Byla 2A-594/2013

Dėl skolos priteisimo, sandorių nuginčijimo ir priverstinės hipotekos nustatymo, tretieji asmenys V. I., M. I. ir Palangos miesto 3 – iojo notarų biuro notarė S. L

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), R. G. ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB DNB banko ir atsakovės B. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1576-513/2011 pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams R. G., R. G., B. J., R. J. dėl skolos priteisimo, sandorių nuginčijimo ir priverstinės hipotekos nustatymo, tretieji asmenys V. I., M. I. ir Palangos miesto 3 – iojo notarų biuro notarė S. L..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu ir skolos priteisimo kaip priverstinės hipotekos taikymo būtinų sąlygų.

5Ieškovas AB DnB NORD bankas (toliau – ir ieškovas, bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: priteisti solidariai iš atsakovų R. G. ir R. G. (toliau – ir atsakovai, G.) 259 852,77 eurų negrąžinto kredito, 7 918,34 eurų palūkanų, 3 284 eurų delspinigių bei 5 procentų procesines palūkanas; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009-07-30 buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 826, kuria R. G. ir R. G. perleido nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), atsakovui R. J. bei taikyti restituciją natūra, įpareigojant R. J. grąžinti butą R. ir R. G., o šiuos – grąžinti 90 000 Lt; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo 2009 m. rugpjūčio 28 dovanojimo sutartį Nr. 988, kuria atsakovas R. J. perleido nuosavybės teisę į butą, ( - ), atsakovei B. J. bei taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę B. J. (toliau – ir atsakovė) grąžinti atsakovui R. J. butą; nustatyti hipoteką atsakovams R. G. ir R. G. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu ( - ), bei butui, esančiam adresu ( - ).

6Ieškovo teigimu, ginčijami sandoriai pažeidžia jo kaip hipotekos kreditoriaus interesus, todėl prašo priteisti minėtą skolą, nes atsakovai nuo 2009-03-31 nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2006-09-13 kreditavimo sutartį, savavališkai įkeistame žemės sklype vykdė statybos darbus, sunaikino įkeistą bankui turtą, vietoje jo suformavo kitą daiktą – dviejų butų namą, kurio neįkeitė bankui, o vieną iš butų perleido.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškinį patenkino iš dalies, t. y. ieškovo ieškinio dalį dėl 259 852,77 eurų negrąžinto kredito, 7 918,34 eurų palūkanų, 3 284 eurų delspinigių bei 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų Rimanto ir R. G. paliko nenagrinėtą; reikalavimą dėl priverstinės hipotekos taikymo tenkino iš dalies ir nustatė, kad hipoteka, nustatyta atsakovų R. G. ir R. G. įsipareigojimams pagal jų ir AB DNB banko 2006 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais užtikrinti, galioja ir gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), suformuotiems 2 nekilnojamojo turto objektams, kurių registro Nr. ( - ): butui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklausančiam R. G., ir butui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklausančiam B. J.. Kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nustatė, kad prie ieškovui įkeisto pastato statybų būdu buvo suformuotas nebaigtas statyti statinys su nauju unikaliu numeriu, jame įrengti du nebaigti statyti butai ir vienas iš jų perleistas kitiems asmenims, nesusijusiems su ieškovu paskoliniais santykiais.

10Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje neįrodyta, jog įkeistas daiktas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) – nepaisant registro žymos „sunaikintas“ buvo nugriautas ar kitaip visiškai sunaikintas fiziškai ir/ar jo vertė buvo sumažinta, nes registre liko įrašas apie tai, kad šis daiktas iki šiol priklauso atsakovui R. G. kaip šeimos turtas ir liko žyma apie hipoteką, minėtą registro žymą vertino kaip daikto pradinės formos ir jo registravimo pasikeitimą, nes Nekilnojamojo turto registre išliko daiktinės teisės ir jos suvaržymo registracija, nes jeigu daiktas neišliktų, būtų išregistruota ir daiktinė teisė bei jos suvaržymas.

11Be kita ko, teismas pažymėjo, kad yra akivaizdu, jog objekte kredito sutarties sąlygų pakeitimo metu vyko statybos darbai, jie vėliau, prieš statybų pabaigą, buvo įteisinti ir prie įkeisto daikto suformuotas 2 butų nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Teismo nuomone, šalių sudarytų sandorių sąlygos, viešojo registro įrašai, faktas, kad už ieškovo skolininkus ginčo buto įgijėjai vykdė prievoles pagal kredito sutartį, bei faktas, kad 572 000 Lt vidutinės vertės daiktas parduotas už 90 000 Lt ir vėliau padovanotas, patvirtina, kad atsakovai R. J. ir B. J. žinojo ar turėjo, kaip ir visi sąžiningi ir protingi nekilnojamojo turto perleidimo sandorių dalyviai, jog nuosavybės teisė į daiktą yra arba turėtų būti apsunkinta hipoteka (CPK 185 str.). Apie šį faktą taip pat žinojo arba turėjo žinoti ieškovo skolininkai atsakovai G. Daikto įkeitimas nekliudo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.).

12Hipoteka pagal ieškovo AB DNB banko ir atsakovų Rimanto ir R. G. 2006-09-13 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035 su 2007-07-02 susitarimu Nr. 06/423-1035/1 dėl kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygų pakeitimo galioja naujai suformuotam namui ir jame įrengtiems butams, esantiems ( - ). Kadangi hipoteka seka paskui daiktą, todėl teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo teigti, jog vieno iš buto perleidimo sandoriai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, o taip pat tenkinti actio Pauliana bei šiuos sandorius naikinti (CK 6.66 str.).

13Teismas konstatavo ir tai, kad nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą priteisti pagal kreditavimo sutartį nesumokėtas įmokas, todėl šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtu, nes ieškovas esant hipotekai turi teisę ginti savo teises ne bet kokiu būdu, o įstatymo nustatyta tvarka – kreiptis į hipotekos teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo (CK 4.192 str. 1 d., CPK 296 str. 1 d. 1 ir 12 p., 558 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2238/2011).

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15Ieškovas AB DNB bankas, nesutikdamas su skundžiamo sprendimo dalimi, kurioje reikalavimai buvo palikti nenagrinėti ir atmesti, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – minėtus ieškinio reikalavimus patenkinti visiškai. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1. Teismas ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo neteisėtai ir nepagrįstai paliko nenagrinėtus. Ieškovo teisės ir teisėti interesai galėjo būti apginti tik visiškai ir kompleksiškai patenkinus visus reikalavimus. Nepagrįstai remtasi kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, nes šiose bylose tiek ginčo pobūdis, tiek faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo ginčo dalyko ir faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje – ieškovas nėra kreipęsis į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, nes neturi galimybių tokia tvarka pasinaudoti – įkeistas gyvenamasis namas buvo sunaikintas atsakovų Rimanto ir R. G. veiksmais.
2. Teismo sprendimu priteista skolos suma yra būtina priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu sąlyga (CK 4.175 str. 2 d. 3 p.). Todėl tinkamai ieškovo ir trečiųjų asmenų I. teisės ir teisėti interesai galėtų būti patenkinti tik visa apimtimi patenkinus ieškinio reikalavimus, priteisus skolą ir skolos užtikrinimui, nustačius priverstinę hipoteką turtui, kuris buvo apstatytas ieškovui įkeistame žemės sklype vietoje įkeisto pastato.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje esantis 2010 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 25/2277 įrodo, kad tiek 2010 m. gegužės 17 d., tiek ieškinio pareiškimo dieną, tiek teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovo naudai įkeistas pastatas fiziškai neegzistavo, jo vertė yra 0 Lt. Objektas nebuvo įregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro tik dėl jo savininkui taikomų daiktinės teisės suvaržymų – hipotekos. Atsakovai Rimantas ir R. G. be hipotekos kreditoriaus sutikimo galėjo keisti tik duomenis apie daikto fizinę būklę, bet negalėjo panaikinti įkeisto daikto teisinės registracijos. Be to, įkeistas daiktas buvo fiziškai sunaikintas ir jo būklė pakeista Nekilnojamojo turto registre tik siekiant gauti statybos leidimą tame pačiame žemės sklype statyti savarankišką objektą – bankui neįkeistą gyvenamąjį namą. Tuo tarpu atsakovai teisme neginčijo gyvenamojo namo sunaikinimo fakto.
4. Kadangi ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, įvertinęs įkeisto ir sunaikinto bei naujai pastatyto, tačiau neįkeisto turto teisinį ir faktinį statusą, teismas turėjo taikyti tokį teisių gynimo būdą, kokį kreipdamasis į teismą pasirinko ieškovas. Todėl teismo parinktas teisių gynybos būdas, nustatant, kad hipoteka galioja ir naujai suformuotiems butams, nėra pakankamas ir neapgina ieškovo ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų visa apimtimi.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartyje Nr. 2-334/2011 nurodė konkrečias aplinkybes, kurios pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus (ir ieškovo interesus) – neaiški hipoteka įkeistų butų, priklausančių skirtingiems asmenims, ir po jais esančio žemės sklypo, priklausančio tik atsakovams Rimantui ir R. G., priverstinio pardavimo tvarka ir pan. Pirmosios instancijos teismas šių klausimų neišsprendė. Pažymėjo, kad jei ieškovo reikalavimai būtų patenkinti visiškai, visi įkeisti daiktai būtų priklausę tik minimiems atsakovams, tokiu atveju nekiltų klausimų ir nesutarimų dėl įkeisto turto realizavimo tvarkos.

16Atsakovė B. J., taip pat nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo jai priklausančiam butui, apeliaciniu skundu prašo šią sprendimo dalį panaikinti. Skundą pagrindė šiais motyvais:

1. Teismas, nustatydamas hipoteką ieškovo nepatenkintiems reikalavimas užtikrinti, apsiribojo tik CK 4.171 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų taisyklių konstatavimu, tačiau įrodymais nepagrindė ir nemotyvavo tokių sprendimo išvadų. Teismas, nenustatydamas konkrečių aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti hipotekos nustatymo reikalingumą, CK 4.178 straipsnio nuostatas taikė formaliai.
2. Atsakovė nėra ieškovo ir atsakovų Rimanto ir R. G. kreditavimo sutarties šalimi, todėl ir neturi pareigos vykdyti joje nustatytas sąlygas. Sutartyje nustatyta, kad turi būti sudaryti rašytiniai susitarimai tarp šalių ir atitinkamą paskolą suteikusio asmens. Kadangi ieškovas tokių susitarimų su atsakove teismui nepateikė, nėra pagrindo teigti, kad ji privalo savo turtu atsakyti bankui už šių atsakovų įsipareigojimų vykdymą.
3. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bankui įkeistas objektas negalėjo būti išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro, be paties banko sutikimo ir žinojimo.

17Atsakovas R. J. su paduotu ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o atsakovės B. J. apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai sprendė, kad banko reikalavimas dėl skolos išieškojimo iš atsakovų Rimanto ir R. G. turi būti nagrinėjamas ir sprendžiamas CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Ginčo dėl šios procedūros taikymo tarp hipotekos kreditoriaus ir skolininkų nėra.
2. Bankas nepagrįstai teigia, kad ginčijamu sandoriu (butas ( - )) buvo pažeistos kreditoriaus teisės, jo atsakovai neprivalėjo sudaryti, o sandorius, sudariusios šalys yra nesąžiningos.
3. Nei atsakovas R. J., nei atsakovė B. J. niekaip neprisidėjo prie situacijos atsiradimo, kad bankui atsirastų reikalavimo pagrindas į priverstinės hipotekos nustatymą, atsakovai nėra ir nebuvo banko ir atsakovų Rimanto ir R. G. paskolos teisinių santykių dalyviai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas yra nesąžiningas sudaryto sandorio dalyvis.

18Tretieji asmenys V. I. ir M. I. su ieškovo paduotu apeliaciniu skundu sutiko, jį palaikė ir prašė tenkinti visiškai.

19Ieškovas AB DNB bankas su paduotu atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

1. Teismas atsakovei priklausančiam butui nustatė ne kaip priverstinę, o kaip sutartinę hipoteką, atsirandančią sukūrus hipoteka apsunkinto daikto priklausinį.
2. Hipoteka naujai sukurtiems ( - ), esantiems objektams galioja nuo jų sukūrimo momento, t. y. nuo tada, kai jie dar priklausė atsakovams Rimantui ir R. G..
3. Teismas hipoteką atsakovės turtui nustatė ne kreditavimo sutarties ar prievolių teisės normų pagrindu, o daiktinės teisės, todėl atsakovės ir jos sutuoktinio sąžiningumas šiuo atveju netenka teisinės reikšmės.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

22Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į juos argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas šalių teisiniams santykiams nustatyti, netinkamai aiškino ir taikė aktualias civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir, patenkindamas ieškovo AB DNB banko ieškinį iš dalies, bylą dėl dalies ieškinio reikalavimų išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

24Kaip žinoma, CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, todėl ieškovas, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Tuo tarpu teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo neperžengti asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nei viešojo intereso egzistavimo, nei kitų įstatyme nustatytų išimčių teisėjų kolegija nenustatė, todėl apeliaciniai skundai nagrinėtini tik pagal juose pareikštus reikalavimus, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškiniu reiškiamų reikalavimų ribų (CPK 135 str.).

25Dėl reikalavimo priteisti skolą

26Ieškovas AB DNB bankas, būdamas kreditoriumi, kurio reikalavimai užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, pirmuoju ieškinio reikalavimu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų R. G. ir R. G. 259 852,77 EUR negrąžinto kredito, 7 918,34 EUR nesumokėtų palūkanų ir 3 284 EUR delspinigių bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu minėtą reikalavimą paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad ieškovas turi teisę savo interesus ginti ne bet kokiu būdu, o įstatymo nustatyta tvarka – kreiptis į hipotekos teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apeliantas AB DNB bankas, nesutikdamas su minėta teismo išvada, teigia, jog tinkamai ir visa apimtimi ieškovo ir trečiųjų asmenų I. teisės ir teisėti interesai galėtų būti patenkinti tik visa apimtimi tenkinus ieškinio reikalavimus – priteisus iš atsakovų Rimanto ir R. G. skolą ir jos užtikrinimui nustačius priverstinę hipoteką turtui, kuris buvo pastatytas bankui įkeistame žemės sklype vietoje banko naudai įkeisto pastato, tuo tarpu teismo paminėtos teismų praktikos išvados nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes bylų ginčo dalykai ir nustatytos aplinkybės skiriasi iš esmės. Teisėjų kolegija, nesutikdama su ieškovo argumentais, pažymi, kad iš tiesų, pirmosios instancijos teismo nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2238/2011, ratio decidendi nėra identiški nagrinėjamai bylai, tačiau atkreiptinas dėmesys į minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, jog CPK 442 straipsnio 11 punktas, numatantis, kad bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, yra specialioji teisės norma, todėl hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kreditorius, kurio piniginis reikalavimas užtikrintas hipoteka, skolą išieškoti gali tik vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojusio CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 1 d.). Kadangi ieškovas AB DNB bankas nesilaikė nurodytos kategorijos byloms nustatytos tvarkos (sprendimo priėmimo dieną galiojusio CPK 558 str.), teismas turėjo pagrindą ieškinio reikalavimą dalyje dėl skolos pagal kredito sutartį priteisimo palikti nenagrinėtą (CPK 5 str. 1 d., 296 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu vien ieškovo AB DNB banko skundo argumentai, kad bankas neturi galimybių tokia tvarka pasinaudoti, nes apeliantui įkeistas gyvenamasis namas buvo sunaikintas, o žemės sklypo, užstatyto tretiesiems asmenims priklausančiomis patalpomis, vertė yra žymiai mažesnė, jei toks sklypas parduodamas atskirai nuo jame esančių pastatų, nesudaro pagrindo spręsti priešingai ir nesilaikyti įstatyme įtvirtintos tvarkos dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuri užtikrinta hipoteka (įkeitimu) (Kredito sutarties 49.4.2. p., CK 4.192-4.193 str.). Dėl paminėtų aplinkybių paliktina nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apelianto ieškovo AB DNB banko reikalavimas dėl skolos pagal kredito sutartį priteisimo paliktas nenagrinėtas (CPK 185 str.).

27Dėl priverstinės hipotekos nustatymo

28Kaip matyti iš ieškovo AB DNB banko pareikšto ieškinio reikalavimų (t. 2, b. l. 35-41), bankas, vadovaudamasis CK 4.175-4.178 straipsnių nuostatomis, teismo sprendimu šioje civilinėje byloje patenkintiems reikalavimams (priteisus skolą ir grąžinus ginčo turtą skolininkų Rimanto ir R. G. nuosavybėn) užtikrinti prašė nustatyti priverstinę hipoteką šiems atsakovams nuosavybės teise priklausančiam turtui, esančiam ( - ) ir ( - ). Kasacinis teismas, aiškindamas priverstinio hipotekos nustatymo pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti procedūras (CK 4.175 str. 2 d. 3 p.), yra nurodęs, kad tokio tipo hipotekos registravimui reikalingos šios sąlygos: 1) teismo sprendimu turi būti patenkinti kreditoriaus reikalavimai išieškoti pinigus; 2) nustatyti priverstinę hipoteką turi prašyti kreditorius, kurio naudai priimtas teismo sprendimas; 3) kreditorius, prašantis skolininko turtui nustatyti priverstinę hipoteką, turi teismui nurodyti konkretų skolininko turtą, galintį būti hipotekos objektu. Tik esant šių sąlygų visetui, gali būti priimamas teismo sprendimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo šiuo sprendimu patenkintiems reikalavimams užtikrinti (CK 4.178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2012). Taigi, kaip teisingai nurodo apeliantė atsakovė B. J., teismas, palikęs nenagrinėtą reikalavimą dėl skolos priteisimo, neturėjo pagrindo nustatyti priverstinės hipotekos. Be to, ieškovas AB DNB bankas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad teismo sprendimu priteista skolos suma yra būtina priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu sąlyga (CK 4.175 str. 2 d. 3 p., CPK 185 str.).

29Kita vertus, akivaizdu, kad pats ieškovas, nereikšdamas reikalavimo dėl turto – gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ) ir ( - ), pripažinimo priklausiniais, pripažino, kad sutartinė hipoteka minėtiems objektams negalioja – minėtą aplinkybę patvirtina ir faktas, kad ieškovas AB DNB bankas nagrinėjamoje byloje su atsakovais R. G., R. G. ir B. J. buvo pasirašęs taikos sutartį, kuria, be kita ko, atsakovai įsipareigojo per vieną mėnesį nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos įsipareigojimų pagal 2006-09-13 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035 su vėlesniais pakeitimais įvykdymo užtikrinimui įkeisti ieškovo naudai butus, esančius ( - ) ir ( - ). Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi minėtą taikos sutartį patvirtino, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šį procesinį sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 1, b. l. 112-115, 141-145). Būtent po to ieškovas AB DNB bankas aiškiai įvardijo, kad gina savo teises siedamas skolos priteisimą su priverstinės hipotekos nustatymu (CK 4.178 str.). Kaip jau minėta, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius turi teisę laisvai rinktis savo teisių gynimo būdus, spręsti dėl jų naudojimo laiko bei eiliškumo, jeigu šios jo laisvės neriboja įstatymas ar sutartis. Tokiu atveju kreditorius, pasirinkdamas tam tikrus savo teisių gynimo būdus ir juos naudodamas, turi laikytis tam tikrų reikalavimų ir prisiimti su atitinkamais savo pasirinkimais susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi teismas, byloje nesant viešojo intereso, ex officio nustatydamas, kad hipoteka, nustatyta atsakovų R. G. ir R. G. įsipareigojimams pagal jų ir AB DNB banko 2006-09-13 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035 užtikrinti, galioja ir gyvenamajame name suformuotiems 2 nekilnojamojo turto objektams: butui adresu ( - ), priklausančiam R. G., ir butui, adresu ( - ), priklausančiam B. J., iš esmės pasisakė dėl reikalavimų, kurie byloje nebuvo pareikšti ir įrodinėjami. Tokiu būdu nustatyta ne priverstinė hipoteka, kaip reikalavo ieškovas AB DNB bankas, o iš esmės konstatuota sutartinė hipoteka. Kolegijos įsitikinimu, šioje byloje galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ginčo butų pripažinimo ieškovui įkeisto žemės sklypo priklausiniais – atitinkamai ir įkeistais bankui, tačiau toks reikalavimas privalėjo būti pareikštas teisme (CPK 135 str.). Be to, teismo argumentai, kad registro žyma „sunaikintas“ vertintina kaip daikto pradinės formos ir jo registravimo pasikeitimas pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nėra pakankami pripažinti daiktus priklausiniais (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010; 2011 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011, 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013, etc.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės B. J. argumentais, kad teismas be pagrindo nustatė, jog hipoteka galioja ir ginčo butams, panaikina šią skundžiamo sprendimo dalį, o ieškovo prašymą nustatyti priverstinę hipoteką palieka nenagrinėtą kaip išvestinį reikalavimą dėl skolos priteisimo (CPK 185 str., 296 str. 1 d. 1 p.).

30Tokiu būdu išsprendusi ginčą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, kolegija atkreipia ieškovo AB DNB banko dėmesį į tai, kad reikalauti nustatyti priverstinę hipoteką jis turės teisę vėliau, jei turtinis reikalavimas dėl skolos išieškojimo būtų neįvykdytas ar įvykdytas nepilnai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010).

31Dėl reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais (actio Pauliana)

32Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad hipoteka galioja ir dviems butams, esantiems ant ieškovui AB DNB bankui įkeisto žemės sklypo, konstatavo, jog hipoteka seka paskui daiktą, todėl nėra pagrindo teigti, kad vieno iš buto perleidimo sandoriai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl atmetė reikalavimą šiuos sandorius naikinti actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.). Apeliantas, nesutikdamas su minėtais argumentais, apeliaciniame skunde teigia, kad bylos išsprendimas tokiu būdu neapgina paties banko ir trečiųjų asmenų Vitos ir M. I. teisių ir teisėtų interesų visa apimtimi, taip pat pažymi, kad teismas dėl minėto reikalavimo nepasisakė ir neišsprendė apelianto nurodomų klausimų (actio Pauliana sąlygų). Teisėjų kolegija, sutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu ginčo turtas būtų įkeistas ieškovui, ši aplinkybė nesudaro pagrindo apskritai nespręsti reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, kadangi, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teisinė aplinkybė, kad keičiantis daikto savininkui hipoteka išlieka (CK 4.171 str. 9 d.), nepašalina hipotekos kreditoriaus, be kurio sutikimo įkeistas daiktas perduotas kitam savininkui, teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nes kredito grąžinimui parduodant hipoteka įkeistus pagrindinį daiktą ir jo priklausinius, priklausančius skirtingiems savininkams, dėl įvairių teisinių ar faktinių aplinkybių gali nukentėti kreditoriaus turtiniai interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).

33Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kuomet apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog ginčo statiniai yra įkeisti ieškovui AB DNB bankui, yra tikimybė, jog nesant pakankamai įkeisto turto, iš kurio būtų galima priverstinai išieškoti, ieškovo galimybės atgauti iš skolininkų Rimanto ir R. G. skolą gali būti apsunkintos (CK 6.66 str. 1 d.). Kaip žinoma, teismų praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos (visetas): 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su pastato, esančio ant ieškovui AB DNB bankui įkeisto žemės sklypo sunaikinimo, šių veiksmų įtakos atsakovų R. G. ir R. G. turto masei, taip pat nesiaiškinta, ar ginčijami sandoriai iš tiesų pažeidžia ieškovo AB DNB banko teises (nėra duomenų apie turimo turto vertę ir kt.), nespręsta nei dėl šių atsakovų, nei dėl atsakovės B. J. sąžiningumo sudarant pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutartis, nepasisakyta dėl prašomo taikyti ieškinio senaties termino ir kt. Dėl nurodytų priežasčių, atsižvelgdama į byloje būtinų nustatyti, ištirti ir įvertinti faktinių aplinkybių pobūdį ir mastą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais neatskleidė bylos esmės, dėl ko skundžiamas sprendimas šioje dalyje ieškinį atmesti negali būti laikomas teisėtu. Tai yra pagrindas šioje dalyje panaikinti pirmosios instancijų teismo sprendimą ir ieškinio reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais (actio Pauliana) perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

34Taigi teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ieškovo AB DNB banko ir atsakovės B. J. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas – panaikintina sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad hipoteka, nustatyta atsakovų R. ir R. G. įsipareigojimams pagal jų ir AB DNB banko 2006-09-13 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035 užtikrinti, galioja ir gyvenamajame name suformuotiems dviems nekilnojamojo turto objektams, esantiems Maronio g. 23, Palangoje, o ieškovo reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką minėtam turtui paliktinas nenagrinėtas. Taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais (actio Pauliana) ir šioje dalyje byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat nespręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kita teismo sprendimo dalis, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo AB DNB banko reikalavimas dėl 259 852,77 EUR negrąžinto kredito, 7 918,34 EUR nesumokėtų palūkanų ir 3 284 EUR delspinigių bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų R. G. ir R. G., paliktina nepakeista (CPK 327 str. 1 d.). Tuo tarpu kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi įtakos bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.

37Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad hipoteka, nustatyta atsakovų R. G. (asmens kodas ( - ) ir R. G. (asmens kodas ( - ) įsipareigojimams pagal jų ir AB DNB banko (įmonės kodas 112029270) 2006-09-13 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais užtikrinti, galioja ir gyvenamajame name, unikalus Nr. 4400-1783-6523, suformuotiems 2 (dviems) nekilnojamojo turto objektams, kurių registro Nr. 44/1281041, Nr. 44/1281038: butui, esančiam adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklausančiam R. G., ir butui, esančiam adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklausančiam B. J. (asmens kodas ( - ) Šioje dalyje ieškovo AB DNB banko reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo nurodytam turtui palikti nenagrinėtą.

38Panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo AB DNB banko reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009-07-30 buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 826, kuria R. G. (asmens kodas ( - ) ir R. G. (asmens kodas ( - ) perleido nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), atsakovui R. J. (asmens kodas ( - ) bei taikyti restituciją natūra, įpareigojant R. J. grąžinti butą R. ir R. G., o G. – grąžinti 90 000 Lt R. J.; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo 2009-08-28 dovanojimo sutartį Nr. 988, kuria atsakovas R. J. perleido nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), atsakovei B. J. (asmens kodas ( - ) bei taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę B. J. grąžinti atsakovui R. J. butą, ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

39Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo AB DNB banko reikalavimas dėl 259 852,77 EUR negrąžinto kredito, 7 918,34 EUR nesumokėtų palūkanų ir 3 284 EUR delspinigių bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų R. G. ir R. G..