Byla 2K-228/2009
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.

2Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą R. M. (R. M.) trims mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų V. G. sveikatos sutrikdymą – keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams vienai dienai. R. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

4

Nustatė

51. R. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 metų gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. M. R. K. šio bendrabučio penkto aukšto bendrojo naudojimo prausykloje pastūmė R. M., dėl to šis parkrito ir susitrenkė galvą.

6R. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. G. sveikatą. R. K. šio bendrabučio penkto aukšto bendrojo naudojimo virtuvėje medine lazdele tris kartus sudavė V. G. per dešinę ranką ir taip padarė jam poodinę kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje.

72. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasatorius nurodo, kad kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas bei nešališkas teismas. Pasak kasatoriaus, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija „susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės, teisėjų Lauretos Ulbienės, Stasio Lemežio“ 2008 m. gruodžio 10 d. priėmė tapačią nutartį ankstesnei, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi panaikintai, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutarčiai. Kasatoriaus tvirtinimu, skundžiama apeliacinės instancijos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. ir ankstesnė apeliacinės instancijos teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartys yra identiškos, t. y. skundžiamos 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties tekstas kompiuteriniu būdu nukopijuotas nuo ankstesnės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi panaikintos, apeliacinės instancijos teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarties ir skiriasi tik tuo, kad skundžiamos nutarties įžanginėje bei rezoliucinėje dalyse nurodyta kita teismo sudėtis. Vadinasi, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas jo baudžiamosios bylos iš naujo tinkamai neišnagrinėjo – tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nepateikė savo išvadų dėl skundo argumentų bei motyvų dėl jo pagrįstumo. Kartu kasatorius tvirtina, kad yra pažeista teisė į greitą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą.

93. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė

10Daiva Skorupskaitė–Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo nuteistojo R. K. kasacinį skundą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

11Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad, palyginus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį su to paties teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartimi, kuri buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, matyti, jog 2008 m. gruodžio 10 d. ir 2008 m. vasario 4 d. nutartys yra identiškos. Prokurorės tvirtinimu, šios nutartys skiriasi tik teismo sudėtimi ir dviem sakiniais nutarties 4 bei 5 lapuose. Pasak prokurorės, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį, iš esmės neišnagrinėjo nuteistojo skundo, o tik perrašė ankstesnę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi panaikintą, šališko Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį. Teismas, prokurorės nuomone, „nepadarė nė vienos savo išvados dėl apeliacinio skundo motyvų, o rėmėsi šališko teismo priimtos nutarties motyvais“ ir nuteistojo R. K. apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažeidė BPK 320 straipsnyje numatytas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, o tai yra pagrindas panaikinti 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka..

124. Nuteistojo R. K. kasacinis skundas tenkintinas.

134.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir kasatorius, ir prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai tvirtina, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pasirašyta 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis identiška to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. priimtai nutarčiai. Šių abiejų nutarčių tekstai (turinys) sutampa, išskyrus baudžiamosios bylos numerį, datą, posėdžių sekretorės pavardę, įžanginėse bei rezoliucinėse dalyse nurodytą teisėjų sudėtį bei du sakinius motyvuojamojoje 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties dalyje („Iš byloje esančio V. G. pareiškimo dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka matyti, kad minėtomis įvykio aplinkybėmis R. K. nukentėjusiajam sudavė lazda per ranką (2 t., b. l. 2)“; „Kolegijos nuomone, R. K. įvykių aplinkybes aiškino neteisingai, siekdamas sumenkinti savo kaltę ir ją nukreipti kitų asmenų atžvilgiu“ (T. 4, b. l. 252, 253)). Taigi skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis yra iš esmės perrašyta (tiksliau – kompiuteriniu būdu nukopijuota) ankstesnė to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis – tik pasirašyta kitos teisėjų kolegijos sudėties. Vadinasi, šioje byloje ją nagrinėjusi kolegija pati savarankiškai proceso baigiamojo akto – nutarties – nesurašė. Tai vertintina kaip BPK 324 straipsnio 10 dalies, 302 straipsnio pažeidimas.

144.2. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi iš esmės konstatavus, jog šią nutartį priėmė neteisėta teismo sudėtis, nes buvo pažeisti BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 59 straipsnio reikalavimai. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pasirašyta 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis yra neteisėtos teismo sudėties priimtos ir todėl kasacinės instancijos panaikintos nutarties kopija. Tokios nutartys negali būti laikomos apeliacinės instancijos proceso baigiamaisiais aktais.

15Vertinant tokią situaciją, pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008). Taigi yra pagrindas abejoti apeliacinės instancijos teismo kolegijos, pasirašiusios 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį, nešališkumu objektyviąja prasme. Tai nesiderina su BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimais.

164.3. Kasatoriaus taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas jo baudžiamosios bylos iš naujo tinkamai neišnagrinėjo – tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nepateikė savo išvadų dėl skundo argumentų bei motyvų dėl jo pagrįstumo. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

17Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Vadinasi, kiekvieno apelianto skundas turi būti išnagrinėtas tinkamai, apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje išdėstant motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ir tai yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties (nuosprendžio) negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktas). Vadinasi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėjusi R. K. bylą apeliacine tvarka iš naujo po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi jo byloje buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ir priėmusi 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį, šios bylos nepatikrino tiek, kiek to prašoma R. K. skunde, ir nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl jo skundo esmės. Taigi nuteistojo R. K. apeliacinis skundas iš esmės liko neišnagrinėtas. Tai vertintina kaip BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimas.

184.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (inter alia 111 straipsnio 1 dalyje) įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė, t. y. teisminio nagrinėjimo procesinių pakopų sistema, jos pagrindai. Šios sistemos paskirtis – šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, užkirsti kelią neteisingumui. Tai yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai pasitikėjimo ne tik atitinkamu bylą nagrinėjančios bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine qua non (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).

19Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad minėtų konstitucinių nuostatų įgyvendinimo garantijos įtvirtintos ir baudžiamojo proceso įstatyme, kuriame nustatyta, kad jei kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi (BPK 386 straipsnio 1, 2 dalys). Teisinė situacija, kai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi apeliacinį skundą, nesurašo nutarties, bet pasirašo kitos toje pačioje baudžiamojoje byloje, to paties teismo teisėjų kolegijos priimtą nutartį, kurią panaikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vertintina ir kaip BPK 386 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimas, nes paneigiama konstitucinė bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priedermė ir paskirtis.

204.5. Teisėjų kolegija BPK 44 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 10 dalies, 302 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių, 386 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimus, padarytus R. K. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir priimant 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį, pripažįsta esminiais, suvaržiusiais nuteistojo teisę į jo apeliacinio skundo tinkamą išnagrinėjimą ir sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą šioje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis R. K. baudžiamojoje byloje turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

21Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

22Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį R. K. baudžiamojoje byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, ... 4. ... 5. 1. R. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 metų... 6. R. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad 2006 m.... 7. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 8. Kasatorius nurodo, kad kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos... 9. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė... 10. Daiva Skorupskaitė–Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo... 11. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad, palyginus Vilniaus... 12. 4. Nuteistojo R. K. kasacinis skundas tenkintinas.... 13. 4.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir kasatorius, ir prokurorė atsiliepime... 14. 4.2. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 15. Vertinant tokią situaciją, pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos... 16. 4.3. Kasatoriaus taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas jo... 17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 18. 4.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (inter alia 111 straipsnio 1... 19. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad minėtų konstitucinių... 20. 4.5. Teisėjų kolegija BPK 44 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 10 dalies,... 21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 22. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...