patenkintas ir priteista 3 710,90 Eur žala.

264.

27Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas E. Dereškevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras A. Navickas – apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.

285.

29Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausus liudytojas I. E. ir I. N. jos patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, t. y. kad I. E. nedisponavo nei UAB „( - )“ piniginėmis lėšomis įmonės sąskaitoje, nei įmonės grynaisiais pinigais, banko suteiktus prisijungimo prie banko sąskaitos instrumentus valdė A. G., pirmiausia būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, vėliau – komercijos direktoriumi. Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas E. Dereškevičius, palaikydamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu akcentavo, jog už bendrovės veiklą atsakinga buvo I. E., kuri paskirta UAB „( - )“ buvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą, be to, paskirta direktore neatliko inventorizacijos, o neatlikus inventorizacijos nėra galimybės įvertinti A. G. veiksmų. Be to, atkreipia dėmesį, jog nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo civilinės ieškovės UAB „Talismanas LT“ atstovas bei kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas civilinės ieškovės atstovui negalėjo užduoti klausimų. E. Dereškevičius taip pat pažymi, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas bei neiškvietęs į vykusius teismo posėdžius civilinės ieškovės atstovo buvo šališkas, taip pat buvo pažeistos nuteistojo procesinės teisės. Nuteistasis A. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog jis buvo apkaltintas neteisėtai, nes visos operacijos, kurios buvo vykdomos UAB „( - )“, buvo teisėtos, visi apmokėjimai buvo teisėti. Prokuroro kaltinimai, jog A. G. sau pirko daiktus, nepagrįsti, nes A. G. pateikė dokumentus, jog jo asmeniniai daiktai buvo pirkti už A. G. pinigus.

306.

31Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

327.

33Dėl teismo šališkumo.

348.

35Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog baudžiamąją bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka ir veikė tendencingai. Teisėjos šališkumas buvo pastebimas jau jai priėmus 2017-06-27 nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje teisėja baudžiamojoje byloje pritaikė civilinio proceso teisės principą bei išdėstė savo subjektyvią ir išankstinę bei šališką poziciją baudžiamosios bylos net nepradėjusi nagrinėti.

369.

37Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis suteikia kaltinamajam teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šiai teisei užtikrinti BPK 58 straipsnyje yra išvardyti pagrindai, kuriems esant teisėjai ir kiti BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso subjektai negali dalyvauti baudžiamajame procese. Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio asmens nešališkumu. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010).

3810.

39Pažymėtina, kad bylos duomenys nepatvirtina baudžiamąją bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos neobjektyvumo, šališkumo, galimo suinteresuotumo bylos baigtimi ir pan. Aplinkybė, kad buvo priimtas ne toks nuosprendis, kokio tikėjosi nuteistasis, nesudaro pagrindo pripažinti baudžiamąją bylą nagrinėjusią pirmosios instancijos teismo teisėją neobjektyvia ar šališka.

4011.

41Nuteistasis nurodo, jog baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumas bei veiksmų tendencingumas buvo pastebimas jau priėmus 2017-06-27 nutartį.

4212.

43Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2017-06-27 buvo priimta nutartis, kuria:

4412.1.

45priimtas civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovės bankroto administratorės UAB „Talismanas LT“ baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. G. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl 11 463,44 Eur turtinės žalos atlyginimo. Patikslinto civilinio ieškinio kopija išsiųsta kaltinamajam A. G. ir jo gynėjui advokatui E. Dereškevičiui;

4612.2.

47atmestas civilinės ieškovės prašymas įtraukti į bylą civiline atsakove I. E..

4813.

49BPK 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Atsižvelgiant į tai, jog BPK nuostatos numato galimybę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, išanalizavus apelianto nurodytą 2017-06-27 nutartį, nenustatytas baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos šališkumas ir (ar) veiksmų tendencingumas, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje priimtas vadovaujantis BPK nuostatomis, o ne, kaip nurodo apeliantas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis ar remiantis civilinio proceso teisės principais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyta nutartimi taip pat pagrįstai atmestas civilinės ieškovės prašymas įtraukti į bylą civiline atsakove I. E., nes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jokie kaltinimai nurodytam asmeniui pareikšti nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo I. E. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įtraukti civiline atsakove, nes galima I. E. atsakomybė gali būti sprendžiama vadovaujantis civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Be to, papildomai pažymėtina, jog A. G. manant, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja jau 2017-06-27 nutarties priėmimo metu galbūt buvo neobjektyvi bei šališka, nuteistasis galėjo naudotis BPK numatytu nušalinimo institutu, tačiau nušalinimo teisėjai nereiškė. Įvertinusi išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog nei priimant

502017-06-27 nutartį, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nenustatytas baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumas ir (ar) tendencingumas, nepasitvirtino apelianto nurodyta aplinkybė, jog minėta nutartis priimta vadovaujantis civilinio proceso teisės principais, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo atmetamas kaip nepagrįstas.

5114.

52Dėl V. R. melagingų parodymų davimo ir jo dalyvavimo UAB „( - )“ valdyme.

5315.

54Apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja V. R. baudžiamojoje byloje duotus melagingus parodymus bei nurodo, jog rašytiniai baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad akcininkas V. R. aktyviai dalyvavo UAB „( - )“ valdyme.

5516.

56Pirmiausia pažymėtina tai, jog V. R. (ne)dalyvavimas UAB „( - )“ valdyme nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog V. R. neneigė buvęs UAB „( - )“ akcininku bei kartu su nuteistuoju A. G. dalyvavęs sudarant tam tikrus UAB „( - )“ susitarimus su trečiaisiais asmenimis, pvz., V. R. parodė, kad būdamas akcininku UAB „( - )“ kartu su A. G. ne kartą yra buvęs objekte, adresu ( - ). Šiame objekte buvo atliekamas kapitalinis remontas. Buvo pasamdyti žmonės, kurie griovė bei permūrijo sienas, keitė santechniką, elektros instaliaciją, atliko apdailos darbus, keitė grindis, atliko kitus darbus. Tuo metu, kai atvažiuodavo su A. G. į minėtą objektą, girdėdavo, kad jis bendraudavo su darbuotojais, matė, kaip ne vieną kartą yra atsiskaitęs su jais už atliktus darbus. Įsteigus UAB „( - )“ (V. R.) su A. G. nutarė, kad UAB „( - )“ reikalingas interneto portalas. Per pažįstamus sužinojo, kad portalą UAB „( - )“ galėtų sukurti D. Š.. 2014 m. pabaigoje kartu su A. G. susitiko ir papasakojo D. Š., kad nori sukurti UAB „( - )“ interneto portalą. 2015 m. jis (V. R.) asmeniškai kreipėsi į pažįstamą M. G. dėl sutarčių rengimo. Su juo konsultavosi dėl sutarčių rengimo, sudarant nekilnojamojo turto sutartis, kadangi ketino UAB „( - )“ vardu nuomoti, pirkti, parduoti nekilnojamąjį turtą (b. t. 3, b. l. 49–51). Iš išdėstytų argumentų akivaizdu, jog V. R. neneigia kaip akcininkas dalyvavęs UAB „( - )“ veikloje, taip pat neneigia kartu su nuteistuoju A. G. dalyvavęs sudarant tam tikrus susitarimus. Tačiau V. R. dalyvavimas UAB „( - )“ veikloje nėra susijęs su piniginių operacijų atlikimu, t. y. V. R. nedisponavo UAB „( - )“ nei grynaisiais pinigais, nei banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Pats akcininko dalyvavimas akcinės bendrovės veikloje iš esmės nėra draudžiamas įstatymų, jeigu jis nėra priešingas bendrovės interesams. Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. R. nėra / nebuvo pareikšti jokie kaltinimai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo plačiau analizuoti V. R. kaip akcininko dalyvavimą UAB „( - )“ veikloje. Be to, pažymėtina ir tai, jog nors apeliaciniame skunde A. G. mini neva į bylą pateiktą 2015-05-05 buhalterės A. J. V. R. rašytą laišką, kuriame primenama, jog automobilio nuomos sutarčiai buhalterija kol kas neturi anytos R. asmens kodo ir banko sąskaitos numerio bei kad V. R. nėra atsiuntęs banko išrašo už 2015 metų sausį, tačiau minėtas laiškas baudžiamojoje byloje nėra pateiktas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio laiško taip pat nepasisako.

5717.

58Dėl tyrėjo A. K. šališkumo.

5918.

60Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino A. G. į bylą pateikto 2017-03-30 vyr. tyrėjo A. K. nušalinimo pareiškimo, iš kurio matyti, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) vyr. tyrėjas A. K. buvo (yra) asmeninis bankrutavusios UAB „( - )“ 50 proc. akcijų savininko ir pareiškėjo V. R. draugas, kurio užsakymu ir pageidavimu FNTT ėmėsi jos kompetencijai nepriskirto svetimo turto tariamo pasisavinimo tyrimo. Be to, A. K. net neturi specialių žinių buhalterijos srityje.

6119.

62Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas, nurodydamas, jog FNTT tyrėjas A. K. yra V. R. draugas, nepateikia jokių objektyvių duomenų šiai versijai patvirtinti, todėl šie apelianto teiginiai vertintini kaip subjektyvi bei jokiais duomenimis nepagrįsta jo asmeninė nuomonė apie ikiteisminį tyrimą atlikusį tyrėją. Be to, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šie apelianto teiginiai, kad tyrėjas A. K. galbūt yra neobjektyvus, jau buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu bei dėl tyrėjo nušalinimo buvo priimtas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-04-11 nutarimas atmesti prašymą (b. t. 3, b. l. 132–133), kuriuo nutarta, jog nėra pagrindo nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūną. Nutarime pažymėta, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį ir BPK 164 straipsnį prokurorui priskirtos ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo funkcijos. Prokuroro pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą reiškia, kad prokuroras turi nuspręsti, kas turi atlikti ikiteisminį tyrimą. O nagrinėjamu atveju prokuroras pavesdamas atlikti ikiteisminį tyrimą FNTT pareigūnams mano, kad bus tinkamai įvykdyti BPK 1-ame straipsnyje numatyti tikslai. Nutarime taip pat atkreiptas tiek apelianto, tiek jo gynėjo dėmesys į tai, jog aplinkybės, sudarančios pagrindą nušalinti bet kurį BPK 57 straipsnio 2 dalyje numatytą subjektą, turi būti objektyviai pagrįstos. Vien proceso dalyvio subjektyvus manymas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra susijęs draugystės santykiais su BUAB „( - )“ vienu iš akcininkų ir dėl to nesugebės objektyviai atlikti tyrimo veiksmų, savaime nesudaro pagrindo nušalinti ikiteisminio tyrimo tyrėją baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Tiek ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas A. K. būtų susijęs su V. R. ar netinkamai atlikęs savo profesinę pareigą. Be to, sutiktina su prokuroro pozicija, jog nei apeliantas, nei jo gynėjas jokių pretenzijų ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė iki to momento, kol prokuroras nusprendė ikiteisminį tyrimą baigti ir nurodė tyrėjui supažindinti proceso dalyvius su bylos medžiaga. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog atmetus nuteistojo gyvėjo advokato E. Dereškevičiaus prašymą nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūną A. K., nei nuteistasis A. G., nei jo gynėjas nesinaudojo įstatymo numatyta nutarimo apskundimo teise, todėl darytina išvada, jog su nutarimu sutiko. Kaip minėta, apeliaciniame skunde dėstydamas tuos pačius argumentus dėl galimo A. K. šališkumo ar suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi apeliantas nepateikia jokių objektyvių duomenų, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

6320.

64Dėl ekspertizės nepaskyrimo ikiteisminio tyrimo metu.

6521.

66Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo atlikimo metu nebuvo atlikta ekonominė ekspertizė, prokuroras taip pat prieštaravo tokios ekspertizės atlikimui baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau teismui ekspertizę paskyrus, o ekspertei jokių nuteistojo padarytų pažeidimų nenustačius, pirmosios instancijos teismas vis dėlto priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

6722.

68Ekspertizės skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja BPK 208 ir 209 straipsniai. BPK 208 straipsnis numato, jog ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. BPK 209 straipsnio 1 dalis numato, jog prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Tiek BPK 208 straipsnis, tiek 209 straipsnio 1 dalis numato, jog ekspertizė gali arba turi būti skiriama ne visais atvejais, o tik tais atvejais, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Ne visais atvejais nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti yra būtina atlikti specialų tyrimą, t. y. skirti ekspertizę. Todėl ekspertizės nepaskyrimas ikiteisminio tyrimo metu pats savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimas, kaip nurodo apeliantas. Be to, nagrinėjamu atveju tam, kad būtų galima nustatyti, ar UAB „( - )“ priklausantis turtas buvo panaudotas minėtos įmonės tikslais ir (ar) naudai, nebuvo būtinos specialiosios buhalterinės žinios ar eksperto išvada. Be to, vien apelianto nuomonė, jog ekspertizė nagrinėjamu atveju yra būtina, taip pat nesaisto nei ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno, nei prokuroro.

6923.

70Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-01-18 įsakymu Nr. I-14 patvirtintų Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo (toliau – Rekomendacijos) 17 punkte įtvirtinti atvejai, kada esant BPK 208 straipsnyje numatytiems pagrindams rekomenduojama inicijuoti teismo ekspertizės skyrimą. Inicijuoti teismo ekspertizės skyrimą rekomenduojama, kai yra pagrįstų ir motyvuotų proceso dalyvių prašymų skirti ekspertizę, kai yra proceso dalyvių prieštaringų prašymų dėl klausimų užduotyje ir kai yra esminių prieštaravimų tarp atliktų tyrimų išvadų (ekspertizių). Nagrinėjamu atveju, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas A. G. bei jo gynėjo prašymas ekspertizę skirti, tačiau prašymas nebuvo grindžiamas jokiomis objektyviomis priežastimis, tiesiog išreiškiama nuomonė, kad ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas neturi specialiųjų buhalterijos žinių. Rekomendacijų 66 punktas nustato, jog prieš pavedant atlikti ekonominį tyrimą (ekspertizę), pareigūnas, sprendžiantis klausimą dėl tyrimo (ekspertizės) skyrimo, privalo įvertinti, ar bylos aplinkybėms nustatyti toks tyrimas (ekspertizė) yra būtinas, ar reikiamos informacijos negalima gauti kitais būdais ir metodais. Nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas, įvertinęs, kad bylos aplinkybėms nustatyti ekonominė ekspertizė nėra būtina, kad reikiamą informaciją galima gauti kitais būdais ir metodais, atliko dokumentų apžiūrą ir iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog dalis UAB „( - )“ turto buvo panaudota ne įmonės tikslams.

7124.

72Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ekspertizę paskyrus, o ekspertei jokių nuteistojo padarytų pažeidimų nenustačius, pirmosios instancijos teismas vis dėlto priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmiausia pažymėtina, jog ekspertizę atliekančiam ekspertui nebuvo formuluojama užduotis nustatyti A. G. padarytus pažeidimus. Baudžiamąją bylą kaip pirmojoje instancijoje nagrinėjusio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-11-23 nutartimi pavesta atsakyti į dalį A. G. gynėjo advokato E. Dereškevičiaus suformuluotų klausimų, susijusių su UAB „( - )“ turto įsigijimu, apmokėjimu bei panaudojimu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-01-23 Ekspertizės akte Nr. 11-2375(17) (b. t. 5, b. l. 38–45) ekspertė T. Z. atsakė į konkrečius suformuluotus klausimus. Ekspertas negali spręsti, ar teisiamas asmuo yra padaręs kokius nors pažeidimus, ar ne. Klausimas, ar A. G. padarė baudžiamajame įstatyme numatytus pažeidimus, yra fakto ir teisės taikymo klausimai ir ekspertas nėra kompetentingas atsakyti į šį klausimą, nes atsakymas į klausimą reikštų teisingumo vykdymą, o teisingumo Lietuvos Respublikoje vykdymo funkcija vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi pavesta tik teismams.

7325.

74Dėl A. G. tyčios padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

7526.

76Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. G. tyčia padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

7727.

78Pagal galiojančio BK 183 straipsnio turinį turto pasisavinimu laikytini atvejai, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui.

7928.

80Pagal Lietuvos teismų praktiką patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Kaltininkas turi turėti realią galimybę valdyti svetimą turtą, juo naudotis ar disponuoti, suvokti savo veiksmų pavojingumą ir norėti atitinkamai elgtis. Šiuo atveju labai svarbi sąlyga, kad kaltininkas turi aiškiai suvokti savo galimybę elgtis su svetimu turtu kaip su savu.

8129.

82Iš pačios straipsnio formuluotės bei turto pasisavinimo sampratos teigtina, kad baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

8330.

84Sprendžiant klausimą, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas.

8531.

86Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme (2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

8732.

88Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. G. laikotarpiu nuo 2015-04-14 iki 2015-06-16, atlikdamas pavedimus sumokėti iš UAB „( - )“ sąskaitos banke ir bendrovės kasos už UAB „Vara“, UAB „Kasatonas“, UAB „Gordon logistics“ ir E. K. parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, skirtas jo asmeniniams poreikiams tenkinti, dėl to UAB „( - )“ buvo padaryta žala, t. y. UAB „( - )“ turtas sumažėjo A. G. pasisavinto 3 710,90 Eur vertės UAB „( - )“ turto apimtimi. A. G. neneigia, jog jis disponavo UAB „( - )“ sąskaita, sąskaitos prisijungimo duomenimis, sąskaitoje esančiais pinigais, tačiau 2017-11-08 teisiamojo posėdžio metu parodė, jog vasario 28 d. buvo priimta I. E., jai buvo pasiūlyta tapti įmonės vadove, I. E. buvo perduoti visi dokumentai, spaudas, banko sąskaitos, kasos knyga, visos sutartys, I. E. valdė visus įmonės dokumentus ir sąskaitas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia A. G. nurodoma aplinkybe, aplinkybę, kad I. E. valdė UAB „( - )“ sąskaitą banke bei kasą (grynuosius pinigus) nuo darbo UAB „( - )“ pradžios, paneigia baudžiamojoje byloje paties A. G. bei kitų asmenų duoti parodymai.

8933.

90Baudžiamojoje byloje esančiame FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2016-05-25 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 3, b. l. 102–105) užfiksuoti šie A. G. parodymai: nuo pat bendrovės įsteigimo iki 2015 m. liepos mėn., kol buvo užblokuota sąskaita, jis (A. G.) valdė UAB „( - )“ banko sąskaitas. Jis atlikdavo visus bankinius pavedimus bei paimdavo grynuosius pinigus iš bendrovės sąskaitos. UAB „( - )“ kasą valdydavo jis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2017-08-22 teisiamajame posėdyje liudytoja I. E. patvirtino (b. t. 4, b. l. 127–136) A. G. parodymus dėl UAB „( - )“ sąskaitos banke bei kasos valdymo parodydama, jog ji netikrino sąskaitų banke, neturėjo kodų generatoriaus, jį turėjo A. G.. Priėjimą prie sąskaitos I. E. gavo tik prieš išeidama iš darbo. Tai buvo liepos pradžia. Važiavo į banką ir jai buvo perduoti įgaliojimai. I. E. nedarė ir neatlikinėjo finansinių operacijų įmonėje. Pagal įstatymą buvo už tai atsakinga, bet to nedarė. Pinigų iš bendrovės kasos ji neimdavo. 2017-08-22 teisiamajame posėdyje liudytojas V. R. parodė (b. t. 4, b. l. 127–136), jog finansines operacijas atlikinėjo A. G.. Direktorė (I. E.) to negalėjo padaryti. Pavedimus atlikdavo A. G., jis turėjo banko kortelę ir generatorių. Direktorė neturėjo, ji gavo kortelę tik tada, kai įmonė jau byrėjo. 2017-09-20 teisiamajame posėdyje liudytoja I. N. parodė (b. t. 4, b. l. 148–155), kad UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkė nuo įmonės įkūrimo. Rugpjūčio mėnesį parašė raštą, kad nutraukia sutartį, nes I. N. nepatiko kai kurie niuansai, informavo direktorę – buvo sunku gauti dokumentus, matydavo, kad sumokėti pinigai, bet nėra sąskaitų. Buvo nusiuntusi direktorei raštą, nes įtarė piktnaudžiavimą – neaišku, kur panaudojami pinigai. Įmonės direktorė tuo metu buvo I. E., iki jos buvo direktorius A. G.. Paskui jis liko komercijos vadovas, toliau valdė banko kortelę, daug veiksmų atlikinėjo jis – A. G. atsiųsdavo ir banko išrašus. Kad trūksta dokumentų, matė iš to, kad yra pavedimai, bet nėra sąskaitų. Dokumentuose matydavosi, kad mokama ir grynaisiais pinigais. Direktorė atėjusi į darbą turėjo perimti sąskaitos valdymą, bet I. N. buvo pasakyta, kad akcininkai uždraudė direktorei valdyti banko sąskaitą. Tik susipykus direktorė gavo teisę iš banko, ji atvyko pas I. N., darė kai kuriuos pavedimus. Iki to laiko tai darė A. G.. Išrašus I. N. gaudavo iš A. G.. I. N. rašė raštą norėdama informuoti bendrovės direktorę, nes žinojo, kad ji nedisponuoja sąskaita. A. G. neteikdavo duomenų apie tai, kad atsiskaitė už įmonę savais pinigais. Įmonė nelabai jam buvo skolinga. Pagal avansines apyskaitas labiau A. G. buvo skolingas įmonei.

9134.

92Iš A. G. duotų parodymų taip pat nustatyta, kad A. G. neneigia, jog iš UAB „( - )“ pinigų būdavo atsiskaitoma už jam kaip fiziniam asmeniui suteikiamas paslaugas bei prekes, tačiau nurodė, jog tokiu būdu UAB „( - )“ jam atsiskaitė.

9335.

94A. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog byloje esančiu važtaražčiu buvo gabenamos A. G. asmeninės grindys į ( - ). Įmonė UAB „( - )“ užsakė UAB „Gordon Logistics“ parvežti iš Šiaulių grindis į Klaipėdą ir kartu užsukti į Kretingą paimti kitų grindų ir nuvežti iki ( - ). Buvo išrašyti du važtaraščiai, abiejuose nurodyta UAB „( - )“ todėl, kad su V. R. buvo susitarę, kad pakeliui grįžtant paims ir A. G. asmeninį krovinį. Buvo sumokėta iš įmonės sąskaitos apie 196. Iš dalies tai neteisinga (2017-11-08 teisiamojo posėdžio protokolas). Ši aplinkybė patvirtina, jog A. G. suprato, jog neteisinga, kad įmonės lėšomis yra apmokamos jo asmeninės sąskaitos, tačiau vis vien taip elgėsi, tai parodo asmens tyčią darant BK 183 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Kad UAB „Gordon logistics“ iš Kretingos į ( - ) pervežė A. G. asmeninį krovinį, taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esantis susirašinėjimas el. paštu: iš byloje esančių el. laiškų (b. t. 1, b. l. 188–189, b. t. 2, b. l. 149) matyti, kad A. G. su UAB „Gordon logistics“ derino lentų pervežimo į ( - ) paslaugą. Apibendrinant išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog UAB „( - )“ sąskaita apmokėdamas savo asmeniniams poreikiams tenkinti suteiktas UAB „Gordon logistics“ paslaugas A. G. UAB „( - )“ padarė 133,10 Eur žalą.

9536.

96A. G. taip pat pripažįsta, kad UAB „Kasatonas“ vežė šiukšles iš jo namo, tačiau atsiskaityta buvo UAB „( - )“ lėšomis (2017-11-08 teisiamojo posėdžio metu A. G. duoti parodymai). Nors A. G. nurodo, jog UAB „( - )“ jam buvo skolinga, nes jis pervežinėdavo įmonės kliento baldus, todėl su V. R. sutarė, kad paimdami A. G. krovinį kompensuos jo patirtas išlaidas, tačiau tokiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų, todėl toks A. G. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, be to, kaip jau minėta, 2017-09-20 teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta I. N. parodė, jog A. G. neteikdavo duomenų apie tai, kad atsiskaitė už įmonę savais pinigais, įmonė nelabai jam buvo skolinga, pagal avansines apyskaitas labiau A. G. buvo skolingas įmonei. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2015-04-23 mokėjimo pavedimu Nr. 142 (t. 2, b. l. 141) nustatyta, kad iš UAB „( - )“ banko sąskaitos ( - ), esančios AB DNB banke, pervesta 314,60 Eur į UAB „Kasatonas“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB DNB, iš 2015-05-06 mokėjimo pavedimo Nr. 154 (t. 2, b. l. 140) nustatyta, kad iš UAB „( - )“ banko sąskaitos ( - ), esančios AB DNB banke, pervesta 363 Eur į UAB „Kasatonas“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB DNB. Šiais mokėjimais A. G. apmokėjo 677,60 Eur sumą, nurodytą 2015-05-18 UAB „Kasatonas“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija TON Nr. 1331 (t. 2, b. l. 139), už statybinių atliekų išvežimą iš jam priklausančio namo, esančio ( - ). Atsižvelgiant į tai, jog A. G. neneigia, kad jis naudodamas UAB „( - )“ sąskaitoje esančias lėšas apmokėjo jam asmeniškai suteiktą šiukšlių išvežimo paslaugą, į tai, jog atmestas A. G. argumentas, kad UAB „( - )“ jam neva buvo skolinga, įvertinant tai, jog A. G. suprato, kad nėra teisinga, kad įmonės lėšomis mokamos jam kaip fiziniam asmeniui suteiktos paslaugos, t. y. taip elgėsi tyčia, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. G. UAB „( - )“ padarė 677,60 Eur žalą.

9737.

98A. G. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria konstatuota, jog A. G. pasisavino 2 303 Eur, nurodo, kad minėta suma yra parodyta UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje, taip pat šios sumos panaudojimą patvirtina A. G. pateiktas susirašinėjimas su UAB „Narbutas“ darbuotojais.

9938.

100Iš baudžiamojoje byloje esančios 2015-05-21 sąskaitos faktūros (b. t. 2, b. l. 136) nustatyta, jog užsakovė UAB „( - )“ iš vykdytojo E. K. užsakė baldus, kurių vertė – 2 303,00 Eur, sąskaitą išrašė E. K., sąskaitą gavo UAB ( - )“. Už baldus 2 303 Eur E. K. sumokėjo A. G., 2015-06-16 pinigų priėmimo kvitas NR. ABU 1410102 (b. t. 2, b. l. 137). Nors nuteistasis A. G. teigia, jog minėti baldai buvo parduoti UAB „Narbutas“ ir tai patvirtina nuteistojo ir UAB „Narbutas“ darbuotojų susirašinėjimas el. paštu, tačiau teisėjų kolegija atmeta šį A. G. argumentą kaip neįrodytą. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. K. duoti parodymai paneigia nuteistojo versiją, jog baldai buvo įsigyti UAB „( - )“. Iš FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2015-08-11 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 3, b. l. 41–43) nustatyta, jog E. K. parodė, kad 2014 m. gruodžio mėn. A. G. kreipėsi į jį dėl virtuvinio komplekto pagaminimo iš medžio masyvo. 2014 m. A. G. atvažiavo pas E. K. į namus, pateikė virtuvinio komplekto brėžinį ir užsiminė, kad jį reikės pagaminti ir surinkti ( - ). E. K. A. G. pateikė medžiagų pavyzdžius, pagal kuriuos galėjo gaminti. Šį komplektą E. K. gamino nuo 2014 m. gruodžio iki 2015 m. birželio. Pagaminęs šį virtuvinį komplektą E. K. pranešė A. G., jis E. K. nurodė, kad šį komplektą E. K. pristatytų į ( - ) esantį namą. Adreso nesakė. 2015 m. birželio mėn. E. K. nuvežė į ( - ). Prie įvažiavimo į miestą E. K. pasitiko A. G. ir palydėjo iki seno renovuojamo namo. Baldus E. K. kartu su A. G. sunešė į namo vidų ir paliko. Baldų E. K. nerinko, nes namo vidus buvo remontuojamas. Už šio komplekto pagaminimą E. K. A. G. išrašė 2015-05-21 sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta suma 2 303 Eur. Šią pinigų sumą E. K. A. G. sumokėjo, tai patvirtina 2015-06-16 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1410102. Užsakymas buvo atliktas UAB „( - )“ vardu.

10139.

102Nors 2015-05-21 sąskaitoje faktūroje baldų užsakove nurodyta UAB „( - )“ ir E. K. patvirtino, jog minėtoje sąskaitoje nurodyti baldai buvo užsakyti UAB „( - )“ vardu, tačiau pristatyti į ( - ), o pats A. G. nurodė, jog UAB „( - )“ jokios veiklos adresu ( - ), nevykdė (FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2016-05-25 Liudytojo apklausos protokolas (b. t. 3, b. l. 102–105)). Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog baldai buvo pagaminti asmeniškai A. G. ir nuvežti į jam priklausantį namą, esantį ( - ), o ne panaudoti su UAB „( - )“ veikla susijusioms reikmėms.

10340.

104UAB „( - )“ banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-06-16 iš įmonės sąskaitos pasinaudojant kortele įvairiuose bankomatuose Klaipėdoje ir ( - ) nurašyti (išgryninti) 2 320 Eur. Šis pinigų išgryninimas parodytas UAB „( - )“ atskaitingų asmenų žiniaraštyje sąskaitai, t. y. užregistruotas atskaitingo asmens A. G. kreditas įmonei 2 303 Eur, dokumentinis pagrindas – kvitas (b. t. 2, b. l. 138). Atsižvelgiant į tai, jog nustatyta, kad baldus įsigijo asmeniškai A. G., o ne UAB „( - )“, į tai, jog už baldus sumokėta UAB „( - )“ priklausančiomis lėšomis, konstatuotina, jog A. G. UAB „( - )“ padarė 2 303 Eur žalą.

10541.

106Iš baudžiamojoje byloje esančios 2015-04-01 PVM sąskaitos faktūros Nr. VARA15222 (b. t. 1, b. l. 180) nustatyta, jog tiekėja UAB „Vara“ mokėtojui UAB „( - )“ pardavė 66 m2 uosinių grindų lentų. 2015-04-14 mokėjimo pavedimu Nr. 126 (b. t. 1, b. l. 184) iš UAB „( - )“ banko sąskaitos ( - ), esančios AB DNB banke, pervedė 297,20 Eur į UAB „Vara“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB „Swedbank“, ir 2015-04-23 mokėjimo pavedimu Nr. 138 (b. t. 1, b. l. 183) iš UAB „( - )“ banko sąskaitos ( - ), esančios AB DNB banke, pervedė 300 Eur į UAB „Vara“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB „Swedbank“.

10742.

108A. G. nurodo, jog iš UAB „Vara“ pirktos lentos buvo skirtos reikmėms, susijusioms su UAB „( - )“ vykdoma veikla, t. y. kliento butui remontuoti, o ne jo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau teisėjų kolegija atmeta šį A. G. argumentą. Pirmiausia pastebėtina tai, kad A. G. nurodė, kad lentas susidėjo dar 2014 m., tačiau iš byloje esančių el. laiškų (b. t. 1, b. l. 188–189, b. t. 2, b. l. 191) matyti, kad A. G. su UAB „Gordon logistics“ lentų iš UAB „Vara“, Vydmantai, LT-97221, Kretinga, pervežimo į ( - ) paslaugą derino tik 2015-03-31–2015-04-01, todėl bylos duomenimis paneigtas A. G. argumentas, jog grindų lentos jo name buvo sudėtos dar 2014 m., kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, jog būtent iš UAB „Vara“ pirktos grindų lentos pristatytos į A. G. namą, esantį ( - ).

10943.

110Atsižvelgiant į tai, jog grindų lentos įsigytos asmeniniams A. G. poreikiams, nesusijusiems su UAB „( - )“ veikla, tenkinti, tačiau iš dalies (597,20 Eur) apmokėtos iš UAB „( - )“ lėšų, konstatuotina, jog A. G. padarė UAB „( - )“ 597,20 Eur žalą.

11144.

112Apibendrindama išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. G. laikotarpiu nuo 2015-04-14 iki 2015-06-16, atlikdamas pavedimus sumokėti iš UAB „( - )“ sąskaitos banke ir bendrovės kasos už UAB „Vara“ (597,20 Eur), UAB „Kasatonas“ (677,60 Eur), UAB „Gordon logistics“ (133,10 Eur) ir E. K. (2 303 Eur) parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, skirtas jo asmeniniams poreikiams tenkinti, pasisavino jam patikėtą 3 710,90 Eur vertės UAB „( - )“ turtą, taip padarydamas bendrovei turtinę žalą, A. G. kaltė pasisavinus jam patikėtą 3 710,90 Eur (597,20 Eur + 133,10 Eur + 677,60 Eur + 2 303,00 Eur) vertės turtą, įrodyta.

11345.

114Dėl esminio BPK 113 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimo.

11546.

116Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistojo A. G. procesines teises, t. y. teisę duoti paaiškinimus apie patikslintą civilinį ieškinį, pasirengti gynybai nuo patikslinto civilinio ieškinio, apklausti civilinio ieškovo įgaliotą atstovą, pareikšti nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Be to, teismas net neišklausė nei civilinio ieškovo paaiškinimų, taip pat atėmė iš nuteistojo teisę užduoti klausimus civiliniam ieškovui bei išreikalauti papildomus dokumentus, susijusius su ieškinio pareiškimu. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik teisės aktų nuostatas, bet taip pat nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, pvz., 2017-09-19 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-511/2017.

11747.

118Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog nesivadovaus nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-09-19 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-511/2017, nes nurodytoje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo kasacinis skundas dėl to, kad nebuvo išnagrinėtas civilinis ieškinys, tačiau kasacinis teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys nebuvo paduotas, bei išaiškino civiliniam ieškovui teisę civilinį ieškinį pareikšti vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios UAB „( - )“, atstovaujamos UAB „Talismanas LT“, civilinis ieškinys buvo pareikštas, išnagrinėtas ir iš dalies patenkintas, todėl iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos bei apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 2K-189-511/2017 faktinės aplinkybės.

11948.

120Konstitucinis Teismas aiškindamas precedentų taikymo klausimą sprendžiant bylas atkreipė dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).

12149.

122Vadovaudamasi nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu bei atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamos bylos ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 2K-189-511/2017 faktinės aplinkybės nėra tapačios, teisėjų kolegija, kaip minėta, nurodyta kasacinio teismo nutartimi nesivadovauja.

12350.

124Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, padarė esminį BPK 113 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

12551.

126BPK 113 straipsnio 1 dalis numato civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, įrodinėjimo taisykles. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 44 straipsnio 10 dalies bei 110 straipsnio nuostatas apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teises bei pareigas, darytina išvada, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo (civilinis ieškovas). Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju civilinės ieškovės bankrutavusios UAB „( - )“ atstovė bankroto administratorė UAB „Talismanas LT“, remdamasi ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pareiškė civilinį ieškinį. Pareikštas ieškinys buvo grindžiamas baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat trūkumu lėšų, tarp formaliai turėjusių būti bankrutavusios UAB „( - )“ banko sąskaitoje bei kasoje, tačiau pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė tik rašytiniais dokumentais pagrįstą civilinio ieškinio dalį. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, t. y. nenustatytas BPK 113 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis nenurodo, kokios civilinio ieškinio įrodinėjimo taisyklės konkrečiai buvo pažeistos.

12752.

128Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistojo A. G. procesines teises, t. y. teisę duoti paaiškinimus apie patikslintą civilinį ieškinį, pasirengti gynybai nuo patikslinto civilinio ieškinio. Civilinis ieškinys bankrutavusios UAB „( - )“ atstovės bankroto administratorės UAB „Talismanas LT“ buvo pareikštas dar ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, t. y. 2017-03-23 (b. t. 3, b. l. 77–78). Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-04-05 pavedimu atlikti supažindinimą su bylos medžiaga (b. t. 3, b. l. 135) prokuroras pavedė A. G. supažindinti su baigtu ikiteisminiu tyrimu bei ikiteisminį tyrimą papildyti gautais prašymais iki 2017-04-18. 2017-04-06 nuteistojo A. G. advokatui E. Dereškevičiui įteiktas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą Nr. 25-/12-1-27-5589 (b. t. 3, b. l. 137). Iš 2017-04-13 paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo (b. t. 3, b. l. 143–144) nustatyta, jog A. G. pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, o 2017-04-13 raštu Nr. 25-/12-1-27-6045 (b. t. 3, b. l. 146, 147) tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui pranešta, jog, atsižvelgiant į gautą prašymą, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą galima iki 2017-04-20, vėliau šis terminas pratęstas iki 2017-04-28 (b. t. 3, b. l. 152). Baudžiamoji byla teisme gauta 2017-05-18, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-545-795/2017, baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, posėdžio data numatyta 2017-06-27. Patikslintas civilinis ieškinys 2017-06-27 nutartimi priimtas. Pažymėtina, jog tiek pradinis pareikštas ieškinys, tiek patikslintas ieškinys iš esmės nei nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, nei motyvais nesiskiria, patikslintu ieškiniu tik patikslintas prašomos priteisti žalos dydis. Atsižvelgiant į civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime pareiškimo datą, ikiteisminio tyrimo pabaigimo datą, nuteistojo bei jo gynėjo sužinojimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimo datą bei galimybes teikti prašymus ikiteisminiame tyrime, baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje datą bei patikslinto ieškinio priėmimo datą, nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog jis neturėjo galimybės duoti paaiškinimus apie patikslintą civilinį ieškinį, pasirengti gynybai nuo patikslinto civilinio ieškinio. Patikslintu ieškiniu jokios faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos, buvo padidintas nurodytos patirtos žalos dydis, todėl civilinio ieškinio patikslinimas niekaip neapribojo ir nesuvaržė nuteistojo procesinių teisių nei duoti paaiškinimus, nei gintis nuo patikslinto civilinio ieškinio, todėl nuteistojo A. G. procesinės teisės priėmus į baudžiamąją bylą patikslintą civilinį ieškinį pažeistos nebuvo.

12953.

130Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės apklausti civilinio ieškovo įgaliotą atstovą, pareikšti nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Be to, teismas net neišklausė civilinio ieškovo paaiškinimų, taip pat atėmė iš nuteistojo teisę užduoti klausimus civiliniam ieškovui bei išreikalauti papildomus dokumentus, susijusius su ieškinio pareiškimu.

13154.

132BPK 252 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Iš šios nuostatos akivaizdu, jog civiliniam ieškovui nenumatyta pareiga dalyvauti teisiamajame posėdyje. BPK 110 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, jog civilinis ieškovas privalo tik kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog dalyvauti teisme nagrinėjant bylą yra civilinio ieškovo teisė, o ne pareiga, civilinio ieškovo naudojimasis ar nesinaudojimas jam įstatymo suteiktomis teisėmis nelemia nuteistojo procesinių teisių pažeidimo.

13355.

134Taip pat nesutiktina su nuteistojo pozicija, jog jam nebuvo galimybės pareikšti nuomonę dėl baudžiamojoje byloje pareikštų prašymų ar (ir) išreikalauti papildomus dokumentus, susijusius su ieškinio pareiškimu. Iš baudžiamojoje byloje esančių pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog nuteistasis turėjo galimybę pareikšti tiek nuomonę, tiek prašymus dėl papildomų dokumentų išreikalavimo, nereiškė jokių prašymų, susijusių su civilinio ieškinio pareiškimu, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio nuteistojo argumento nepasisako.

13556.

136Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos tinkamai įgyvendinti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės už turto pasisavinimą ir turto iššvaistymą atribojimą. Mano, jog nagrinėjamu atveju taikytinos ne baudžiamosios, o civilinės teisės normos.

13757.

138Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, taip pat apeliacinis teismas šioje nutartyje nustatė visus objektyviuosius svetimo turto pasisavinimo požymius: A. G. svetimą bankrutavusiai UAB „( - )“ priklausantį jam, kaip įmonės direktoriui bei komercijos direktoriui, patikėtą turtą, pasisavino, dėl jo veikos įmonei padaryta (3 710,90 Eur) turtinė žala. Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų nustatyti sąmoningai atlikti nuteistojo veiksmai su jam patikėto turto panaudojimo asmeninėms, su įmones veikla nesusijusioms, reikmėms tenkinti, kai tokie veiksmai atlikti be objektyvaus pagrindimo, neteisėtai, suvokiant tokių veiksmų prieštaravimą teisės normoms, negali būti vertinami vien kaip užtraukiantys civilinę atsakomybę.

13958.

140Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad būtent dėl nuteistojo A. G., kaip įmonės direktoriaus, vėliau – komercijos direktoriaus, vykdomos veiklos naudojantis bankrutavusios UAB „( - )“ lėšomis buvo apmokamos asmeniškai A. G. suteiktos paslaugos, įsigytos prekės. Šie veiksmai buvo atlikti sąmoningai patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčiant savo turtu, numatant, kad už jam asmeniškai suteiktas paslaugas bei įsigytas prekes sumokėtos lėšos bendrovei nebus grąžintos, taip padarant šiam turto savininkui turtinę žalą.

14159.

142Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

14360.

144Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. G. suprato, jog bendrovės pinigus naudoja asmeniniams tikslams ir taip neatlygintinai svetimą turtą paverčia savu, numatė, kad dėl tokių veiksmų teisėtas turėtojas piniginių lėšų neteks, ir to norėjo. Kaip jau minėta, A. G. neabejotinai žinojo ir suprato, kad mokėdamas už savo paties įgytas prekes ir paslaugas norėjo paversti bendrovės lėšas savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko, t. y. bankrutavusios UAB „( - )“, sąskaita.

14561.

146Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

147Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

148nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Aušrai Čybienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,... 4. nuteistajam A. G.,... 5. gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,... 6. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „( -... 8. Teismas... 9. 1.... 10. A. G. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, t. y.... 11. 2015-02-23 bendrovės direktore tapusiai I. E., toliau faktiškai valdė jam... 12. 2.... 13. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo... 14. 2.1.... 15. Baudžiamąją bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo... 16. 2.2.... 17. Dėl netinkamo BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo. Pirmosios instancijos... 18. 2.3.... 19. Dėl esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos... 20. 2.4.... 21. Dėl esminio BPK 113 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 3 dalies 1 punkto... 22. 2.5.... 23. Dėl pareigos teismui tinkamai įgyvendinti baudžiamosios ir civilinės... 24. 3.... 25. Atsiliepimu į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą civilinės ieškovės UAB... 26. 4.... 27. Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas E. Dereškevičius... 28. 5.... 29. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausus liudytojas I. E. ir... 30. 6.... 31. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 32. 7.... 33. Dėl teismo šališkumo.... 34. 8.... 35. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog baudžiamąją bylą nagrinėjusi... 36. 9.... 37. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir... 38. 10.... 39. Pažymėtina, kad bylos duomenys nepatvirtina baudžiamąją bylą... 40. 11.... 41. Nuteistasis nurodo, jog baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjos... 42. 12.... 43. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, jog baudžiamąją... 44. 12.1.... 45. priimtas civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovės bankroto... 46. 12.2.... 47. atmestas civilinės ieškovės prašymas įtraukti į bylą civiline atsakove... 48. 13.... 49. BPK 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė baudžiamojoje byloje... 50. 2017-06-27 nutartį, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios... 51. 14.... 52. Dėl V. R. melagingų parodymų davimo ir jo dalyvavimo UAB „( - )“... 53. 15.... 54. Apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja V. R. baudžiamojoje byloje duotus... 55. 16.... 56. Pirmiausia pažymėtina tai, jog V. R. (ne)dalyvavimas UAB „( - )“ valdyme... 57. 17.... 58. Dėl tyrėjo A. K. šališkumo.... 59. 18.... 60. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 61. 19.... 62. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas,... 63. 20.... 64. Dėl ekspertizės nepaskyrimo ikiteisminio tyrimo metu.... 65. 21.... 66. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog... 67. 22.... 68. Ekspertizės skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja BPK 208 ir 209... 69. 23.... 70. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-01-18 įsakymu Nr. I-14... 71. 24.... 72. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo... 73. 25.... 74. Dėl A. G. tyčios padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.... 75. 26.... 76. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. G. tyčia padarius BK 183 straipsnio 1... 77. 27.... 78. Pagal galiojančio BK 183 straipsnio turinį turto pasisavinimu laikytini... 79. 28.... 80. Pagal Lietuvos teismų praktiką patikėtas turtas – tai užimamų pareigų,... 81. 29.... 82. Iš pačios straipsnio formuluotės bei turto pasisavinimo sampratos teigtina,... 83. 30.... 84. Sprendžiant klausimą, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas... 85. 31.... 86. Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu... 87. 32.... 88. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. G.... 89. 33.... 90. Baudžiamojoje byloje esančiame FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 91. 34.... 92. Iš A. G. duotų parodymų taip pat nustatyta, kad A. G. neneigia, jog iš UAB... 93. 35.... 94. A. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog byloje esančiu... 95. 36.... 96. A. G. taip pat pripažįsta, kad UAB „Kasatonas“ vežė šiukšles iš jo... 97. 37.... 98. A. G. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi,... 99. 38.... 100. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2015-05-21 sąskaitos faktūros (b. t. 2,... 101. 39.... 102. Nors 2015-05-21 sąskaitoje faktūroje baldų užsakove nurodyta UAB „( -... 103. 40.... 104. UAB „( - )“ banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad laikotarpiu nuo... 105. 41.... 106. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2015-04-01 PVM sąskaitos faktūros Nr.... 107. 42.... 108. A. G. nurodo, jog iš UAB „Vara“ pirktos lentos buvo skirtos reikmėms,... 109. 43.... 110. Atsižvelgiant į tai, jog grindų lentos įsigytos asmeniniams A. G.... 111. 44.... 112. Apibendrindama išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija... 113. 45.... 114. Dėl esminio BPK 113 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 3 dalies 1 punkto... 115. 46.... 116. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 117. 47.... 118. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog nesivadovaus nuteistojo... 119. 48.... 120. Konstitucinis Teismas aiškindamas precedentų taikymo klausimą sprendžiant... 121. 49.... 122. Vadovaudamasi nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu bei atsižvelgusi į tai,... 123. 50.... 124. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas,... 125. 51.... 126. BPK 113 straipsnio 1 dalis numato civilinio ieškinio, pareikšto... 127. 52.... 128. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog... 129. 53.... 130. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos... 131. 54.... 132. BPK 252 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas turi teisę nagrinėti civilinį... 133. 55.... 134. Taip pat nesutiktina su nuteistojo pozicija, jog jam nebuvo galimybės... 135. 56.... 136. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos... 137. 57.... 138. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio... 139. 58.... 140. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad... 141. 59.... 142. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei... 143. 60.... 144. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. G. suprato, jog... 145. 61.... 146. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės... 147. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 148. nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti....