Byla 2A-951-524/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovių apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-91-747/2014 pagal ieškovės BUAB „Granitoidas“ ieškinį atsakovėms UAB „Kauno saulėtekis“ ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovių apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti 2012-07-31 ir 2012-10-09 tarpusavio skolų užskaitymo sutartis, sudarytas tarp ieškovės ir atsakovių, negaliojančiomis ab initio, taikyti restituciją: grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo, – priteisti iš atsakovės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ieškovei 2 134,18 Lt skolos ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-16 nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-11-12. Ieškinys dėl bankroto iškėlimo teismui buvo pateiktas 2012-06-27. Bankroto administratorius nustatė, kad 2012-07-31 skolų užskaitymo sutartimi įskaityta 801,15 Lt, o 2012-10-09 sutartimi – 1 333,03 Lt, kurie, administratoriaus nuomone, galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės kreditorių teises ir dėl to turi būti pripažinti negaliojančiais. Šiuo atveju visos ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos, nes sandorių sudarymo momentu ieškovė buvo nemoki.

4Atsakovės prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sudarant ginčo sutartis atsakovėms nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinomi ieškovės finansiniai duomenys bei ieškovės skoliniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims. UAB „Kauno saulėtekis“ ieškovei pardavė prekes su nustatytu mokėjimo atidėjimu. Suėjus nustatytiems mokėjimo terminams, išaiškėjo galimybė ieškovei su atsakovėmis sudaryti trišales tarpusavio skolų užskaitymo sutartis, nes šalys viena kitai buvo skolingos pagal sudarytas sutartis ar kitus dokumentus, tokios sutartys buvo sudaromos ir anksčiau. Ginčo sandoriai buvo sudaryti iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Sutarčių sudarymas nelėmė ieškovės nemokumo, ginčijamais sandoriais įskaityta reikalavimų suma yra nereikšminga pareikštų ieškovės, kaip bankrutavusios įmonės, kreditorinių reikalavimų kontekste, todėl sudarytos ginčijamos sutartys negalėjo pažeisti kitų kreditorių teisių.

5Plungės rajono apylinkės teismas 2014-02-19 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pripažino 2012-07-31 ir 2012-10-09 tarpusavio skolų užskaitymo sutartis, sudarytas tarp ieškovės UAB „Granitoidas“ ir atsakovių UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, UAB „Kauno saulėtekis“, negaliojančiomis ab initio; taikė restituciją – grąžino šalis į padėtį, buvusią iki skolų užskaitymo sutarčių sudarymo, t. y. priteisė iš atsakovės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ieškovei 2 134,18 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Pažymėjo, kad įstatymas sandoriu, pažeidžiančiu kreditoriaus teises, įvardija situacijas, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, todėl atsakovių argumentas, jog sandorių suma yra nedidelė ir nesukėlė bendro nemokumo, yra teisiškai nereikšmingas. Teismo nuomone, atsakovės nesivadovavo protingumo, sąžiningumo principais, nedėjo pastangų įvertinti, ar ieškovė, sudarydama skolos užskaitymo sutartis, yra moki, ar neturi kreditorių, kuriems negali vykdyti įsipareigojimų, ar neturi pritaikytų turto areštų, ar jai nėra keliama bankroto byla. Atsakovės nepasinaudojo viešai teikiama informacija dėl minėtų duomenų, nereikalavo jų iš ieškovės. VĮ Registrų centro bei kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės yra tarpusavyje susijusios įmonės, jų dalis valdybos narių yra tie patys asmenys. Taigi sudarant skolų užskaitymo sutartis šalims buvo žinoma, jog ieškovė yra nemoki. Vieši Turto areštų registro duomenys patvirtina, jog pagal kreditorių ieškinius ieškovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas konstatavo, kad visos trys šalys, sudarydamos skolų užskaitymo sutartis, buvo nesąžiningos ir kad nenustatyta, jog šalys turėjo pareigą sudaryti šias sutartis.

6Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, suteikdamas privilegijas kreditorei, t. y. ieškovei, ir taip nukrypdamas nuo teismų praktikos, pagal kurią, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Byloje nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovei bankroto byla nebuvo iškelta, atsakovė neturėjo jokių duomenų ir negalėjo žinoti, kad ieškovė galėjo būti nemoki įmonė, sandorių suma nelėmė ieškovės nemokumo. Duomenys apie bankroto bylos iškėlimą ieškovei VĮ Registrų centre buvo įregistruoti 2012-10-23, t. y. jau po ginčijamų sandorių sudarymo. Laikinųjų apsaugos priemonių registravimas Turto areštų registre nepatvirtina fakto, kad įmonė yra nemoki. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vien konstatavimas, kad atsakovai nepatikrino viešųjų duomenų, ar ieškovas gali disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, neatitiko sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes, yra nepakankamas. Actio Pauliana atveju turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. CK 6.67 str. nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas, o, priešingai, – preziumuojamas prievolės šalies sąžiningumas. Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškove nėra susijusios jokiais ryšiais, kaip tai apibrėžta CK 6.67 str. Taigi teismas nepagrįstai konstatavo šalių nesąžiningumą. Šalys viena su kita turėjo skolinių įsipareigojimų ir privalėjo atsiskaityti tarpusavyje, todėl teismo išvada, kad šalys ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, yra nepagrįsta. Tarp visų ginčo šalių ir anksčiau buvo susiklosčiusi tarpusavio skolų įskaitymo praktika. Susitarimas įskaityti skolinius įsipareigojimus, sudarant ginčo sutartis, atitiko šalių valią ir neprieštaravo nei CK 6.156 str., nei verslo praktikai.

7Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno saulėtekis“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo analogiškus motyvus kaip ir apeliantė UAB „Plungės kooperatinė prekyba“.

8Apeliaciniai skundai netenkintini.

9Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Granitoidas“ Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas 2012-06-27, tos pačios dienos nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: areštuoti atsakovei UAB „Granitoidas“ priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; sustabdytas išieškojimas iš UAB „Granitoidas“ turto vykdymo procese. Nustatyta, kad iš areštuotų lėšų gali būti daromi darbo užmokesčio, privalomieji mokėjimai valstybei (mokesčiai ir įmokos). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos visų UAB „Granitoidas“ kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ir galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo.

10Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.). Minėtos teismo 2012-06-27 nutarties kopijos tą pačią dieną buvo išsiųstos šalims, areštas įregistruotas Turto arešto aktų registre. Taigi apeliančių argumentai, kad sudarydamos ginčijamus sandorius jos buvo sąžiningos, nes neva negalėjo žinoti apie ieškovei taikytus apribojimus, yra nepagrįsti.

11Apeliantės nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad bankroto byla ieškovei buvo iškelta jau po ginčijamų sandorių sudarymo ir klaidingai teigia, jog sandorių sudarymo metu ieškovei nebuvo jokių teisinių apribojimų laisvai veikti. Įskaitymo teisė ribojama 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais, šis įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus – pagal CK 6.134 straipsnio 6 dalį įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad reikalavimų įskaitymo draudimai gali būti susiję su įmonės bankroto būkle. Įskaitymas iki bankroto bylos iškėlimo gali būti uždraustas teismo nutartimi Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos pagrindu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Teismui šios kategorijos bylose pagal CPK ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatas yra priskirtas aktyvus vaidmuo. Ginčijami 2012-07-31 ir 2012-10-09 sandoriai, kurių pagrindu buvo įskaitytos atsakovės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ skolos (iš viso 2 134,18 Lt) ieškovei UAB „Granitoidas“, buvo sudaryti galiojant visų ieškovės UAB „Granitoidas“ lėšų, turto ir turtinių teisių areštui, tarp jų – ir turtinės teisės į atsakovę UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ areštui. Tokiomis aplinkybėmis, t. y. pažeidžiant tiesioginį teismo draudimą, sudaryti sandoriai teismo ex officio pripažintini niekiniais kitu savarankišku sandorių negaliojimo pagrindu – kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 18 str., CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar sandorių sudarymo dieną nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo tuo metu ieškovei buvo priimta ir įsiteisėjusi ar ne. Todėl apeliančių argumentai dėl actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. būtinumo sandoriu pažeisti kreditorių teises (sandorio sumos prasme) bei dėl sandorio privalomumo – tampa teisiškai nereikšmingi ir dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

12Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisingas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

13Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

14Plungės rajono apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai