Byla 2KT-61-943/2016
Dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo A. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su ieškovo R. P. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų ir bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-375-368/2016 nagrinėjimo, pradėtos pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovei J. J. dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo A. B.,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo R. P. prašymas nušalinti Šiaulių apygardos teismo teisėjus ir teisėją E. M. nuo civilinės bylos Nr. 2-375-368/2016 nagrinėjimo.

3Ieškovas nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. K. ir civilinių bylų skyriaus teisėja B. S. yra pripažinti nukentėjusiaisiais Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-229/2016, kurioje pareiškėjas ir jo sutuoktinė bei D. Š. yra kaltinami įžeidę nurodytus teisėjus. Nepasitikėjimą Šiaulių apygardos teismu kelia ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas R. P. kasacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-697/2016 m. pripažino, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus – nuosprendį byloje priėmė ne tie teisėjai, kurie nagrinėjo baudžiamąją bylą.

4Bylą nagrinėjančiam teisėjui E. M. nušalinimas reiškiamas tuo pagrindu, kad teisėjas 2016 m. balandžio 7 d. posėdžio metu apribojo pareiškėjo įrodinėjimo teisę, dėl neteisėtų teisėjo veiksmų pareiškėją ištiko nervinis šokas. Teisėjas E. M. nagrinėjo ir bylą pagal BUAB „Plusta“ ieškinį, kurioje pareiškėjas buvo kreditorius ir sudarė priešingai šaliai išimtines bylinėjimosi sąlygas – atleido nuo įrodinėjimo pareigos.

5Šie pagrindai, pareiškėjo vertinimu, sudaro pagrindą nuo civilinės bylos Nr. 2-375-368/2016 nagrinėjimo nušalinti ne tik teisėją E. M., bet ir visą Šiaulių apygardos teismą.

6Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

7Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teismo nešališkumo klausimu pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028, 20 May 1998). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36; Wettstein v. Switzerland, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96,22 June 2000, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6 September 2005). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. V. B. įmonė „Akcesor“, bylos Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio energija v. AB „Diskontas“, bylos Nr. 3K-3-154/2012). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimus, motyvuotas nušalinimas teisėjui turi būti pateikiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Įstatymas vėliau pareikšti nušalinimą leidžia tik tuo atveju, kada pareiškiantis nušalinimą dalyvaujantis byloje asmuo apie teisėjo nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau. Šia nuostata siekiama apriboti byloje dalyvaujančių asmenų piktnaudžiavimo procesu galimybes, t. y. užtikrinti bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis).

8Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. P. nušalinimą pareiškė tiek bylą nagrinėjančiam teisėjui, tiek ir visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams.

9Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjančio teisėjo galimo šališkumo klausimas ieškovo iškeliamas tik po daugiau nei pusės metų bylos nagrinėjimo, o tai suponuoja išvadas, kad jis pats nevertino, jog yra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu. Bylą nagrinėjančiam teisėjui E. M. pareiškėjas nušalinimą grindžia išimtinai procesiniais pagrindais – teigia, kad teisėjas 2016 m. balandžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu apribojo jo procesines teises (teisę pasisakyti), dėl ko ieškovas sutriko, blogai pasijuto ir buvo išvežtas į ligoninę. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė susipažinusi su nurodyto teismo posėdžio garso įrašu mano, kad nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui grindžiamas išimtinai subjektyvia ir niekuo nepagrįsta pareiškėjo nuomone. Teismo posėdžio metu teisėjas tinkamai vadovavo procesui, išklausė šalių paaiškinimų, uždavė joms patikslinančius klausimus, prašė, kad R. P. išdėstytų visas su ieškinio pareiškimu susijusias aplinkybes, kalbėjo su bylos šalimis ramiai, pagarbiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisėjo E. M. vadovavimas procesui gali kelti pareiškėjui abejonių dėl teisėjo šališkumo ar galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas, dėstydamas ieškinio aplinkybes susijaudino, dėl ko pasijuto blogai ir buvo išvežtas į ligoninę, negali būti pagrindu nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją nuo bylos nagrinėjimo, kadangi bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmuose nėra pagrindo įžvelgti jokių tai įtakojusių prielaidų.

10Nušalinimo pareiškime pažymima, kad teisėjas, nagrinėdamas kitą su ieškovu susijusią bylą nepaisė šalių įrodinėjimo pareigos, nepaisė aukštesnių teismų suformuotos praktikos. Pareiškėjui išaiškintina, jog tai, kad teisėjas nagrinėjo kitą su pareiškėjo interesais susijusią bylą, ir joje priėmė pareiškėją netenkinančius procesinius sprendimus ar atliko procesinius veiksmus, nesudaro nušalinimo pagrindo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Pareiškėjo argumentai dėl netinkamų, jo manymu, bylą nagrinėjančio teisėjo procesinių veiksmų, priimamų nagrinėjant bylą, nevertinami, kaip sudarantys nušalinimo pagrindą bylą nagrinėjančiam ir kitiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams, kadangi jokių objektyvių bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo įrodymų pareiškėjas nenurodo. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne reikšti nušalinimą.

11Nušalinimas visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams grindžiamas tuo pagrindu, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-124-229/2016, kurioje pareiškėjas ir jo sutuoktinė yra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, t. y. pažemino Šiaulių apygardos teismo teisėjus. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. K. ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja B. S. yra pripažinti nukentėjusiaisiais nurodytoje baudžiamojoje byloje. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog nurodyti teisėjai dirba kartu su civilinę bylą Nr. 2-375-368/2016 nagrinėjančiu teisėju, leidžia abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

12Aplinkybės, pareiškėjo manymu, sudarančios Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimą nuo bylos nagrinėjimo, nepatenka į CPK 65 straipsnyje vardijamus teisėjų nušalinimo pagrindus, o tai reiškia, kad nušalinimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis, kurios kelia abejonių dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo (CPK 66 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, vien tik pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad teismo, kuriame nagrinėjamas ieškovo inicijuotas ginčas, pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus teisėja yra pripažinti nukentėjusiaisiais R. P. ir jo sutuoktinės atžvilgiu pradėtoje baudžiamojoje byloje, nesudaro pagrindo nuo civilinės bylos Nr. 2-375-368/2016 nagrinėjimo nušalinti visą Šiaulių apygardos teismą. Kaip nurodo ir pats pareiškėjas, jo ieškinio pagrindu inicijuotą bylą nagrinėja ne teisėjai, baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, bet teisėjas E. M.. Pareiškėjo vertinimas, kad šie teisėjai (V. K. ir B. S.) gali daryti įtaką savo kolegoms (Šiaulių apygardos teisme dirbantiems teisėjams nagrinėjantiems civilines bylas) ar suformuoti neigiamą nuomonę apie pareiškėją, paremti tik R. P. nuogąstavimu, objektyvių duomenų, dėl teisėjų ketinimų paveikti konkrečią bylą nagrinėjantį teisėją, byloje nėra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas.

13Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

14Pareikšto nušalinimo tenkinimo prielaida nelaikytina ir aplinkybė dėl ankstesnių Šiaulių apygardos teismo tarp šalių kilusių ginčų nagrinėjimo procesinės baigties rezultatų. Vien tik tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavęs esminius Baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 2 dalies ir 331 straipsnio 1 dalies pažeidimus, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, kuriuo R. P. buvo išteisintas dėl kaltinimų pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nereiškia, jog bylas nagrinėję teisėjai buvo šališki ir, tuo labiau, nekelia abejonių dėl kitų teisėjų nešališkumo. Priešingas aiškinimas leistų susidaryti situacijoms, kai asmenims, pasinaudojus teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, ir aukštesnės instancijos teismui panaikinus teismo sprendimą dėl žemesnės instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų, visas teismas būtų nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo. Tai neatitiktų civilinio proceso principų. Teismo nešališkumas ir nepriklausomumas tokiose situacijose užtikrinamas draudimu teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas (CPK 71 straipsnis). Tai, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažeidė procesines teisės normas, dėl ko buvo panaikintas jų priimtas procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo nušalinti visą Šiaulių apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo.

15Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nepasitiki visais Šiaulių apygardos teismo teisėjais laikytinos tik subjektyvia nuomone, grindžiama prielaidomis. Dėl to darytina išvada, kad ieškovas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir neįrodė, jog civilinė byla Nr. 2-375-368/2016 Šiaulių apygardos teisme gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

17Pareiškėjo R. P. pareiškimo dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-375-368/2016 nagrinėjimo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai