Byla e2-1310-433/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. B., atsakovo atstovui M. K.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, trečiajam asmeniui UAB “Fima” dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškinyje nurodoma, kad 2015-02-04 ieškovas ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) draudėjui UAB „Požeminių linijų statyba“ išdavė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą PZULT Nr. 1863142, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2015-02-08 iki 2016-02-07 buvo apdrausta draudėjo veiklos civilinė atsakomybė. 2015-07-27 UAB „Požeminių linijų statyba“ pagal 2015-07-10 Subrangos sutartį Nr. SB15/083, sudaryta su UAB „Fima“, kelyje A1 (Vilnius – Kaunas - Klaipėda) vykdė KIŽ-3 atramos statymo darbus. Ant atramos žemėje buvo sumontuoti du kintamos informacijos ženklai. Pakėlus atramą su pritvirtintais informaciniais ženklais ir bandant pritvirtinti prie pamato, paaiškėjo, kad jos pritvirtinti negalima. Leidžiant atramą ant žemės, kai atramos padas pasiekė žemę, sulūžo krano kablio stropo fiksavimo mechanizmas ir kėlimo diržas nuslydo nuo kablio, todėl atrama virto žemyn ir apgadino du informacinius kelio ženklus. UAB „Požeminių linijų statyba“ 2015-12-15 raštu „Dėl informacijos į Nr. 04-11b-121323, 2015-12-09“ pripažino kaltę dėl nurodyto įvykio ir sutiko atsiradusius nuostolius išskaityti iš UAB „Fima“ prievolės atsiskaityti už statybos rangos darbus (prievolių įskaitymo faktą patvirtina 2015-12-10 raštas Nr. 1.2-3915 „Dėl prievolių įskaitymo“). Įvykio aplinkybes ir kaltininką patvirtina: 2016-01-25 pranešimas apie įvykį, 2016-01-25 turto apžiūros aktas, 2015-08-11 paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių Nr. 15-56, 2015-12-03 raštas „Dėl nuostolių atlyginimo“ Nr. 1.2-3827, 2015-12-15 raštas „Dėl informacijos į Nr. 04-11b-121323, 2015-12-09“. Žalos dydį patvirtina: nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas byloje Nr. 2015/130233, kainų ir prekių lentelė bei sąlygos, 2015-12-04 sąskaita – faktūra Nr. FT D01/362, pasiūlymo Priedas 71a/2015, 2015-11-23 instaliacinių darbų užduoties lapas Nr. 1. Šiuo atveju dėl UAB „Fima“ padarytos žalos atsakinga draudėja UAB „Požeminių linijų statyba“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1, 2 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Pagal CK 6.246 str. 1 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. UAB „Požeminių linijų statyba“ atliko neteisėtus veiksmus – vykdydamas statybos rangos darbus apgadino du informacinius kelio ženklus, dėl ko padaryta žala UAB „Fima“, t. y. pažeidė bendrą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo asmuo turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. 2015-12-10 raštu Nr. 1.2-3915 „Dėl prievolių įskaitymo“ UAB „Požeminių linijų statyba“ sutiko 10 260,19 Eur nuostolius išskaityti iš UAB „Fima“ prievolės atsiskaityti už statybos rangos darbus. Ieškovui ADB „Gjensidige“, apdraudusiam UAB „Požeminių linijų statyba“ bendrąją civilinę atsakomybę, kilo pareiga išmokėti UAB „Fima“ dėl draudėjo kaltės patirtų nuostolių dydžio draudimo išmoką. Kadangi UAB „Fima“ nuostolius įskaitymu padengė draudėjas UAB „Požeminių linijų statyba“, draudimo išmoką ieškovas išmokėjo draudėjui. Kartu atsakovas ERGO Insurance SE įvykio metu buvo apdraudęs įmonės UAB „Fima“ turtą ir bendrąją civilinę atsakomybę (draudimo liudijimas Nr. 710-430-000669). Atsakovas 2015-07-27 įvykį pripažino draudiminiu ir UAB „Fima“ išmokėjo 1 555,32 Eur (iš 4 445,32 Eur pagal DMS įmonės pasiūlymą atėmus 2 890 Eur išskaitą Nors 2015-07-29 ERGO Insurance SE defektiniame akte patvirtinta, kad apgadintos dvi informacinės diodinės švieslentės, tačiau atsakovas draudimo išmoką skaičiavo pagal vienos švieslentės apgadinimus. Atsakovas ERGO Insurance SE sumokėjo nepagrįstai per mažą draudimo išmoką, todėl ieškovas įvertinęs abiejų švieslenčių apgadinimą, paskaičiavo papildomą 8 485,32 Eur draudimo išmoką draudėjui UAB „Požeminių linijų statyba“. 8 485,32 Eur sumą patvirtina: 1) nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas byloje Nr. 2015/130233, iš kurio matyti, kad atsakovas vertindamas vienai švieslentei padarytą žalą (o ne dviem) nesumokėjo 4 295,32 Eur: pagal DMS pasiūlymo Priedą 71a/2015, dviejų metalinių korpusų kaina – 5 990 Eur (2 295 Eur*2), dviejų švieslenčių elektronikos perrinkimo bei testavimo darbai – 1 840 Eur (920 Eur*2), dviejų švieslenčių transportavimo, draudimo bei pristatymo išlaidos – 750 Eur; dviejų švieslenčių pateikimas iki fabriko – 350 Eur (175 Eur*2 pagal 2015-10-13 komercinį pasiūlymą), atimama likutinė vertė – 189,36 Eur// viso – 8 740,64 Eur, iš kurių atimama 2 890 Eur išskaita pagal ERGO Insurance SE draudimo sutartį ir atsakovo išmokėta 1 555,32 Eur draudimo išmoka – nesumokėta suma – 4 295,32 Eur; 2) vertinant tai, jog pagal pasiūlymą siūlomas įrangos garantinis laikotarpis už pataisytą įrangą yra vieneri metai, o UAB „Fima“ reikalauja bent 2 metų garantinio termino (nes vadovaujantis DMS pasiūlymo „Kainos, sąlygos ir prekės“ dokumentais numatytas 30 mėnesių švieslenčių garantinis laikotarpis), ieškovas žalos dydį skaičiavo ne pagal pasiūlymą taisyti sugadintas švieslentes, o pagal švieslenčių įsigijimo kainas (2015-12-14 sąskaita – faktūra Nr. FT D01/362): dviejų švieslenčių įsigijimo kaina – 10 480 Eur (5 240 Eur*2), dviejų švieslenčių transportavimo išlaidos – 750 Eur; dviejų švieslenčių permontavimo darbai 375 Eur (pagal 2015-11-23 instaliacinių darbų užduoties lapą Nr. 1), atimama likutinė vertė – 189,36 Eur// viso – 11 415,64 Eur. Iš galutinės 11 415,64 Eur sumos atimama atsakovo paskaičiuota dviejų švieslenčių taisymo kaina (5 850,64 Eur), 1 000 Eur išskaita pagal ADB „Gjensidige“ draudimo sutartį – nesumokėta suma – 4 190 Eur. Visa atsakovo nesumokėta draudimo išmoka – 8 485,32 Eur (4 295,32 Eur + 4 190 Eur). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, patvirtinančias atsakovo civilinę atsakomybę, vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 8 485,32 Eur sumai. Atsakovui buvo teikta pretenzija dėl žalos atlyginimo. Padarytos žalos atsakovas neatlygino. CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Priteisti ieškovui ADB „Gjensidige“ iš atsakovo ERGO Insurance SE 8 485,32 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo 8 485,32 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas: 191,00 Eur žyminį mokestį, 657,98 Eur išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti bei 23,86 Eur už vertimus.

4Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi jis yra nepagrįstas, todėl neteisėtas. Atsakovas su UAB „Fima“ sudarė draudimo sutartį Nr. 710-430-000669, kuria buvo apdraustos pagal montavimo darbų draudimo sutarties sąlygas, nuo sutartyje išvardintų rizikų, pagal montavimo darbų draudimo taisykles (EAR 012, galioja nuo 2014-08-01). 2015-07-29 UAB „Fima“ pranešė atsakovui, kad 2015-07-27 vykdant montavimo darbus magistralinio kelio A1, 100 (šimtajame) kilometre įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sugadinta projektinė montuojama įranga – kintamos informacijos kelio ženklai. Nelaimingas atsitikimas įvyko keliant metalinę atramą su ant jos sumontuotais kintamos informacijos ženklais, atrama nukrito ant kelio užtvaro tokiu būdu sugadinant ant atramos sumontuotus kelio ženklus. 2015 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas kreipėsi į UAB „Fima“ atstovus su prašymu pateikti kintamų kelio ženklų defektinius aktus dėl galimų gedimų bei tinkamumo naudojimui. Šios įmonės atstovai patikino, kad neturi atestuotų šių sistemų specialistų. Remiantis UAB „Fima“ atsakymu, informaciniai kelio ženklai pakartotinai buvo paimti patikrai kartu su techniniais dokumentais bei informacija. Patikros metu, įranga buvo papildomai apžiūrėta, kintamos informacijos ženklai buvo atidaryti bei patikrinti, įvertinus visą pateiktą techninę informaciją, jokių elektronikos sutrikimų bei sugadinimų ekspertai nerado, visos elektronikos dalys bei laidai buvo nepaveikti (įrangos defektavimo pažyma su patikros išvadomis buvo pateikta UAB „Fima“ atstovams). Apžiūros metu buvo nustatytas vieno korpuso pažeidimas, dėl kurio remonto atsakovas kreipėsi į šių kelio ženklų gamintoją. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota remiantis gamintojo pateiktais dokumentais. Buvo nustatyta, kad dėžės remonto kaina yra 2 995,00 Eur, elektronikos perrinkimo bei testavimo darbų kaina 920,00 Eur, transportavimo, draudimo bei pristatymo kaina 4 560,00 Eur, pateikimo iki fabriko kaina 175,00 Eur. Likutinė vertė – 94,68 Eur. Bendra suma yra 4 445,32 Eur. Todėl remiantis draudimo sutarties sąlygomis, draudimo liudijime buvo numatyta 2 890,00 Eur draudimo išskaita, todėl UAB „Fima“ buvo išmokėta 1 555,32 Eur dydžio draudimo išmoka. Atsakovas nesutinka su prašoma prisiteisti ieškinio suma. Kadangi ji yra nepagrįsta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį. Ieškovas neatsižvelgė į draudimo sutarties sąlygas, išskaitą, be to, draudimo išmoka turėjo būti išmokėta tik už vieną ženklą, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką – suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje. Sudarius draudimo sutartį atsiranda ne draudiko „atsakomybė“, o sutartinė pareiga suteikti draudimo apsaugą. Draudiko teisė tam tikros rūšies draudimo sutartyje, kurios sudėtinė dalis yra draudimo taisyklės, nustatyti nedraudžiamuosius įvykius kyla iš įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5Trečiasis asmuo UAB „Fima“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad pagal 2015-07-10 subrangos sutartį Nr. SB15/083, sudarytą su UAB „Požeminių linijų statyba“, kelyje A1 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda) UAB „Požeminių linijų statyba“ vykdė kelio informacinių ženklų (toliau – KIŽ) atramos statymo ir montavimo darbus. KIŽ susideda iš metalinio stulpo (atramos) ir dviejų tarpusavyje sujungtų švieslenčių. Keliant atramą su švieslentėmis, konstrukcija atsikabino ir krisdama ant žemės buvo apgadinta. Pažymi, kad įvykio metu nukrito būtent dvi švieslentės, sumontuotos ant vienos atramos. Tai patvirtina pateiktos nuotraukos, 2015-07-29 defektinis aktas, pasirašytas UAB „Fima“ ir atsakovo atstovų ir 2016-01-25 turto apžiūros aktas, pasirašytas UAB „Fima“ ir ieškovo atstovų. Dėl apgadintos įrangos buvo kreiptasi į UAB „Požeminių linijų statyba“, kuri pripažino savo kaltę ir sutiko atlyginti apgadintos įrangos vertę. Taip pat apie įvykį buvo pranešta ir UAB „Fima“ draudimo bendrovei, atsakovui – ERGO Insurance SE. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad įranga buvo apžiūrėta ir dėl defektų šalinimo darbų atsakovas kreipėsi į įrangos gamintoją. Gamintojas pasiūlė remontuoti sugadintą įrangą, tačiau pateiktas pasiūlymas UAB „Fima“ buvo nepriimtinas dėl to, kad gamintojas sumontuotoms švieslentėms negalėjo suteikti garantijos takiam pat laikotarpiui, kuris galiojo naujai įsigytai įrangai. Dėl šios priežasties UAB „Fima“ užsakė dvi naujas švieslentes, kurių kaina bei pristatymo kaštai buvo išskaičiuoti iš UAB „Požeminių linijų statyba“ mokėtinų sumų.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.

7Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

8Ieškinys atmestinas.

9Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Fima“ ir UAB „Požeminių linijų statyba“ 2015 m. liepos 10 d. pasirašė Subrangos sutartį Nr. SB15/083, pagal kurią UAB „Požeminių linijų statyba“ įsipareigojo magistraliniame kelyje A1 „Vilnius – Kaunas – Klaipėda“ atlikti greičio valdymo ir perspėjimo sistemos įrengimą. Atliekant atramos statymo darbus, 2015 m. liepos 27 d., ant atramos žemėje buvo sumontuoti du kintamos informacijos ženklai. Pakėlus atramą su pritvirtintais informaciniais ženklais ir bandant pritvirtinti prie pamato, paaiškėjo, kad jos pritvirtinti negalima, nes nesutampa pamato varžtų ir atramos kiauryminių vietos. Leidžiant atramą ant žemės, kai atramos padas pasiekė žemę, sulūžo krano kablio stropo fiksavimo mechanizmas ir kėlimo diržas nuslydo nuo kablio, todėl atrama virto žemyn ir apgadino du informacinius kelio ženklus. Trečiasis asmuo UAB „Fima“ su atsakovu ERGO Insurance SE, veikiančiu per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 2015-07-17 sudarė montavimo darbų draudimo sutartį, ką patvirtina Draudimo liudijimas Nr. 710-430-000669. Draudimo sutarties galiojimo terminas: nuo 2015-07-18 iki 2015-08-28, draudimo objektas – Greičio valdymo ir perspėjimo sistemos įrengimo darbai pagal 2014 m. spalio mėn. 10 d. Sutartį Nr. S-636. Ieškovas ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) su UAB „Požeminių linijų statyba“ 2015-02-08 sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ką patvirtina draudimo liudijimas PZULT Nr. 1863142. Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2015-02-08 iki 2016-02-07. Ieškovas ADB „Gjensidige“ 2016-03-29 ir 2016-05-19 mokėjimo nurodymais pervedė UAB „Požeminių linijų statyba“ atitinkamai 4 190,00 Eur ir 4 295,32 Eur dydžio draudimo išmokas.

10Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo UAB „Fima“ 2015-07-29 pranešė jam, kad 2015-07-27 vykdant montavimo darbus magistralinio kelio A1, 100 (šimtajame) kilometre įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl jis 2015 metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi į UAB „Fima“ su prašymu pateikti kintamų kelio ženklų defektinius aktus dėl galimų gedimų bei tinkamumo naudojimui. Trečiajam asmeniui UAB „Fima“ nurodžius, kad jis neturi atestuotų šių sistemų specialistų, atsakovas informacinius kelio ženklus pakartotinai paėmė patikrai, kurios metu jokių elektronikos sutrikimų ar sugadinimų nerado, konstatavo, kad visos elektronikos dalys bei laidai buvo nepaveikti, o apžiūros metu nustatė tik vieno korpuso pažeidimus. Atsakovas įvykį pripažino draudiminiu ir, remdamasis draudimo sutarties sąlygomis, trečiajam asmeniui UAB „Fima“ išmokėjo 1 555,32 Eur dydžio draudimo išmoką.

11Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2015-07-27 įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltininko bei atlygintinos žalos dydžio. Ieškovo teigimu atsakovas ERGO Insurance SE sumokėjo nepagrįstai per mažą draudimo išmoką, todėl ieškovas įvertinęs abiejų švieslenčių apgadinimą, paskaičiavo papildomą 8 485,32 Eur draudimo išmoką, kurią išmokėjo draudėjui UAB „Požeminių linijų statyba“. Atsakovo teigimu – už minimą įvykį yra atsakingas UAB „Požeminių linijų statyba“, kurio atsakomybė ir buvo apdrausta pas ieškovą.

12Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog 2015-07-27 nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sugadinti informaciniai kelio ženklai, įvyko vien dėl UAB „Požeminių linijų statyba“ kaltės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką UAB „Požeminių linijų statyba“ pagal su juo sudarytą Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovo, teigiant kad jis yra atsakingas už padarytą žalą asmuo (CK 6.1015 straipsnis).

13Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

14Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Iš įvykio vietos nuotraukų, 2015-07-29 defektinio akto, kurį pasirašė trečiojo asmens UAB „Fima“ ir atsakovo ERGO Insurance SE atstovai, 2016-01-25 turto apžiūros akto, kurį pasirašė trečiojo asmens UAB „Fima“ ir ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovai, taip pat kitų pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad už 2015 m. liepos 27 d. atliekamus darbus ir jų metu padarytą žalą atsakingu nurodytas ir parašu patvirtino UAB „Požeminių linijų statyba“. Šioje vietoje pabrėžtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

15Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, tame tarpe ir tai, kad UAB „Požeminių linijų statyba“ patvirtino, kad jis yra kaltas dėl informacinių kelio ženklų sugadinimą ir byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių padaryti priešingą išvadą (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis), sprendžia, kad dėl 2015 m. liepos 27 d. įvykusio įvykio atsakingas yra būtent UAB „Požeminių linijų statyba“. Pagal byloje esančius tokius įrodymus: 2016-01-25 pranešimą apie įvykį; 2016-01-25 turto apžiūros aktą; 2015-08-11 paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių Nr. 15-56; 2015-12-03 raštą „Dėl nuostolių atlyginimo“ Nr. 1.2-3827; 2015-12-15 raštą Dėl informacijos į Nr. 04-11b-121323, 2015-12-09; nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimą byloje Nr. 2015/130233; kainų ir prekių lentelę bei sąlygas; 2015-12-04 sąskaitą – faktūrą Nr. FT D01/362; pasiūlymą Priedas 71a/2015; 2015-11-23 instaliacinių darbų užduoties lapą Nr. 1, o taip pat ir 2016-03-29 bei 2016-05-19 mokėjimo nurodymus – matyti, kad už dviejų kintamos informacijos ženklų sugadinimą kaltas ir šią atsakomybę prisiėmęs asmuo yra UAB „Požeminių linijų statyba“, kuriam pagal 2015-02-08 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį ieškovas ir sumokėjo 8 485,32 Eur draudimo išmoką. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrindo teigti, kad dėl nurodytos draudimo išmokos išmokėjimo yra atsakingas atsakovas ERGO Insurance SE, nėra. Juolab, kad remiantis tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Fima“ 2015-07-17 sudaryta montavimo darbų draudimo sutartimi, atsakovas išmokėjo 1 555,32 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Fima“, o pastarasis, atlikęs iškaitas iš mokėtinų sumų UAB „Požeminių linijų statyba“ pagal tarp jų sudarytą subrangos sutartį, su UAB „Požeminių linijų statyba“ sutikimu, su juo pilnai atsiskaitė ir dėl to ginčo nėra.

16Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai), todėl ieškinys – atmestinas.

17Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija 3,00 Eur, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

19Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

21ieškinį atmesti.

22Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB... 3. ieškinyje nurodoma, kad 2015-02-04 ieškovas ADB „Gjensidige“ (buvęs... 4. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su... 5. Trečiasis asmuo UAB „Fima“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad pagal... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės... 7. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis... 10. Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo UAB „Fima“ 2015-07-29 pranešė jam, kad... 11. Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2015-07-27 įvykusio nelaimingo... 12. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 13. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 14. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro... 15. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, tame tarpe ir tai,... 16. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė... 17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovui jo turėtos... 18. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu... 19. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265,... 21. ieškinį atmesti.... 22. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...