Byla 2-2604/2011
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto „UPM Raflatac Oy“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo „UPM Raflatac Oy“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “Lipnūs produktai“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas kilo dėl apmokėjimo už atsakovui UAB „Lipnūs produktai“ ieškovo „UPM Raflatac Oy“ patiektas ženklinimo medžiagas. Ieškovas nurodė, kad patiekė atsakovui ženklinimo medžiagas ir už dalį patiektų medžiagų, kurių kaina yra 469 049,83 Lt, atsakovas nesumokėjo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo minėtą sumą ir ieškinio užtikrinimui prašė areštuoti atsakovo turtą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, jog atsakovo pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas 2010 m. ir pirmąjį 2011 m. ketvirtį dirbo pelningai. Įvertinus atsakovo pateiktus finansinius duomenis, darytina išvada, kad atsakovo turimo vertė žymiai viršija jo įsipareigojimų kreditoriams sumas, atsakovas yra stabiliai veikianti įmonė. Ieškovo reikalaujama priteisti suma, lyginant su atsakovo turimu turtu, sudaro nedidelę jo įsipareigojimų dalį, todėl palankaus ieškovui sprendimo priėmimo atveju skolos išieškojimas neturėtų įtakos atsakovo mokumui.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Apeliantas „UPM Raflatac Oy“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir areštuoti atsakovo turtą. Nurodo, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, didžioji dalis atsakovo turto yra įkeista arba pats turtas yra gautinos sumos. Atsakovo finansinė padėtis nėra gera, įsipareigojimai siekia pusę viso turto. Neatsiskaitymas už pateiktas medžiagos kelia abejonių atsakovo galimybe vykdyti įsipareigojimus ir būsimą teismo sprendimą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d., 2002 m. vasario 28 d. redakcija). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.).

13Iš ieškinio matyti, jog atsakovui reiškiamas piniginis reikalavimas, t. y. būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo rezultatas gali būti piniginės sumos priteisimas iš atsakovo. Tokio sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas neleidžiant atsakovui sumažinti turimo turto masės daugiau, nei jo reikia ieškinio reikalavimams patenkinti (CPK 145 str. 2 d.). Priešingas veiksmas – atsakovo turto masės padidėjimas ne sumažina, bet padidina tikimybę, jog galimas ieškovui palankus teismo sprendimas bus tinkamai įvykdytas, todėl negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios mažintų teismo sprendimo įvykdymo galimybę.

14Kaip minėta, teismas turi teisę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovui. Ieškovas savo prašymą (b. l. 6) grinė didele ieškinio suma bei atsakovo galimybe imtis nesąžiningų veiksmų ir perleisti turtą.

15Kolegija pažymi, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, kaip turto savininkas, laisvai disponuoja savo turtu, t. y. gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdamas išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį. Tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Pats ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Priešingai, labiau tikėtina, kad, areštavus atsakovo turtą, jo ūkinė veikla sutriktų ir dėl kilsiančių finansinių problemų būsimo teismo sprendimo įvykdymo ieškovo atžvilgiu bei atsakovo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais pasunkėtų.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai suponuoja išvadą, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant atsakovo turtą, turi būti siekiama atsakovui palikti galimybę iš esmės netrikdant vykdyti gamybinę-ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo (t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui), piniginių lėšų areštas, stabdantis ar iš esmės trikdantis įmonės komercinę-ūkinę veiklą, neturi būti taikomas.

17Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė CPK 144 straipsnyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nurodytų pagrindų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias pasaugos priemones.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai