Byla e2-574-230/2019
Dėl įpareigojimo ištaisyti nekokybiškai pastatyto namo defektus ir trūkumus arba kompensuoti darbo defektų ir trūkumų pašalinimo išlaidas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. Ž. ir uždaroji akcinė bendrovė „Kauno statybos trestas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui R. B. ir jo bei ieškovės G. G. įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B. ir G. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kanita“ dėl įpareigojimo ištaisyti nekokybiškai pastatyto namo defektus ir trūkumus arba kompensuoti darbo defektų ir trūkumų pašalinimo išlaidas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. Ž. ir uždaroji akcinė bendrovė „Kauno statybos trestas“, ir

Nustatė

2ieškovai R. B. ir G. G. patikslintame ieškinyje teismo prašo įpareigoti atsakovę UAB „Kanita“ per protingą terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlyginti ieškovams nekokybiškai pastatyto namo defektų bei trūkumų pašalinimo išlaidų vertę pinigine išraiška – 51 845,11 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2017 m. kovo 28 d. tarp pirkėjų (ieškovų) R. B. ir G. G. ir pardavėjos (atsakovės) UAB „Kanita“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjai asmeninės nuosavybės teise pirko butą/patalpą – butą, esantį ( - ), bei 219/959 dalį žemės sklypo ( - ), už 40 000 Eur sumą. Ieškovai pastebėję, kad butas turi esminių bei paslėptų trūkumų, neatitinka įprastų statybos techninių reikalavimų ir nėra tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį, išsikvietė specialistus A. K. ir R. J. M., kurie apžiūrėję atsakovės parduotą butą, nustatė atliktų darbų trūkumus: buvo nustatyti sandarumo defektai sienų karkaso tarpusavio jungtyse ir jungtyse su kitomis konstrukcijomis; sandarumo defektai langų – grindų jungtyse; nustatytos kitos neužbaigtos arba neužsandarintos jungtys, turinčios esminę įtaką pastato sandarumui; neteisinga kryptimi sumontuoti nuotekų vamzdžiai; netinkamai pritvirtintos fasadinės plytelės. 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovai su atestuoto specialisto (R. J. M.) pagalba nustatė ir įvertino atsakovės nekokybiškai pastatyto namo defektų ir trūkumų taisymo darbų piniginę vertę, pagal lokalinę sąmatą defektų taisymui reikalinga 47 131,92 Eur suma, o pagal suvestinę sąmatą – 51 845,11 Eur suma. Specialistė nustatė šiuos nekokybiškai pastatyto namo defektus ir trūkumus: 1) gyvenamo namo neatitikimą techniniam darbo projektui: konstruktyvas – mūras pakeistas mediniu karkasu, stogo ir perdangos konstrukcija neatitinka techninio projekto sprendinių, nes yra pakeista; nėra pakeitimų suderinimo ir įforminimo išleidžiant pakeitimų pakoreguotą projekto laidą, nėra suderinimo nei su projekto autoriais, nei su PV V. R. (A 1445), nei su konstruktorium PDV SK Š. K., projekto A laida taip pat nėra paruošta ir nėra suderinta. 2) Pažeistas mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimas: pastatas pastatytas ne pagal projektą, pakeistas konstruktyvas – 250 mm storio lauko sienų apšiltinta 150 mm storio mineraline vata, keraminių blokelių mūras pakeistas medine karkasine siena, 15 cm pločio statramsčių apšiltinta 15 cm storio mineraline vata, tarp jų ir 5 cm mineraline virš jų (į kambario pusę); medinis karkasas įrengtas be projekto, nekokybiškai ir pažeidžiant karkasinių namų statybos technologiją (neteisingai suformuotas perdangos karkasas, nėra pakankamai sutvirtinta apatinė vainikinė sija, neteisingai suformuoti kampiniai įstrižiniai ryšiai, statramsčiai neturi horizontalių ryšių, neteisingai suformuotos langų ir durų angos, nekokybiškai sumontuota stogo konstrukcija). 3) Pažeistas gaisrinės saugos reikalavimas: pastatas pastatytas ne pagal projektą, pakeistas konstruktyvas, tačiau karkasas iš lauko pusės neapsaugotas nuo gaisro; defektų fiksavimo komisijos metu 2017 m. rugsėjo 11 d. atidengus konstrukcijas ir užlipus į pastogę pastebėta, kad mediena nėra antisepikuota ir antipireninta nei lauko medinių karkasinių sienų, nei medinės perdangos, nei stogo karkaso; dujinis katilas pakabintas į neapsaugotą medinį karkasą be karkaso stiprinimo ir be nedegios medžiagos sluoksnio; katilo kaminas iškištas kiaurai sienos link kaimynų namo, kuris yra vos už 3 m, anga per sieną neturi privalomo priešgaisrinio sandarinimo, kaminas pastogėje yra per arti medienos; ugniasienė, susisiekianti su kaimynų pastoge, įrengta medinė, iš osb plokštės, neapsaugota nuo ugnies jokia nedegia medžiaga, todėl būtina ją aptaisyti mineralinės vatos sluoksniu, aptaisant nedegia cementų drožlės ar minerito plokšte; elektros laidai išvedžioti mediniam karkase be privalomos apsauginės gofros, neatliktas varžų matavimas, nėra elektros projekto, todėl nėra žinoma, ar laidai atlaikys apkrovas ir nepradės kaisti tapdami užsidegimo šaltiniu ir gaisro židiniu; iki šiol statytojas UAB „Kanita“ ir rangovas UAB „Kauno statybos trestas“ nėra pateikę atitikties deklaracijos, su kokia tiksliai medžiaga izoliavo sieną iš vidaus, stengdamiesi išspręsti apsaugos nuo triukšmo problemą. 4) Pažeistas higienos, sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimas: neteisingai sumontavus langus ir duris, neužsandarinus specialiomis sandarinimo juostomis tarpų tarp sienos ir gaminio, ta vieta praleis drėgmę iš išorės, peršals ir susidarius rasos taškui vidiniam paviršiuje, atsiranda didelė tikimybė pelėsio atsiradimui; neteisingai sumontuota nuotekų sistema sanmazge (ne ta kryptimi sukloti nuotekų vamzdžiai), kas gali turėti įtakos papildomos drėgmės atsiradimui grindyse; neteisingai ir nekokybiškai atlikti cokolio hidroizoliavimo darbai, panaudota membrana nėra sandari nei sandūrose, nei ties žemės paviršimi, ko pasėkoje aplinkos drėgmė kapiliarais pateks į pastato vidų; netinkamai įrengtas lietaus nuvedimas ties namo kampu, ko pasėkoje vanduo taškosi ant sienos ir, dar nepradėjus eksploatuoti namo, ta pastato cokolio dalis, permirkusi, jau apaugusi kerpėm ir pelėsiais, o vanduo sunkiasi į pastato vidų ir yra didelė tikimybė, kad nuo drėgmės supus lauko sienos karkaso apatinė vainikinė sija ir statramsčiai, o mineralinė šiltinamoji izoliacija nuo drėgmės praras savo savybes; ties pagrindiniu įėjimu neteisingai apskardinta ir yra didelė tikimybė, kad lietaus vanduo ar tirpdamas sniegas papuls po skarda ir to pasėkoje prasiskverbs kapiliarais per cokolį į pastato vidų; langų palangių skardos nėra sandarios ties sienos jungtimis, kai kur nepakankamo nuolydžio, ko pasėkoje galimas drėgmės prasiskverbimas į pastato konstrukcijas ir į vidų per langų angoraščius; per būsimas miegamojo patalpas grindyse praeina dujų vamzdis, kuris įrengtas pažeidžiant reikalavimus: darbai atilikti be projekto, nėra dujotiekio privalomo paso, taip pat dujotiekio vamzdis nesaugus, neaišku ant kokio pagrindo ir kaip giliai paklotas, nepatikrintas, ko pasėkoje galimas dujų nuotėkis į patalpos vidų; stoge nėra sumontuotų ventiliacijos kaminėlių, kaip kad numato stogo įrengimo reikalavimai; mediena neantiseptikuota nei lauko sienų karkase, nei perdangose, nei stogo konstrukcijos karkase, ko pasėkoje mediena lengvai bus pažeidžiama ne tik biologinių kenkėjų, bet ir pelėsinio grybo, kuris pavojingas žmogaus sveikatai. 5) Pažeistas saugos ir galimybės patekti į statinį naudojimo metu reikalavimas: statinys nėra pritaikytas neįgaliajam; persikreipę ir labai sunkiai darinėjasi lauko durys; ant stogo nėra sniego užtvarų, kaip numatyta stogo įrengimo statybos reglamento reikalavimuose; per miegamuosius kambarius, pastato viduje grindyse paklotas dujų vamzdis, kuris nėra patikrintas ir dėl to atsiranda dujų nuotėkio galimybė. 6) Pažeistas apsaugos nuo triukšmo reikalavimas: pastatas, pastatytas ne pagal projektą. Remiantis brėžiniu aiškiai matosi, kad siena tarp dviejų butų privalo būti dviguba, paprastai garso izoliacija montuojama tarp šių dviejų sienų, tačiau siena nėra izoliuota; iki šiol statytojas UAB „Kanita“ ir rangovas UAB „Kauno statybos trestas“ nėra pateikę atitikties deklaracijos, su kokia tiksliai medžiaga izoliavo sieną iš vidaus, matosi, kad tai polistireninis putplastis, kuris negali būti naudojamas patalpų viduje, nes yra degus; taip pat nėra pateikę langų ir durų atitikties deklaracijos, kur būtų nurodyta, kokiai garso klasei priskiriamas konkretus gaminys. 6) Pažeistas energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimas: pastatas pastatytas ne pagal projektą, pakeistas konstruktyvas, atliktas namo sandarumo testas parodė, kad pastatas nėra sandarus; defektų fiksavimo komisijos metu 2017 m. rugsėjo 11 d. atidengus konstrukcijas pastebėta, kad tiek išorinė plėvelė, tiek šiuo atveju panaudota difuzinė plėvelė nėra užsandarinta sienų ir denginio sankirtos vietoje, taip pat nesandarinta vidinė garo izoliacinė plėvelė, abi plėvelės sumontuotos nesandariai, pažeidžiant technologiją; defektų fiksavimo komisijos metu 2017 m. rugsėjo 11 d. atidengus konstrukcijas pastebėta, kad 5 cm mineralinės vatos sluoksnis, kuris sumontuotas iš kambario vidaus, yra nesandarus (neištisinis), kai kur tik fragmentinis.

3Atsakovė UAB „Kanita“ atsiliepimu į ieškovų ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad ieškovai įsigijo namą su 80 proc. baigtumu ir tai atsispindi šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje, sutartyje nurodyta kaina buvo įvertinta atsižvelgiant į namo baigtumo procentą, likusius atliktinus darbus, tam tikrus neatitikimus ir t. t. Ieškovai prieš įsigydami daiktą jį apžiūrėjo, įvertino, matė visus reikiamus atlikti darbus ir tam tikrus neatitikimus, nuo jų niekas nebuvo slepiama. Juo labiau, dalis atliktinų darbų ar kai kurie neatitikimai buvo akivaizdžiai matomi ir tam net nebuvo būtinybės pasitelkti papildomus specialistus jiems vertinti. Tai, kad ieškovai yra/buvo susipažinę su įsigyto daikto būkle ir ji jiems tiko, patvirtina ir pirkimo–pardavimo sutarties 7.8.3. punktas, kuriame nurodyta, kad: „šios sutarties sudarymo dieną Pirkėjai susipažino su Turto būkle bei įvertino jo kokybę. Turto būklė ir kokybė Pirkėjams yra priimtina ir tinkama, Pirkėjai tinkamai nustatė visus parduoto Turto defektus bei trūkumus, Turto kokybė atitinka šioje Sutartyje Šalių sutartą perkamo – parduodamo Turto kainą bei jų, kaip Pirkėjų keliamus reikalavimus Turtui (atsižvelgiant į normalų Turto nusidėvėjimą), dėl Turto būklės ir kokybės Pirkėjai jokių pastabų ir/ar pretenzijų Pardavėjui neturi.“ Ieškovai sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį buvo informuoti apie statinio techninį statusą ir jo faktinę būklę, daikto įsigijimo metu žinojo ar bent jau kaip rūpestingi pirkėjai privalėjo žinoti apie jų nurodomus pastato trūkumus, todėl šiuo atveju pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas, t. y. atsakovė, už trūkumus atsakyti negali. Ieškovų nurodomi neva defektai yra akivaizdūs ir galėjo būti matomi net asmeniui, neturinčiam jokių specialių žinių statybos srityje, kai kurie nurodyti defektai hipotetiniai. Be to, šalys susitarė, kad dalį darbų atliks ir patys ieškovai ir tai patvirtina pirkimo–pardavimo sutarties 5.3. punktas. Ieškovų pateiktoje specialisto išvadoje yra daromos prielaidos ir spėlionės apie neva būsimus ateityje defektus, tačiau tai negali patvirtinti fakto apie defektus, neva buvusius pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų pirkėjo reikalavimo teisių arba kitaip tariant pirkėjo gynimosi būdų dėl pažeistų teisių, susijusių su nekilnojamojo daikto kokybe, sąrašas yra baigtinis, šiame sąraše nėra numatyta pirkėjų galimybė reikalauti iš pardavėjo būsimų, numanomų išlaidų, kurias jis galimai patirs ateityje dėl daikto trūkumų ištaisymo atlyginimo. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovų realiai patirtas išlaidas trūkumų šalinimui. Ieškovai yra pateikę papildomus įrodymus, t. y. mokėjimo pavedimus (750 Eur ir 844 Eur), kur sumokėta UAB „Apsipučiam“ už apšiltinimo darbus, tačiau iš šių mokėjimo pavedimų nėra aišku, ar jie yra kokiame nors priežastiniame ryšyje su neva atsakovės defektais. Ieškovai yra pripažinę, kad šiuo metu gyvena ginčo name, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis naudojamas pagal tikslinę paskirtį ir ieškovų interesai nėra pažeidžiami.

4Ieškovas R. B. prašo ieškinį patenkinti ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad nekilnojamąjį turtą įgijo 80 % baigtumo, t. y. tik be vidaus apdailos, kurią turėjo atlikti patys. Pradžioje vizualiai apžiūrėjo, buvo tam tikrų trūkumų, todėl pasirašė papildomą susitarimą, tačiau atsakovė atliko ne visus jame numatytus papildomus darbus. Kad nuotekų vamzdžiai buvo sumontuoti ne ta kryptimi pastebėjo tuomet, kai rengiant dušo kabiną buvo išardytas betonas, o rengiant ventiliaciją, nuardžius gipsą, pamatė, kad nėra vatos ir garo plėvelės, tik nuardžius viršutinį sluoksnį galėjo pamatyti, kad yra per plonas apšiltinimo sluoksnis, kitus defektus buvo galima nustatyti ir įvertinti tik pasitelkus specialistus. Nustatę defektus iš karto kreipėsi į atsakovę, tačiau ji į tai nereagavo, todėl kreipėsi į specialistus, nes įgyjant nekilnojamąjį turtą visų defektų buvo neįmanoma nustatyti. A. K. atliko sandarumo bandymus, po to kvietėsi J. M., kuri ir paskaičiavo sąmatą. Kadangi pirko B grupės statinį, todėl jis turi atitikti standartus ir statybos normų reikalavimus. Paaiškėjo, kad namas pastatytas ne pagal projektą, kurį J. M. bandė išreikalauti, tačiau jai nebuvo perduotas nei projektas, nei leidimas, todėl negali namo priduoti eksploatacijai. Turėjo būti statybos techninis prižiūrėtojas, todėl prašė jį įvardinti, tačiau to nepavyko sužinoti. Defektai dar nėra pašalinti, padarė tik tiek, kad galėtų įsikelti. Atliko apšiltinimą iš vidaus, užsandarino langus, keitė vietomis duris ir langus, keitė lauko duris, tačiau statinį reikės paruošti taip, kad būtų galima jį priduoti eksploatacijai, todėl yra būtinos visos sąmatoje nurodytos išlaidos, o ieškovai neturi finansinių galimybių tai atlikti savo lėšomis, be to, reikės atlikti ir projekto pakeitimus.

5Ieškovų atstovas adv. padėjėjas A. L. prašo ieškinį patenkinti, kadangi ieškovų pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas gyvenamasis namas turi esminių paslėptų trūkumų, dėl kurių jis negali būti naudojamas pagal įprastinę tikslinę paskirtį. Defektai atsirado iki pardavimo, jie nebuvo akivaizdūs, o pardavėjas atsako už bet kokį daikto neatitikimą, kadangi pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurie atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daikto kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Išlaidas, būtinas trūkumams pašalinti, patvirtina byloje pateiktos sąmatos, kurios yra pagrįstos.

6Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (e. b. t. 1., b. l. 7-27) atsakovė UAB „Kanita“ pardavė, o ieškovai R. B. ir G. G. asmeninės nuosavybės teise pirko 80 % baigtumo butą, esantį ( - ), ir 219/959 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), už bendrą 40 000 Eur kainą. Šalys buvo sudarę papildomą susitarimą (e. b. t. 1, b. l. 169), kuriuo pardavėjas UAB „Kanita“ įsipareigojo pirkėjams – ieškovams, atlikti tam tikrus darbus perkamam būstui, nustatydami atlikimo terminus (paskutiniai darbai buvo numatyti atlikti iki 2017 m. gegužės 31 d.). UAB „KA Projektai“ 2017 m. birželio 16 d. atlikus šio pastato sandarumo bandymą (e. b. t. 1., b. l. 30-49) buvo nustatyti defektai statinio konstrukcijų jungimosi mazguose: sienų karkaso tarpusavio ir jungtyse su kitomis konstrukcijomis neįrengtas ištisinis oro barjeras, garo izoliacija; langų-grindų jungtyse – neįrengtas taro ištisinis izoliacinis sluoksnis, montavimo putos supurkštos nesandariai; kitos neužbaigtos arba neužsandarintos jungtys – garo izoliacija turi būti sujungta tarpusavyje ir su visais perimetrais; nuotekų vamzdžiai sumontuoti priešinga kryptimi (prieš žvyną); netinkamai pritvirtintos fasadinės plokštės, nesuklijuota priešvėjinė plėvinė izoliacija. Defektai buvo fiksuoti ir defektų fiksavimo komisijos, kurioje dalyvavo specialistė R. J. M., namo savininkas R. B., atsakovės direktorius P. M. ir rangovo UAB „Kauno statybos trestas“ direktorius T. O. 2017 m. rugsėjo 11 d. akte (e. b. t. 1, b. l. 75-77) ir surašytas tos pačios dienos „Nekokybiškai pastatyto namo defektų ir trūkumų aktas“ (e. b. t. 1.b. l. 78-90). Specialistės R. J. M. 2017 m. rugsėjo 11 d. išvadoje „Nekokybiškai pastatyto namo defektų ir trūkumų taisymo darbų kainos įvertinimas“ (e. b. t. 1, b. l. 53-70) buvo nustatyta, kiek papildomai reiktų investuoti į šį namą, kad jis atitiktų reikalavimus, vadovaujantis galiojančiais statybas reglamentuojančiais normatyvais ir esminiais statinio reikalavimais, bei būtų ištaisyti defektai ir pašalinti trūkumai. Išvados 5.4. skyriuje nustatytas „Būtinų atlikti defektų ir trūkumų šalinimo darbų sąrašas“ (ardymo, atstatymo ir papildomi darbai) ir, įvertinus darbų kiekius, buvo atlikti skaičiavimai, sudaryta būtinų atlikti defektų taisymo darbų sąmata, kad pastatas atitiktų esminius statinio reikalavimus ir būtų galima eksploatuoti pagal paskirtį. Atlikus skaičiavimus, nustatyta, kad defektų taisymo statybos darbų kaina – 51 845,11 Eur (su PVM). Defektų ir trūkumų šalinimo darbų kainą pagrindžia lokalinės sąmatos (e. b. t. 1, b. l. 99-105). Ieškovai realioms išlaidoms pagrįsti pateikė UAB „Apsipučiam“ PVM sąskaitą faktūrą sienų ir perdangos apšiltinimo darbams 1 594 Eur sumai (e. b. t. 1, b. l. 170) ir apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus (e. b. t. 1, b. l. 196-197). Teismui bylos nagrinėjimo metu išklausius liudytojos R. J. M. parodymus ir nustačius, kad dalis namo defektų ir trūkumų, ieškovams jau gyvenant name, nebegali būti pašalinti, specialistė R. J. M. atliko perskaičiavimą ir pateikė suvestinį papildomos statybos kainos apskaičiavimą (e. b. t. 2, b. l. 84–89), pagal kurį defektų ir trūkumų šalinimo darbų kaina nustatyta 26 729,12 Eur.

8Šalių ginčo santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai, todėl ir dėl ginčo šalių tarpusavio įsipareigojimų turinio bei jų nevykdymo pasekmių spręstina pagal pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančias CK XXIII skyriaus teisės normas. CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392–6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

9Ieškovai pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir patikslintame ieškinyje teismo prašė įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovams parduoto namo defektų ir trūkumų pašalinimo išlaidas, sumokant jiems 51 845,11 Eur.

10CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

11Atsakovė (pardavėja) pirkimo–pardavimo sutarties 7.2.12. punkte garantavo, kad turtas atitinka įprastinę jo paskirtį ir įprastus reikalavimus, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nėra jokių akivaizdžių, esminių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį arba dėl kurių jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų jo pirkę arba nebūtų tiek už jį mokėję.

12Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai nusipirko nebaigtos statybos butą. Kad butas būtų tinkamas gyventi, jis turi atitikti esminius statinio reikalavimus, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje ir Statybos techninio reglamento (toliau – STR) STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatas, kuriose įtvirtinti esminiai statiniui keliami reikalavimai. Taigi, jei butas neatitinka esminių reikalavimų, keliamų gyvenamajam būstui, jis negali būti naudojamas pagal paskirtį.

13Ieškovai parduoto namo trūkumus ir jo defektus patvirtino pateikdami UAB „KA Projektai“ 2017 m. birželio 16 d. atlikto šio pastato sandarumo tyrimo pastabas (e. b. t. 1., b. l. 30-49), kai atlikus sandarumo bandymą buvo nustatyti defektai statinio konstrukcijų jungimosi mazguose. Bandymo metu buvo nustatyta, kad sienų karkaso tarpusavio ir jungtyse su kitomis konstrukcijomis neįrengtas ištisinis oro barjeras, garo izoliacija; langų-grindų jungtyse – neįrengtas taro ištisinis izoliacinis sluoksnis, montavimo putos supurkštos nesandariai; nustatytos kitos neužbaigtos arba neužsandarintos jungtys – garo izoliacija turi būti sujungta tarpusavyje ir su visais perimetrais; nuotekų vamzdžiai sumontuoti priešinga kryptimi (prieš žvyną); netinkamai pritvirtintos fasadinės plokštės, nesuklijuota priešvėjinė plėvinė izoliacija. Be to, defektai buvo fiksuoti ir defektų fiksavimo komisijos, kurioje dalyvavo specialistė R. J. M., namo savininkas R. B., atsakovės direktorius P. M. ir rangovo UAB „Kauno statybos trestas“ direktorius T. O. 2017 m. rugsėjo 11 d. akte (e. b. t. 1, b. l. 75-78), kuriuo remiantis, buvo surašytas tos pačios dienos „Nekokybiškai pastatyto namo defektų ir trūkumų aktas“ (e. b. t. 1.b. l. 78-90). Pažymėtina, kad defektų nustatymo metu dalyvavo ir atsakovės atstovas – P. M.. Tokiu būdu ieškovai įrodė, kad namas buvo parduotas su trūkumais ir jis neatitinka esminių statinio reikalavimų.

14Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, nesutikdama su reiškiamu reikalavimu, iš esmės nevykdė savo įrodinėjimo pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje, ir savo iniciatyva neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji (atsakovė) pardavė sutarties ir įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo turto objektą, o savo atsikirtimus grindė vien tuo, kad ji pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė 80 % baigtumo namą, todėl nustatyti trūkumai ir defektai, jos nuomone, patenka į tuos nebaigto statyti namo 20 %, kuriuos privalo atlikti patys pirkėjai – ieškovai. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtent ieškovų pateiktais įrodymais nustatyti trūkumai (defektai) yra būtent tie darbai, kuriuos privalėjo atlikti patys ieškovai. Sutartyje nėra nurodyta, kokioje jau atliktų statybos darbų apimtyje parduotas nekilnojamojo turto objektas ir kokius darbus pirkėjai turi atlikti patys, kad pastatas būtų užbaigtas 100 %. Sutarties 5.3. punkte tik nurodyta, kad šalių susitarimu pardavėjas perleidžia pirkėjams dalį statytojo teisių ir pareigų pagal 2016-10-04 statybos leidimą (teisę vykdyti buto statybos darbus). Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo R. B. paaiškinimus, visuotinai žinomas aplinkybes apie parduodant nebaigtos statybos objektus vyraujančią praktiką (CPK 182 straipsnio 1 punktas), nustatytų trūkumų pobūdį (statyba atlikta su esminiais nukrypimais nuo projekto, pažeidžiant statybą reglamentuojančius teisės aktus), spręstina, kad patys pirkėjai turėjo atlikti tik vidaus apdailos darbus, kas ir sudarė 20 % neatliktų statybos darbų. Nustatyti statinio defektai ir trūkumai niekaip nesusiję su vidaus apdailos darbais.

15Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, teigė, kad ieškovai, prieš įsigydami namą, jį apžiūrėjo, įvertino, matė visus reikiamus atlikti darbus ir tam tikrus neatitikimus, nuo jų niekas nebuvo slepiama, dalis atliktinų darbų ar kai kurie neatitikimai buvo akivaizdžiai matomi ir tam net nebuvo būtinybės pasitelkti papildomus specialistus jiems vertinti, todėl pardavėja (atsakovė) nėra atsakinga už nustatytus trūkumus. Iš tikrųjų sutarties 7.8.3. punkte nurodyta, kad: „šios sutarties sudarymo dieną Pirkėjai susipažino su Turto būkle bei įvertino jo kokybę. Turto būklė ir kokybė Pirkėjams yra priimtina ir tinkama, Pirkėjai tinkamai nustatė visus parduoto Turto defektus bei trūkumus, Turto kokybė atitinka šioje Sutartyje Šalių sutartą perkamo – parduodamo Turto kainą bei jų, kaip Pirkėjų keliamus reikalavimus Turtui (atsižvelgiant į normalų Turto nusidėvėjimą), dėl Turto būklės ir kokybės Pirkėjai jokių pastabų ir/ar pretenzijų Pardavėjui neturi.“

16Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

17Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nustatyti trūkumai, ieškovams įsigyjant nebaigtos statybos namą, buvo akivaizdūs ir pirkėjai negalėjo nežinoti apie tai, jog jis neatitinka sutarties ar įprastų jam keliamų reikalavimų, taip pat namo statybą reglamentuojančių aktų reikalavimų. Kaip paaiškino ieškovas R. B., dalis trūkumų buvo nustatyta įsirenginėjant butą, pvz. montuojant dušo kabiną buvo išardytas betonas ir nustatyta, kad nuotekų vamzdžiai sumontuoti ne ta kryptimi, o rengiant ventiliaciją, nuardžius gipsą, paaiškėjo, kad nėra vatos ir garo plėvelės, nes tik nuardžius viršutinį sluoksnį galėjo pamatyti, kad yra per plonas apšiltinimo sluoksnis. Tokie ieškovo paaiškinimai nepaneigti, o nustatytų trūkumų pobūdis patvirtina jų užslėptą pobūdį. Kitus defektus buvo galima nustatyti ir įvertinti tik pasitelkus specialistus, ką patvirtina sandarumo bandymo atlikimas ir statybos darbų įvertinimas pagal techninį darbo projektą ir jų atitikimą statybos techniniams reikalavimams. Ieškovai šiuo požiūriu neturi specialių žinių ir negalėjo įvertinti atsakovės parduoto objekto atliktų statybos darbų kokybės, tačiau nekyla abejonių, kad parduotas gyvenamasis namas turėjo atitikti reglamentuotus statybos techninius reikalavimus. Pažymėtina, jog tai, kad ieškovams likusių darbų atlikimui nebuvo perduotas nei projektas, nei leidimas, nes priešingai atsakovė neįrodė, o namas, kaip nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas tik 80 % baigtumo ir ieškovams teks jį perduoti eksploatacijon visa apimtimi ir tuomet jiems gali kilti problemų dėl namo atitikimo statybos techniniams reikalavimams, taip pat patvirtina atsakovės, kaip pardavėjos, netinkamą elgesį, turėjusį įtakos tam, kad buvo apsunkintas namo defektų ir trūkumų nustatymas. Todėl, darytina išvada, kad ieškovų įrodyti namo trūkumai nebuvo akivaizdūs ir buto pardavimo metu ieškovams, kaip pirkėjams, nebuvo ir negalėjo būti žinomi, nes įsigydami butą ieškovai, kaip vartotojai, neturintys specialiųjų žinių, neatlikę specialaus tyrimo, su specialisto pagalba neišanalizavę techninio projekto, tik vizualinės apžiūros metu negalėjo šių trūkumų nustatyti. Papildomo susitarimo (e. b. t. 1, b. l. 169), kuriuo pardavėjas UAB „Kanita“ įsipareigojo pirkėjams – ieškovams – atlikti tam tikrus darbus perkamam būstui jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nustatydami atlikimo terminus (paskutiniai darbai buvo numatyti atlikti iki 2017 m. gegužės 31 d.), patvirtina, kad ieškovai dalį trūkumų pamatė patys ir pareikalavo juos pašalinti, su kuo sutiko ir pati atsakovė, pasirašydama papildomą susitarimą. Todėl pripažintina, kad kiti vėliau nustatyti trūkumai tikrai nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti ieškovų nustatyti ir įvertinti. Be to, dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių ir pirkimo–pardavimo objekto – gyvenamojo namo specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą, nes už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas.

18Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje, kuris truko pakankamai ilgą laiką, nenurodė, kurie konkretūs trūkumai (defektai) iš nustatytų buvo akivaizdūs ir pirkėjai apie juos negalėjo nežinoti, ir tokioms aplinkybėms patvirtinti neteikė jokių įrodymų. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo pradžioje ne kartą prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl taikaus susitarimo galimybės, vėliau teismas atsakovės atstovo P. M. (kuris, beje, dalyvavo nustatant defektus) dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, tačiau jis neatvyko ir nedavė paaiškinimų, o paskutiniame teismo posėdyje nedalyvavo ir atsakovės atstovas advokatas V. A.. Toks atsakovės procesinis elgesys rodo, kad atsakovė, turėdama realias procesines galimybes teikti atsikirtimams pagrįsti būtinus įrodymus, pati dėl savo aplaidumo nevykdė įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovei taikytinos neigiamos tokio elgesio pasekmės ir jos atsikirtimai atmestini kaip nerodyti. Atsakovė taip pat neįrodinėjo ir CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, t. y. kad, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos.

19Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai įrodė, jog butas buvo parduotas su trūkumais, o atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios paneigtų pardavėjos atsakomybę dėl netinkamos kokybės buto pardavimo.

20Nagrinėjamu atveju pirkėjai pasirinko teisių gynimo būdą, susijusį su nuostolių atlyginimu, t. y. prašo atlyginti namo trūkumų pašalinimo išlaidas, todėl byloje turi būti įrodytas nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai). Ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas laikytinas tinkamu ir pagrįstu, kadangi ieškovai, įsigydami nuosavybės teise butą, turėjo lūkesčių apsirūpinti gyvenamuoju plotu ir tai yra viena svarbiausių jų teisių, todėl, atsižvelgiant į tai, kad bute iš esmės galima gyventi, nes nėra duomenų, kad gyvenimas jame ieškovams keltų pavojų gyvybei ir sveikatai, jis tik turi tam tikrų trūkumų, prašymas atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas yra adekvatus ir proporcingas pardavėjos prievolių dėl daikto kokybės užtikrinimo pažeidimo mastui.

21Ieškovai nuostolių faktą ir dydį patvirtino pateikdami specialistės R. J. M. 2017 m. rugsėjo 11 d. išvadą „Nekokybiškai pastatyto namo defektų ir trūkumų taisymo darbų kainos įvertinimas“ (e. b. t. 1, b. l. 53-70) ir lokalines sąmatas (e. b. t. 1, b. l. 99-105, t. 2, b. l. 84–89). Pagal pirmines lokalines sąmatas buvo paskaičiuotas bendras 51 845,11 Eur (su PVM) išlaidų dydis. Ieškovai šių išlaidų realiai dar nėra patyrę, kadangi minimalius trūkumų šalinimo darbus atliko ūkio būdu savo jėgomis arba padedant artimiems ir pažįstamiems asmenims ir realioms išlaidoms pagrįsti pateikė tik UAB „Apsipučiam“ PVM sąskaitą faktūrą sienų ir perdangos apšiltinimo darbams 1 594 Eur sumai (e. b. t. 1, b. l. 170) ir šios sumos apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus (e. b. t. 1, b. l. 196-197).

22Teismui bylos nagrinėjimo metu išklausius liudytojos R. J. M. parodymų ir nustačius, kad dalis namo defektų ir trūkumų, ieškovams jau gyvenant name, nebegali būti pašalinti, specialistė R. J. M. atliko perskaičiavimą ir pateikė suvestinį papildomos statybos kainos apskaičiavimą (e. b. t. 2, b. l. 84–89), pagal kurį defektų ir trūkumų šalinimo darbų kaina nustatyta 26 729,12 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta labiau pagrįstu būtent šį paskaičiavimą, nes priešingu atveju, remiantis pirmesne sąmata, ieškovai, negalėdami atlikti darbų, kurių negalima atlikti jiems jau gyvenant būste, tiesiog nepagrįstai praturtėtų. Atsakovė, ginčydama ieškovų pradžioje prašytą priteisti 51 845,11 Eur (su PVM) išlaidų dydį, tik teigė, kad tokia suma yra neteisinga ir neprotinga, kadangi ieškovai už visą butą sumokėjo 40 000 Eur, tačiau nevykdė pareigos teikti įrodymus, kurie patvirtintų kitokį trūkumų šalinimo išlaidų dydį, to nedarė ir kai buvo pateikta perskaičiuota sąmata, ir net nedalyvavo paskutiniame teismo posėdyje. Liudytoja J. M. savo parodymais patvirtino, kad perskaičiuotoje sąmatoje nurodyti darbai yra būtini ir turi būti atlikti tam, kad namas atitiktų statybos techninius reikalavimus, šios išlaidos sudaro 24 299,20 Eur, jas apskaičiavo to meto statybos darbų kainomis. Be to, liudytoja nurodė, kad ieškovai privalės atlikti ir projekto keitimo darbus, kuriuos įvertino 2 429,92 Eur. R. J. M. taip pat pagrindė ir sąmatoje paskaičiuotų papildomų išlaidų (papildomų medžiagų, papildomų mechanizmų, papildomo darbo užmokesčio, statybvietės išlaidų, pelno, pridėtinės vertės mokesčio išlaidų) pagrįstumą, pvz., nurodydama, jog išlaidas paskaičiavo įvertinusi, kad darbai bus atliekami ūkio būdu, todėl PVM paskaičiuotas tik už medžiagas ir mechanizmus, o kadangi darbai bus atlikti individualios veiklos pagrindu, statybvietės išlaidas (nes gali tekti atvežti medžiagas, žmones ir bus reikalingos kuro išlaidos) ji sumažino iki 2 % nuo nustatytų 9 %, individuali veikla negali funkcionuoti be pelno, todėl paskaičiuotas norminis 5 % pelno mokesčio dydis. Liudytojos R. J. M. nuomone, pigiau ištaisyti trūkumus neįmanoma.

23Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, teigė, kad negali būti priteistos būsimos išlaidos, nes to nenumato įstatymai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Taigi šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Sisteminis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti su parduoto daikto trūkumu susijusių būsimų išlaidų atlyginimo.

24Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau yra nurodęs, kad aiškinant CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, reikia atsižvelgti į šių teisės normų teleologinį aiškinimą, t. y. kokiam tikslui pasiekti šios teisės normos buvo įtvirtintos Civiliniame kodekse. Šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Konstatavus žalos faktą, nuostoliai privalo būti atlyginti visais atvejais, jei patirta žala nėra mažareikšmė. Priešingu atveju būtų paneigtas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia tai, jog nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-361-516/2018)

25Kasacinis teismas analogiškai yra išaiškinęs CK 6.249 straipsnio 3 dalies ir CK 6.283 straipsnio (žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju) 2 dalies, kuris taip pat nenumato būsimų išlaidų atlyginimo, santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-164-1075/2019 ).

26Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su atsakove, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas nesuteikia ieškovams teisės reikalauti būsimų išlaidų atlyginimo. Ieškovai įsigijo butą su paslėptais trūkumais, kas jau yra nustatyta, trūkumų nustatymui turėjo papildomų išlaidų, įsigytas butas ieškovams reikalingas nuolatiniam gyvenimui, būstas įgytas už kredito lėšas ir turi būti mokamos palūkanos, todėl akivaizdu, kad ieškovai turi ribotas galimybes gauti papildomai lėšų, būtinų namo trūkumams pašalinti, nors būtent atsakovė yra atsakinga už jų pašalinimą. Kadangi vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus, todėl pripažintina, kad ieškovų pateikta pataisyta lokalinė sąmata, pagrindžianti lėšų trūkumams pašalinti būtinybę ir jų dydį, suponuoja pakankamai pagrįstą tikimybę apie šių būtinų išlaidų dydį. Atsižvelgtina ir į tai, kad pati atsakovė, būdama atsakinga už ieškovams parduoto buto kokybę, nedėjo jokių pastangų įrodyti kitokį žalos dydį, nesiėmė jokių veiksmų jiems pašalinti. Todėl ieškinys tenkinamas iš dalies, žalos dydį nustatant remiantis perskaičiuota lokaline sąmata, kuria nustatyta, kad būsimų išlaidų dydis bus ne mažesnis kaip 26 729,12 Eur.

27Kadangi pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo objektas (butas) ieškovų R. B. ir G. G. buvo įgytas lygiomis dalimis (po ½ dalį), todėl defektų ir trūkumų pašalinimo išlaidos (26 729,12 Eur) ieškovams iš atsakovės priteistinos taip pat lygiomis dalimis, t. y. po 13 364,56 Eur kiekvienam ieškovui.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30Ieškovas R. B. bylos nagrinėjimo metu turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – 1 028 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 800 Eur už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą, 500 Eur už atstovavimą, kitas išlaidas (už pastato sandarumo bandymą – 200 Eur, už specialisto išvadą dėl nekokybiškai pastatyto namo defektų ir trūkumų taisymo darbų kainos įvertinimo – 700 Eur, už specialisto apklausą teismo posėdyje – 250 Eur, už dokumentų įteikimą trečiajam asmeniui per antstolį – 121 Eur).

31Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą ir atstovavimą (800 Eur + 500 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.2. ir 8.19 punktuose numatytų dydžių (2,5 x 838,7) ir (8 x 0,1 x 935,7), todėl, įvertinus bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių skaičių (10 teismo posėdžių) ir bendrą šių teismo posėdžių trukmę (7 val. 32 min.), laikytinos pagrįstomis.

32Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas turėjo 1 271 Eur išlaidas už pastato sandarumo bandymą, specialisto išvadą dėl nekokybiškai pastatyto namo defektų ir trūkumų taisymo darbų kainos įvertinimo, specialisto apklausą teismo posėdyje, dokumentų įteikimą trečiajam asmeniui per antstolį. Šios ieškovo turėtos išlaidos yra susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais ir įrodymais jiems pagrįsti, todėl laikytinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

33Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų R. B. ir G. G. ieškinys tenkinamas 52 proc. (26 729,12 x 100 / 51 845,11 Eur), todėl ieškovui R. B. (kuris patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio ginčo nagrinėjimu, ir jas apmokėjo) iš atsakovės UAB „Kanita“ priteistinos 1 871,48 Eur (3 599 x 52 / 100) dydžio bylinėjimosi išlaidos.

34Bylos nagrinėjimo metu susidarė 28,37 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies (52 proc.), šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovų ir atsakovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovų R. B. ir G. G. po 6,81 Eur, o iš atsakovės UAB „Kanita“ – 14,75 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

Nutarė

36ieškinį tenkinti iš dalies.

37Priteisti ieškovams R. B. (asmens kodas ( - ) ir G. G. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kanita“ (juridinio asmens kodas 304090368) kiekvienam po 13 364,56 Eur (trylika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 56 euro centus) nekokybiškai pastatyto namo defektų ir trūkumų pašalinimo išlaidas.

38Priteisti ieškovui R. B. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kanita“ (juridinio asmens kodas 304090368) 1 871,48 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.

39Priteisti valstybei iš ieškovų R. B. (asmens kodas ( - ) ir G. G. (asmens kodas ( - ) po 6,81 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

40Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kanita“ (juridinio asmens kodas 304090368) 14,75 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia... 2. ieškovai R. B. ir G. G. patikslintame ieškinyje teismo prašo įpareigoti... 3. Atsakovė UAB „Kanita“ atsiliepimu į ieškovų ieškinį prašo jį... 4. Ieškovas R. B. prašo ieškinį patenkinti ir bylos nagrinėjimo metu... 5. Ieškovų atstovas adv. padėjėjas A. L. prašo ieškinį patenkinti, kadangi... 6. Ieškinys tenkinamas iš dalies. ... 7. Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (e. b.... 8. Šalių ginčo santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo–pardavimo sutartiniai... 9. Ieškovai pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1... 10. CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis... 11. Atsakovė (pardavėja) pirkimo–pardavimo sutarties 7.2.12. punkte garantavo,... 12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai nusipirko nebaigtos statybos... 13. Ieškovai parduoto namo trūkumus ir jo defektus patvirtino pateikdami UAB... 14. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, nesutikdama su reiškiamu reikalavimu,... 15. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, teigė, kad ieškovai,... 16. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą... 17. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nustatyti trūkumai, ieškovams... 18. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje, kuris truko pakankamai... 19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai... 20. Nagrinėjamu atveju pirkėjai pasirinko teisių gynimo būdą, susijusį su... 21. Ieškovai nuostolių faktą ir dydį patvirtino pateikdami specialistės R. J.... 22. Teismui bylos nagrinėjimo metu išklausius liudytojos R. J. M. parodymų ir... 23. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, teigė, kad negali būti... 24. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau yra nurodęs, kad aiškinant... 25. Kasacinis teismas analogiškai yra išaiškinęs CK 6.249 straipsnio 3 dalies... 26. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su atsakove, kad CK 6.334 straipsnio 1... 27. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo objektas (butas) ieškovų R. B.... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 30. Ieškovas R. B. bylos nagrinėjimo metu turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas... 31. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą... 32. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas turėjo 1 271 Eur... 33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų R. B. ir G. G. ieškinys tenkinamas 52... 34. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 28,37 Eur dydžio išlaidos, susijusios su... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270... 36. ieškinį tenkinti iš dalies.... 37. Priteisti ieškovams R. B. (asmens kodas ( - ) ir G. G. (asmens kodas ( - ) iš... 38. Priteisti ieškovui R. B. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės uždarosios... 39. Priteisti valstybei iš ieškovų R. B. (asmens kodas ( - ) ir G. G. (asmens... 40. Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kanita“... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...