Byla 2A-415/2013
Dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE, L. B., G. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Kazio Kailiuno, Gintaro Peciulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešejo), teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo kredito unijos „Vievio taupa“ apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkricio 7 d. sprendimo, priimto civilineje byloje Nr. 2-1235-273/2011 pagal ieškovo kredito unijos „Vievio taupa“ ieškini atsakovui antstoliui D. J. del antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE, L. B., G. B..

2Teiseju kolegija

3n u s t a t e :

4I. Ginco esme

5Byloje sprendžiami teises normu, reglamentuojanciu antstolio civiline atsakomybe, turtines ir neturtines žalos atlyginima, irodymu tyrima ir vertinima, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas kredito unija „Vievio taupa“ kreipesi i Kauno apygardos teisma su patikslintu ieškiniu atsakovui antstoliui D. J., kuriuo praše priteisti iš atsakovo ieškovui 65 940,17 Lt nuostoliu, 100 000 Lt neturtines žalos ir 5 proc. metines palukanas nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško sprendimo ivykdymo (t. 1, b.l. 31-35). Nurode, kad del antstolio D. J. neteiseto buto arešto akto per tris metus, t.y. iki tol, kol neteisetas turto arešto aktas 2010 m. liepos 24 d. panaikintas Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo, buvo išardyta G. ir L. B. šeima ir šiai šeimai, o taip pat ir kredito unijai „Vievio taupa” padaryti materialiniai nuostoliai ir patirta neturtine žala. Atsakovas, surašydamas ir iregistruodamas bendraturciams G. B. ir L. B. priklausancio ju vienintelio buto, esancio ( - ), ikeisto hipotekos lakštu ieškovui arešta, pažeide CPK 690 straipsnio, 663 straipsnio 3 dalies, 677 straipsnio 2 dalies, 681 straipsnio 1 dalies, 746 straipsnio nuostatas. Ieškovo teigimu, jeigu atsakovas apie buto arešta butu nedelsdamas pranešes ieškovui, kaip to reikalauja CPK 675 straipsnio 5 dalis, tai jo neteisetais veiksmais butu nepadaryta jokios žalos nei ieškovui, nei B. šeimai, nes ieškovas antstolio neteisetus veiksmus butu apskundes teismui ir neteisetas buto arešto aktas butu panaikintas. Ieškovas 100 000 Lt neturtine žala prašo atlyginti vadovaudamasis CK 6.272 straipsnio 3 dalies, 6.250 straipsnio ir 2.24 straipsnio nuostatomis. Nurodo, kad antstolio veiksmai, t.y. turto arešto akte melagingu duomenu irašymas, buto vertes nustatymas, turto arešto akto iregistravimas Turto areštu aktu registre, irodo, kad jis vienas ir labai greitai paskleide tikroves neatitinkancius duomenis, kurie žemina fiziniu asmenu (kredito unijos nariu) G. B. ir L. B. garbe ir oruma, o taip pat ir juridinio asmens - ieškovo dalykine reputacija. Ieškovas taip pat teigia, kad del neteiseto buto arešto ir disponavimo juo teises apribojimo, šio buto negalejo parduoti, todel ieškovui atimta teise perleisti hipotekos lakšta indosamentu (CK 4.189 str., 4.223 str.). Ieškovas taip pat prašo priteisti 65 940,17 Lt patirtos turtines žalos, t.y. nuostoliu, kuriuos sudaro G. ir L. B. negražintos paskolos likutis.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

8Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkricio 7 d. sprendimu ieškini atmete. Priteise iš kredito unijos „Vievio taupa“ antstoliui D. J. 2 900 Lt turetu atstovavimo išlaidu byloje (t. 2, b.l. 25-28). Teismas sprende, kad ieškovo argumentas del negalejimo gražinti gautos paskolos, kurios likutis sudaro prašomu priteisti nuostoliu suma, neirodytas. Atsakovo surašytas turto arešto aktas neitakotojo G. ir L. B. šeimos gyvenimo budo, todel nebuvo priežastis pastariesiems nutraukti santuoka. Tarp turto arešto akto surašymo ir ieškovo nurodytu faktiniu aplinkybiu nera priežastinio ryšio. Be to, ieškovas iki ieškinio pateikimo teisme dienos nesieme jokiu priemoniu del skolos išieškojimo t.y. iš paskolos gavejo, laiduotojo ar iš ieškovo naudai ikeisto ir areštuoto buto. Ieškovas nepateike objektyviu irodymu apie tai, kad realiai ketino parduoti buta 2009 metais ar jo nepavyko parduoti del neteiseto turto arešto akto. Teismas nurode, kad ieškovo neturtines žalos atlyginima grindžia CK 6.272 straipsnio nuostatomis, pagal kurias antstolis negali buti prilyginamas šiame straipsnyje nurodytiems subjektams, todel reikalavimas antstoliui atlyginti neturtine žala CK 6.272 straipsnio pagrindu yra nepagristas. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas nepateike irodymu del 100 000 Lt patirtos neturtines žalos, o ieškovo argumentas, kad del pasklidusiu gandu ieškovas ukineje veikloje patyre nuostolius, nepagristas. Be to, tarp prašomos priteisti neturtines žalos ir antstolio veiksmu nera faktinio bei teisinio priežastinio ryšio. Teismas sprende, kad ieškovas nepraleido treju metu ieškinio senaties termino pažeistai teisei ginti, nes ieškovas 2007 m. birželio 19 d. pranešima apie turto arešta gavo 2009 m. rugpjucio 5 d. Todel atmesti ieškini pritaikius ieškinio senati nera pagrindo. Atsižvelgiant i tai, kad ieškinys atmestas, teismas iš ieškovo atsakovui priteise jo turetas 2 900 Lt bylinejimosi išlaidas (CPK 93 str.).

9

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentai

11Ieškovas kredito unija „Vievio taupa“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkricio 7 d. sprendima panaikinti, perduoti byla nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei byla nagrineti žodinio proceso tvarka (t. 2, b.l. 36-40). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas išsprende ne visus ieškovo pateiktus reikalavimus, pažeide procesines teises normas, netaike istatymu, kuriuos reikejo taikyti, ir del to neteisingai išsprende byla. Taip pat atsisakydamas prie bylos prijungti I. M. 2011 m. liepos 18 d. paaiškinima Kauno apygardos teismui civilineje byloje Nr. 2-2954-395/2011 ir L. B. išraša iš 2011 m. liepos 18 d. paaiškinimo Kauno apygardos teismui civilineje byloje Nr. 2-2954-395/2010 pažeide CPK 199 straipsnio 7 dali ir 114 straipsnio 1-3 dalis.
  2. I. M. apeliantas 2009 m. liepos 8 d. sužinojo apie tai, kad atsakovas areštavo L. B. ir G. B. priklausanti buta, esanti ( - ), ir ši juridini fakta 2007 m. birželio 20 d. iregistravo VI Registru centras. Apelianto teigimu, del buto savininku teises disponuoti šiuo butu apribojimo butas neparduotas už 70 000 Lt.
  3. Kaišiadoriu rajono apylinkes teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi panaikintas atsakovo 2007 m. birželio 19 d. turto arešto aktas kaip neteisetas ir prieštaraujantis teises normoms. Nenugincijamai irodyta, kad 2007 m. birželio 19 d. atsakovas atliko veiksmus, kuriuos istatymai draudžia atlikti, todel atsakovui atsirado civiline atsakomybe. Taip pat atsakovas yra kaltas, nes jis nebuvo tiek rupestingas ir apdairus, kiek areštuojant vieninteli daugiavaikes šeimos buta buvo butina.
  4. Neteiseto buto arešto laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 20 d. iki 2010 m. rugpjucio 4 d. buto vidutine rinkos verte sumažejo nuo 93 000 Lt iki 40 000 Lt, t.y. 57 procentais. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2009 m. gegužes 29 d. nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-255/2009 išaiškino, kad nekilnojamojo turto kainu atitinkamu laikotarpiu kritimas apie 30 proc. pripažintas visiems žinoma aplinkybe, kurios irodineti nereikia. Apelianto teigimu, nereikia irodineti atsakovo veiksmais apeliantui padarytos 27 900 Lt žalos (93000 Lt x 30 proc.). Todel teismo argumentas, kad ieškovas nepateike irodymu, jog realiai ketino parduoti buta 2009 metais ar jo nepavyko parduoti del neteiseto turto arešto akto, yra nepagristas.
  5. Tarp atsakovo neteisetu veiksmu ir jais padarytos žalos yra faktinis priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovas butu ivykdes apelianto prašyma iki 2009 m. liepos 20 d. geranoriškai panaikinti savo surašyta neteiseta buto arešto akta, tai turtine žala butu nepadaryta. Teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisetu veiksmu ir apeliantui padarytos žalos (nuostoliu) prasidejo nuo 2007 m. birželio 20 d., kai atsakovas be hipotekos kreditoriaus (apelianto) sutikimo ir jam nepranešus areštavo hipoteka ikeista turta.
  6. 2009 m. liepos menesi pradejus su antstoliu bylinetis del mineto buto arešto akto panaikinimo AB „Vievio paukštynas“, kurios administraciniame pastate yra apelianto buveine ir kurioje dirba apie 600 darbuotoju, pasklido gandai, kad antstolis ruošiasi parduoti iš varžytyniu daugiavaikes šeimos vieninteli buta už 10800 Lt, o tevus su trimis vaikais išvaryti i gatve, antstolis tokius veiksmus vykdas pagal apelianto pavedima. Tokie tikroves neatitinkantys gandai žemino apelianto dalykine reputacija, jo garbe ir oruma, mažino bendradarbiavimo su žmonemis galimybes. Apelianto teigimu, del to sumažejo paskolu išdavimas bei indeliu priemimas, t.y. bylinejimosi su atsakovu laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d. apelianto veiklos nuostoliai sudare 109 419 Lt.
  7. Atsakovas privalo atlyginti padaryta turtine ir neturtine žala, nes byloje irodytos visos atsakovo civilines atsakomybes salygos: jo neteiseti veiksmai, priežastinis ryšys, kalte ir žala. Apelianto teigimu, teismo sprendime jo pateikti dokumentai, faktines aplinkybes, irodymai ir paaiškinimai visiškai neivertinti. Be to, teismas netaike CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 1.138 straipsnio 6 punkto, 2.24 straipsnio ir 6.263 straipsnio, kuriuos reikejo taikyti.
  8. Teismo sprendimas del bylinejimosi išlaidu priteisimo neteisetas, nes sprendime nenurodyta iš ko susidaro šios gana dideles išlaidos, o del advokato išlaidu apmokejimo prašymo apeliantas nera gaves.

12Treciasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepimu i apeliacini skunda prašo ji atmesti (t. 2, b.l. 59-60). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Antstolio surašyto turto arešto akto neteisetumas nepadare žalos ieškovui, todel nera ne tik faktinio, bet ir teisinio priežastinio ryšio tarp antstolio neteisetu veiksmu ir tariamos žalos. Nesant priežastinio ryšio, negalima kalbeti ir apie deliktines civilines atsakomybes taikyma atsakovui.
  2. Nekilnojamojo turto kainu kritimas 30 proc. niekaip nepadare žalos apeliantui, kuris iki šiol nera nutraukes busto paskolos sutarties, nera pateikes pretenziju laiduotojui, nera kreipesis i hipotekos skyriu del priverstinio turto pardavimo.
  3. Apelianto argumentas del tikroves neatitinkanciu gandu paskleidimo neirodytas, nes klaidingai siejami apelianto patirti finansiniai nuostoliai su tariamu gandu paskleidimu. Treciojo asmens teigimu, nera priežastinio ryšio tarp apelianto nuostolingo darbo 2009 metais bei turto arešto akto.
  4. Neturtine žala atlyginama tik istatymo numatytais atvejais, šiuo atveju istatyminio pagrindo, pagal kuri antstolis galetu buti ipareigotas atlyginti ir neturtine žala, nera.

13Atsakovas antstolis D. J., tretieji asmenys L. B., G. B. atsiliepimu i apeliacini skunda nepateike.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas. Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribu butu pažeistos asmens, visuomenes ar valstybes teises ir teiseti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacines instancijos teismas ex officio patikrina, ar nera CPK 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.

16Nagrinejamu atveju teiseju kolegija nenustate CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu absoliuciu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, todel apskusto sprendimo teisetumas ir pagristumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

17Byloje nustatyta, kad apeliantas ir treciasis asmuo G. B. 2006 m. spalio 30 d. sudare paskolos sutarti, pagal kuria G. B. suteikta 65 000 Lt paskola buto pirkimui (t. 1, b.l. 36). Paskolos sutarties ivykdymo užtikrinimui ikeistas L. B. ir G. B. priklausantis butas, esantis ( - ) (t. 1, b.l. 40-41), taip pat 2006 m. spalio 30 d. sudaryta laidavimo sutartis, pagal kuria laiduotoja I. M. laidavo už paskolos gaveja ir isipareigojo atsakyti apeliantui visu savo turtu (t. 2, b.l. 5). Atsakovas, surašydamas 2007 m. birželio 19 d. turto arešto akta, kuris Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi panaikintas kaip neteisetas, areštavo buta, ivertines ji 18 000 Lt suma (t. 1, b.l. 8-10, 11-12). Apeliantas teigia, kad del atsakovo neteisetu veiksmu patirta turtine ir neturtine žala, kuria privalo atlyginti atsakovas.

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Del žodinio bylos nagrinejimo

20Apeliantas prašo byla nagrineti žodinio proceso tvarka, taciau nenurodo jokiu argumentu del žodinio proceso šioje byloje butinumo. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinejamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu byla nagrinejantis teismas pripažista, kad žodinis nagrinejimas butinas. Be to, dalyvaujancio byloje asmens prašymas nagrineti byla žodinio proceso tvarka teismui nera privalomas (CPK 322 str.). Atsižvelgiant i tai, kad šalys savo argumentus išsamiai yra išdesciusios procesiniuose dokumentuose bei i tai, kad apeliantas nenurode jokiu argumentu del žodinio bylos nagrinejimo butinumo, teiseju kolegija sprendžia, kad bylos nagrinejimas žodinio proceso tvarka nera tikslingas.

21Del antstolio civilines atsakomybes salygu

22Antstoliu istatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotoju padaryta žala atsako istatymu nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodyta teises norma, kasacinis teismas yra nurodes, kad ginco (del antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojancios deliktine civiline atsakomybe. Taikant deliktine atsakomybe, asmens teises apginamos atlyginant nuostolius. Butinosios salygos šiai atsakomybei taikyti yra neteiseti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmu bei žalos ir kalte (išskyrus istatymu numatytus atvejus, kai civiline atsakomybe atsiranda be kaltes). Nagrinejant tokio pobudžio gincus butina patikrinti, ar egzistuoja visos istatyme nurodytos salygos, kurioms esant galimas civilines atsakomybes taikymas. Be to, del antstolio civilines atsakomybes kasacinis teismas yra nurodes, kad sprendžiant del antstolio civilines atsakomybes turi buti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant i antstolio profesines veiklos teisinio reglamentavimo nulemta civilines atsakomybes taikymo specifika. Iš profesines veiklos kilusios civilines atsakomybes atvejais turi buti ivertinta tai, kad profesine veikla užsiimanciam asmeniui nustatyti griežtesni rupestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 16 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Todel tam, kad butu pagrindas tenkinti nagrinejamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civiline atsakomybe, butina nustatyti visas antstolio civilines atsakomybes salygas – neteisetus veiksmus, padaryta žala, priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir žalos, taip pat kalte (CK 6.246-6.249 straipsniai).

23Atsakovo civiline atsakomybe nagrinejamu atveju kildinama iš neteiseto 2007 m. birželio 19 d. turto arešto akto surašymo, apie kuri apeliantas nebuvo laiku informuotas bei nebuvo gautas jo kaip ikaito turetojo sutikimas. Apeliantas pirmosios instancijos teisme turtines ir neturtines žalos atlyginima praše priteisti CK 6.272, 6.250 ir 2.24 straipsniu pagrindais, taciau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 6.272 straipsnis, sprendžiant antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausima, netaikytinas, nes antstolis nepatenka i šiame straipsnyje išvardintu subjektu, del kuriu kaltes padaryta žala turi buti šio straipsnio pagrindu atlyginta (ikiteisminio tyrimo, prokuraturos pareigunai, teismas), saraša. Apeliaciniame skunde ir pats apeliantas pripažista, kad taikyti CK 6.272 straipsnio nereikejo, bet nurodo taikytinu CK 6.263 straipsni. Taciau pastarajame straipsnyje nustatytu civilines atsakomybes salygu aspektu apeliantas pirmosios instancijos teisme neirodinejo, irodinejo CPK 6.272 straipsnio pagrindu kylancia atsakomybe. Todel, visu pirma, jis apeliacines instancijos teisme negaletu remtis aplinkybemis, esanciomis pagrindu atsakomybei pagal CK 6.263 straipsni (CK 306 straipsnio 2 dalis), antra, bet kuriuo atveju CK 6.263 straipsnio pažeidimas nesuponuoja neturtines žalos atlyginimo, nes ši norma nenustato teises i neturtines žalos atlyginima.

24Del neturtines žalos atlyginimo

25Apeliantas teigia, kad del antstolio neteisetu veiksmu – neteiseto buto arešto, apie kuri apeliantui kaip ikaito turetojui nebuvo laiku pranešta bei nebuvo gautas apelianto sutikimas, jis patyre žala. Neturtine žala pasireiške tuo, kad buvo paskleisti tikroves neatitinkantys duomenys, kurie žemina kredito unijos nariu G. B. ir L. B. garbe ir oruma, taip pat ir ieškovo dalykine reputacija (CK 2.24 str.). Nurodo, kad 2009 m. liepos menesi, pradejus teisminius procesus su antstoliu del turto arešto akto panaikinimo, esa pasklido tikroves neatitinkantys gandai, kad apelianto iniciatyva yra vykdomas išieškojimas G. ir L. B. turto atžvilgiu, del to sumažejo paskolu išdavimas bei indeliu priemimas. Iš ieškinio argumentu bei prie ieškinio pateikto priedo matyti, kad apeliantas patirta neturtine žala sieja su jo veiklos nuostoliais laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d. (t. 1, b.l. 20).

26Pagal CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalis juridinis asmuo turi teise reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminancius jo dalykine reputacija, atlyginti tokiu duomenu paskleidimu jam padaryta turtine bei neturtine žala. Ginant asmens pažeista dalykine reputacija, taikoma istatyme CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatyta teisine atsakomybe. Neturtines žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal ja neturtine žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Šioje normoje nurodyti neturtines žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukretimas, emocine depresija), taciau tokie požymiai kaip reputacijos pablogejimas, juridinio asmens pažeminimas, jo socialiniu santykiu sumažejimas ir pan. gali buti taikomi ir juridiniam asmeniui. Neturtine žala atlyginama ne visais atvejais - ji atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo (CK 6.250 str. 2 d.). Nagrinejamos bylos kontekste pažymetina, kad Antstoliu istatymas neturtines žalos atlyginimo del antstolio neteisetu veiksmu tiesiogiai nenumato, taciau, mineta, jos atlyginimas galimas CK 2.24 straipsnio pagrindu.

27Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dali civiline atsakomybe atsiranda neivykdžius istatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisetas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos istatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisetas veikimas), arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai. Kaišiadoriu rajono apylinkes teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovas, surašydamas turto arešto akta, pažeide istatymo reikalavimus bei nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, todel 2007 m. birželio 19 d. turto arešto aktas panaikintas (t. 1, b.l. 11-2). Todel apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartyje yra nustatyti atsakovo neteiseti veiksmai, t.y. konstatuotas atsakovo veiksmu neteisetumas yra prejudicinis faktas, kurio nereikia papildomai irodineti (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Teiseju kolegija šiuo aspektu išsamiau nepasisako, nes atsakovo veiksmu tokio vertinimo esmes apelianto skunde papildomai nurodomi argumentai del atsakovo padarytu pažeidimu nekeistu. Taigi, sprestina, ar yra pagrindas pripažinti neturtines žalos atsiradimo fakta, o jeigu taip – ar yra priežastinis ryšys tarp neturtines žalos ir neteisetu atsakovo veiksmu.

28Kaip mineta, apeliantas teigia, kad jo dalykine reputacija pablogejo del Vievyje pasklidusiu gandu apie tariamai apelianto iniciatyva vykdoma išieškojima G. ir L. B. atžvilgiu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybemis, kuriu CPK nustatyta tvarka nereikia irodineti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad irodinejimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo irodinejant tenka irodinejamu aplinkybiu nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 12 str.) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. rugpjucio 8 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-340/2011). Pagal kasacinio teismo praktika ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikroves neatitinkanciu asmens dalykine reputacija žeminanciu duomenu skleidimu ir neturtines žalos jam padarymu, ieškovas turi irodyti savo materialini teisini tinkamuma – žinios paskleistos, jos yra apie ji ir jam yra padaryta žala (CPK 5 straipsnis). Asmens dalykine reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiuris visuomeneje, verslo aplinkoje. Šios vertybes laikomos pažeistomis, jeigu irodoma, kad pasikeite asmens savybiu, elgesio, veiklos, rezultatu vertinimas ar požiuris i ji, kad teigiamas vertinimas sumažejo ar tapo neigiamas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilineje byloje del juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi irodyti, jog jo dalykine reputacija realiai nukentejo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikroves, arba jeigu asmens dalykine reputacija pažeista nuomones, kritikos ar kitokiu subjektyviu isitikinimu skleidimu, tai turi buti nustatyta, kad subjektyvaus pobudžio teiginiai nepagristi ir neobjektyvus; o asmuo, juos paskleides, yra nesažiningas ir kaltas del ju skleidimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 9 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-441/2010, 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

29Nagrinejamu atveju, nors apeliantas ir teigia, kad del antstolio neteisetu veiksmu jam buvo padaryta neturtine žala, taciau byloje nera irodymu, patvirtinanciu šiu argumentu pagristuma (realuma). Apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad del tikroves neatitinkanciu gandu paskleidimo kaltas atsakovas, kuris suraše tikroves neatitinkanti turto arešto akta ir ji iregistravo viešuosiuose registruose. Taciau apelianto atstovas direktorius J. N. teismo posedyje paaiškino, kad neturtiniu teisiu pažeidimas prasidejo tada, kai apeliantas sužinojo apie neteiseta turto arešto akta, o duomenys apie areštuota buta buvo paskleisti buto pirkeju, kurie sužinojo, jog ju planuojamas pirkti butas areštuotas (t. 1, b.l. 190). Todel teigti, kad antstolis paskleide buto arešto duomenis nera pagrindo, be to, apskritai pats paskleidimo (ir ne žiniu, o gandu) faktas yra tik apelianto teigiamas, bet nera irodytas. Atmestini apelianto argumentai del tikroves neatitinkanciu duomenu paskelbimo per viešuosius registrus, kas, anot apelianto, žemino garbe ir oruma (CK 2.24 str.). Visu pirma, tai, kad butas yra areštuotas, atitiko tikrove, taigi, atspindejo tikraja padeti. Antra, turto arešto aktas yra privalomai registruojamas viešuose registruose galiojanciu istatymu pagrindu, taigi, jo duomenu perdavimas atitinkamoms institucijoms nelaikytinas duomenu, su kuriais atsakovas turejo teise elgtis vienaip ar kitaip savo nuožiura, paskleidimu. Trecia, nors pats savaime turto areštas vykdant išieškojima ir gali skolininkui sukelti nepatogumus kitu asmenu požiurio i ji aspektu, teiseju kolegijos vertinimu, jis nereiškia asmens, juo labiau, apelianto, kuris nagrinejamu atveju net ir nera skolininkas, garbes ir orumo/dalykines reputacijos žeminimo. Apelianto pateiktas rašytinis irodymas – pažyma apie jo nuostolius (t. 1, b.l. 20), neva pagrindžianti patirta neturtine žala, per se neirodo, kad apelianto nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d. patirti veiklos nuostoliai yra butent treciuju asmenu B. buto arešto pasekme. Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad byloje neirodyta, nei kad atsakovas paskleide žinias - faktinius duomenis, kurie neatitinka tikroves, nei kad apelianto dalykine reputacija realiai nukentejo ar buvo sumenkinta del atsakovo neteisetu veiksmu (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Be to,

30Del turtines žalos atlyginimo

31Apeliantas reikalavima del 65 940,17 Lt turtines žalos atlyginimo sieja su jam negražintos kredito sumos dydžiu (t. 1, b.l. 18). Apelianto teigimu, del neteiseto buto arešto ir disponavimo juo teises apribojimo, iširo L. ir G. B. šeima, jie negalejo areštuoto buto parduoti bei gražinti buto pirkimui gautos paskolos, todel apeliantas patyre turtine žala.

32Pagal CK 6.247 straipsni atlyginami tik tie nuostoliai (žala), kurie susije su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulemusiais skolininko (atsakovo) civiline atsakomybe tokiu budu, kad nuostoliai pagal ju ir civilines atsakomybes prigimti gali buti laikomi skolininko (atsakovo) veiksmu (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, tarp apelianto nurodomos patirtos žalos, jei ir butu galima ja konstatuoti, ir atsakovo neteisetu veiksmu turi buti konstatuotas priežastinis ryšys. Kasacinis teismas yra nurodes, kad priežastinis ryšys gali buti tiesioginis, kai del teisine pareiga pažeidusio asmens veiksmu žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali buti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos salygos žalai atsirasti. Taigi, netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteiseti veiksmai (neveikimas) neleme, bet pakankamu laipsniu turejo itakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 16 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-389/2011 ir kt.).

33Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto arešto aktas neitakojo B. šeimos gyvenimo budo, nebuvo priežastis santuokos nutraukimui, taigi, tarp turto arešto akto surašymo ir apelianto nurodytu faktiniu aplinkybiu nera priežastinio ryšio. Atmestini apelianto argumentai, kad buta noreta parduoti, taciau del buto arešto nebuvo galima to padaryti - byloje nera nepateikta irodymu, patvirtinanciu tikrai egzistavusius tokio pobudžio ketinimus ar, juo labiau, patvirtinanciu realiai tureta, bet del pritaikyto arešto nerealizuota galimybe ji parduoti (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Juo labiau, kad tokia išvada patvirtina ir tai, kad butas ir po Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovo veiksmu pripažinimo neteisetais nebuvo parduotas ar net pardavinejamas, iš bylos medžiagos bei apelianto paaiškinimu pirmosios instancijos teismo posedyje matyti, kad apeliantas nera nutraukes paskolos sutarties, t.y. paskoliniai teisiniai santykiai tesiasi. Apelianto nurodytas argumentas, kad I. M. 2009 m. kovo 25 d. išduotas igaliojimas, taip pat negali buti laikomas pakankamu, nes iš igaliojimo turinio matyti, kad igalinimas buto pardavimui buvo tik vienas iš pakankamai placiu igalinimu elementu (t. 1, b.l. 138).

34Kaip mineta, apelianto suteiktos paskolos sutarties ivykdymo užtikrinimui buvo ne tik ikeistas butas (t. 1, b.l. 40-41, t. 2, 7-10), bet ir sudaryta laidavimo sutartis, pagal kuria laiduotoja I. M. laidavo už paskolos gaveja ir isipareigojo atsakyti apeliantui visu savo turtu (t. 2, b.l. 5, 12). Nei iki ieškinio pateikimo, nei bylos nagrinejimo metu apeliantas nesieme jokiu priemoniu del skolos išieškojimo nei iš paskolos gavejo, nei iš laiduotojo, apelianto suteikta paskola tebera užtikrinta buto hipoteka bei laidavimu, mineto buto areštas neapribojo hipotekos kreditoriaus (apelianto) teisiu kreiptis i hipotekos teisma del skolos išieškojimo iš ikeisto turto bei šio turto realizavimo priverstine tvarka, t.y. jis pats suteiktai paskolai atgauti galimybiu ir nebuvo išnaudojes, o veliau dar ir sudare skolos perkelimo sutarti. Todel apelianto argumentas del patirtos turtines žalos atmestinas kaip nepagristas.

35Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, konstatuotina, kad byloje nenustatyta antstolio civilines atsakomybes taikymui butinu salygu visuma.

36Teiseju kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus del CPK 329 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai neprijunge prie šios bylos L. B., I. M. paaiškinimu kitoje byloje, juos pateikia su apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 41-51). Taciau iš kitos bylos pateikti kitu asmenu paaiškinimai negali buti laikomi tinkamais irodymais CPK 191, 192, 197 straipsniu prasme nei kaip liudytoju parodymai, nei kaip rašytiniai irodymai. Pastebetina, kad bet kuriuo atveju jie nepatvirtina civilines atsakomybes pagrindu egzistavimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadu.

37Del kitu apeliaciniame skunduose išdestytu argumentu teiseju kolegija nepasisako, nes jie esmines reikšmes pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetumui ir pagristumui neturi.

38Todel teiseju kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagristai atmete ieškinio reikalavimus, del ko Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkricio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

39Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkricio 7 d. sprendima palikti nepakeista.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija... 3. n u s t a t e :... 4. I. Ginco esme... 5. Byloje sprendžiami teises normu, reglamentuojanciu antstolio civiline... 6. Ieškovas kredito unija „Vievio taupa“ kreipesi i Kauno apygardos teisma su... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkricio 7 d. sprendimu ieškini atmete.... 9. ... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentai... 11. Ieškovas kredito unija „Vievio taupa“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu... 12. Treciasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepimu i apeliacini skunda... 13. Atsakovas antstolis D. J., tretieji asmenys 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinejimo apeliacine tvarka... 16. Nagrinejamu atveju teiseju kolegija nenustate CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse... 17. Byloje nustatyta, kad apeliantas ir treciasis asmuo G. B.... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Del žodinio bylos nagrinejimo... 20. Apeliantas prašo byla nagrineti žodinio proceso tvarka, taciau nenurodo jokiu... 21. Del antstolio civilines atsakomybes salygu... 22. Antstoliu istatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo... 23. Atsakovo civiline atsakomybe nagrinejamu atveju kildinama iš neteiseto 2007 m.... 24. Del neturtines žalos atlyginimo... 25. Apeliantas teigia, kad del antstolio neteisetu veiksmu – neteiseto buto... 26. Pagal CK 2.24 27. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dali civiline atsakomybe atsiranda neivykdžius... 28. Kaip mineta, apeliantas teigia, kad jo dalykine reputacija pablogejo del... 29. Nagrinejamu atveju, nors apeliantas ir teigia, kad del antstolio neteisetu... 30. Del turtines žalos atlyginimo... 31. Apeliantas reikalavima del 65 940,17 Lt turtines žalos atlyginimo sieja su jam... 32. Pagal CK 6.247 straipsni atlyginami tik tie nuostoliai (žala), kurie susije su... 33. Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto... 34. Kaip mineta, apelianto suteiktos paskolos sutarties ivykdymo užtikrinimui buvo... 35. Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, konstatuotina, kad byloje nenustatyta... 36. Teiseju kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus del CPK 329 straipsnio 1... 37. Del kitu apeliaciniame skunduose išdestytu argumentu teiseju kolegija... 38. Todel teiseju kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagristai... 39. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 40. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkricio 7 d. sprendima palikti nepakeista....