Byla 2A-361-516/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos“ viešbučio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. M., V. O., E. B., R. B., J. B., D. B., V. B., R. P. (J.), A. R.-B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos“ viešbučiui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, L. U., J. U., I. O. (I. O.), V. M., A. R., L. R., V. J., S. G., D. N., S. K.-V., I. S. (K.), V. B., G. R., V. R. (V. R.), J. G., Ž. R., V. A., J. P. (Š.), S. K. (S. K.), uždaroji akcinė bendrovė „PALANGOS STATYBA“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Geotechnikos grupė“,

3V. V. individuali įmonė „Marsanta“, uždaroji akcinė bendrovė „Sadvita“, uždaroji akcinė bendrovė „Asmodas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“, Klaipėda, uždaroji akcinė bendrovė „Mirigita“, uždaroji akcinė bendrovė „Uostamiesčio langai“, R. J. V., dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo, kildinamų iš pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjų teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą.
  2. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti solidariai ieškovams D. M., V. O., E. B., R. B., J. B., D. B. (V.), V. B., R. P. (J.), A. R.-B. iš atsakovės 196 734,66 Eur nuostolių atlyginimo nustatytiems daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ), statybos defektams pašalinti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovai nurodė, kad įsigiję butus 2014 m. sausio – vasario mėn. pastebėjo akivaizdžius šilumos nuostolius, nes butuose vidaus patalpų temperatūra siekė vos 16,5–17 laipsnių šilumos, tai neatitiko minimalių higienos reikalavimų. Siekdami padidinti butuose temperatūrą, ieškovai buvo priversti naudoti papildomus šilumos šaltinius, t. y. elektrinius šildytuvus, o visa tai padidino išlaidas elektros energijai.
  4. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pastatų diagnostika ir statyba“, gavusi užsakymą, atliko gyvenamojo namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, termovizinę fiksaciją. Specialistai akte Nr. 1-29/04/14 nurodė, kad statinio išorinės atitvaros neužtikrina reglamentuojamos šilumos pralaidumo, vietomis matyti didelių šilumos nuostolių, kai šiluma išeina per išorinius pastato kampus. Pastato langai ir balkonų blokai yra nesandarūs, o angokraščiai neužtikrina pakankamo sandarumo. Statybos darbų techninės kokybės patikrinimo (apžiūros) akte Nr. 14/11/10-6 nurodyta, kad statybos ir rangos darbai neatitinka STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų. Antžeminė statinio cokolio dalis pažeista deformacijų. Matyti horizontalios pažaidos. Atšokęs apdailos tinkas. Fasado apdailos plytos turi vertikalių deformacinių įtrūkimų.
  5. Remiantis termoviziniais matavimais, šiltinimas vata atliktas netinkamai. Vatos plokštės galbūt nepriglunda prie paviršiaus, tarpusavyje nesuglaustos. Montuojant šilumos izoliacijos plokštes buvo nesilaikoma gamintojo technologinių reikalavimų (t. y. šiltinimo plokštės tinkamai nesuglaustos. Montuojant antrą sluoksnį atliktas netinkamas plokščių siūlių perkeitimas). Šiltinimo vatos plokščių tvirtinimas smeigėmis turi didelę įtaką apsaugant jas nuo sukritimo, tuo išvengiant deformacijų, kas lemia šilumos nuostolių atsiradimą. Statinio įėjimo laiptai turi mechaninių pažeidimų, statybos rangos darbai atlikti nesilaikant technologinių reikalavimų. Plytelių klijai užtepti 2 sluoksniais, kas sumažina paviršiaus atsparumą temperatūrų svyravimams, sudaro sąlygas tuštumų po plytelių danga susidarymui. Nėra langų rėmų sandarumo. Atliktose termovizijos nuotraukose akivaizdžiai galima pamatyti, kad didžiausi šilumos nuostoliai patiriami langų, durų, balkonų zonose. Statybos rangos darbai atlikti nekokybiškai. Pastato (buto-patalpos) sandarumo-oro skverbties matavimo protokole

    6Nr. 140315-01 nurodyta, kad pastato (buto) sandarumas neatitinka STR 2.05.01:2005 reikalavimų, stogo danga turi smulkių defektų, kurie neatitinka STR 2.01.01(6):1999 „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ reikalavimų, pažeistas antro aukšto ir trečio aukšto laiptinių langų rėmų sandarumas, drėgmės pažeistos lubos, rūsyje kaupiasi vanduo.

  6. Ieškovų vertinimu, visi UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ specialistų ataskaitoje apie statinio techninę kokybę nurodyti defektai bei pažeidimai yra paslėpti parduoto daikto (turto) trūkumai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis), kuriuos būtina nedelsiant pašalinti ir jie atsirado per daikto kokybės garantijos terminą (10 metų). Šiuos esminius parduoto daikto trūkumus (defektus) savo lėšomis privalo šalinti pardavėjas arba atlyginti faktinius nuostolius, kuriuos patyrė (patirs) pirkėjai šalindami nurodytus defektus. Atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovų patirtus nuostolius, kadangi atsakovė, kaip pardavėja, garantavo ieškovams, kaip būsimiems daiktų pirkėjams, o vėliau ir jau pastatytų daiktų pirkėjams, butų pastatymo ir įrengimo, jo statyboje naudojamų medžiagų, gaminių, dirbinių ir įrengimų atitiktį įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.
  7. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovų reikalavimams taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovai yra praleidę terminą reikalavimams dėl statytojos UAB „AGREKAS“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, jiems parduotų butų, esančių gyvenamajame name adresu ( - ), Klaipėda, pareikšti. Ieškovų bei UAB „AGREKAS“ sudarytose nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse nenustatytas ginčo butų kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.338 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pretenzijas dėl ieškovams parduoto turto trūkumų jie galėjo pareikšti UAB „AGREKAS“ ar jos teisių perėmėjui per 2 metus nuo butų perdavimo. Ginčo butai buvo perduoti ieškovams sutarčių pasirašymo momentu, t. y. 2007-ųjų metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.
  8. Iki ginčo turto perdavimo ieškovams jokie butų defektai neegzistavo. Šią faktinę aplinkybę patvirtina kartu su ieškiniu į bylą pateiktas 2007 m. liepos 31 d. Daugiabučio gyvenamojo namo su katiline, adresu ( - ), Klaipėda, pripažinimo tinkamu naudoti aktas

    7Nr. STN-247-(12-7), kuriame konstatuota, kad atitinkamas gyvenamasis namas pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą, t. y. atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje bei normatyviniuose statybos dokumentuose įtvirtintus statinio reikalavimus ir yra tinkamas naudoti. Taigi, statytoja ir pradavėja UAB „AGREKAS“ pardavė ieškovams tinkamos kokybės daiktą, be jokių trūkumų, pastatytą laikantis projekto ir visų teisės aktų reikalavimų, ir net tuo atveju, jei ieškovų teiginiai apie užfiksuotus butų trūkumus atitiktų tikrovę, teismas turėtų konstatuoti, jog jie atsirado po sutarčių sudarymo ir dėl netinkamos butų eksploatacijos / priežiūros.

  9. Jei atitinkamas gyvenamasis namas ir (ar) butai būtų turėję trūkumų, jie būtų fiksuoti / pretenzijos dėl jų būtų pareikštos anksčiau nei po 7-erių metų. Daugiabučiame name esančių patalpų vidaus temperatūra priklauso nuo daugybės veiksnių (taip pat ir nuo pačių patalpų naudotojų elgesio – langų bei durų atidarymo / uždarymo dažnumo ir pan.). Pagal termovizines nuotraukas vienareikšmiškai nustatyti ir (ar) įvertinti, kad būtent „statinio išorinės atitvaros neužtikrina reglamentuojamos šilumos pralaidumo“, o „angokraščiai neužtikrina pakankamo sandarumo“, yra neįmanoma. Pagal termovizinius matavimus neįmanoma daryti išvados, kad šiltinimas vata atliktas netinkamai. Eksploatacijos metu gyvenamųjų namų / butų langai bei durys natūraliai deformuojasi – tiek langus, tiek duris eksploatacijos metu būtina reguliuoti tam, kad būtų užtikrinti įmanomai didžiausi sandarumo rodikliai.
  10. Visi daugiabučio namo konstrukciniai sprendiniai buvo suderinti su projektuotoja

    8UAB „Neoforma“, parengusia daugiabučio namo, esančio adresu ( - ), Klaipėda, techninį projektą. Priešingai, nei yra nurodoma ieškinyje, po statybos darbų atlikimo buvusi sienos visuminė šiluminė varža atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus, įtvirtintus

    9STR 2,05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“.

  11. Ieškovai, teikdami teismui ieškinį, absoliučiai neįrodinėja nuostolių realumo, t. y. fakto, kad ieškinyje įvardijami nuostoliai buvo patirti, t. y. kad ieškovai nurodytą pinigų sumą sumokėjo tretiesiems asmenims, šalinusiems ieškinyje akcentuojamus statybos darbų defektus.
  12. Trečiasis asmuo UAB „Uostamiesčio langai“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kiek tai yra susiję su UAB „Uostamiesčio langai“ atliktais rangos darbais; dėl likusios ieškovų pareikštų reikalavimų dalies sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.
  13. Nurodė, kad vidaus palanges montavo ir įrengė ne trečiasis asmuo, o patys butų pirkėjai. Todėl trečiajam asmeniui negali kilti jokia civilinė atsakomybė šiuo aspektu, nes vidaus palangių montavimas turi esminės įtakos pastato sandarumui, kuris yra būtinas siekiant šilumos taupymo bei reikiamos temperatūros užtikrinimo. Pagal į bylą teikiamus 2004 m. bandymų protokolus trečiojo asmens montuojami plastikiniai langai atitinka LST 1514:1998 reikalavimus pagal išbandytus rodiklius. Taigi, trečiojo asmens montuojami plastikiniai langai yra kokybiški. Taip pat nurodo, kad garo izoliacijos juostos 2006 m. nebuvo naudojamos ir STR reglamentais nebuvo nustatytos. Jos taip pat nėra nurodytos ir specifikacijoje. Trečiasis asmuo langus ginčo objekte sumontavo 2006 m., šiuo metu jau yra pasibaigęs garantinis terminas trečiojo asmens atliktiems darbams.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovams D. M., V. O., E. B., R. B., J. B., D. B., V. B., R. P. (J.), A. R.-B. solidariai iš atsakovės UAB „Klaipėdos viešbutis“ 18 086,60 Eur su PVM nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas, grąžino užstatus.
  2. Teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi, patenkinęs atsakovės prašymą, paskyrė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Klaipėdoje, statybos techninės veiklos ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui A. S. Teismas

    102017 m. vasario 15 d. nutartimi, patenkinęs ieškovų prašymą, paskyrė pakartotinę statybos techninės veiklos ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertams S. M. ir A. P.

  3. Teismas nurodė, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako patenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo, tai yra ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su atsakymo į pretenziją gavimu arba jo negavimu per pirkėjo nustatytą ar kitą protingą terminą. Teismo vertinimu, ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2015 m. gegužės 25 d., nuo atsakovės atsakymo pateikimo į ieškovų pretenziją. Ieškovai su ieškiniu dėl parduoto daikto trūkumų į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 1 d., todėl nepraleido įstatyme nustatyto termino.
  4. Teismas, spręsdamas ginčą, vertino, jog šalių tarpusavio teisiniai santykiai kilo iš vartojimo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.350 straipsnis, IV dalis, VIII skirsnis). Teismas sprendė, jog ieškovai įrodė, kad atsakovė (pardavėjo teisių perėmėja) iš dalies pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, įstatymo nuostatas (CK 6. 333 straipsnis, 6.327 straipsnio 1 dalis), nes pardavė ieškovams nekilnojamuosius daiktus (butus) netinkamos kokybės – butų statyba atlikta, esant esminiams nukrypimams nuo projektinių reikalavimų ir statybos darbai atlikti su defektais, todėl ieškovai turi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą teisę reikalauti, kad atsakovė (pardavėjo teisių perėmėja) atlygintų dalį jų išlaidų daikto (butų) trūkumams pašalinti.
  5. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir pakartotinės ekspertizės išvadas padarė išvadą, kad ieškovai įrodė parduotų butų trūkumus, susijusius su išorinių sienų įrengimu (montuojant lauko palanges, po palangėmis nebuvo įrengta termoizoliacija), parduotų butų trūkumus, susijusius su langų, balkonų įrengimu (statybos darbai, montuojant laiptinės langus, įrengiant balkonus, neatitinka Techninio projekto). Teismo vertinimu, kitų išorinių sienų įrengimo, langų ir balkonų durų, balkonų įrengimo trūkumų, ar stogo įrengimo darbų neatitikimo techniniam projektui, taip pat trūkumų, susijusių su lubų, laiptų pažeidimu ir vandens kaupimusi rūsyje, ieškovai neįrodė.
  6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pakartotinės ekspertizės aktu nustatyta, jog siekiant ištaisyti Techninio projekto įgyvendinimo trūkumus, reikia atlikti darbus: permontuoti laiptinės langus, įdedant taip, kaip nurodyta Techniniame projekte, suremontuoti balkonų plokštes. Šių darbų atlikimo vidutinė rinkos kaina yra 13 239,39 Eur su PVM. Taip pat pakartotinės ekspertizės aktu nustatyta, kad siekiant ištaisyti atliktų darbų defektus ieškovams priklausančiuose butuose reikia atlikti tokius darbus: tinkamai įrengti termoizoliaciją po palangėmis, įrengti langų sandarinimo juostas. Šių darbų atlikimo vidutinė rinkos kaina yra 4 847,21 Eur su PVM. Teismas nurodė, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog šios išlaidos, reikalingos daikto (butų) trūkumams pašalinti, yra nepagrįstos, todėl iš atsakovės ieškovų nuostoliams atlyginti priteisė viso 18 086,60 Eur su PVM bei solidariai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  1. Apeliacinio skundo argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Klaipėdos“ viešbutis prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovų ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas negalėjo priteisti išlaidų lauko palangių defektams pašalinti, kadangi šiuo defektu nebuvo grindžiamas ieškovų ieškinys. Teismas savo iniciatyva negalėjo išeiti už ieškovų ieškinio ribų ir priteisti ieškovams išlaidas dėl tų defektų, dėl kurių ieškovai ieškinyje reikalavimų nekėlė.
    2. Teismas negalėjo priteisti iš atsakovės išlaidų, reikalingų palangių termoizoliacijai įrengti, kadangi byloje nebuvo jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šie defektai egzistavo tuo metu, kai buvo sudarytos ginčo butų pirkimo–pardavimo sutartys. CK 6.333 straipsnio 1 dalies 3 punktas nesuteikia teisės reikalauti būsimų išlaidų atlyginimo, todėl ieškovams taip pat negalėjo būti priteistos būsimos išlaidos daugiabučio namo palangių įrengimo defektams pašalinti – termoizoliacijai po palangėmis įrengti.
    3. Išlaidos, reikalingos langų sandarinimo juostoms įrengti, negalėjo būti priteistos iš atsakovės, kadangi šias juostas turėjo įsirengti patys ieškovai. Langų sandarinimo juostos turėjo būti įrengtos montuojant vidines palanges, o UAB „AGREKAS“ ir / ar jos pasitelkti rangovai nemontavo vidinių palangių ieškovų butuose. Be to, teismas negalėjo priteisti iš atsakovų išlaidų, reikalingų langų sandarinimo juostoms įrengti, kadangi šių išlaidų ieškovai nebuvo patyrę.
    4. Ieškovai savo ieškinio negrindė tuo, kad laiptinės langai neatitinka techninio projekto ir neprašė priteisti išlaidų laiptinės langų neatitikimams pašalinti. Teismas savo iniciatyva negalėjo išeiti už ieškovų ieškinio ribų ir savo iniciatyva priteisti ieškovams išlaidas dėl tų defektų, dėl kurių ieškovai ieškinyje reikalavimų nekėlė.
    5. Išlaidos dėl laiptinės langų trūkumų šalinimo negalėjo būti priteistos iš atsakovės, kadangi laiptinės langų trūkumai buvo akivaizdūs pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu, todėl atsakovei už juos atsakomybė negalėjo kilti. Laiptinės langai, jų atsidarymo būdas buvo matomi ieškovams, jiems atvykus apžiūrėti butus. Ieškovams nebuvo draudžiama susipažinti su visa technine dokumentacija, susijusia su daugiabučio namo statyba. Ieškovai butu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu negalėjo nežinoti, kad laiptinės langai (vitrina) atsidaro šiek tiek kitaip, nei buvo nurodyta techniniame projekte. Laiptinės langus (vitrinas), kuriuos galima darinėti, negalima laikyti nekokybiškais.
    6. Išlaidos laiptinės langų trūkumams šalinti negalėjo būti priteisiamos iš atsakovės, kadangi buvo suėję CK 6.698 straipsnyje numatyti garantiniai terminai pretenzijoms pareikšti. Tai, kad pretenzijoms dėl langu defektų reikšti yra taikytinas 5 metu terminas yra nurodyta ir teismo ekspertų S. M. ir A. P. pakartotinės ekspertizės išvadoje Nr. 17-10, tačiau teismas šia ekspertizės išvada nesivadovavo.
    7. Išlaidos netinkamo balkonų nuolydžio ir hidroizoliacijos defektų šalinimui negalėjo būti priteistos iš atsakovės, kadangi byloje nebuvo jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „AGREKAS“ ir / ar jos pasitelkti rangovai atliko balkonų hidroizoliacijos ir nuolydžio formavimo darbus, be to, buvo suėję terminai pretenzijoms dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti. Kaip ir dėl kitų trūkumų, ieškovai nėra patyrę šių defektų šalinimo išlaidų.
    8. Teismo priteistos išlaidos balkonų defektams šalinti yra neprotingo dydžio. Pirminės ekspertizės akte, kurį surašė teismo ekspertas A. S., buvo nurodyta, kad balkonų defektų šalinimo išlaidos sudaro 8 235,43 Eur su PVM. Teismas nemotyvuotai išlaidas balkonų defektams pašalinti priteisė pagal pakartotinės ekspertizės išvadas, kuriose buvo nurodyta, kad balkonų defektams pašalinti reikia skirti viso 11 853,20 Eur su PVM.
    9. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose, neatsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimas vyko Klaipėdoje, o advokato N. K. darbo vieta yra Kaune. Teismas spręsdamas dėl paminėtų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų už įvairių prašymų ir atsiliepimų į prašymus neatsižvelgė į tai, kad byla buvo sudėtinga. Kadangi ieškovų ieškinys buvo patenkintas tik 10 %, tai iš atsakovės naudai turėjo būti priteista 9 474,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ne 7 026,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

    12Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos

    13apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus

    14skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK

    15320 straipsnio 2 dalis).

  2. Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo statytos defektų. Ieškovai pareiškė reikalavimą atsakovei, pardavėjos (statytojos) UAB „AGREKAS“ teisių perėmėjai, atlyginti ieškovų, butų pirkėjų, išlaidas butų defektams ištaisyti. Ieškovai įrodinėjo, kad butų statyba atlikta esant esminiams nukrypimams nuo Techninio projekto, o statybos darbai atlikti su defektais.

16Dėl išėjimo už ieškinio ribų

  1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai patikslintu ieškiniu įrodinėjo, jog statybos darbai, įrengiant langus, neatitiko Techninio projekto. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti išlaidų lauko palangių ir laiptinės langų defektams pašalinti, kadangi šiais defektais nebuvo grindžiamas ieškovų ieškinys. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
  2. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip matyti iš ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio ir esmės, ieškovai įrodinėjo langų netinkamą įrengimą. Įrodinėdami pastarąją aplinkybę ieškovai pateikė ir 4 klausimą pakartotinę ekspertizę atliekantiems ekspertams. Ieškinyje aiškiai buvo nurodyta, kad „pastato langai ir balkonų blokai yra nesandarūs, o angokraščiai neužtikrina pakankamo sandarumo“. Ieškovų pozicija buvo aiški – jų manymu statybos darbai buvo atlikti netinkamai, nes butuose neužtikrintas tinkamas sandarumas ir termoizoliacija. Tai, kad ieškovai konkrečiai nenurodė, kokie konkretūs langai, kokio masto defektai ar kitokių detalių, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokios aplinkybės byloje įrodinėjamos nebuvo, nes tai specialių žinių reikalaujantis klausimas. Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, ignoruoja faktą, kad defektų egzistavimą ieškovai visų pirma įrodinėjo UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ specialistų ataskaitomis ir statinio apžiūros aktais, su kuriais pastaroji nesutiko. Būtent dėl šios priežasties konkretiems statybos defektams nustatyti byloje buvo paskirtos ekspertizės. Atitinkamai, pagal apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį, išėjo už jo ribų.

17Dėl realiai patirtų išlaidų

  1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas nesuteikia teisės reikalauti būsimų išlaidų atlyginimo. Formuluodama tokią teisės aiškinimo taisyklę, apeliantė remiasi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-211-560/2010.
  2. Teisėjų kolegija sutinka ir byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai nėra faktiškai patyrę teismo nustatytų statybos defektų pašalinimo išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, aiškindama CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, šiuo atveju itin selektyviai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-211-560/2010, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-91/2011, paminėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija paminėtoje byloje išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas, lingvistiškai aiškindamas CK 6.249 straipsnio

    181 dalį ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, visiškai neatsižvelgė į šių teisės normų teleologinį aiškinimą, t. y. kokiam tikslui pasiekti šios teisės normos buvo įtvirtintos Civiliniame kodekse. Šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Konstatavus žalos faktą, nuostoliai privalo būti atlyginti visais atvejais, jei patirta žala nėra mažareikšmė. Priešingu atveju būtų paneigtas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia tai, jog nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado.

  3. Paminėtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 paliktas nepakeistas. Kasacinis teismas paminėtoje byloje nurodė, kad pardavėjo sutartinių prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo nulemtas pirkėjo intereso (įsigyti nuosavybėn kokybės reikalavimus atitinkantį daiktą) pažeidimas yra pirkėjo patirta žala, o būtinybė šalinti kokybės reikalavimų neatitinkančio daikto trūkumus (arba pirkėjo jiems ištaisyti turėtos išlaidos) – nuostoliai, kurie pardavėjo pirkėjui turi būti atlyginami (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  4. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas nesuteikia teisės reikalauti būsimų išlaidų atlyginimo; teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ekspertų nustatytas išlaidas byloje nustatytiems defektams pašalinti, materialinės teisės normas taikė tinkamai (CPK 185 straipsnis).

19Dėl atsakomybės už nustatytus statybos darbų defektus ir išlaidų jiems pašalinti dydžio

  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ieškovai įrodė parduotų butų statybos defektus, jog statybos darbai, montuojant laiptinės langus, įrengiant balkonus, neatitinka Techninio projekto. Paminėtas išvadas pirmosios instancijos teismas rėmėsi pakartotinės ekspertizės akte nustatytais toliau nurodomais statybos defektais:
    1. Netinkamai įrengta termoizoliacija po palangėmis. Nustatyta, kad skardinės palangės vietomis atsikelia – nėra pritvirtintos, po palangėmis yra padėti (niekaip nepritvirtinti) vatos gabalai. Techniniame projekte palangės įrengimo mazgas nebuvo detalizuotas, todėl rangovas turėjo šį mazgą įrengti taip, kad atitiktų įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.
    2. Neįrengtos langų sandarinimo juostos, kurias rangovas privalėjo įrengti vadovaudamasis įprastai tokiems darbams keliamais reikalavimais. Pakartotinės ekspertizės metu nustatyta, kad visuose apžiūrėtuose butuose ties langų ir angokraščų sandūra matyti vietomis atsilupę dažai, įtrūkiai, nubyrėjęs glaistas, bute Nr. 2 ant langų matyti pelėsio žymių, išorės angokraščių dažai vietomis atsilupę, atšokęs tinkas, netinkamai įrengtos palangių ir angokraščių sandūros, bute Nr. 1 vieno kambario kampas pelija – matyti pelėsio žymių. Teismo ekspertams atidarius angokraščio atodangą bute Nr. 1 nustatyta, kad lango ir sienos jungties vietoje (siūlėje) nėra įrengta garso izoliacinė juosta.
    3. Laiptinės langai (vitrina) sumontuoti atvirkščiai (Techniniame projekte varstoma dalis parodyta viršutinėje lango dalyje, o faktiškai yra apatinėje lango dalyje), negu nurodyta Techniniame projekte.
    4. Statybos darbai neatitinka Techninio projekto, įrengiant balkonų nuolydį ir balkonų hidroizoliaciją. Nustatyta, kad dviejuose balkonuose nustatytas mažesnis balkono grindų nuolydis, negu numatyta Techniniame projekte, neįrengta arba netinkamai įrengta balkonų hidroizoliacija, dėl to balkonų plokštės yra su defektais: vietomis nubyrėjęs tinkas, atsilupę dažai, matyti vandens tekėjimo žymių.
  2. Apeliantė nurodo, kad paminėtos teismo išvados yra nepagrįstos, nes langų sandarinimo juostas turėjo įsirengti patys ieškovai. Juostos turėjo būti įrengtos montuojant vidines palanges, o UAB „AGREKAS“ ir / ar jos pasitelkti rangovai nemontavo vidinių palangių ieškovų butuose. Byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „AGREKAS“ ir / ar jos pasitelkti rangovai atliko balkonų hidroizoliacijos ir nuolydžio formavimo darbus.
  3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ji nėra atsakinga už šios nutarties 30.1–30.2 ir 30.4 papunkčiuose nurodytus defektus, nes tokių statybos darbų neatliko. Bylos duomenys apeliantės nurodytų atsikirtimų nepatvirtina.
  4. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, remiasi ieškovų V. O. ir D. M. bei R. P. (J.) preliminariųjų butų pirkimo–pardavimo sutarčių priedais Nr. 1, kuriuose nurodyti butų dalinės apdailos darbų sąrašai. Iš šių sąrašų matyti, kad pagal dalinės apdailos darbų planą balkonų dangos neįrengtos; vidinės palangės – neįrengiamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad ieškovų pagrindinėse ginčo butų pirkimo–pardavimo sutartyse nenurodyta, kad butai parduodami su daline apdaila. Techniniame projekte (Apdailos darbų lentelė) nurodyta, kad butų balkonų grindų apdaila – keraminės plytelės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš Techniniame projekte esančios balkono detalės A ir detalės B matyti, kad pagal projektą numatyta įrengti hidroizoliaciją ir grindų akmens masės dangą. Be to, 2006 m. sausio 30 d. Statybos rangos sutarties Nr. S-06/01/30-22 3.2.3 punkte nurodyta, kad balkonai išklojami akmens masės plytelėmis, įrengiant hidroizoliaciją (pagal pateiktą detalę). Analogiškai, pagal Techninį projektą lauko palangės turėjo būti įrengtos, be to, Techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad montuojamos ir vidinės palangės. Byloje esantys įrodymai nepaneigia ir pakartotinės ekspertizės akte nurodytų išvadų, kad langų sandarinimo juostas rangovas privalėjo įrengti vadovaudamasis įprastai tokiems darbams keliamais reikalavimais.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė byloje įrodinėjo, kad statybos darbai buvo atlikti pagal Techninį projektą. 2007 m. liepos 31 d. Pripažinimo tinkamu naudotis akto Nr. STN-247-(12-7) 1 punkte taip pat nurodyta, kad statyba vyko pagal projektą, kurį parengė UAB „Neoforma“. Statybų metu galiojusios Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte buvo numatyta rangovo pareiga vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Analogiška nuostata, jog statinio statybos darbai turi būti vykdomi pagal statinio projektą, o tam tikrais atvejais ir pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, įtvirtinta STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 22.1 punkte.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip nustatyta anksčiau, paminėti darbai buvo numatyti Techniniame projekte ir turėjo būti įgyvendinti, todėl tiek statytoja, tiek ir rangovė, atsakingos už statinio atitiktį Techniniam projektui, turėjo gauti duomenis apie tai, kad tokie darbai buvo vykdomi ieškovų lėšomis ir juos vykdė jų rangovai (statybų metu galiojusios Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 15 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tuo labiau, kad statytoja turi pareigą nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu naudoti (statybų metu galiojusios Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šios nutarties 30.1–30.4 papunkčiuose nurodyti darbai yra susiję su esminiais statinio reikalavimais (statybų metu galiojusio Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5–6 punktai), o statinys pripažįstamas tinkamu naudoti tik atlikus statinio projekte numatytus statybos darbus (statybų metu galiojusio Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Byloje pateiktose preliminariosiose daugiabučio namo butų pirkimo–pardavimo sutartyse yra nustatytos prievolės pirkėjams suderinti savo veiksmus dėl buto apdailos su statytoja tuo atveju, jei jie pasirenka pilnos apdailos darbus patys (sutarčių 3.7 papunktis, 5 punktas ir jo papunkčiai). Tokių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
  7. Atitinkamai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad statytoja statybų metu turi turėti visą informaciją, kas ir kokius statybos rangos darbus atlieka; kad šie darbai atitinka techninį projektą.
  8. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės ginčijamus darbus atliko ne ieškovai (ar jų rangovai), o statytojos subrangovė. Byloje nustatyta, kad statytoja UAB „AGREKAS“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, 2005 m. kovo 7 d. su trečiuoju asmeniu rangove UAB „Palangos statyba“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. S-05/03/07 dėl gyvenamųjų namų statybos su daline apdaila ir projektavimo. Vienu iš sutarties objektų buvo gyvenamojo namo ( - ) statyba su daline apdaila ir gyvenamojo namo projektavimas ( - ), Klaipėdoje. Trečiasis asmuo UAB „Palangos statyba“ 2006 m. sausio 30 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. S-06/01/30-22 su UAB „Adrimpas“, kaip rangove, dėl gyvenamojo namo (pagal detalųjį planą ( - ), pažymėto numeriu ( - )), esančio ( - ), Klaipėdoje, statybos.
  9. 2006 m. sausio 30 d. Statybos rangos sutartyje Nr. S-06/01/30-22, sudarytoje tarp rangovės trečiojo asmens UAB „Palangos statyba“ ir subrangovės UAB „Ardimpas“, 2.2.3 papunktyje nurodyta, kad balkonai išklojami akmens masės plytelėmis, įrengiant hidroizoliaciją; 2.2.7 papunkčiuose nustatyta, kad montuojami butų langai; vėdinimo sistema. Byloje pateiktos preliminariosios butų pirkimo–pardavimo sutartys su ieškovais buvo sudarytos tik 2007 metais. Taigi, sutartyje Nr. S-06/01/30-22 su subrangove ginčo statybos darbai buvo numatyti dar iki pasirašant preliminariąsias sutartis su ieškovais, o duomenų, kad anksčiau paminėta subrangos sutartis būtų pakeista, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
  10. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantės atsakomybė kyla ne preliminariųjų sutarčių pagrindu, o pagrindinių, kuriose, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nėra nustatyta, jog parduodami butai yra su daline apdaila ar kitokių išlygų dėl parduodamo turto kokybės. Priešingai, pirkimo–pardavimo sutartyse UAB „AGREKAS“ garantavo, kad butuose nėra trūkumų (būtų pirkimo–pardavimo sutarčių 4.5 punktas). Tuo labiau, kad pirkimo–pardavimo sutarčių 15 punkte nustatyta, kad tai yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus, žodinius šalių susitarimus, todėl laikytina, kad visų ankstesnių susitarimų, kurie nebuvo įtraukti į pirkimo–pardavimo sutartis (įskaitant ir dėl butų dalinės apdailos) šalys atsisakė.
  11. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šios nutarties 30.3 papunktyje nurodyto statybos defekto, teigdama, kad laiptinės langus (vitrinas) galima atidarinėti, todėl jų negalima laikyti nekokybiškais pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
  12. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl to, kad langai buvo sumontuoti atvirkščiai, nes taip patogiau juos naudoti ieškovams, yra deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, o apeliantė to neneigia, kad langai sumontuoti ne taip, kaip buvo numatyta Techniniame projekte, kurio rangovė privalėjo laikytis, o statytoja šių reikalavimų įvykdymą užtikrinti (statybų metu galiojusios Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 15 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Jeigu statybų metu buvo nuspręsta, kad langai turėtų būti įrengiami kitaip, nei numatyta Techniniame projekte, jis turėjo būti atitinkamai keičiamas. To, kaip rodo bylos duomenys, padaryta nebuvo. Vien faktas, kad langai atsidaro, nereiškia, jog atvirkščiai sumontuoti langai funkcionuoja būtent taip, kaip tai numatė techninį projektą parengęs projektuotojas, įvertinęs visas su tuo susijusias aplinkybes, įskaitant, bet neapsiribojant, kad paminėtas Techniniame projekte nurodytų reikalavimų pažeidimas neturės įtakos sumontuotiems langams išlaikyti savo savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (CPK 185 straipsnis).
  13. Apeliantė taip pat teigia, kad teismo priteistos išlaidos balkonų defektams pašalinti yra neprotingo dydžio, nes pirminės ekspertizės akte nurodyta, kad balkonų defektų šalinimo kaštai sudaro 8 235,43 Eur su PVM, o pakartotinės ekspertizės akte nurodyta, jog balkonų defektų šalinimo kaštai sudaro 11 853,20 Eur su PVM.
  14. Pirmosios instancijos teismas pakartotinės ekspertizės aktu nustatyta, kad siekiant ištaisyti Techninio projekto įgyvendinimo trūkumus, reikia atlikti darbus: permontuoti laiptinės langus, įdedant taip, kaip nurodyta Techniniame projekte, suremontuoti balkonų plokštes. Šių darbų atlikimo vidutinė rinkos kaina yra 13 239,39 Eur su PVM. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog šios išlaidos, reikalingos daikto (butų) trūkumams pašalinti, yra nepagrįstos, todėl pripažino, kad atsakovė turi pareigą tokio dydžio išlaidas ieškovams atlyginti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje balkonų defektų šalinimo darbų kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į pakartotinės ekspertizės išvadas ir jų pagrindu eksperto sudarytomis lokalinėmis sąmatomis, įvertinus faktiškai atliktinų darbų apimtį bei šiems darbams taikomus kokybės reikalavimus. Kaip matyti iš abiejų ekspertizės aktų, nors defektai balkonuose buvo nustatyti abejuose aktuose, tačiau defektų mastas juose skiriasi, skiriasi ir ekspertų lokalinėse sąmatose nustatytų reikalingų darbų defektams pašalinti apimtis ir pobūdis. Kadangi apeliantė nepateikia konkrečių argumentų dėl pakartotinės ekspertizės išvadų pagrindu eksperto sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų ir jų kainų teisingumo, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ekspertų apskaičiavimai ir nurodyti darbai iš esmės skiriasi, plačiau dėl to nepasisako (CPK 178, 218 straipsniai).

20Dėl garantinio termino

  1. Apeliantė teigia, kad pretenzijoms dėl langu defektų reikšti yra taikytinas 5 metu terminas. Akcentuoja, kad tai nurodyta ir teismo ekspertų S. M. ir A. P. pakartotinės ekspertizės išvadoje Nr. 17-10, tačiau teismas šia ekspertizės išvada nesivadovavo. Be to, tai, kad langai buvo sumontuoti atvirkščiai, turėjo būti akivaizdu iš karto.
  2. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Pagal anksčiau galiojusią Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas pagal Statybos įstatymą negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip penkeri metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – dešimt metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – dvidešimt metų. Analogiški garantiniai terminai dabar nustatyti CK 6.998 straipsnyje.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad teismas nesivadovavo ekspertizės išvadomis, nurodančiomis, kad pretenzijoms dėl langu defektu reikšti yra taikytinas 5 metu terminas, nepatvirtina teismo padarytų išvadų neteisingumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės (akivaizdus ar ne darbo trūkumų pobūdis) vertinimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, todėl tokia eksperto išvada gali būti vertinama kartu su kitais įrodymais teismui vertinant šios aplinkybės pagrįstumą (CPK 185 straipsnis, 218 straipsnis).
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų įrodyti trūkumai nebuvo akivaizdūs ir butų pardavimo metu ieškovams, kaip pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi, nes įsigydami butus, ieškovai kaip vartotojai, neturintys specialiųjų žinių, neatlikę specialaus tyrimo, su specialisto pagalba neišanalizavę Techninio projekto, tik vizualinės apžiūros metu negalėjo šių trūkumų nustatyti.
  5. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad UAB „AGREKAS“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, veikė ne tik kaip pardavėja, bet kartu ir statytoja, t. y. nekilnojamojo turto statybos ir pardavimo profesionalė (verslininkė), kuriai keltini aukštesni reikalavimai nei vidutiniam protingam asmeniui tokioje pačioje situacijoje. Todėl ieškovai, įsigydami naujos statybos butus iš nekilnojamojo turto statybos profesionalės, turėjo pagrįstus lūkesčius tikėtis, kad jie įsigyja tinkamos kokybės naujus daiktus (butus), tinkamus naudoti pagal paskirtį protingą terminą, be to, pirkimo–pardavimo sutartyse UAB „AGREKAS“ garantavo, kad butuose nėra trūkumų (būtų pirkimo–pardavimo sutarčių 4.5 punktas).
  6. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su teisėtomis ir pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nustatyti statybos darbų defektai yra laikytini paslėptais, kuriems taikomas 10 metų įstatyme nustatytas garantinis terminas.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo dydžio

  1. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymu. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose, neatsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimas vyko Klaipėdoje, o advokato N. K. darbo vieta yra Kaune. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų už įvairių prašymų ir atsiliepimų į prašymus neatsižvelgė į tai, kad byla buvo sudėtinga. Kadangi ieškovų ieškinys buvo patenkintas tik 10 proc., tai atsakovės naudai turėjo būti priteista 9 474,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ne 7 026,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
  3. Apeliantė nesutinka su apskaičiuota bylinėjimosi išlaidų dalimi už atstovavimą teismo posėdžiuose, nurodydama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jos atstovui teko vykti į kitą miestą.
  4. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ (toliau – Rekomendacijos) 3 punktą, numatantį, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.
  5. Apeliantė neginčija, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas paminėtas bylinėjimosi išlaidas teisingai vadovavosi Rekomendacijų 8.19 papunkčiu ir apskaičiavo jas šiame papunktyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtas papunktis nėra taikomas kelionės išlaidoms, nes jų, kaip minėta anksčiau, apskaičiavimo tvarka ir priteistini dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų 3 punkte. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pareikštame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose neindividualizavo kelionių išlaidų, taip pat nemotyvavo advokato iš kitos vietos dalyvavimo byloje būtinumo. Apeliantė nurodo, kad advokatas ją atstovavo kitose bylose, turi didelę patirtį. Paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai spręsti, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas ir vien dėl šios priežasties šių išlaidų atlyginimas turi tekti priešingai šaliai. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, pagal jam pateiktus duomenis, šių išlaidų neturėjo pagrindo priteisti, o teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų dėl paminėtų bylinėjimosi išlaidų, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
  6. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu už prašymų ir atsiliepimų į prašymus parengimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė vėlgi neginčija teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio už paminėtas teisines paslaugas pagal Rekomendacijas, tačiau teigia, kad byla buvo sudėtinga, teko analizuoti didelės apimties ekspertizės aktą, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo viršyti Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Paminėtina tai, kad aktualios redakcijos Rekomendacijos nebenumato galimybės nustatytus maksimalius dydžius viršyti – ankstesnės redakcijos Rekomendacijų 12 punkte buvo nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Tokios nuostatos nuo 2015 m. kovo 20 d. Rekomendacijose nebeliko. Bylos sudėtingumas pagal Rekomendacijų 2.1 papunktį yra vertinamas sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, nes vien tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nereiškia, jog teismas jų nesumažins atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus (įskaitant ir bylos sudėtingumą). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka, kad byla buvo sudėtinga, dėl šios priežasties apeliantei ir buvo priteistas Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis už paminėtas teisines paslaugas.
  7. Apeliantė taip pat teigia, kad jos atstovavimo išlaidas už paklausimą ekspertui, rašto E. L. parengimą, prašymų ekspertams išsiuntimą ir sutikimų gavimą turėjo būti priteistos taikant Rekomendacijų 8.17 papunktį, o ne 8.18 papunktį. Teisėjų kolegija su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Rekomendacijų 8.17 papunktis apima tų procesinių dokumentų teismui teikimą, kurie nėra įvardinti Rekomendacijų 8.16 papunktyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal paminėtų apeliantės dokumentų pobūdį, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tai paklausimai, kurių maksimalus priteistinas dydis nustatytas Rekomendacijų 8.18 papunktyje.

22Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinį skundą atmetus apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos tenka jai pačiai (CPK 93 straipsnis).

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. V. V. individuali įmonė „Marsanta“, uždaroji akcinė bendrovė... 4. Teisėjų kolegija... 5.
  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas kilo dėl... 6. Nr. 140315-01 nurodyta, kad pastato (buto) sandarumas neatitinka STR... 7. Nr. STN-247-(12-7), kuriame konstatuota, kad atitinkamas gyvenamasis namas... 8. UAB „Neoforma“, parengusia daugiabučio namo, esančio adresu ( - ),... 9. STR 2,05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“.... 10. 2017 m. vasario 15 d. nutartimi, patenkinęs ieškovų prašymą, paskyrė... 11. Teisėjų kolegija... 12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka,... 13. apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis... 14. skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir... 15. 320 straipsnio 2 dalis).
  2. Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio... 16. Dėl išėjimo už ieškinio ribų
    1. Pirmosios... 17. Dėl realiai patirtų išlaidų
      1. Apeliantė... 18. 1 dalį ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, visiškai neatsižvelgė į... 19. Dėl atsakomybės už nustatytus statybos darbų defektus ir išlaidų jiems... 20. Dėl garantinio termino
        1. Apeliantė teigia, kad... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo dydžio... 22. Dėl procesinės bylos baigties
          1. Apibendrindama... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti...