Byla e2-23605-944/2018
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Jaukus būstas“ atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui J. S., jo ir trečiojo asmens V. S. atstovui advokatui Viktor Ivanov,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Jaukus būstas“ ieškinį atsakovui J. S., trečiajam asmeniui V. S. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 3960,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2017 m. balandžio 21 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo organizuoti buto esančio ( - ), įrengimo darbus ir juos baigti iki 2017-06-31. Atsakovas darbų atlikimo sutarties 2.2. p., įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras ir darbų priėmimo–perdavimo aktą bendrai 3960 Eur sumai, tačiau atsakovas piktybiškai vengia priimti darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytus darbus ir neatsiskaito už atliktus santechnikos, tinkavimo, betonavimo, elektros montavimo darbus bute, ( - ).

5Kauno apylinkės teismas 2018-03-01 preliminarius sprendimu ieškinį tenkino.

6Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais su preliminariu teismo sprendimu nesutiko. Nurodė, kad atsakovui pareiga apmokėti už sutartus darbus atsiranda tik tuomet, kai bus atlikti visi darbai. Teigė, kad ieškovas nepakabimo dujinio turbininio katilo, nėra radiatorių, sienos ištinkuotos tik iki trijų metrų aukščio (paliktas tarpas tarp stogo perdengimo ir tinko viršaus). Pažymėjo, kad darbai buvo pradėti vėliau, todėl darbo priėmimas perdavimas 2017-06-26 negalėjo būti organizuojami. Sąskaitos išrašytos tų metų rudens pabaigoje, žiemą. Kadangi ieškovė neatliko visų darbų, nepateikė atsakovui tinkamo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, atsakovui nekilo pareiga priimti darbus ir atsiskaityti su ieškove.

7Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neatliko visų sutartų darbų. Teigia, kad po sutarties sudarymo atsakovas persigalvojo ir pageidavo, kad visas butas būtų su šildomomis grindimis. Dėl šios aplinkybės radiatoriai tapo nereikalingi, todėl neįrengti. Pažymi, kad po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad turbininiai katilai Lietuvoje uždrausti, todėl tokio katilo įrengimas objektyviai nebuvo galimas. Teigia, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, kad per mažai ištinkuotos sienos, nes minimalus lubų aukštis yra 2,5 m., tuo tarpu ieškovė atliko darbus iki 3 m aukščio. Nurodė, kad atsakovą tenkino atliktų darbų kokybė, tačiau nesumokėjo už atliktus darbus. ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad darbai buvo atliekami rudenį, o baigti žiemą. Paaiškina, atsakovo pareiga sumokėti už darbus yra nuo darbo priėmimo perdavimo akto pasirašymo. kadangi atsakovas atsisakė pasirašyti darbų priėmimo –perdavimo aktą, atsisakymo priežasčių nenurodė, todėl turi sumokėti už atliktus darbus. Pažymi, kad sąskaitos faktūros buvo išrašytos vėliau, nes jų išrašymo dienos turi būti sumokamas PVM mokestis.

8Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka su atsakovo pozicija, palaiko visus jo išsakytus motyvus.

9Teismas

konstatuoja:

10preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

11Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017-04-21 sudaryta darbų atlikimo sutartis (el. b. l. 12–13). Išrašytos PVM sąskaitos faktūros, serija MRE, Nr. 0457, 0472, 0470, 0471 (el. b. l. 14–18). 2017-06-26 surašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas (el. b. l. 19). Surašytas pakartotinis 2018-01-29 (el. b. l. 20). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (el. b. l. 52–54). Nekilnojamojo turto registro išrašas, kad nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso V. S. ir J. S. (el. b. l. 65). .

12Teismas pažymi, kad tinkamas ginčo sutartinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymas priklauso nuo tikslaus šių santykių kvalifikavimo. Šioje byloje nėra ginčo, kad viena sutarties šalis ieškovas yra juridinis asmuo, kuris įsipareigojo atlikti nekilnojamojo turto įrengimo darbus, o atsakovas už juos sumokėti 4000 Eur. Nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta tarp ieškovės juridinio asmens ir atsakovo fizinio asmens. Ieškovei šios sutarties pagrindu užsakyti darbai buvo susiję su jos veikla, kuria siekė gauti pelno. Tuo tarpu atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad jis su sutuoktine nusprendė įsigyti neįrengtą butą iš UAB „Namų resta“, kuriame galėtų gyventi su sutuoktine, komercinių tikslų įsigyjant butą neturėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo sutartimi atsakovas siekė patenkinti savo asmeninius, šeimos, namų ūkio poreikius, t. y. į ginčo butą įsikelti ir gyventi su šeima.

13CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus, kuriame reglamentuojami rangos teisiniai santykiai, antrajame skirsnyje išskiriamas vartojimo rangos institutas (tik vartojimo rangos sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų grupė) (CK 6.672–6.680 straipsniai). Šiame skirsnyje pateikiamoje vartojimo rangos sutarties apibrėžtyje įtvirtinta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad egzistuoja visi CK 6.672 straipsnio 1 dalis nurodyti požymiai, todėl tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini, kaip vartojimo ranga, t. y. 2017-04-21 sudarytai sutarčiai atitinkamai taikytinos ir vartotoją apsaugančios teisės normos.

14Pažymėtina, kad tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimas yra teismo pareiga, todėl teismas nustatęs, kad viena iš sutarties šalių yra vartotojas, ex officio turi kvalifikuoti šalių sutartį vartojimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001, 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB „Grigiškės“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2008,2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti vartojimo sutartimi, jai taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“ „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. „Vartojimo rangos“ instituto normų taikymo prioritetas prieš „Statybos rangos“ normas grindžiamas tuo, kad vartojimo rangos taisyklės suteikia užsakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas, kurių pažeidimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Vartotojo pripažinimas silpnesniąja šalimi grindžiamas tuo, kad yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, kuris, būdamas savo srities profesionalas, turi daugiau žinių svarbiais sutarties sudarymo klausimais, paprastai yra stipresnis ekonomiškai, todėl jo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai.

15Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas susisijęs su šalių pasirašytos sutarties tinkamu įvykdymu, t. y. tinkamai sutartyje nurodytų darbų atlikimu.

16Teismas nurodo, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

17Nagrinėjamu atveju šalys sudarė sutartį 2017-04-21, kuri vertintina, kaip vartojimo rangos sutartis, atitinkamai darbų atlikimo terminą numatė 2017-06-31. Ieškovo pateiktas darbų atlikimo aktas surašytas 2017-06-26, tačiau jis atsakovo nėra pasirašytas. Duomenų, kad sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti per sutartyje nustatytą terminą, kad darbų atlikimo terminas šalių būtų pratęstas, ar nustatytas papildomas ir panašiai, nėra pateikta, taip pat nėra pateikta jokių šalių rašytinių pretenzijų dėl darbų, jų kokybės, atlikimo termino ir pan.

18Teismo posėdžio metu atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad jis su sutuoktine nusprendė įsigyti neįrengtą butą iš UAB „Namų resta“, kuriame galėtų gyventi su sutuoktine, komercinių tikslų įsigyjant butą neturėjo. Kadangi UAB „Namų resta“ nebuvo atlikti visi sutarti darbai, todėl buvo pasirašyta sutartis su ieškove dėl darbų įrengimo. Paaiškino, kad jam nurodė, kad visi darbai bus atlikti, buvo išklausyti atsakovo pageidavimai dėl atliekamų darbų, t. y. kad būtų įrengtos šildomos grindys, o ne sudėti radiatoriai. Atsakovas sudarydamas sutartį peržiūrėjo sutartyje nurodytus atliktinus darbus ir pasirašė sutartį. Atsakovas nurodė, kad sutarti darbai užsitęsė, t. y. sienų tinkavimo darbai buvo atliekami, kai lauke buvo šalnos. Teigia, kad darbų priėmimo–perdavimo akto negavo, buvo gauti dokumentai daug vėliau, po to gauti dokumentai iš teismo. Pažymi, kad jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių buvo ištinkuotos sienos tik iki trijų metrų aukščio, nors jis tikėjosi, kad sienos bus ištinkuotos iki stogo. Atsakovas laukė, kol baigs visus darbus, jokių pretenzijų, susirašinėjimų tarp šalių nebuvo. Atsakovas teigė, kad buvo nuvykęs tik keletą kartą, pretenzijų dėl tinkuotų sienų aukščio nereiškė, nes tikėjosi, kad darbai bus atlikti. Atsakovo vertinimu grindinis šildymo įrengimas yra tolygus konvektorinių radiatorių kainai. Taip pat atsakovas sutiko, kad dalis darbų atlikta, t. y. elektros, santechnikos. Kokia dalimi sutartis įvykdyta jo vertinimu, negalėjo nurodyti (2018-06-14 teismo posėdžio garso įrašas 22 min.–1 val.). Atsakovas teigia, kad ieškovės surašyto 2017-06-26 darbų priėmimo–perdavimo akto negavo, jis nebuvo kviečiamas priimti darbus ir dabar tikisi, kad darbai bus atlikti iki galo.

19Pagal šalių pasirašytą sutartį darbų atlikimo terminas numatytas 2017-06-31. Ieškovės pateiktas darbų atlikimo aktas surašytas 2017-06-26. Jokių duomenų, kad darbai užsitęsė ir nebuvo atlikti iki sutartyje nurodytos datos nėra, tik atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad darbininkai dirbo, kai lauke jau buvo šalnos. Atsakovas nurodė, kad ieškovo išrašytos sąskaitos faktūros patvirtina tą aplinkybę, kad darbai nebuvo atlikti per sutartyje nurodytą terminą. Pagal pateiktas byloje PVM sąskaitas faktūras matyti, kad jos išrašytos 2017 m. gruodžio mėnesį, 2018 m. sausio mėnesį.

20Teismas nurodo, kad PVM sąskaita faktūra yra reglamentuojama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Šis teisės aktas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialią paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Minėtame teisės akte PVM sąskaita faktūra nurodyta, kaip nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 punktas). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių santykių aspektų, nenustato šalių tarpusavio santykių, susijusių su piniginių prievolių vykdymu, atitinkamai minėtas teisės aktas nereglamentuoja pareigos skolininkui vykdyti piniginę prievolę nuo PVM sąskaitos išrašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies nuostatas prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas (šiuo atveju ieškovei); 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos (85 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad vien ieškovo pateiktų PVM sąskaitų išrašymo data, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina fakto, kad per šalių sudarytos sutarties įvykdymo terminą darbai nebuvo atlikti, kad priėmimo perdavimo aktas nebuvo surašytas 2017-06-26 (CPK 178 straipsnis).

21Teismas nurodo, kad vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad paprastai darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Metekas“ v. UAB „ Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010).

22Teismas nurodo, kad šioje byloje reikšminga aplinkybė yra ne vien tai, kad atsakovas yra vartotojas, tačiau ir atsakovo turimas išsilavinimas. Atsakovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis, įgyta specialybe civilinė pramoninė statyba (2018-06-14 teismo posėdžio garso įrašas 50 min.–53 min.). Darytina išvada, kad atsakovas pagal turimą išsilavinimą turi specialių žinių susijusių su statybos darbais, taip pat turi žinoti kokie reikalavimai keliami darbų kokybei, kokia procedūra taikoma darbų perdavimui–priėmimui, šalių bendradarbiavimo principo įgyvendinimui ir pan. Susiklosčius tokiai situacijai, kai vartotojas turi specialių žinių, toje srityje, kurioje kilo ginčas, tokio pobūdžio aplinkybės turi reikšmę vertinant asmens elgesį, jo galimybes tinkamai ginti savo teises ir interesus įgyvendinant sutarties nuostatas.

23Šioje byloje pateiktas 2017-06-26 darbų priėmimo aktas, kuris pasirašytas tik ieškovės. Objektyvaus pobūdžio duomenų, ar jis buvo pateiktas atsakovui iki sutarties termino pabaigos nėra. Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad sutarties įvykdymo terminas buvo sutartyje numatytas 2017-06-31. Dėl šios aplinkybės, jeigu darbai nebuvo atlikti per sutartyje nustatytą terminą šalys privalėjo spręsti susidariusią situaciją. Tiek atsakovas duodamas paaiškinimus, tiek liudytojas R. K. duodamas parodymus nurodė, kad šalys bendravo minimaliai, bendravimas vyko telefonu, atsakovas ginčo objekte dažnai nesilankė.

24Pastebėtina, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.). Darytina išvada, kad užsakovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, jeigu darbai nebuvo atlikti per sutartą terminą, turėjo pareigą kreiptis į rangovą ir pareikalauti informacijos, duomenų dėl darbų eigos, jų pabaigos, priėmimo perdavimo. Tokias savo pareigas, kaip užsakovo turėjo žinoti dėl savo turimo išsilavinimo.

25Byloje pateiktas ieškovės 2018-01-29 pakartotinis pranešimas su kuriuo buvo išsiųstas 2017-06-26 darbų priėmimo aktas. Šis aktas ir po pakartotinio išsiuntimo nebuvo pasirašytas, nepasirašymo priežasties nėra nurodytos.

26Pagal esamą teisinį reglamentavimą užsakovas, gali atsisakyti pasirašyti priėmimo perdavimo akte. Tačiau atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Šiuo atveju darbų priėmimas–perdavimas objekte neįvyko, buvo surašytas aktas, kuris buvo pareiktas atsakovui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų padariusi žymą apie atsakovo atsisakymą priimti darbus. Pažymėtina, kad žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti (atsakovas turi galimybę jais naudotis, t. y. turi raktus nuo būsto, jį galėjo ir gali bet kada apžiūrėti ir savo valia disponuoti), byloje esant duomenims, kad šis aktas buvo išsiųstas atsakovui, vėliausiai 2018-01-29, jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį, t. y. apmokėti už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-521/2011.). Teismas nurodo, kad užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Toks reikalavimas teismui nebuvo pareikštas.

27Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad darbų priėmimas–perdavimas turėjo būti organizuojamas iki sutarties termino pabaigos, ieškovės pateikto 2016-06-26 darbų priėmimo–perdavimo akto atsakovas neginčijo, pastabų ir nepasirašymo priežasčių nenurodė. Ieškovas kreipėsi į teismą 2018-02-14, t. y. po sutarties įvykdymo termino pabaigos praėjus daugiau, kaip pusei metų. Darytina išvada, kad buvo pakankamas terminas ikiteisminėje stadijoje tinkamai susipažinti su atliktais darbais, įvertinti juos, pateikti savo poziciją. Procesiniuose dokumentuose, t. y. prieštaravimuose atsakovas iš esmės nurodė šiuos trūkumus, t. y. nėra sienos ištinkuotos reikiamo aukščio, nėra turbininio katilo ir radiatorių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad šalių sutarimu buvo įrengtas grindinis šildymas. Darytina išvada, kad kilo ginčas dėl ieškovės prievolės tinkamai įvykdyti darbus, t. y. dėl išmūrytų sienų aukščio ir dėl turbininio katilo.

28Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. K. nurodė, kad UAB „Jaukus būstas“ dirbo projektų vadovu iki 2017 m. gruodžio mėnesio. Paaiškino, kad atsakovas pirko butą iš UAB „Namų resta“ su daline apdaila ir nebuvo atlikti visi darbai. Ieškovė susitarė atlikti darbus atsakovui. Paaiškino, kad liudytojas rengė sutarties projektą, jokios sąmatos nebuvo ruošiamos. Dėl detalių darbų nebuvo tariamasi, buvo sutarta tik dėl bendros sumos, kuri buvo 4000 Eur. Liudytojas pažymėjo, kad atsakovas darbus buvo aptaręs su UAB „Namų resta“. Ieškovė planavo darbus atlikti per kelis mėnesius, atsiskaitymas buvo numatytas po darbų atlikimo. Paaiškino, kad po sutarties sudarymo buvo sutarta įrengti grindininį šildymą. Teigė, kad atsakovas sudarydamas sutartį nebuvo apsisprendęs dėl šildymo būdo, t. y. ar bus radiatorinis šildymas su turbininiu katilu, ar gindininis šildymas. Dėl šios priežasties buvo nurodyta katilo kaina, ir aptarta bendra suma. Liudytojas nurodė, kad įrengus grindininį šildymą, turi būti kabinamas kitas katilas, kuris yra brangesnis, nes šildymo sistemos skiriasi iš esmės. Teigė, kad darbų metu, buvo sutarta dėl grindininio šildymo, nors šalys sutarties sąlygų nepakeitė. Liudytojo vertinimu 520 Eur sumą sudarė katilas ir radiatoriai. Kadangi atsakovas prašė šildomų grindų, šia suma pasidengė sutartyje numatyta suma už katilą ir radiatorius. Papildomai liudytojas nurodė, kad pagal statybos techninį reglamentą lubų aukštis yra 2,5 m., UAB „Namų resta“ internetinėje svetainėje nurodytas lubų aukštis 2,8 m., todėl ieškovė ištinkavo sienas iki 3 m. aukščio. Teigė, kad su atsakovu dėl sienų aukščio atskirai nebuvo tariamasi. Liudytojas nurodė, kad pretenzijų nebuvo reiškiama, darbų atlikimo metu minimaliai buvo bendraujama su atsakovu. Sutarti darbai buvo atlikti vasarą. Liudytojas nurodė, kad atsakovas darbų nepriėmė, paaiškino, kad atsakovas užrakino duris, todėl nebegalėjo patekti. Teigė, kad priėmimo–perdavimo aktas buvo išsiųstas paštu, vėliau kreipėsi į teismą (2018-07-09 teismo posėdžio garso įrašas 10 min. – 45 min.).

29Pirmiausia tarp šalių liko ginčas dėl tinkuotų sienų aukščio. Ieškovė nurodė, kad atskirai dėl tinkuotų sienų aukščio nebuvo tariamasi. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis tikėjosi, kad sienos bus ištinkuotos iki stogo. Darytina išvada, kad atskirai nė viena iš šalių atskirai neaptarė šios sąlygos. Vartojimo rangos nuostatos tokios situacijos nereglamentuoja, todėl taikytinos statybinę rangą reglamentuojančios teisės normos. Teismas nurodo, kad pagal CK 6.684 straipsnio 3 dalį, jeigu statybos rangos sutartis nenumato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose. Darytina išvada, kad sprendžiant, kokio aukščio turėjo būti ištinkuotos sienos reikia vadovautis statybos teisinius santykiuos reglamentuojančiais teisės aktais. Statybos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta normatyvinių dokumentų sistema, pagal kurio 1 dalies 1 punktą į šią sistemą patenka ir statybos techniniai reglamentai.

30Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ nustatytus reikalavimus nėra nurodyta, kokio aukščio turi būti tinkuojamos sienos, tačiau svarbia aplinkybe laikytina tai, kad minėto reglamento 10 lentelėje nustatyti minimalūs kambarių ir patalpų aukščiai. Šioje lentelėje nurodyta, kad gyvenamųjų ir kitų buto patalpų, pastato vidaus koridorių ir galerijų minimalus aukštis yra 2,5 m. minėtoje lentelėje nėra nurodyta patalpų, kurioms būtų nustatytas minimalus reikalavimas didesnis nei 2,5 m. Atsakovas duodamus paaiškinimus nurodė, kad jam nežinomi tokie reikalavimai, kad tinkuojamos sienos iki 2,5 m, tačiau pagal turimą išsilavinimą tokio pobūdžio aplinkybės jam turėjo būti žinomos ir suprantamos. Be to, pagal liudytojo nurodytą darbų eiliškumą (pirmiausia išvedžiojama elektros instaliacija, po to tinkuojamos sienos, išvedžiojamas gindininis šildymas ir betonuojamos grindys), po sienų tinkamo darbų buvo atliekami ir kiti sutartyje nurodyti darbai, todėl atsakovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turintis specialių žinių, turėjo laiko juos įvertinti ir teikti pastabas, reikšti pretenzijas, tačiau tokių duomenų nėra pateikta. Kadangi atskirai ši sutarties sąlyga nebuvo aptarta, todėl turi būti taikomos STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ techninio reglamento nuostatos. Abi šalis pripažino, kad tinkuotų sienų aukštis yra didesnis nei 2,5 m (apie 3 m), todėl laikytina, kad šis atsakovo motyvas, kad ieškovės darbai nėra atlikti pagal sutarties sąlygas, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 straipsnis).

31Kitas atsakovo nurodomas argumentai dėl netinkamai atliktų darbų, t. y. katilas. Pagal sutarties nuostatas turėjo būti išvedžiota santechnika, pakabintas dujinis turbininis katilas (kaina 520 Eur) ir sukabinti reikiamo galingumo radiatoriai, vonios kambaryje šildomos grindys (sutarties 3.2 punktas). Pirmiausia, abi šalys patvirtino, kad po sutarties sudarymo atsakovas nusprendė, kad turi būti padarytos šildomos grindys. Pagal sutarties sąlygas vienas 1 kv. m šildomų grindų kainuoja 14 Eur. Ieškovės darbuotojas, byloje apklaustas liudytoju ranka padarė savo sutarties egzemplioriuje prierašą, kad 40 kv. m, kainuos 560 Eur. Byloje nebuvo keliamas ginčas dėl šildomų grindų kiekio. Šalys skirtingai vertina, kas turėjo būti užskaitoma už šildomų grindų įrengimą, t. y. ieškovės vertinimu vietoj turbininio katilo ir radiatorių buvo įrengtos šildomos grindys; tuo tarpu atsakovo vertinimu šildomos grindys turėjo būti įrengtos už radiatorių kainą, todėl ieškovė turi pakabinti turbininį katilą, kurio kaina sutartyje nurodyta 520 Eur. Teismas nurodo, kad iš šalių paaiškinimų matyti, kad buvo dvi alternatyvos dėl šildymo sistemos, t. y. įrengti turbininį katilą ir radiatorius, įrengti šildomas grindis. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad nuo to, kas įrengiama – radiatoriai ar šildomos grindys, priklauso ir katilo rūšis bei tipas. Šis asmuo paaiškino, kad tokia situacija yra dėl vandens temperatūros: kai yra įrengtos šildomos grindys turi būti palaikoma mažesnė vandens temperatūra, atitinkamai ir katilas turi būti kitoks; kai įrengiami radiatoriai, temperatūra būna kur kas aukštesnė, atitinkamai ir kitos katilas.

32Atsakovas nurodė, kad turėjo būti konvektoriniai radiatoriai, kurių kaina panaši kaip ir katilo. Siekdamas pagrįsti šias aplinkybes pateikė pardavimo pasiūlymo kainas, tačiau pagal sutarties sąlygas turėjo būti pakabinti radiatoriai, kurių kaina ženkliai mažesnė nei grindininio konvektoriaus. Duomenų, kad šalys sutarties sudarymo metu tarėsi dėl grindinio konventoriaus įrengimo nėra pateikta. Kadangi atsakovas turi statybos srityje specialių žinių, darytina išvada, kad sutarties sudarymo metu šalys buvo lygiavertėje padėtyje, t. y. sutartyje nurodyti darbai turėjo būti aiškūs atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad sutartyje nurodyta kaina 520 Eur, buvo numatyta už turbininį katilą ir radiatorius. Kadangi abi šalys po sutarties sudarymo sutiko pakeisti šią sąlygą, t. y. atsakovas pageidavo šildomų grindų, kurių kaina už 40 kv. m, yra 560 Eur, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad būtų pakabintas turbininis katilas. Daugiau aplinkybių, prieštaravimų dėl atliktų darbų atsakovas nenurodė.

33Atsakovas nurodytų darbų, panaudotų medžiagų, jų kiekio neginčijo, todėl pripažintina, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl pagrįstai iš atsakovo reikalauja priteisti skolą už darbus.

34Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Tokio pobūdžio aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, todėl teismo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

35CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovui mokėti skolą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36Bylinėjimosi išlaidos.

37Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pagal pateiktus duomenis po preliminaraus spendimo priėmimo papildomai turėjo 240 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi priimant preliminarų teismo sprendimą ieškovė turėjo 545 Eur išlaidų, tai bendra išlaidų suma priteistina už visą procesą yra 780 Eur.

38Ieškinį tenkinus kitos šalies bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

39Valstybė šioje byloje patyrė 3,02 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 straipsniu, teismas

Nutarė

41Kauno apylinkės teismo 2018-03-01 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą – ieškinį tenkinti:

42Priteisti ieškovei UAB „Jaukus būstas“, įmonės kodas 302507496, buveinės adresas A. S. al. 21-1B, Kaunas, iš atsakovo J. S., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 3960,00 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3960,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 780 Eur.

43Priteisti š atsakovo J. S., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 3,02 išlaidų valstybei dėl procesinių dokumentų siuntimo. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

44Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovė prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 3960,00... 5. Kauno apylinkės teismas 2018-03-01 preliminarius sprendimu ieškinį tenkino.... 6. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais su preliminariu teismo sprendimu... 7. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašė preliminarų teismo sprendimą... 8. Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą... 9. Teismas... 10. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.... 11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017-04-21 sudaryta darbų atlikimo sutartis... 12. Teismas pažymi, kad tinkamas ginčo sutartinius santykius reglamentuojančių... 13. CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus, kuriame reglamentuojami rangos teisiniai... 14. Pažymėtina, kad tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimas yra... 15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas susisijęs su šalių pasirašytos... 16. Teismas nurodo, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi... 17. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė sutartį 2017-04-21, kuri vertintina, kaip... 18. Teismo posėdžio metu atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad jis su... 19. Pagal šalių pasirašytą sutartį darbų atlikimo terminas numatytas... 20. Teismas nurodo, kad PVM sąskaita faktūra yra reglamentuojama Pridėtinės... 21. Teismas nurodo, kad vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos... 22. Teismas nurodo, kad šioje byloje reikšminga aplinkybė yra ne vien tai, kad... 23. Šioje byloje pateiktas 2017-06-26 darbų priėmimo aktas, kuris pasirašytas... 24. Pastebėtina, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties... 25. Byloje pateiktas ieškovės 2018-01-29 pakartotinis pranešimas su kuriuo buvo... 26. Pagal esamą teisinį reglamentavimą užsakovas, gali atsisakyti pasirašyti... 27. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad darbų priėmimas–perdavimas... 28. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. K. nurodė, kad UAB „Jaukus... 29. Pirmiausia tarp šalių liko ginčas dėl tinkuotų sienų aukščio. Ieškovė... 30. Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ nustatytus reikalavimus nėra... 31. Kitas atsakovo nurodomas argumentai dėl netinkamai atliktų darbų, t. y.... 32. Atsakovas nurodė, kad turėjo būti konvektoriniai radiatoriai, kurių kaina... 33. Atsakovas nurodytų darbų, panaudotų medžiagų, jų kiekio neginčijo,... 34. Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti... 35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų... 36. Bylinėjimosi išlaidos.... 37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos... 38. Ieškinį tenkinus kitos šalies bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.... 39. Valstybė šioje byloje patyrė 3,02 Eur išlaidų susijusių su procesinių... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 straipsniu,... 41. Kauno apylinkės teismo 2018-03-01 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą... 42. Priteisti ieškovei UAB „Jaukus būstas“, įmonės kodas 302507496,... 43. Priteisti š atsakovo J. S., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 3,02 išlaidų... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...