Byla e2A-970-794/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-850-1050/2019 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei D. G. dėl santuokos nuraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, viešoji įstaiga „Ekoagros“, uždaroji akcinė bendrovė „Kvistija“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Daugiabučių namų savininkų bendrija ( - ), uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „AMIC Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“), bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Melinga“, bankroto administratorė O. P., A.S., uždaroji akcinė bendrovė „Svirplys“, akcinė bendrovė „Autoūkis“, akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. R., G. D., uždaroji akcinė bendrovė „Conlex“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, T. J., I.K., antstolis Dalius Traigys, antstolis Arminas Naujokaitis.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nutraukti tarp S. G. ir D. G.1973-10-27 Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 635) dėl S. G. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo D. G. palikti santuokinę pavardę – „G.“; 3) netaikyti sutaikymo priemonių ieškovo ir atsakovės susitaikymui, kadangi toks susitaikymas prieštarautų ieškovo interesams ir nebūtų efektyvus, nes faktiškai šeima yra iširusi; 4) padalinti S. G. ir D. G. nekilnojamąjį turtą tokia tvarka: D. G. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti butą, esantį ( - ); S. G. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priskirti hidrotechninius statinius – Tvenkinius, esančius ( - ) ir ( - ), 1/5 dalį žemės sklypo, esančio ( - ) ir transporto priemonę „VAZ 21093“ 5) S. G. įsiskolinimus kreditoriams: A. M., UAB „Vilniaus vandenys“, VĮ „Ekoagros“, UAB „Kvistija“, AB LESTO, Daugiabučių namų savininkų bendrijai adresu ( - ), UAB „Vilniaus energija“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Naujamiesčio būstas“; BUAB „Melinga“, atstovaujamai bankroto administratorės O. P., A. S., UAB „Svirplys“, UAB „Autoūkis“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, K. R., G. D., UAB „Conlex“ AB „SEB bankas“, T. Ja., I. K., antstoliui D. Traigiui, po santuokos nutraukimo paskirti vykdyti ieškovui asmeniškai.

72.

8Ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Šeimą ieškovas paliko prieš 15 metų, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Išlaikymo iš ieškovės nereikalauja. Dėl turto ieškovas pažymėjo, kad prašo padalinti visą santuokos metu įgytą turtą aukščiau nurodytu būdu. Kitas turtas yra šalių iki santuokos įgytas, paveldėtas turtas nėra dalinamas, todėl ieškinyje neaptariamas.

93.

10Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – VŠT) nesutinka su ieškinyje nurodytu, kad prievolės VŠT po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo būtų priskirtos vykdyti tik S. G. Pagal teismų sprendimus kreditorės VŠT naudai D. G. ir S. G. atsakomybė išlieka solidari. Kol bus nutraukta ieškovo ir atsakovė santuoka, įsipareigojimai VŠT dėl apmokėjimo už į butą teikiamą šilumos energiją ir karštą vandenį yra solidari ieškovo ir atsakovės prievolė. Be to, šilumos energija yra resursas butui išlaikyti, todėl ieškovas ir atsakovė ne tik pagal prievolių teisės normas, bet ir pagal daiktinės teisės normas kaip buto savininkai privalo išlaikyti turtą – butą.

114.

12Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pagal VMI apskaitomas prievoles D. G. įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi. Tuo tarpu S. G. turi 1 451,12 EUR įsiskolinimą valstybės biudžetui. VMI sutinka, kad S. G. įsiskolinimas valstybei yra ieškovo asmeninė skola valstybei, todėl, visų pirma, turi būti tenkinama iš ieškovo asmeninio turto bei iš bendro sutuoktinių turto dalies, prieš tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą.

135.

14Trečiasis asmuo Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau tekste – DNSB) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka, kad prievolė kreditoriui dėl skolos grąžinimo būtų dalinama arba modifikuojama. Ieškovas ir atsakovė pripažintini solidariaisiais kreditoriaus DNSB skolininkais ir 3 857,67 skola santuokos nutraukimo momentu turi būti solidari abiem sutuoktiniams. Kreditorius DNSB nesutinka su ieškinio penktuoju reikalavimu, kad po santuokos nutraukimo skolos kreditoriui būtų laikomos asmenine ieškovo prievole. Ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo butą, adresu ( - ) ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), bendro naudojimo patalpas. Skolos susidarymo laikotarpiu ieškovas ir atsakovė buvo (yra) sutuoktiniai, todėl butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Skola kreditoriui DNSB už suteiktas administravimo ir komunalines paslaugas ir kaupiamąsias lėšas yra susijusi su šeimos namų ūkio išlaikymu ir bendro turto tvarkymo išlaidomis, todėl vadovaujantis CK 3.109 str. 2 d. pagal prievoles, susijusias su bendro turto tvarkymo išlaidomis su šeimos namų ūkio išlaikymu, ieškovas ir atsakovė atsako solidariai.

156.

16Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo netenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo dėl prievolės AB SEB bankui paskyrimo tapti asmenine ieškovo prievole po santuokos nutraukimo. Trečiasis asmuo nurodo, kad santuoka buvo sudaryta 1973-10-27. Vedybinės sutarties sudarę pareiškėjai nebuvo, todėl 2008-2009 m. vartojimo kredito sutarčių su banku sudarymo ir įsiskolinimų priteisimo metu sutuoktinius siejo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimas. S. G. ir D. G. prievolė bankui yra solidari, kas patvirtinta galiojančiu vykdomuoju dokumentu, todėl ginčas dėl prievolės rūšies net nėra galimas santuokos nutraukimo byloje.

177.

18Trečiasis asmuo AB „Autoūkis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo: 1) netenkinti ieškovo patikslinto ieškinio toje dalyje, kuria santuokoje įgytas butas ( - ), po santuokos nutraukimo yra asmeninė atsakovės nuosavybė, ir nustatyti, kad šis butas po santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių yra dalijamas lygiomis dalimis; 2) netenkinti ieškovo S. G. patikslinto ieškinio toje dalyje, kuria trečiojo asmens AB „Autoūkis“ kreditorinis reikalavimas po santuokos nutraukimo yra ieškovo asmeninis įsipareigojimas, ir nustatyti, kad skolinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui AB „Autoūkis“ po santuokos nutraukimo yra solidarus tiek ieškovo, tiek atsakovės skolinis įsipareigojimas. Butas, esantis ( - ), yra vienintelis likvidus ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas. Ši vienintelį likvidų turtą priteisus asmenine nuosavybe tik atsakovei, o ieškovui priteisus visą kitą nelikvidų santuokoje įgytą turtą bei visas skolas kreditoriams, būtų akivaizdžiai nusižengta tiek santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų lygių dalių tarp sutuoktinių principui, tiek akivaizdžiai būtų pažeisti kreditorių interesai, kadangi iš nelikvidaus turto būtų sunku arba net ir visai neįmanoma padengti kreditorinių įsipareigojimų. Butas yra įgytas po santuokos sudarymo ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šis butas turi būti tarp sutuoktinių padalintas lygiomis dalimis. Vadovaujantis nurodytu, už kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui AB „Autoūkis“ abu sutuoktiniai atsako solidariai.

198.

20Trečiasis asmuo A. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir turto padalijimo būdo, todėl prašo netenkinti ieškinio dalyje, kurioje ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys tvenkiniai yra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe bei dalyje, kurioje butas, esantis ( - ), po santuokos nutraukimo yra priskiriamas atsakovės asmeninei nuosavybei. Trečiojo asmens nuomone, šios bylos iškėlimo tikslas yra ne nutraukti santuoką, o formaliai perduoti atsakovei iš esmės vienintelį likvidų ieškovo turtą – butą, apsaugant šį turtą nuo išieškojimo. Ieškovas savo reikalavimo butą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe po santuokos nutraukimo nepagrindė jokiomis svarbiomis aplinkybėmis, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Trečiojo asmens teigimu, neegzistuoja jokių aplinkybių, dėl kurių buto nebūtų galima dalinti lygiomis dalimis natūra. Esant nurodytam, butas turi būti pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe, ir padalintas šalims lygiomis dalimis. Ieškovo reikalavimas tvenkinius pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe taip pat yra nepagrįstas, kadangi tvenkiniai ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Trečiojo asmens nuomone, tai kad tvenkiniai yra asmeninė ieškovo nuosavybė, patvirtina faktas, kad tvenkiniai faktiškai statyti ir įrengti ant ieškovo paveldėtų ir jam asmeninės nuosavybės priklausančių žemės sklypų. Be to, tvenkiniai akivaizdžiai nėra tokie vertingi, kaip nurodo ieškovas, ir faktiškai yra nelikvidūs, iš jų kreditoriai savo reikalavimų patenkinti negalės. Tokiu būdu ieškovas siekia, jog teismas tvenkinius dalintų kartu su butu kaip bendrąją jungtinę šalių nuosavybę ir tokiu būdu, atsižvelgdamas į šio turto vertę, padalintų jį taip, kad butas, iš esmės vienintelis likvidus ieškovo turtas, formaliai atitektų atsakovei ir iš jo (ar jo dalies) kreditoriai negalėtų išieškoti. Vadinasi, tvenkinius būtina pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, o bendrąja jungtine nuosavybe šalims pripažinti butą, bei jį padalinti lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams, kad kreditorių reikalavimai būtų tenkinami iš ieškovo buto dalies.

219.

22Trečiasis asmuo K. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinyje nurodytu turto padalijimo būdu bei įsipareigojimų kreditoriams vykdymu ir prašo pripažinti, kad prievolės kreditoriui yra solidarios ieškovo ir atsakovės prievolės, o butą, esantį ( - ), pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe bei padalinti jį lygiomis dalimis, t. y. po ½ ieškovui ir atsakovei. Nurodo, kad prievolės yra solidarios ieškovo ir atsakovės prievolės, kadangi atsirado santuokos metu ir šeimos interesais. Ieškovo prašymas, butą, esantį adresu ( - ), pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe yra neteisėtas bei nepagrįstas, kartu neproporcingai pažeidžiantis sutuoktinių kreditorių interesus. Ieškovas nepaneigė prezumpcijos, kad šis turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kadangi jis buvo įgytas santuokos metu ir buvo naudotas šeimos reikmės reikmėms tenkinti. Be to, ieškovas nededa jokių pastangų, kad atsiskaitytų su savo kreditoriais, juo labiau, kreditorių vis daugėja. Tokiu būdu, dalinant sutuoktinių turtą, yra privaloma atsižvelgti ir į kreditorių teisės ir interesus. Kitaip padalijus turtą, iš esmės nebus pasiekti išieškojimo tikslai, kadangi butas yra vienintelis vertingas turtas, kurį galima realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriais, nes žemės sklypus antstolis Vitalis Milevičius jau bandė parduoti, tačiau varžytinės neįvykdavo.

2310.

24Trečiasis asmuo I. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies ir prašo ieškinį dalyje dėl prievolės trečiajam asmeniui pripažinimo ieškovo asmenine prievole tenkinti, o ieškinio dalyje dėl turto teisinio režimo nustatymo ir šio turto padalijimo po santuokos nutraukimo netenkinti. Nurodė, kad I. K. yra ieškovo kreditorė. Trečiasis asmuo sutinka, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė, tačiau nesutinka su ieškinyje prašomu sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymu ir jo padalijimo būdu, nes jis yra neteisėtas, pažeidžia trečiojo asmens teises. Trečiojo asmens teigimu, ieškinyje nurodytus tvenkinius yra nepagrįstai prašoma pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Paminėti tvenkiniai yra ieškovo vardu registruotuose žemės sklypuose. Tiek žemės sklypai, tiek juose esantys tvenkiniai ieškovo buvo įgyti po to, kai jis paliko savo šeimą ir su sutuoktine nebevedė bendro ūkio, todėl šis nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Be to, ieškovas siekia padalinti turtą tokiu būdu, kad bendras sutuoktinių butas, esantis ( - ), atitektų atsakovei ir nebūtų dalinamas šalims per pusę.

2511.

26Trečiasis asmuo A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl nekilnojamojo turto ir prievolių kreditoriams padalijimo būdo, todėl teismo prašo netenkinti ieškovo reikalavimo dėl santuokoje įgyto buto, esančio ( - ), priteisimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise, bei netenkinti ieškovo reikalavimo dėl įsipareigojimų trečiajam asmeniui pripažinimo asmeniniais ieškovo įsipareigojimais. Nurodė, kad butas, esantis ( - ), yra vienintelis likvidus ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas. Šį vienintelį likvidų nekilnojamąjį turtą priteisus asmeninės nuosavybės teise tik atsakovei, o ieškovui priteisus visą kitą nelikvidų santuokoje įgytą turtą bei visas skolas kreditoriams, būtų akivaizdžiai nusižengta tiek santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų lygių dalių principui, tiek akivaizdžiai būtų pažeisti kreditorių interesai, kadangi iš nelikvidaus turto būtų sunku arba net ir visai neįmanoma padengti kreditorinių reikalavimų. Trečiojo asmens teigimu, paminėtas butas, yra įgytas po santuokos sudarymo ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti tarp sutuoktinių padalintas lygiomis dalimis, o už kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui abu sutuoktiniai turėtų atsakyti solidariai.

2712.

28Trečiasis asmuo antstolis Vytautas Mitkus pateikė rašytinius paaiškinimus byloje, kuriuose nurodė, kad visiškai palaiko trečiojo asmens K. R. atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei motyvus ir prašo ieškinį tenkinti atsižvelgus į trečiojo asmens K. R. atsiliepimą. Papildomai pažymėjo, kad šiuo metu egzistuoja ieškovo įsiskolinimas antstoliui Vytautui Mitkui už antstolio vykdomus vykdomuosius veiksmus, tačiau tikslaus jų dydžio nurodyti nėra galimybės, kadangi įsiskolinimo dydis nuolat kinta (dydis priklauso nuo palūkanų ir įsiskolinimo sumos), todėl tik išieškojus visą įsiskolinimą K. R. naudai, vadovaujantis atitinkama formule, bus galima apskaičiuoti galutinį ieškovo įsiskolinimą antstoliui Vytautui Mitkui.

29II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3013.

31Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo tenkino iš dalies. Teismas santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovė nutraukė dėl ieškovo S. G. kaltės. Padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtą tokiu būdu: 1/2 dalį buto ( - ), asmeninės nuosavybės teise ieškovui, 1/2 dalį buto ( - ), nuosavybės teise atsakovei, 1/10 dalį žemės sklypo ( - ), asmeninės nuosavybės teise ieškovui, 1/10 dalį žemės sklypo ( - ), asmeninės nuosavybės teise atsakovei. Teismas nustatė, kad prievolės trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, trečiajam asmeniui Daugiabučių namų savininkų bendrijai ir trečiajam asmeniui AB „SEB BANKAS“ yra solidarios ieškovo ir atsakovės prievolės, prievolės tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, AB „Autoūkis“, A. M., K. R., I. K., A. S., prievolės kreditoriams - UAB „Vilniaus vandenys“, VĮ „Ekoagros“, UAB „Kvistija“, AB „Lesto, UAB „AMIC Lietuva“, UAB „Naujamiesčio būstas“ (dabar – „Mano būstas“), BUAB „Melinga“, UAB „Svirplys“, G. D., UAB „Conlex“, T. J., antstoliui D. Traigiui, antstoliui A. Naujokaičiui, yra asmeninės ieškovo prievolės. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.

3214.

33Teismas konstatavo, jog ieškovo ir atsakovės santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas ieškovas, nes jis nebuvo lojalus sutuoktinei, paliko šeimą, ja nebesirūpina, todėl ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas.

3415.

35Dėl ieškovo prašymo skirti terminą susitaikymui, teismas sprendė, kad ieškovas turėjo galimybes virš metų teikti panašaus pobūdžio prašymus. Viso bylos nagrinėjimo metu dėl įvairių su ieškovo elgesiu susijusių veiksmų atsirasdavo kliūtys sklandžiam bylos nagrinėjimui. Paskutinio posėdžio metu pareikštas prašymas sudarė teismui pagrindą abejoti tokio prašymo pagrįstumu, kadangi visos bylos nagrinėjimo metu ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą, už ką jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-27 nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, buvo paskirta bauda. Dar savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose ieškovas buvo nurodęs, kad prašė netaikyti sutaikymo priemonių ieškovo ir sutuoktinės sutaikymui. Ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad šalių valia pakito, tačiau teismui pasiteiravus, ar yra palaikomas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, ieškovo atstovas patvirtino, kad šis reikalavimas yra palaikomas, todėl, teismas įvertinęs ieškovo elgesį viso proceso metu, sprendė, kad termino susitaikymui skyrimas šiuo konkrečiu individualiu atveju būtų neracionali priemonė, sudaranti prielaidas tolimesniam proceso vilkinimui ir tolimesniam kreditorių teisių pažeidinėjimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ieškovo prašymas skirti terminą šalims sutaikyti buvo paduotas ne tikslu realiai ketinant ginčo šalims susitaikyti, o piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis toliau vilkinti bylos nagrinėjimą.

3616.

37Dėl turto padalinimo, teismas sprendė, kad butas žemės sklypas yra įgytas santuokos metu, nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir turi būti dalinamas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalis, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu (šiuo atveju nutartimi) yra konstatuota, jog butas ir žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taigi klausimas dėl buto ir žemės sklypo teisinio režimo ir buto, bei žemės sklypo dalies yra jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtų būtina nukrypti nuo lygų dalių principo byloje nėra, todėl šiuo atveju nukrypti nuo lygių dalių principo nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

3817.

39Ieškovo reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Tvenkinius yra nepagrįstas, kadangi Tvenkiniai ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl Tvenkiniai nagrinėjamoje byloje nėra dalintini. Tvenkiniai, kuriuos ieškovas prašo padalinti ir priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, yra pastatyti ant ieškovo dviejų žemės sklypų, priklausančių ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Abu žemės sklypai yra paveldėti ir priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Vadinasi, žemės sklypų paveldėjimo momentu ieškovas paveldėjo ir žemės sklypuose esančius tvenkinius. Kito dalintino turto, kuris priklausytų sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nėra.

40III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4118.

42Ieškovas S. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-14 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo bei dalies turto (t. y. žemės sklypo, esančio ( - )) padalijimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ieškinį dalyje dėl žemės sklypo, esančio ( - ) padalijimo atmesti.

4319.

44Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4519.1.

46Vykstant bylos nagrinėjimui tarp apelianto ir atsakovės įsižiebė viltis, kad šeimą dar galima išsaugoti, todėl ieškovas prašė teismo leisti išnaudoti galimybę susitaikymui, skiriant tam atitinkamą terminą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį ieškovo prašymą atmetė. Apelianto teigimu, esant bent mažiausiai galimybei išsaugoti šeimą, teismas privalėjo suteikti šalims galimybę susitaikyti. Be to, teismas nepagrįstai kreditorių interesus laikė svarbesniais, nei šalių siekį išsaugoti šeimą.

4719.2.

48Žemės sklypą, esantį ( - ) paveldėjo atsakovė, todėl šis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, kuris yra nedalinamas. Be to, ieškovas ir neprašė šio turto padalinti.

4920.

50Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo K. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-14 sprendimą palikti nepakeistą.

5121.

52Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5321.1.

54Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šios bylos aplinkybes ir neskyrė susitaikymo termino, kurio pats ieškovas pateiktu ieškiniu prašė neskirti. Ieškovo prašymas skirti susitaikymo terminą nebuvo grindžiamas jokiais rašytiniais duomenimis, taip pat nebuvo pateikta atsakovės nuomonė apie termino susitaikyti skyrimo, todėl negali būti laikomas tinkamai pagrįstu ir tenkintinu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats ieškinys pateiktas dar 2018-06-15, o byloje dalyvauja gausus būrys kreditorių. Apeliantas nuolatos stengėsi vilkinti bylą, nuolatos teikdavo prašymus atidėti teismo posėdžius, prašydavo papildomų terminų ir pan., už ką jam buvo paskirta teismo bauda. Trečiojo asmens teigimu, apeliantas siekia vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais bet kokiomis priemonėmis, o viena iš jų buvo ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimas, kuriuo buvo sustabdyti vykdymo procesai. Juo labiau, kad ieškovo ieškiniu buvo siekiama santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės ir turtą padalinti ne lygiomis dalimis, t. y. atsakovei turėjo tekti žymiai didesnė turto dalis. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, apelianto elgesį, tai kad kreditorių teisėms kyla ir ateityje kils žala bei bylos nagrinėjimo trukmę ir pagrįstai atmetė tokį ieškovo prašymą.

5521.2.

56Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), trečiasis asmuo pažymi, jog ieškovas ginčija klausimą, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-10669-809/2018 jau nusprendė, kad minėto žemės sklypo ½ yra apelianto dalis jungtinėje nuosavybėje kartu su atsakove. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl negali būti apeliacinės instancijos nagrinėjimo objektas.

5722.

58Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-14 sprendimą palikti nepakeistą.

5923.

60Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6123.1.

62Ieškovo prašymo skirti susitaikymo terminą pateikimo aplinkybės sudaro pagrindą abejoti tokio prašymo realumu. Prašymas dėl maksimalaus susitaikymo termino skyrimo buvo pateiktas tik tuomet, kai teismas atsisakė tenkinti eilinį ieškovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi, trečiojo asmens teigimu, ieškovo atstovo prašymu dėl termino susitaikyti skyrimo iš tiesų buvo siekiama ne realaus susitaikymo, o buvo bandoma dar kartą atidėti posėdį ir taip toliau vilkinti bylos nagrinėjimą siekiant išvengti ieškojimų vykdymo pagal ieškovo prievoles kreditoriams.

6323.2.

64Ieškovas ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pateikė ne dėl realaus siekio įforminti faktiškai iširusią savo ir atsakovės santuoką, tačiau siekdamas sudaryti teisines kliūtis ieškovo kreditoriams išieškoti iš ieškovo turto pagal ieškovo prievoles. Tokią trečiojo asmens poziciją patvirtina tiek ieškovo procesinis elgesys byloje, tiek ir Ieškovo veiksmai vykdymo procese, kuris pradėtas siekiant užtikrinti ieškovo prievolių trečiajam asmeniui pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus įvykdymą.

6523.3.

66Klausimas dėl 1/5 dalies žemės sklypo padalinimo jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo palikti visą 1/5 dalį žemės sklypo atsakovei.

67Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6924.

70Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7125.

72Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo S.G. apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

7326.

74Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

7527.

76Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

7728.

78Byloje yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, neskiriant termino sutuoktiniams susitaikyti, bei dėl turto, t. y. žemės sklypo, esančio ( - ), padalijimo. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė tarp ieškovo S. G. ir atsakovės D. G. santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1973 m. spalio 27 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 635), neskiriant termino sutuoktiniams susitaikyti ir ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1/5 dalį žemės sklypo, esančio adresu ( - ) abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.

79Dėl termino susitaikyti paskyrimo

8029.

81Kaip matyti iš apelianto pateikto apeliacinio skundo, ieškovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 384 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Apelianto teigimu, esant bent mažiausiai galimybei išsaugoti šeimą, teismas privalėjo suteikti šalims galimybę susitaikyti. Be to, teismas nepagrįstai kreditorių interesus laikė svarbesniais, nei šalių siekį išsaugoti šeimą. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apelianto dėstoma pozicija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

8230.

83CK 3.54 straipsnio 1, 2 dalyse ir CPK 384 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę (ne pareigą) paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukmė negali būti ilgesnė kaip šeši mėnesiai. Taigi, nors nurodytos teisės normos ir įpareigoja teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau neįtvirtina imperatyvo nustatyti terminą sutuoktiniams sutaikyti. Kitaip tariant, teismas neturi pareigos visais atvejais skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti ir klausimą dėl termino šalims susitaikyti skyrimo sprendžia savo nuožiūra atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, sutuoktinių susitaikymo galimybes, bei į santuokos nutraukimo priežastis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsisakymas skirti sutuoktiniams terminą susitaikyti negali būti laikomas procesinės teisės normos pažeidimu lemiančiu sprendimo neteisėtumą.

8431.

85Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog ieškovas dar 2018 m. birželio 15 d. pateikdamas ieškinį, o 2018 m. liepos 4 d. jį patikslinęs, pareiškė aiškų reikalavimą netaikyti sutaikymo priemonių ieškovo ir atsakovės susitaikymui, kadangi toks susitaikymas, pasak ieškovo, prieštarautų jo interesams ir nebūtų efektyvus, nes šeima yra faktiškai iširusi. Nei ieškovas, nei atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė jokio rašytinio prašymo dėl termino susitaikyti skyrimo. Priešingai, viso bylos nagrinėjimo metu dėl įvairių su ieškovo elgesiu susijusių veiksmų atsirasdavo kliūtys sklandžiam bylos nagrinėjimui, t. y. ieškovas sistemingai teikdavo prašymus atidėti teismo posėdžius, į posėdžius neatvykdavo nei pats ieškovas, nei atsakovė, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą buvo grindžiami atsakovės prasta sveikata, ar noru atsiskaityti su kreditoriais, nepateikiant jokių prašymuose nurodytas priežastis pagrindžiančių ir pateisinančių įrodymų, prašymai atidėti teismo posėdžius buvo pateikinėjami likus itin mažai laiko iki posėdžių datos ir pan. Tokie ieškovo veiksmai pirmosios instancijos teismui kėlė abejonių dėl realaus ieškovo ketinimo ginti savo teises teismine tvarka, už ką jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-27 nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, net buvo paskirta bauda.

8632.

87Pažymėtina ir tai, jog apelianto atstovas žodinį prašymą teismui skirti terminą susitaikyti pareiškė tik 2019-10-15 teismo posėdžio metu, nors byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2018 m. birželio mėn. Vadinasi, ieškovas ir atsakovė turėjo pakankamai laiko susitaikyti, jeigu toks poreikis būtų iš tiesų kilęs. Ieškovas prašydamas skirti terminą susitaikyti taip pat nepateikė absoliučiai jokių įrodymų (t. y. prašymas buvo grindžiamas tik deklaratyviais ieškovo atstovo teiginiais) apie, kaip pats apeliantas nurodo, įsižiebusią viltį susitaikyti, kurie paneigtų ieškovo ieškinyje aiškiai suformuotą nuostatą, kad šeima jau ieškinio pateikimo metu buvo iširus, taip pat nebuvo pateikta ir atsakovės nuomonė apie termino susitaikyti skyrimą. Tokių įrodymų, t. y. pagrindžiančių realų sutuoktinių norą siekti išsaugoti bei atkurti jau faktiškai iširusią santuoką ir susitaikyti, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

8833.

89Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog bylos nagrinėjimu metu apeliantas ne kartą prašė suteikti jam terminą atsiskaityti su kreditoriais, o pasisakydamas kalbėdavo ne apie ginčo klausimą, t. y. santuokos nutraukimą, o apie kreditorius ir jų reikalavimų pagrįstumą, teigdamas, kad daugelis yra nepagrįsti. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad tikrasis ieškovo tikslas nebuvo nutraukti faktiškai iširusią šalių santuoką, o užvilkinti kreditorių teisių įgyvendinimą. Juo labiau, kad ieškovo ieškiniu buvo siekiama santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės ir turtą padalinti ne lygiomis dalimis, t. y. atsakovei pagal ieškovo prašymą turėjo tekti žymiai didesnė turto dalis, o įvertinus tai, kad visi byloje dalyvaujantys kreditoriai, kurie išreiškė savo poziciją, nesutiko su tokiu ieškovo prašomu turto padalijimo, apeliacinės instancijos nuomone, yra pagrindas daryti išvadą, jog galimai buvo apelianto pasirinkta bylos vilkinimo pozicija (strategija), kuri rodo, jog nuosekliai prieš kiekvieną teismo posėdį dėl įvairių priežasčių buvo teikiamas prašymas jį atidėti. Ne išimtis yra ir ieškovo 2019-10-15 teismo posėdyje pateiktas prašymas dėl maksimalaus susitaikymo termino skyrimo, nors tam, kaip jau minėta, ieškovas ir atsakovė turėjo daugiau nei 16 mėn. nuo bylos pradžios. Be to, iš pateikto apeliacinio skundo matyti, jog ieškovas ir toliau siekia vilkinti bylos nagrinėjimą ir taip išvengti išieškojimo pagal savo prievoles kreditoriams, kadangi apeliantas apeliaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nors, esant realiems ketinimams ieškovui ir atsakovei susitaikyti, šalys galėjo sudaryti taikos sutartį ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Tačiau to, kaip patvirtina bylos medžiaga, nei apeliantas, nei atsakovė nepadarė.

9034.

91CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.

9235.

93Taigi, esant šioms aukščiau byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašymas skirti terminą šalims sutaikyti buvo paduotas ne tikslu realiai ketinant ginčo šalims susitaikyti (tam ieškovas ir atsakovė turėjo daugiau nei 16 mėn. nuo bylos pradžios), o piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis dar kartą atidėti posėdį ir taip toliau vilkinti bylos nagrinėjimą, siekiant išvengti ieškojimų vykdymo pagal ieškovo prievoles kreditoriams. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, termino susitaikymui skyrimas šiuo konkrečiu atveju būtų neracionali priemonė, sudaranti prielaidas tolimesniam proceso vilkinimui ir tolimesniam kreditorių teisių pažeidinėjimui. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie kokią nors šalių susitaikymo galimybę, bei įvertinus ieškovo elgesį viso proceso metu, kuris teismui kelia pagrįstų abejonių dėl realaus apelianto ketinimo ginti savo teises teismine tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiėmė sutuoktinių taikinimo priemonių ir nenustatė termino šalims susitaikyti, todėl ieškovo 2019-10-15 posėdyje pareikštas prašymas skirti terminą ieškovui ir atsakovei susitaikyti pagrįstai buvo atmestas. Dėl nurodytų priežasčių apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 384 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

94Dėl turto padalinimo

9536.

96Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė 1/5 dalį žemės sklypo, esančio adresu ( - ) abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, apeliantas (ieškovas) nurodo, jog žemės sklypą, esantį ( - ) paveldėjo atsakovė, todėl šis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, kuris yra nedalinamas. Be to, ieškovas ieškiniu dėl santuokos nuraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir neprašė šio turto padalinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su tokia ieškovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija nesutinka.

9737.

98Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 21 punktas).

9938.

100Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Taigi įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 21 punktas).

10139.

102Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-10669-809/20186 patenkino pareiškėjo K. R. prašymą ir, be kita ko, nustatė, kad skolininko (nagrinėjamu atveju ieškovo) S. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakove sudaro ½ dalį 1/5 žemės sklypo dalies, esančios ( - ), unikalus Nr. ( - ). Vilniaus apygardos teismas 2018-08-23 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2356-614/2018). Taigi apeliantas ginčija klausimą (t. y. dėl turto (žemės sklypo) teisinio režimo ir turto (žemės sklypo) dalies), kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nagrinėjamu atveju nutartimi), todėl akivaizdu, jog šis klausimas nebepatenka į šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Kitoks aiškinimas nebūtų suderinamas ir su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia, kadangi sudarytų prielaidas iš naujo teisme nagrinėti iš esmės tapatų reikalavimą.

10340.

104Šiame kontekste teisėjų kolegija norėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad apeliantas akcentuodamas, jog žemės sklypą (t. y. 1/5 jo dalį), esantį ( - ) paveldėjo atsakovė, todėl šis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, jokių šį teiginį pagrindžiančių ir pateisinančių įrodymų nepateikė. Duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtų būtina nukrypti nuo lygų dalių principo byloje taip pat nėra. Be to, pastebėtina, jog ieškovas atskiruoju skundu ginčydamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-10669-809/20186, kuria teismas, be kito, nustatė, kad ieškovo S. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakove sudaro ½ dalį 1/5 žemės sklypo dalies, esančios ( - ), unikalus Nr. ( - ), taip pat šio klausimo (t. y. kad 1/5 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) yra asmeninė atsakovės nuosavybė, kurią ji paveldėjo) nekėlė, kas, atsižvelgus į ieškovo elgesį šio teisminio proceso metu, tik patvirtina, jog apeliantas šiuo apeliaciniu skundu siekia ne apginti savo pažeistas teises, o toliau vilkinti bylos nagrinėjimą ir taip išvengti išieškojimo pagal savo prievoles kreditoriams.

10541.

106Galiausiai Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad 2018-06-15, t. y. tą pačią dieną, kai buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-15 nutartis, civilinėje byloje Nr. e2VP-10669-809/20186, ieškovas S. G. pateikė teismui šioje byloje nagrinėjamą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Ieškovas S. G. 2018-06-15, 10.15 val., t. y. vykstant teismo posėdžiui rašytinio proceso tvarka, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo K. R. pareiškimas dėl S .G. turto dalies nustatymo (rašytinis teismo posėdis prasidėjo 2018-06-15, 10.00 val.) pateikė prašymą atidėti šį teismo posėdį, motyvuodamas, jog ieškovas S. G. tą pačią dieną, t. y. 2018-06-15 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškinį atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto S. G. procesiniai veiksmai rodo, kad pats ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo pateikimas galimai buvo įtakotas šio teisminio proceso (t. y. pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą dėl S. G. turto dalies nustatymo) ir siekio vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais.

10742.

108Taigi, atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl 1/5 dalies žemės sklypo padalinimo jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju yra būtina nukrypti nuo lygių dalių principo, o ieškovo veiksmai byloje teismui kelia pagrįstų abejonių dėl realaus apelianto ketinimo ginti savo teises teismine tvarka, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo palikti visą 1/5 dalį žemės sklypo atsakovei. Priešingu atveju, kaip jau minėta, kitoks aiškinimas nebūtų suderinamas ir su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo res judicata galia, kadangi sudarytų prielaidas iš naujo teisme nagrinėti iš esmės tapatų reikalavimą. Pirmiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apelianto skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė 1/5 dalį žemės sklypo, esančio adresu ( - ) abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, yra teisėta ir pagrįsta, kurios keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

109Dėl procesinės bylos baigties

11043.

111Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti tarp ieškovo S. G. ir atsakovės D. G. santuoką, neskiriant termino sutuoktiniams susitaikyti ir priteisti 1/5 dalį žemės sklypo, esančio adresu ( - ) abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Juolab ieškovo veiksmai byloje teismui kelia pagrįstų abejonių dėl realaus apelianto ketinimo ginti savo teises teismine tvarka. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuria teismas nutraukė tarp ieškovo S. G. ir atsakovės D. G. santuoką, neskiriant termino sutuoktiniams susitaikyti ir priteisė 1/5 dalį žemės sklypo, esančio adresu ( - ) abiem sutuoktiniams lygiomis dalimi, palieka nepakeistu.

112Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

11344.

114CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

11545.

116Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tretieji asmenys K. R. ir A. M. turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Tačiau nei K. R, nei A. M. įrodymų, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

11746.

118Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

119Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

120ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

121Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

122Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nutraukti tarp S. G. ir D.... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės šeima iširo dėl ieškovo kaltės.... 9. 3.... 10. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – VŠT) nesutinka... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) pateikė... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau tekste –... 15. 6.... 16. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 17. 7.... 18. Trečiasis asmuo AB „Autoūkis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 19. 8.... 20. Trečiasis asmuo A. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su... 21. 9.... 22. Trečiasis asmuo K. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su... 23. 10.... 24. Trečiasis asmuo I. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad... 25. 11.... 26. Trečiasis asmuo A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su... 27. 12.... 28. Trečiasis asmuo antstolis Vytautas Mitkus pateikė rašytinius paaiškinimus... 29. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 30. 13.... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo... 32. 14.... 33. Teismas konstatavo, jog ieškovo ir atsakovės santuoka yra iširusi ir dėl... 34. 15.... 35. Dėl ieškovo prašymo skirti terminą susitaikymui, teismas sprendė, kad... 36. 16.... 37. Dėl turto padalinimo, teismas sprendė, kad butas žemės sklypas yra įgytas... 38. 17.... 39. Ieškovo reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe... 40. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 41. 18.... 42. Ieškovas S. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 43. 19.... 44. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 45. 19.1.... 46. Vykstant bylos nagrinėjimui tarp apelianto ir atsakovės įsižiebė viltis,... 47. 19.2.... 48. Žemės sklypą, esantį ( - ) paveldėjo atsakovė, todėl šis turtas yra... 49. 20.... 50. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo K. R. prašo ieškovo... 51. 21.... 52. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 53. 21.1.... 54. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šios bylos aplinkybes ir... 55. 21.2.... 56. Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), trečiasis asmuo pažymi, jog ieškovas... 57. 22.... 58. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. M. prašo ieškovo... 59. 23.... 60. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 61. 23.1.... 62. Ieškovo prašymo skirti susitaikymo terminą pateikimo aplinkybės sudaro... 63. 23.2.... 64. Ieškovas ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pateikė ne... 65. 23.3.... 66. Klausimas dėl 1/5 dalies žemės sklypo padalinimo jau buvo išspręstas... 67. Teisėjų kolegija... 68. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 69. 24.... 70. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 71. 25.... 72. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo... 73. 26.... 74. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 75. 27.... 76. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 77. 28.... 78. Byloje yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, neskiriant termino... 79. Dėl termino susitaikyti paskyrimo... 80. 29.... 81. Kaip matyti iš apelianto pateikto apeliacinio skundo, ieškovas,... 82. 30.... 83. CK 3.54 straipsnio 1, 2 dalyse ir CPK 384 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad,... 84. 31.... 85. Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog... 86. 32.... 87. Pažymėtina ir tai, jog apelianto atstovas žodinį prašymą teismui skirti... 88. 33.... 89. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog bylos nagrinėjimu metu apeliantas ne... 90. 34.... 91. CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo... 92. 35.... 93. Taigi, esant šioms aukščiau byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės... 94. Dėl turto padalinimo ... 95. 36.... 96. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas... 97. 37.... 98. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo... 99. 38.... 100. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta... 101. 39.... 102. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad... 103. 40.... 104. Šiame kontekste teisėjų kolegija norėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad... 105. 41.... 106. Galiausiai Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat... 107. 42.... 108. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl 1/5 dalies žemės sklypo... 109. Dėl procesinės bylos baigties... 110. 43.... 111. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 112. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 113. 44.... 114. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 115. 45.... 116. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos... 117. 46.... 118. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 119. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 120. ieškovo apeliacinį skundą atmesti.... 121. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti... 122. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....