Byla 2K-97/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. (D. Ž.) ir jo gynėjos kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 650 Lt (5 MGL) dydžio bauda. Iš D. Ž. nukentėjusiajai N. Č. priteista 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir išieškota 2000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

2Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

4D. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 6 d., apie 16.00 val., ( - ), daugiabučio namo laiptinėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė namo gyventojų rimtį bei tvarką, t. y. nukentėjusiajai N. Č. paprašius pritildyti muziką, atidaręs buto duris, liudytojo akivaizdoje sudavė jai vieną smūgį į veidą, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžio ir vartojo necenzūrinius žodžius.

5Kasaciniu skundu nuteistasis D. Ž. ir jo gynėja prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

6Kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, nes teismuose nagrinėjant bylą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, šalių lygybės, teisingumo, rungimosi principai (BPK 44 straipsnis), nesilaikyta reikalavimų tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus bei netinkamai įgyvendintos jų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

7Kasaciniame skunde teigiama, kad D. Ž. nusikaltimo nepadarė – viešosios tvarkos nepažeidė, t. y. muzikos garsiai neleido, necenzūrinių žodžių nevartojo ir nukentėjusiajai N. Č. nesudavė. Apkaltinamasis nuosprendis grįstas tik nukentėjusiosios N. Č. ir iš jos žodžių apie įvykį sužinojusių, tačiau jo nemačiusių N. Č. giminaičių (todėl suinteresuotų bylos baigtimi) – liudytojų A. R. (kuris lėtai vaikšto ir negalėjo suspėti pastebėti įvykio), V. R. ir G. R. (gyvenančių kitame mieste) parodymais. Dėl minėtų priežasčių šių liudytojų parodymai nėra objektyvūs, neatitinka tikrovės, be to, A. R. ir V. R. parodymai dar ir prieštaringi (dėl kraujo dėmių ant nukentėjusiosios drabužių bei jos sužalojimo požymių).

8Kasatoriai teigia, kad nukentėjusiosios N. Č. nurodytų aplinkybių nepatvirtina liudytojų parodymai, o priešingai – jas paneigia. Antai tame pačiame aukšte (kaip ir D. Ž. butas) gyvenančio L. B., mačiusio įvykį, parodymai apie incidento aplinkybes paneigia D. Ž. kaltę (t. y. kad jis triukšmavo ir mušė N. Č.) ir patvirtina, kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji (ji daužė D. Ž. buto duris, įžeidinėjo šį). Liudytoja G. K., kurios butas yra šalia D. Ž. buto, ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad rimtis nebuvo sutrikdyta, kad ji triukšmo negirdėjo.

9Kasaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, suteikė pirmenybę D. Ž. kaltinantiems liudytojų parodymams, juos sureikšmino, o kitų – jį teisinančių liudytojų parodymų – apskritai nevertino. Abiejų instancijų teismai nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, pagal kuriuos savo sprendimuose privalėjo nurodyti motyvus, kuriais remiasi atmesdami liudytojų parodymus, tačiau to nepadarė.

10Kasaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados apie N. Č. padarytus sužalojimus grindžiamos ne visapusiškai ištirtais objektyviais rašytiniais įrodymais, o prielaidomis. VšĮ Eišiškių pirminės priežiūros centro pranešime Nr. V-91 neužfiksuota matomų N. Č. sužalojimų požymių, o minimi tik subjektyvūs nukentėjusiosios nusiskundimai. Ikiteisminio tyrimo metu gauta 2007 m. gegužės 24 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2867/07(01) bei teisminio bylos nagrinėjimo metu gauto 2008 m. balandžio 28 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG 107/08(1) išvada apie N. Č. nustatytą nosies kaulo lūžį padaryta specialistui ir ekspertui nepateikus rentgenogramos, be to, ekspertas neapžiūrėjo nukentėjusiosios. Minėtame ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad sužalojimas nebūdingas griuvimui atsitrenkiant į kietą paviršių (malkas), o kiti N. Č. nurodyti sužalojimai apskritai nevertinti, nes jie nepatvirtinti: medicinos dokumentuose įrašyta, kad matomų objektyvių sužalojimo žymių nei įvykio dieną – 2007 m. gegužės 6 d., nei 2007 m. sausio 8 d. – nebuvo. Kyla abejonių, ar apskritai N. Č. 2007 m. gegužės 6 d. buvo padarytas sužalojimas – nosies kaulo lūžis, ar įmanoma, kad po tiesioginio smūgio į nosies sritį sudavimo (kuo yra kaltinamas D. Ž.) ant veido neliktų kitų smūgio žymių. Dėl to nuteistojo (kasatoriaus) D. Ž. iniciatyva buvo atliktas tyrimas, kuriuo remiantis 2008 m. birželio 13 d. teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje N. A-KI-63-60 nurodyta, kad teismo medicinos ekspertai, nustatydami sužalojimą – nosies kaulo lūžį, rėmėsi tik medicinos duomenų įrašais, nosikaulio rentgenogramos (Nr. 296) aprašymu, tačiau siekiant įvertinti šios diagnozės pagrįstumą, būtina ištirti rentgenogramą; teismo medicinos praktika rodo, kad nuo smūgių lūžtant nosikauliui įprastai susidaro nosies nugarėlės patinimas, lokalios poodinės kraujosruvos, nosis deformuojasi, palpuojant jaučiama nosikaulių krepitacija, tuo tarpu bylos medžiagoje N. Č. objektyvaus nosies tyrimo duomenys neužfiksuoti. Esant tokioms abejonėms, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymus išreikalauti iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos rentgenogramą Nr. 296 – vienintelį įrodymą, galintį patvirtinti N. Č. padarytą sužalojimą, bei atmetė D. Ž. prašymą skirti teismo medicinos ekspertizę (motyvai nepateikti). Be to, šis teismas taip pat nepagrįstai atmetė ir kitą D. Ž. prašymą – apklausti liudytojus E. I., L. B., M. Ž., A. ir V. R., M. I., A. T. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas D. Ž. teisę į gynybą, nes užkirto kelią apsiginti nuo pareikšto kaltinimo.

11Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taip pat įrodymų pakankamumu ir tarpusavio ryšiu. Šioje byloje liko neišaiškintas pagrindinis klausimas – ar tikrai N. Č. buvo padarytas kūno sužalojimas ir ar jį padarė D. Ž. Tinkamai neištyrus šių aplinkybių negalima teigti, kad D. Ž. įvykdė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, visas abejones vertino ne kaltinamojo naudai, o priešingai. Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes dėl to buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė abiejų instancijų teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį bei nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12Atsiliepimu į nuteistojo D. Ž. ir jo gynėjos kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Dainora Miliūtė prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

13Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, visų byloje esančių duomenų nepatikrino, nepalygino, prieštaravimų nepašalino. Nuosprendis iš esmės grindžiamas nukentėjusios N. Č., jai artimų žmonių (tėvo A. R., brolio V. R., brolio žmonos G. R.) parodymais, įrašais medicinos dokumentuose apie nukentėjusiosios nusiskundimus dėl patirtų sužalojimų ir medicininiu jų įvertinimu. Tarp nukentėjusiosios ir šių liudytojų parodymų yra nepašalintų prieštaravimų dėl smurto panaudojimo aplinkybių, kraujo dėmių ant nukentėjusiosios veido ir drabužių buvimo, neišsiaiškinta, kas vežė nukentėjusiąją į gydymo įstaigą. Nesutampa parodymai dėl smurto panaudojimo aplinkybių ir tarp nuteistojo D. Ž. bei jo pateiktą įvykių versiją patvirtinusio liudytojo L. B. parodymų. Be to, dėl liudytojų L. B. ir E. I. parodymų nuosprendyje iš esmės nepasisakyta ir taip pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai.

14Atsiliepime nurodoma, kad teismas neišsamiai ištyrė ir kitus įrodymus dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybių (dėl nosies kaulų lūžimo), nes byloje esantys duomenys (specialisto išvada bei teismo medicinos ekspertizės aktas) nesuteikia pakankamo pagrindo padaryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis, sudavęs vieną smūgį N. Č. į veidą, sulaužė jai nosies kaulus. Kasaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai nosies kaulų lūžimas konstatuotas tik po to, kai buvo padaryta rentgenograma, tačiau jokių išorinių sužalojimo pėdsakų neužfiksuota. Be to, specialisto išvada duota ir teismo medicinos ekspertizė atlikta remiantis tik įrašais medicinos dokumentuose, o rentgeno nuotrauka ekspertams nebuvo pateikta, nukentėjusioji neapžiūrėta. Prokurorės nuomone, šie įrodymai teismo turėjo būti itin kruopščiai ištirti, o esant reikalui – išreikalauti papildomi dokumentai, kviečiamas teismo medicinos specialistas (BPK 241 straipsnio 2 dalis).

15Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą.

16Atsiliepime nurodoma, kad šias pirmosios instancijos teismo klaidas turėjo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, tačiau to nepadarė. Šis teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 straipsnio 6 dalis), neištyrė visų su nukentėjusiosios sužalojimu susijusių aplinkybių (nors nuteistasis pateikė A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinę išvadą ir prašė paskirti naują teismo medicinos ekspertizę), neišreikalavo rentgenogramos, nepaskyrė naujos ekspertizės, nepašalino pirmiau aprašytų prieštaravimų tarp nukentėjusios ir liudytojų bei nuteistojo ir liudytojo parodymų. Dėl šių priežasčių liko neišaiškintos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmę konstatuojant nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą.

17Be to, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatų, nes nepatikrino nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo tiek, kiek to buvo prašoma skunde, ir nepateikė motyvuotų argumentų, kodėl nuteistojo skundas atmetamas, o apsiribojo tik konstatavimu, kad nuteistojo kaltė įrodyta byloje surinktais, teismo patikrintais ir nuosprendyje teisingai įvertintais įrodymais, nepagrįstai nurodydamas, kad A. Garmaus konsultacinė išvada iš esmės neprieštarauja byloje jau nustatytoms aplinkybėms dėl nukentėjusiajai padaryto kūno sužalojimo.

18Prokurorės manymu, minėti apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, todėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis pripažintina nepagrįsta ir naikintina.

19Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą ir esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl šio teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

21D. Ž. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą konstatavus, kad jis, nukentėjusiajai N. Č. paprašius pritildyti muziką, atidaręs savo buto duris, liudytojo akivaizdoje sudavė jai vieną smūgį į veidą, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžio ir vartojo necenzūrinius žodžius.

22Kasatoriai teigia, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įrodymų ištyrimu. Šie kasacinio skundo teiginiai iš esmės yra teisingi. Kaip matyti iš bylos duomenų, specialisto išvada Nr. G 2867/07(01) ir teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG 107/08(01) išvada, kuriomis remiamasi teismų sprendimuose konstatuojant N. Č. padarytą sužalojimą – nosies kaulų lūžį, yra paremtos medicininių dokumentų, tarp jų – ir rentgenogramos aprašymais, tačiau tyrimus atlikę ir išvadas pateikę specialistas bei ekspertas svarbaus objekto – rentgenogramos, galinčios patvirtinti ar paneigti minėtą sužalojimą, netyrė, be kita ko, nukentėjusiosios taip pat neapžiūrėjo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo ir jos gynėjos prašymas išreikalauti rentgenogramą ir ją ištirti buvo atmestas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (T.2, b. l. 28–30), visiškai netyrė ir šiam teismui pateiktos A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos konsultacinės išvados Nr. A–KI–63–60, kurioje išdėstyti argumentai, keliantys abejonių anksčiau atliktų specialisto ir eksperto tyrimų pakankamumu. Be to, neištyręs šio įrodymo, teismas savo nutartyje nurodė, kad apelianto pateikta teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada iš esmės neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, tačiau šis teismo teiginys niekuo nemotyvuojamas ir neatitinka pateikto įrodymo turinio. Taigi, iškilus abejonių dėl sužalojimo (nosies kaulų lūžimo) nustatymo – o tai turi reikšmę sprendžiant D. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą – apeliacinės instancijos teismas privalėjo jas pašalinti – išreikalauti nukentėjusiajai padarytą rentgenogramą ir pateikti ją specialisto (ar eksperto), turinčio reikiamų specialių žinių, apžiūrai (tyrimui) bei užduoti jam klausimus dėl objektyvių sužalojimo požymių. To nepadaręs apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neišsamiai ištyrė svarbias bylos aplinkybes, neatsakė į vieną iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija tai vertina kaip esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą.

23Byloje neginčijama tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, tačiau kasatoriai teigia, kad teismų sprendimuose padarytos išvados dėl šio įvykio aplinkybių taip pat nėra pagrįstos išsamiu jų išnagrinėjamu ir bylos įrodymų vertinimu pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad nukentėjusiosios N. Č. ir jai artimų asmenų – liudytojų A. R., V. R. ir G. R. – parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, liudytojai nematė įvykio, o D. Ž. kaltę paneigia ne tik jo paties, bet ir liudytojų L. B., G. K. parodymai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apklausti šiuos ir kitus liudytojus (teismas prašymą atmetė).

24Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, o BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos reikalauja, kad byla būtų patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai reiškia, kad tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas atlieka įrodymų tyrimą, jeigu jis buvo neišsamus – tiria netirtus įrodymus arba pakartotinai tiria įrodymus, kai to reikia reikšmingų aplinkybių (BPK 20 straipsnio 3 dalis), kurių nesiaiškino pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjimui. D. Ž. apeliacinį skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas prašymą dėl liudytojų apklausos privalėjo išspręsti vadovaudamasis minėtomis BPK nuostatomis. Šiuo atveju ypač svarbūs parodymai liudytojų, tiesiogiai galėjusių matyti ar girdėti įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena iš tokių – kasatoriaus nurodyta liudytoja G. K., kuri nebuvo apklausta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose.

25Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad D. Ž. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo patikrinti bei nuosprendyje tinkamai įvertinti įrodymai, o liudytojų E. I. ir L. B. parodymai nuosprendyje taip pat įvertinti tinkamai, išdėstant tokio vertinimo motyvus, su kuriais negalima nesutikti. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados visiškai neargumentuotos; nutartyje neanalizuotos liudytojų nurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinius D. Ž. veiksmus, nepasisakyta dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apie liudytojų (taip pat ir nuteistojo bei nukentėjusiosios) parodymų patikimumą, nevienodą įvykio aplinkybių aiškinimą, juo labiau kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje iš esmės apsiribota parodymų turinio išdėstymu (ir ne visais atvejais pakankamai išsamiu), tačiau ne pagrindžiant išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (nuosprendyje tik formaliai konstatuota, kad D. Ž. kaltė visiškai įrodyta ir kad teismas „kritiškai vertina liudytojų E. I. ir L. B. parodymus kaip mėginimą padėti kaltinamajam D. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jų parodymai nėra nuoseklūs, jie nepasitvirtino jokiais kitais objektyviais įrodymais“). Taigi apeliacinės instancijos teismas privalėjo išnagrinėti, ar tai, ką parodė matęs ar girdėjęs A. R., atitinka nukentėjusiosios N. Č. parodymus (ji teigė, kad kasatorius sudavė ne vieną smūgį ir tai darė ne tik buto tarpduryje, bet ir priėjęs prie jos, kai parkrito laiptinėje) bei kaltinime nurodytas aplinkybes, susijusias su įvykio eiga, fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimu ir necenzūrinių žodžių vartojimu; išnagrinėti, ką ir kokia apimtimi patvirtina ar paneigia liudytojų V. R., G. R. parodymai; taip pat išanalizuoti nuteistojo D. Ž., liudytojo L. B. ir kitų asmenų parodymus apie priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, bei incidento tarp jų momentą. Visus parodymus būtina palyginti tarpusavyje, taip pat ir su kitais bylos įrodymais, išsiaiškinti prieštaravimus ir, įrodymus įvertinus pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nustatyti aplinkybes, pagrindžiančias vienokį ar kitokį sprendimą. To nepadaręs apeliacinės instancijos teismas negalėjo priimti teisingos nutarties.

26Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis apskritai neigia pažeidęs viešąją tvarką; ne tik dėl savo veiksmų įrodytumo, bet ir dėl teisinio jų vertinimo jis taip pat nurodė apeliaciniame skunde, kuriame, be kita ko, teigė, jog būdamas savo bute, neleido garsiai muzikos, netriukšmavo ir netrikdė namo gyventojų rimties bei tvarkos (pasak nuteistojo, tai patvirtina jo kaimynų parodymai), kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji dėl priešiškai susiklosčiusių jų santykių. Apeliacinės instancijos teismas su tuo susijusių apelianto skunde išdėstytų argumentų neanalizavo, visiškai nepasisakė dėl BK 284 straipsnio taikymo. Sprendžiant D. Ž. atsakomybės klausimą, minėtų svarbių aplinkybių, taip pat – įvykio vietos – nustatymas turi reikšmę.

27Daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

29Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir susipažinusi su... 4. D. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 6 d., apie 16.00 val., ( - ),... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis D. Ž. ir jo gynėja prašo panaikinti... 6. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai... 7. Kasaciniame skunde teigiama, kad D. Ž. nusikaltimo nepadarė – viešosios... 8. Kasatoriai teigia, kad nukentėjusiosios N. Č. nurodytų aplinkybių... 9. Kasaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas... 10. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados apie N. Č. padarytus... 11. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi,... 12. Atsiliepimu į nuteistojo D. Ž. ir jo gynėjos kasacinį skundą Lietuvos... 13. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20... 14. Atsiliepime nurodoma, kad teismas neišsamiai ištyrė ir kitus įrodymus dėl... 15. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryti BPK 20 straipsnio 5... 16. Atsiliepime nurodoma, kad šias pirmosios instancijos teismo klaidas turėjo... 17. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies,... 18. Prokurorės manymu, minėti apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK... 19. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo... 21. D. Ž. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą konstatavus, kad jis,... 22. Kasatoriai teigia, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas nėra... 23. Byloje neginčijama tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas... 25. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad D. Ž. kaltę... 26. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis apskritai neigia pažeidęs... 27. Daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...