Byla 2-689-370/2015
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, bei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-400-278/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.

4Ieškovas BUAB „Autita“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo UAB „Naideka“ 52 863,31 Eur žalos, patirtos netinkamai vykdant šalių 2008 m. gruodžio 8 d. sudarytą Krovinio pervežimo sutartį, atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, pinigines lėšas, turtines teises. Šį prašymą ieškovas grindė tuo, kad prašoma priteisti suma yra didelė, be to, atsakovas, sužinojęs apie jam pareikštą ieškinį, turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, todėl egzistuoja teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo tikimybė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovui UAB „Naideka“ priklausantį 52 863,31 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ar kitaip jį apsunkinti; o nustačius, kad atsakovas neturi pakankamai turto, areštuoti lėšas, esančias atsakovui priklausančiose sąskaitose, leidžiant iš šių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą ir atsiskaityti su ieškovu.

7Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netikrina ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ginčas yra kilęs dėl pakankamai didelės pinigų sumos (52 863,31 Eur), todėl tai gali apsunkinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, ieškinio reikalavimų užtikrinimas susijęs su viešuoju interesu, nes ieškovas yra bankrutavęs juridinis asmuo, todėl jam priteisus iš atsakovo ginčo sumą, ji galėtų būti panaudota įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti ir taip nebūtų uždelstos likvidavimo procedūros (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovas UAB „Naideka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

10Atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, nesilaikant proporcingumo principo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2604/2011, pažymėjo, kad „didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, kaip turto savininkas, laisvai disponuodamas savo turtu, gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį, tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo“. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Net ir ginant viešąjį interesą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant pagrindo, negalimas.

11Apelianto teigimu, laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą. Teismas nutarė areštuoti atsakovui priklausantį turtą, palikdamas galimybę taikyti atsakovo piniginių lėšų areštą, o tai sąlygotų atsakovo negalėjimą tinkamai ir laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, sutrukdytų normalią atsakovo ūkinę veiklą, jis negalėtų sumokėti už transporto priemonių, esančių užsienyje, kurą, vairuotojai negalėtų grįžti iš darbo užsienyje ir pan.

12Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nevertino pareikštų reikalavimų ir įrodymų pagrįstumo. Ieškovas reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą, tačiau nuostolių pagrįstumas ir kilmė yra ginčytini, todėl atsakovo piniginių lėšų suvaržymas yra nepagrįstas.

13Ieškovas BUAB „Autita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui taikytos pagrįstai, vadovaujantis ekonomiškumo principu, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas nulemtas ieškovo, kaip bankrutavusios įmonės, kreditorių interesų apsaugos.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių argumentų, neišeidamas už atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 str.).

17Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ina Trade“ prieš UAB „Ave Matrox“, bylos Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „iTree Lietuva“ prieš UAB „Affecto Lietuva“, bylos Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Turto valdymo projektai“ prieš Fjordtrade AS, bylos Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Vėtrūna“ prieš UAB „KG Constructions“ ir kt., bylos Nr. 2-2476/2013).

20Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovas aiškiai suformulavo tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą, kadangi išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Tai, kad teismas konkrečiai neįvardijo, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas šios vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų netikrino. Teismui nutarus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažintina, kad ieškinio preliminarus pagrįstumas buvo patikrintas, tuo labiau kad teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netikrina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, todėl preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neturi jokios prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės ir jos rezultatui.

21Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, neturėdamas objektyvių duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, taip pat, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, o vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

22Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Būtent šia prezumpcija teismas vadovavosi nagrinėjamu atveju, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti atsakovo turtui ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Prieš tai minėta, kad tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija, kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovas turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerą turtinę padėtį.

23Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, šios didelės ieškinio sumos prezumpcijos atskirajame skunde nepaneigia, kartu su skundu nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje prašoma priteisti suma atsakovui nėra didelė, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Taigi darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra paneigtas. Atskirajame skunde jis teigia, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo nustatytas jo galimas nesąžiningumas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas didelės ieškinio sumos prezumpcija, kurios atsakovas nepaneigė, teismui nebuvo pagrindo analizuoti teismo sprendimo neįvykdymo rizikos per atsakovo galimo nesąžiningumo prizmę.

24Apeliantas, teigdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos (CPK 145 str. 2 d.), kadangi gali būti areštuotas ne tik atsakovui priklausantis turtas, bet ir piniginės lėšos, todėl tai galėtų sutrukdyti atsakovui vykdyti finansinius įsipareigojimus, sutrikdytų jo normalią ūkinę veiklą, nepateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo konkrečiu atveju iškils būtinybė areštuoti ir atsakovo pinigines lėšas, nes duomenų apie turimą turtą, jo sudėtį atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikia, todėl šie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014). Šiuo atveju teismas, visų pirma, areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, taip pat numatė, kad iš piniginių lėšų gali būti atliekami būtiniausi mokėjimai, todėl pripažintina, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones vadovaudamasis ekonomiškumo principu, be to, jos yra proporcingos šioje byloje siekiamiems tikslams užtikrinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui dėl pareikšto turtinio pobūdžio reikalavimo įvykdyti.

25Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovas neturi pakankamai turto ieškinio reikalavimams užtikrinti ir turės būti areštuotos piniginės lėšos, jam nėra užkirstas kelias kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, jas panaikinti ir kt. (CPK 148,149 str.).

26Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties.

27Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

29Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias... 4. Ieškovas BUAB „Autita“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo UAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi tenkino prašymą... 7. Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atsakovas UAB „Naideka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio... 10. Atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta,... 11. Apelianto teigimu, laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo... 12. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nevertino... 13. Ieškovas BUAB „Autita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Atskirasis skundas atmestinas.... 16. Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios... 17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar... 18. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas... 19. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių... 20. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos... 21. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones,... 22. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės... 23. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, šios didelės... 24. Apeliantas, teigdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos... 25. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovas neturi pakankamai turto ieškinio... 26. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentais... 27. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, skundžiama... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 29. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą....