Byla 1A-60-1020/2018

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kokštaitei ir Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei, išteisintajam V. B. (V. B.) ir jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, išteisintajam B. Š. ir jo gynėjui advokatui Karoliui Barysui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Gulbickienės (toliau – prokurorė) ir civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotojo atstovo Vytenio Puišio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. ir B. Š. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi neįrodyta, jog jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką bei dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas civilinis ieškinys V. B. ir B. Š. atmestas.

4Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas į: 1) V. B. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir jį valdyti, paliekant teisę juo naudotis; 2) B. Š. priklausančias pinigines lėšas esančias ir įplauksiančias į banko sąskaitas: Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančias AB DNB banke, Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančias AB „Swedbank“, Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, Nr. ( - ), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. ( - ), esančią AS „Meridian Trade Bank“ Lietuvos filiale, ne didesne nei 7289,22 Eur apimtimi, jam uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, naudotis ir jas valdyti – paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6

  1. Bylos ir pareikštų kaltinimų esmė
  1. Pirmosios instancijos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje V. B. ir B. Š. buvo kaltinami tuo, kad jie siekdami apgaule gauti draudimo išmokas, veikdami bendrininkų grupe, tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2013 m. vasario 19-20 d. laikotarpiu pasirašė eismo įvykio deklaraciją, taip patvirtindami joje nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. vasario 19 d. 17.35 val. autostradoje Vilnius-Kaunas įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė V. B. vairuojamas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) ir B. Š. vairuojamas automobilis „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), kad šio įvykio metu buvo sugadinta automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) dešinė pusė, automobilio „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), priekis bei, kad V. B. dėl šio įvykio yra kaltas, nors realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto eismo įvykio nebuvo, o minėtų automobilių sugadinimai atsirado ne jų tarpusavio kontakto metu ir ne minėtoje deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl to V. B. ir B. Š. buvo kaltinami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą – minėtą eismo įvykio deklaraciją.
  1. Šioje byloje V. B. ir B. Š. taip pat buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, siekdami apgaule kitų naudai gauti draudimo išmokas už automobilių „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), ir „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) sugadinimus, tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2013 m. vasario 19–20 d. laikotarpiu pasirašė eismo įvykio deklaraciją, taip patvirtindami joje nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. vasario 19 d. 17.35 val. autostradoje Vilnius–Kaunas įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė V. B. vairuojamas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) ir B. Š. vairuojamas automobilis „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), kad šio įvykio metu buvo sugadinta automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) dešinė pusė, automobilio „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), priekis bei, kad V. B. dėl šio įvykio yra kaltas, nors realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto eismo įvykio nebuvo, o minėtų automobilių sugadinimai atsirado ne jų tarpusavio kontakto metu ir ne minėtoje deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. V. B., veikdamas pagal nusikalstamą susitarimą su B. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą M. R. vardu registruotą automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) kartu su savo minėtos suklastotos eismo įvykio deklaracijos egzemplioriumi paliko nenustatytoje vietoje, kad šie būtų pateikti bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos gavimo, po to L. A., nežinantis apie vykdomą nusikalstamą veiką, M. R., nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, prašymu šį automobilį, minėtą suklastotą deklaraciją bei nenustatyto asmens parengtus 2013 m. vasario 20 d. pranešimą apie eismo įvykį, trumpą įvykio aprašymą, pasirašytus V. B. vardu, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie neva įvykusį eismo įvykį, ne anksčiau kaip 2013 m. vasario 20 d. pateikė AB „Lietuvos draudimas“, esančiai Vilniuje, Ukmergės g. 315B. B. Š., veikdamas pagal nusikalstamą susitarimą su V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, savo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), jo registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę bei minėtą žinomai suklastotą eismo įvykio deklaraciją (savo egzempliorių) perdavė nenustatytam asmeniui, kad šis sutvarkytų visus reikalus dėl draudimo išmokos už šį automobilį gavimo, po ko pastarasis šiuos B. Š. perduotus dokumentus bei 2013 m. kovo 21 d. UAB „R“ remonto sąmatą ir nenustatyto asmens už B. Š. pasirašytus 2013 m. kovo 21 d. prašymą, kuriame nurodyti duomenys apie neva įvykusį eismo įvykį, AB „Lietuvos draudimas“ Žalų skyriui adresuotą 2013 m. kovo 25 d. prašymą dėl pinigų už automobilio „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), remontą pervedimo įmonei „R“, 2013 m. kovo 25 d. UAB „R“ PVM sąskaitą faktūrą pateikė AB „Lietuvos draudimas“, esančiai Vilniuje, Ukmergės g. 315B. Minėtų dokumentų pagrindu, būdama apgaulės įtakoje AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. balandžio 2 d. pervedė į UAB „R“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DNB banke, 25 168,22 Lt (kas atitinka 7 289,22 Eur) dydžio draudimo išmoką bei 2013 m. birželio 13 d., apžiūrėjusi pristatytą automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) ir surašiusi išvadą apie šios transporto priemonės likutinę vertę, pervedė į M. R. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, 2 296 Lt (kas atitinka 664,97 Eurų) dydžio draudimo išmoką. Dėl to V. B. ir B. Š. buvo kaltinami apgaule UAB „R“ ir M. R. naudai įgiję svetimą AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – iš viso 27 464,22 Lt (kas atitinka 7 954,18 Eur) dydžio pinigines lėšas. Dėl to V. B. ir B. Š. buvo kaltinami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
  1. Pirmosios instancijos teismo išvados ir argumentai
  1. Pirmosios instancijos teismas V. B. ir B. Š. dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisino. Teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje nebuvo paneigta V. B. ir B. Š. versija, kad 2013 m. vasario 19 d. eismo įvykio buvo. Apylinkės teismo vertinimu, V. B. ir B. Š. parodymus paneigiančių duomenų bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta. Nors kaltinančioji pusė akcentavo specialisto išvadą, kuria pagal užfiksuotus automobilių sugadinimus atmetama automobilių „BMW“ ir „Renault“ susidūrimo galimybė 2013 m. vasario 19 d., teismo įsitikinimu, tokia išvada remtis byloje nebuvo galima, nes specialistai pateikdami specialisto išvadą vertino automobilio „BMW“ nuotraukas po ankstesnio, t. y. kito – 2013 d. sausio 6 d. – įvykio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, išnaudojus visas procesines galimybes bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti, laikytina, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2013 m. vasario 19 d. eismo įvykio nebuvo, dėl to nėra ir pakankamai duomenų daryti išvadai, jog buvo suklastota eismo įvykio deklaracija bei padaryta BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta veika.
  1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra galimybės nustatyti, kas pasirašė ir pateikė AB „Lietuvos draudimas“ pranešimą apie įvykį, prašymus, PVM sąskaitos faktūros dėl automobilio „BMW“ remonto kainos, UAB „R“ remonto sąmatos kopijas, automobilių „Renault Espace“ ir „BMW 530“ nuotraukas, t. y. duomenis, kuriais remiantis draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmokas dėl 2013 m. vasario 19 d. eismo įvykio – nes šių dokumentų originalai nėra išlikę. Teismas sutiko su tuo, kad AB „Lietuvos draudimas“ buvo pateikti neteisingi duomenys: automobilio „BMW“ nuotraukose, kaip jau minėta, užfiksuoti 2013 m sausio 6 d. įvykio, o ne 2013 m. vasario 19 d. įvykio, dėl kurio prašoma atlyginti žalą, apgadinimai, UAB „R“ remonto sąmatoje bei PVM sąskaitoje faktūroje pateikti duomenys taip pat atitinka 2013 m sausio 6 d. įvykio, o ne 2013 m. vasario 19 d. įvykio, metu padarytus apgadinimus. Visgi teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodyta, kad šiuos duomenis AB „Lietuvos draudimui“ pateikė kaltinamieji. Taigi negalima teigti, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką būtent dėl kaltinamųjų apgaulės. Dėl to teismas konstatuoja, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, kad V. B. ir B. Š. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
  1. Apeliacinio skundo argumentai
  1. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį ir V. B. bei B. Š. pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kiekvienam iš jų skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias bausmės subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę bausmę tiek V. B., tiek B. Š. paskirti 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
    1. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai išteisino kaltinamuosius, nes netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos. Pasak prokurorės, nuosprendis iš esmės pagrįstas išteisintųjų bei kitų asmenų, kurie kitame ikiteisminiame tyrime įtariami dalyvavę darant analogiškas nusikalstamas veikas, parodymais. Teismas byloje niekaip neįvertino liudytojos tyrėjos A. B. parodymų, kuriuose nurodyta, kad, kai 2016 m. rugpjūčio 3 d. vykusios B. Š. apklausos metu pastarajam buvo parodyta specialisto išvada, pastarasis dėl jos (neva, kad specialisto išvadoje nuotraukos yra ne iš jo patirto eismo įvykio) nieko nesakė. Prokurorei nesuprantama, kodėl išteisintasis pasirašė po apklausos protokolu, jeigu į jį nebuvo įtraukti reikšmingi parodymai apie specialisto išvadą. Šių aplinkybių kontekste vėlesnis B. Š. prašymas ir parodymai dėl to, kad specialisto išvadoje yra nuotraukos ne iš jo patirto eismo įvykio vertintini kritiškai ir laikytini jo gynybine pozicija.
    1. Teismas neteisingai įvertino ir specialistų padarytas išvadas, kurios patvirtina, kad 2013 m. vasario 19 d. deklaruoto įvykio nebuvo. 2015 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog automobiliai „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), ir „Renault Espace“, valst Nr. ( - ) susidūrė 2013 m. vasario 19 d. deklaruoto įvykio metu. Specialistai pažymi, kad „Renault Espace“ markės automobilio dešinio šono deformacijos zonoje nesimato sąlyčio su „BMW“ markės automobiliu pėdsakų – pvz. „BMW 530“ dažų sluoksnio likučių. Visa tai leidžia konstatuoti, jog 2013 m. vasario 19 d. užregistruoto įvykio nebuvo, o išteisintųjų užpildyta eismo įvykio deklaracija yra suklastota. Teismo įsitikinimas, jog dėl to, kad pateikdami specialisto išvadą specialistai vertino „BMW“ nuotraukas po 2013 m. sausio 6 d. įvykio ir tai neleidžia konstatuoti, kad 2013 m. vasario 19 d. įvykio nebuvo, prokurorės įsitikinimu, yra neobjektyvus. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, kad draudimui buvo pateiktos ne tik nuotraukos po 2013 m. sausio 6 d. eismo įvykio, bet ir remonto sąmata. Šioje sąmatoje užfiksuoti analogiški automobilio „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), remonto darbai ir analogiškos keičiamos detalės, kaip ir sąmatoje po 2013 m. sausio 6 d. užregistruoto įvykio (šių – 2013 m. sausio 6 d. ir 2013 m. vasario 19 d. – įvykių remonto sąmatos skiriasi nežymiai, t. y. tik valandiniais įkainiais, detalių kaina ir jų nusidėvėjimo koeficientais, bet ne pačiomis detalėmis, teoriškai parinkto tvirtinimo detalių kiekiu ir antikorozinio padengimo įvertinimu). Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad tarp jau minėtų automobilių „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), ir „Renault Espace“, valst Nr. ( - ) eismo įvykio nebuvo.
    1. Prokurorės įsitikinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos J. P. parodymais, kaip neva iš dalies patvirtinančiais, kad „BMW 530“ automobilis po įvykio buvo remontuotas. Pastaroji nėra įsitikinusi, ar tikrai matė suremontuotą automobilį, daugiausia rėmėsi savo brolio žodžiais, todėl jie negali būtų laikomi automobilio remontą po pirminio eismo įvykio patvirtinančiais įrodymais. Pati išteisintųjų V. B. ir B. Š. versija, kad jie po eismo įvykio patys nesikreipė į draudimą ir savo turtą patiki nepažįstamiems asmenims bei nesidomi automobiliams padaryta žala, draudimo išmokomis ir remonto darbais, yra neįtikėtina. Išteisintieji taip pat slepia reikšmingas bylos aplinkybes – nors visas kitas įvykio aplinkybes pasakoja detaliai, išteisintieji nepamena nė vieno asmens, kuris buvo įvykio vietoje ir galėtų paliudyti, jog eismo įvykis buvo. Taigi teismas nepaneigė ir nevertino kai kurių byloje surinktų kaltinančių įrodymų, taip padarydamas neteisingas išvadas apie asmenų kaltumą, įrodymus vertino neteisingai, nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
  1. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas Vytenis Puišys prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti; V. B. ir B. Š. pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje bei civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti arba palikti nenagrinėtą.
    1. Apelianto įsitikinimu, teismas rėmėsi kaltinamųjų versija, kad jiems pateiktose nuotraukose pavaizduoti ne 2013 m. vasario 19 d. įvykio metu padaryti „BMW 530“ sugadinimai bei V. P. parodymais, kad „BMW 530“ po 2013 m. sausio 6 d. įvykio buvo remontuojamas, bet neatsižvelgė ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų.
    1. Teismas neįvertino to, kad „BMW 530“ automobiliui valstybinis Nr. ( - ) buvo suteiktas 2013 m. sausio mėnesį, kai B. Š. registravo nupirktą automobilį. Tai patvirtina, kad sugadintas automobilis buvo fotografuotas jo savininku jau esant B. Š.. Taigi automobilio nuotraukos negalėjo būti padarytos 2013 m. sausio 6 d įvykio metu, nes nuotraukose matomi valstybiniai numeriai „BMW 530“ buvo suteikti vėliau. Kaltinamieji nepagrįstai bando įtikinti teismą, kad kažkokiu tikslu po pirmo eismo įvykio buvo darytos papildomos nuotraukos, kurios buvo pateiktos ne pirmą eismo įvykį administruojančiai Gjensidige, o antrąjį – 2013 m. vasario 19 d. – įvykį administruojančiai AB „Lietuvos draudimas“. Tokiu būdu reikėtų konstatuoti, kad dokumentų klastojimui AB „Lietuvos draudimas“ ruošėsi dar 2013 m. sausio mėnesį, tačiau kadangi buvo keičiami automobilio numeriai, ir naujose nuotraukose matomas naujasis numeris, akivaizdu, kad AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos nuotraukos buvo darytos po 2013 m. vasario 19 dienos. Tokia išvada darytina ir iš B. Š. parodymų, kad jis automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), kai automobilio savininku jau buvo jis, dalyvavo tik viename eismo įvykyje, todėl tai reiškia, kad sudaužyto „BMW“ su numeriais ( - ) nuotraukos darytos po to, kai B. Š. pranešė apie 2013 m. vasario 19 d. įvykį.
    1. Atitinkamai liudytojo V. P. parodymais neturėtų būti vadovaujamasi, pastarasis yra susijęs su pinigus už automobilių remontą gavusia UAB „R“, o būtent ši įmonė dažnai figūruoja ikiteisminiuose tyrimuose kaip įmonė, kuriai būna perduodami „pakartotinai“ daužti automobiliai. Išteisintieji teisiamojo posėdžio metu jų paklausus, kuo nuotraukose matomi sugadinimai skiriasi nuo eismo įvykio metu padarytų sugadinimų, aiškaus atsakymo nepateikė. Išteisintieji teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir kitų svarbių įvykio aplinkybių.
    1. AB „Lietuvos draudimas“ atstovo teigimu, civilinis ieškinys negalėjo būti atmestas. Pasak apelianto, teismas padarė išvadą, kad draudimo išmoką draudikas mokėjo už remontą tų sugadinimų, kurie buvo padaryti 2013 m. sausio 6 d. vykusio eismo įvykio metu ir, kad nenustatyta, kokie sugadinimai buvo padaryti 2013 m. vasario 19 d. eismo įvykio metu. Tai civiliniame proceso reikštų, kad B. Š. nepateikė automobilio draudimo apžiūrai ir kad išmoka mokėta ne už 2013 m. vasario 19 d. įvykio metu padarytus sugadinimus, o su šiuo įvykiu nesusijusius sugadinimus. Todėl nepagrįstai išmokėtą išmoką turi grąžinti nepagrįstai praturtėjęs asmuo, arba draudimo bendrovei neteisingą informaciją pateikęs asmuo. B. Š. tvirtina, kad draudimo išmokos klausimus jis sprendė per savo atstovus, kuriems jis pavedė tvarkyti automobilio remonto ir išmokos už jį mokėjimo klausimus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.265 straipsnio 2 dalimi, tai reiškia, kad civilinis ieškovas turi teisę išreikalauti žalos atlyginimą iš kaltinamųjų ir tuo atveju, jei pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ar jo motyvai nebūtų pakeisti.
  1. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai – atmesti.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8Prokurorės ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniais skundais, įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nesiėmė visų galimų veiksmų kilusioms abejonėms pašalinti ir nepagrįstai, t. y. nepašalinęs aiškiai kilusių abejonių, padarė esminę klaidą sutikdamas su objektyvioms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančia išteisintųjų versija, jog jų nurodomas eismo įvykis iš tiesų buvo.
  2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas.
  3. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Abejones vertinti kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms pašalinti, bet nepavykus to padaryti (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-139/2015). Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).
  4. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.“ (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Sprendimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas turi priimti įvertinęs jo būtinumą konkrečioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo veiksmai, kurie atliekami tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, tiesiogiai priklauso nuo apeliacinio skundo turinio (ribų) ir šį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2008, 2K-21/2009, 2K-97/2009, Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-142/2012, 2K-148/2014).
  6. Tokios teismų praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas, aiškiai matydamas pirmosios instancijos teismui kilusias abejones dėl bylos aplinkybių (būtent tuo, t. y. in dubio pro reo principo aiškinimu pradedama motyvuojamoji teismo nuosprendžio dalis) bei siekdamas įvertinti apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pagrįstumą, nutarė dar kartą apklausti išteisintuosius, kurie byloje iškėlė išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimą lėmusią įvykių versiją – 2013 m. vasario 19 d. eismo įvykis buvo ir jie abu jame dalyvavo, bet kiti asmenys, draudimo kompanijai pateikė kito, t. y. anksčiau įvykusio eismo įvykio metu tam pačiam „BMW“ automobiliui padarytų ir didesnių sugadinimų nuotraukas. Visgi, nors išteisintieji dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, jie atsisakė duoti parodymus ar atsakyti į bet kokius klausimus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas negalėjo remdamasis pačių išteisintųjų parodymais įvertinti apeliaciniuose skunduose pastebimų jų parodymų turinio prieštaravimų.
  7. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog išteisintųjų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, t. y. įvykio vietos, laiko, automobilių buvimo vietos, judėjimo krypties, automobilių apgadinimo vietos sutampa, tačiau tuo pačiu pripažino, kad jų parodymuose yra nesutapimų, kurie nelaikytini esminiais. Teisėjų kolegija sutinka, jog praėjęs laiko tarpas gali trukdyti nurodyti tikslias įvykio aplinkybes, tačiau tokiose situacijose, sprendžiant dėl asmenų parodymų tikrumo ir patikimumo, yra itin svarbios jų parodymų detalės, kurias paprastai sunku suderinti ar numatyti, o ne bendros ir pagrindinės įvykio aplinkybės, kurios šiuo atveju atsispindėjo ir byloje esančioje eismo įvykio deklaracijoje. Be to, vertinant išteisintųjų parodymus, svarbu pastebėti ir tai, kad pastarieji pirmosios instancijos teisme davė parodymus tik po visų liudytojų apklausos, taigi esminės nagrinėjamos bylos ir įvykio detalės, posėdyje iki jų apklausos jau buvo nagrinėtos ir tirtos. Atsižvelgiant į tokią išteisintųjų gynybos poziciją, apeliacinės instancijos teismas byloje kilusias abejones šalino vertindamas byloje surinktų duomenų visumą. Tokio vertinimo kontekste civilinio ieškovo apeliaciniame skunde buvo nurodyta labai svarbi, bet priimant teismo nuosprendį visiškai nepastebėta ir nevertinta objektyvi aplinkybė dėl keliuose eismo įvykiuose dalyvavusio ir draudimo kompanijoms pateiktose nuotraukose matomo „BMW“ automobilio registracijos ir valstybinių numerių kaitos.
  8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal išteisintųjų nurodytą įvykių versiją, B. Š. „BMW“ automobilį įsigijo prieš 2013 m. vasario 19 d. įvykį, visiškai tvarkingą ir be jokių apgadinimų. Tą byloje patvirtino ne tik pats B. Š., davęs parodymus pirmosios instancijos teisme, bet ir šio automobilio ankstesnis faktinis savininkas – liudytojas V. P., davęs parodymus tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal B. Š. ir V. P. parodymus, automobilis buvo „idealios“ būklės, o bene vienintelis jo trūkumas buvo tai, kad jis neturėjo priekinio numerio. V. P. apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad nuslėpė nuo B. Š. apie ankstesnį, t. y. 2013 m. sausio 6 d. eismo įvykį, po kurio jis suremontavo automobilį ir važinėjo šiuo automobiliu kelias savaites iki jo pardavimo. Tiek iš V. P., tiek iš B. Š. parodymų seka, kad po automobilio pardavimo naujas automobilio savininkas, t. y. B. Š. nuvyko į automobilius registruojančią valstybės įmonę „Regitrą“ ir pasikeitė automobilio numerius. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje aptariamo automobilio „BMW“ valstybinis numeris iš ( - ) į ( - ) buvo pakeistas 2013 m. sausio 29 d. (2 t., b. l. 16-17). Liudytojas V. P. teigė, jog po 2013 m. sausio 6 d. eismo įvykio sugadintas automobilis buvo nufotografuotas automobilių saugojimo aikštelėje Vilniuje, ( - ), o toje aikštelėje padarytos nuotraukos buvo perduotos draudimo kompanijai „Gjensidige”. Iš šių nuotraukų matyti, kad automobilis BMW, tuo metu buvo su valstybiniu numeriu ( - ).
  9. Civilinio ieškovo apeliaciniame skunde tiksliai pastebėta, kad draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas” pateiktose nuotraukose dėl 2013 m. vasario 19 d. įvykio, automobilis „BMW“ stovi toje pačioje saugojimo aikštelėje, visiškai toje pačioje vietoje, identiškoje padėtyje, tik skirtingomis oro sąlygomis, be to, šiose nuotraukose ant automobilio BMW yra ne valstybinis numeris ( - ), o jau pakeistas, t. y. naujas valstybinis numeris ( - ). Aplinkybės dėl automobilio tapačios automobilio stovėjimo vietos ir padėties visiškai akivaizdžios iš byloje esančių nuotraukų ir tai apeliacinės instancijos teisme dalyvavusiems proceso dalyviams ir teismui nekėlė jokių abejonių.
  10. Išteisintiesiems apeliacinės instancijos teisme atsisakius duoti parodymus ir atsakyti į bet kokius klausimus, taigi ir į klausimą kaip automobilis po jo remonto ir naujos jo registracijos galėjo atsirasti toje pačioje aikštelėje, identiškoje padėtyje su analogiškais apgadinimais toje pačioje automobilio vietoje; teismas to klausė liudytojo V. P., tačiau pastarasis šių aplinkybių negalėjo paaiškinti.
  11. Po tokios aplinkybės paaiškėjimo išteisintųjų gynėjai, sutikdami, jog iš nuotraukų nekyla abejonių dėl identiškos automobilio stovėjimo vietos ir jo padėties bei apgadinimų, apeliacinės instancijos teisme iškėlė naują galimą įvykių versiją – asmenys, kurie pateikė nuotraukas AB „Lietuvos draudimas“ galėjo jas suklastoti, t. y. programinės įrangos pagalba pakeisti valstybinį numerį. Apeliacinės instancijos teismas, reaguodamas į tokią versiją, 2018 m. vasario 13 d. paskyrė byloje kompleksinę informacinių technologijų ir vaizdų ekspertizę, kurią atlikus, tokia išteisintųjų gynėjų versija buvo paneigta.
  12. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 17 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-54(18) nustatyta, kad ekspertizei pateiktuose skaitmeniniuose atvaizduose (elektroniniuose failuose su nuotraukomis, kuriose buvo užfiksuota valstybinio numerio lentelė ( - ), esanti ant automobilio „BMW“), duomenų, kad skaitmeninių atvaizdų turinys buvo trinamas, keičiamas ar montuojamas, nėra. Gynybos argumentas, kad ekspertizės akto išvada nėra tvirta, kad išvada, kategoriškai nepaneigia nuotraukų klastojimo galimybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra deklaratyvi. Ekspertizės akte esanti išvada, kurioje nurodyta „skaitmeniniuose atvaizduose <...> duomenų, kad skaitmeninių atvaizdų turinys buvo trinamas, keičiamas, montuojamas nėra“, vertinant visą ekspertizės aktą, ekspertams suformuluotus klausimus, akto tiriamojoje dalyje aprašytus ekspertinio tyrimo tikslus („siekiant nustatyti ar skaitmeninių atvaizdų <...> turinys buvo trinamas, keičiamas, montuojamas <...>“), tyrimo metodai ir išvados apie jokių elektroninių failų redagavimo metaduomenų nebuvimą, leidžia vertinti ekspertizės aktą, kaip patikimą ir abejonių nekeliantį įrodymą, jog draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos automobilio „BMW“ nuotraukos su valstybinio numerio ( - ) ženklu nebuvo redaguotos ir (ar) padarytos fiziškai pakeitus automobilio valstybinio numerio ženklą.
  13. Iš to matyti, kad byloje aptariamas „BMW“ automobilis, priešingai nei teismą bandė klaidinti liudytojas V. P., nebuvo suremontuotas ir apskritai eksploatuojamas po ankstesnio eismo įvykio (nuo to laiko, kai jo faktiniu savininku buvo V. P. iki jo valstybinio numerio pakeitimo laiko, t. y. iki to laiko, kai jis buvo perleistas B. Š.). Tokios aplinkybės paneigia ne tik liudytojo V. P. parodymus apie automobilio „BMW“ sutaisymą iki jo perleidimo B. Š., bet ir išteisintojo B. Š. parodymus pirmosios instancijos teisme apie tai, kad jis įsigijo suremontuotą automobilį. Tokių teismo išvadų nepaneigia jokie byloje esantys duomenys, taip pat ir gynybos bei teismo minėti liudytojo V. P. sesers, liudytojos J. P. parodymai, nes iš jų matyti, kad ji nebuvo įsitikinusi ir tvirta, jog tikrai matė suremontuotą ir tą patį automobilį („brolis sakė, kad automobilį remontavo, nesidomėjau ar iš tikro remontavo <...> po autoįvykio panašų automobilį mačiau mūsų kieme, nesidomiu automobiliais, nežinau ar tai tas pats“ (5 t., b. l. 31)).
  14. Teismo nustatytą aplinkybę, jog ant sugadinto automobilio, stovinčio toje pačioje vietoje ir toje pačioje padėtyje, buvo realiai uždėti nauji valstybiniai numeriai ( - ), patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tokių veiksmų prasmę ir logiką galima paaiškinti tik analizuojant byloje surinktų įrodymų visumą, leidžiančią teismui daryti tvirtą išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje, suklastojant eismo įvykio deklaraciją ir nurodant melagingą informaciją apie tariamą 2013 m. vasario 19 d. eismo įvykį, siekta apgaulės būdu gauti draudimo išmoką.
  15. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada seka iš šių pagrindinių ir vientisą bei logišką įrodymų grandinę sudarančių duomenų:
    1. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. birželio 30 d. specialisto išvados Nr. 11-231(15)/11-1323(15)/11-1324(15), kurioje be kita ko nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog automobiliai „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), ir „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) susidūrė 2013 m. vasario 19 d. deklaruoto eismo įvykio metu, ir kad šių transporto priemonių sugadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu;
    2. Toje pačioje specialisto išvadoje nustatyta aplinkybė, kad automobilio „BMW 530“ sugadinimai, užfiksuoti fotografijose, darytose po 2013 m. sausio 6 d. deklaruoto eismo įvykio ir po 2013 m. vasario 19 d. deklaruoto eismo įvykio, pagal jų padarymo pobūdį, dydį ir išsidėstymą, yra tokie patys (3 t., b. l. 56-65);
    3. iš AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešimo – jame matyti, kad žalos sąmatoje, kurią automobiliui „BMW“, valst. Nr. ( - ) 2013 m. sausio 14 d. sudarė UAB „N“, yra užfiksuoti analogiški remonto darbai ir analogiškos keičiamos detalės, kaip ir vėlesnėje sąmatoje, kurią sudarė UAB „R“ po 2013 m. vasario 19 d. eismo įvykio (2 t., b. l. 73–76);
    4. UAB „R“, kuri tariamai atliko automobilio „BMW“ remonto darbus, vieninteliu akcininku ir darbuotuoju buvo jos direktorius, šiuo metu jau miręs S. S. (1 t., b. l. 189–190; 4 t., b. l. 11), kuris, remiantis jo sesers K. B. parodymais, buvo fiktyvus jos vadovas (brolis buvo protiškai atsilikęs, maždaug 10 metų amžiaus mąstymo lygio žmogus, gyvenęs nakvynės namuose ir gaudavęs pašalpą; kuris visiškai nemokėjo dirbti jokių darbų ir remontuoti automobilių, bet buvo „pastatytas“ UAB „R“ direktoriumi (5 t., b. l. 46–47));
    5. Iš bylos duomenų nėra aišku, kas buvo faktiniai UAB „R“ savininkai ir vadovai, bet ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal draudimo bendrovės pareiškimą, kuriame nurodyta, jog ši automobilių serviso ir patalpų neturėjusi bei pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai įvertinta kaip fiktyviai veikusi įmonė, pateikė ir daugiau suklastotų sąskaitų už tariamai atliktus automobilių remonto darbus (1 t., b. l. 7–21; 2 t., b. l. 100);
    6. Pirmosios instancijos teisme parodymus davęs išteisintasis B. Š. negalėjo įvardinti jokių konkrečių asmenų, su kuriais jis bendravo „BMW“ automobilio remonto klausimais (teigė, kad po įvykio paskambino draugui, tačiau kokiam negalėjo įvardinti; įmonės, kuri remontuoja automobilius vizitinę kortelę rado automobilyje; informacijos apie įmonę netikrino; iš įvykio vietos automobilį paėmė draugas, bet nepamena koks; atvyko „tralas“, kurio vairuotojui, atidavė visus dokumentus, dokumento apie automobilio perdavimą neturi; atsiimdamas automobilį jokių dokumentų negavo (5 t., b. l. 61–63);
    7. Iš išteisintojo V. B. parodymų matyti, kad panašiai, nežinomiems asmenims savo vairuotą automobilį patikėjo ir jis (paskambino buvusiam automobilio savininkui, jo nurodymu, paliko automobilio raktelius po sparnu);
    8. Abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai išteisintųjų įsigyti prieš pat įvykį, abu netrukus po įvykio buvo perleisti;
    9. Liudytojas V. P., pasakodamas apie 2013 m. sausio 6 d. įvykį su automobiliu „BMW“, taip pat neprisiminė, kam konkrečiai perdavė automobilį remontuoti, automobilį pasiėmė „tralas“; jis pats servise, kuriame buvo tvarkomas „BMW“ automobilis, nebuvo;
    10. Iš UAB „N“ 2013 m. sausio 14 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad jau po pirmo eismo įvykio, kai automobilį „BMW“ vairavo išteisintajam B. Š. jį pardavęs liudytojas V. P., automobilio „BMW“ rinkos vertė iki jo apgadinimo (26 800 Lt) ir likutinė vertė (8 800 Lt) esmingai skyrėsi, todėl reikalingi remonto darbai buvo tokie, kad atsižvelgiant į šio automobilio rinkos vertę, automobilio eksploatacines savybes, apgadintos transporto priemonės atstatymas ekonominiu požiūriu apskritai buvo netikslingas (2 t., b. l. 73–114);
    11. Nepaisant to, automobilis „BMW“ nuo 2013 m. sausio 6 d. per labai trumpą laiko tarpą buvo dar kelis kartus perleistas, o nauji savininkai pagal draudimo bendrovėms pateikiamus dokumentus pateko į dar du eismo įvykius (pirmas ir jau minėtas įvykis 2013 m. sausio 6 d. (automobilį „BMW“ vairavo V. P.; automobilio valst. Nr. buvo ( - ),); antras įvykis – 2013 m. vasario 19 d. (automobilį „BMW“ vairavo B. Š., automobilio valst. Nr. ( - ),); trečias įvykis – 2013 m. balandžio 6 d. (automobilį „BMW“ vairavo L. A. Č., automobilio valst. Nr ( - )
    12. Visų anksčiau minėtų trijų eismo įvykių metu, buvo sugadinta ta pati „BMW“ automobilio priekinė dalis. Kaip jau minėta, iš 2015 m. birželio 30 d. specialisto išvados matyti, kad draudimo kompanijoms pateiktose nuotraukose apie deklaruotus pirmuosius du įvykius, sugadinimai buvo tokie patys (nuotraukų klastojimo versija šiame sprendime jau paneigta). Trečio įvykio metu sugadinimai buvo dar žymesni, tačiau padaryti toje pačioje priekinėje automobilio dalyje. Visais trimis atvejais ekspertai paneigė įvykį deklaravusių asmenų nurodytas eismo įvykio versijas, kad sugadinimai padaryti eismo įvykio dalyvių nurodytų automobilių tarpusavio kontaktų metu (3 t., b. l. 65).
  16. Jau aptartų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teisme gautos ekspertizės aktu paneigus išteisintųjų ir gynybos versijas apie specialistų tirtas tas pačias nuotraukas ar galimą jų klastojimą (falsifikavimą), teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinimas B. Š. ir V. B. pasitvirtino – 2013 m. vasario 19 d. eismo įvykio, kurio deklaraciją pastarieji suklastojo, iš tiesų nebuvo, o pastarieji taip veikė siekdami apgaule kitų asmenų naudai gauti draudimo išmokas.
  17. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytomis šias kaltinime inkriminuotas aplinkybes:
    1. V. B. ir B. Š., siekdami apgaule gauti draudimo išmokas, veikdami bendrininkų grupe, tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2013 m. vasario 19–20 d. laikotarpiu pasirašė eismo įvykio deklaraciją, taip patvirtindami joje nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. vasario 19 d. 17.35 val. autostradoje Vilnius–Kaunas įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė V. B. vairuojamas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) ir B. Š. vairuojamas automobilis „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), kad šio įvykio metu buvo sugadinta automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) dešinė pusė, automobilio „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), priekis bei, kad V. B. dėl šio įvykio yra kaltas, nors realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto eismo įvykio nebuvo, o minėtų automobilių sugadinimai atsirado ne jų tarpusavio kontakto metu ir ne minėtoje deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Tokiais veiksmais V. B. ir B. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
    2. Be to, V. B. ir B. Š., veikdami bendrininkų grupe, siekdami apgaule kitų naudai gauti draudimo išmokas už automobilių „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), ir „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) sugadinimus, tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2013 m. vasario 19–20 d. pasirašę ir taip suklastoję tikrą dokumentą – minėto 2013 m. vasario 19 d. įvykio, kurio metu susidūrė V. B. vairuojamas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) ir B. Š. vairuojamas automobilis „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), eismo įvykio deklaraciją, V. B., veikdamas pagal nusikalstamą susitarimą su B. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą M. R. vardu registruotą automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) kartu su savo minėtos suklastotos eismo įvykio deklaracijos egzemplioriumi paliko nenustatytoje vietoje, kad šie būtų pateikti bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos gavimo, po ko kitas asmuo, kuriam kaltinimai nėra reiškiami, minėtą suklastotą deklaraciją bei nenustatyto asmens parengtus 2013 m. vasario 20 d. pranešimą apie eismo įvykį, trumpą įvykio aprašymą, pasirašytus V. B. vardu, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie neva įvykusį eismo įvykį, ne anksčiau kaip 2013 m. vasario 20 d. pateikė AB „Lietuvos draudimas“, esančiai Vilniuje, Ukmergės g. 315B. B. Š., veikdamas pagal nusikalstamą susitarimą su V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, savo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), jo registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę bei minėtą žinomai suklastotą eismo įvykio deklaraciją (savo egzempliorių) perdavė nenustatytam asmeniui, kad šis sutvarkytų visus reikalus dėl draudimo išmokos už šį automobilį gavimo, po to pastarasis šiuos B. Š. perduotus dokumentus bei 2013 m. kovo 21 d. UAB „R“ remonto sąmatą ir nenustatyto asmens už B. Š. pasirašytus 2013 m. kovo 21 d. prašymą, kuriame nurodyti duomenys apie neva įvykusį eismo įvykį, AB „Lietuvos draudimas“ žalų skyriui adresuotą 2013 m. kovo 25 d. prašymą dėl pinigų už automobilio „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), remontą pervedimo įmonei UAB „R“, 2013 m. kovo 25 d. UAB „R“ PVM sąskaitą faktūrą pateikė AB „Lietuvos draudimas“, esančiai Vilniuje, Ukmergės g. 315B. Minėtų dokumentų pagrindu, būdama apgaulės įtakoje AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. balandžio 2 d. pervedė į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DNB banke, 25 168,22 Lt (kas atitinka 7 289,22 Eur) dydžio draudimo išmoką bei 2013 m. birželio 13 d., apžiūrėjusi pristatytą automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) ir surašiusi išvadą apie šios transporto priemonės likutinę vertę, pervedė į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, 2 296 Lt (kas atitinka 664,97 Eurų) dydžio draudimo išmoką. Dėl to V. B. ir B. Š., veikdami bendrininku grupe, apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – iš viso 27 464,22 Lt (kas atitinka 7 954,18 Eur) dydžio pinigines lėšas. Tokiais veiksmais V. B. ir B. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
  18. Gynybos išsakytų argumentų kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad V. B. ir B. Š. veiksmai baudžiamojo įstatymo prasme kaltinime buvo kvalifikuoti teisingai, o vien ta aplinkybė, jog nusikalstamai buvo veikta kitų asmenų naudai ir, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog iš to V. B. ir B. Š. patys tiesiogiai gavo kokios nors turtinės naudos, nešalina jų veiksmų baudžiamumo, nes BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyti sukčiavimo veiksmai baudžiami ir nustačius šios nusikalstamos veikos sudėtyje numatytą požymį – svetimo turto įgijimą apgaule kitų asmenų naudai (“Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.”). Nagrinėjamu atveju, veikimą kitų asmenų naudai patvirtina ne tik nusikalstamos veikos pobūdis ir esmė, bet ir rezultatas – pervestos draudimo išmokos, kurių visi galutiniai gavėjai, nepaisant aiškių sąskaitų savininkų tapatybių, byloje nėra tiksliai nustatyti.
  19. Teisėjų kolegija pastebi, kad konstatuodama pripažintas įrodytomis nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje aplinkybes, gerbdama šioje byloje niekaip nekaltinamų asmenų nekaltumo prezumpciją, pašalino nuorodas į kitus konkrečiai kaltinime nurodytus asmenis, kurių veiksmai šioje byloje nebuvo tiriami ir nagrinėjami. Jų įvardinimas teismo nuosprendyje, neanalizavus jų veiksmų nagrinėjamoje byloje, yra ne tik negalimas, bet ir beprasmis.

9Dėl skirtinų bausmių

  1. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
  2. Spręsdamas skirtinų bausmių klausimą, teismas įvertina tai, kad V. B. ir B. Š., padarė nusikalstamas veikas, už kurias įstatymų leidėjas numato tokias bausmes: BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų; BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje ir tai laikytina minėtų asmenų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Abi veikos yra baigtos ir jomis padaryta reali finansinė žala.
  3. Byloje esantys duomenys rodo, kad V. B. praeityje (2001 metais) buvo teistas vieną kartą, tačiau teistumas yra išnykęs, taip pat jis ne kartą baustas ir už administracinius teisės pažeidimus, dažniausiai KET reikalavimų pažeidimus, tarp kurių ir vairavimas esant neblaiviam. Teigiamai jį charakterizuoja tai, jog V. B. dirba. B. Š. neteistas, tačiau taip pat baustas už administracinius teisės pažeidimus, dažniausiai KET reikalavimų pažeidimus, tarp kurių ir vairavimas esant neblaiviam (už 2016 m. liepos 31 d. padarytą paskutinį pažeidimą, paskirta 579 Eur bauda ir iki 2018 m. rugsėjo 12 d. atimta teisė vairuoti).
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarytos 2013 metais, taigi nuo jau yra praėję pakankamai daug laiko. BK 55 straipsnio nuostatos numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiuo atveju abi nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, abu jas padarę asmenys nėra teisti, todėl prokurorė, prašydama skirti V. B. ir B. Š. laisvės atėmimo bausmes taip pat privalėjo nurodyti motyvus, kodėl šiuo atveju būtina skirti pati griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė. Teismas tokių motyvų ir pagrindų neįžvelgia bei atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį, tokiais nusikaltimais padaromą žalą bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, neįžvelgia pagrindo izoliuoti šiuos asmenis nuo visuomenės ir nagrinėjamoje situacijoje skirti laisvės atėmimą. Teismo įsitikinimu, už padarytas nusikalstamas veikas tikslinga skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes: už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – baudą, o už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytosios padarymą – laisvės apribojimą.
  5. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju dokumentų klastojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis) buvo tik priemonė bei būdas pasiekti galutinį nusikalstamos veikos tikslą – apgaule gauti draudimo išmoką, todėl bausmė už dokumentų klastojimą turi būti švelnesnė nei skirtinoji už sukčiavimą. Šiuo atveju teisinga laikytina bausmė – 50 MGL dydžio bauda (toks bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją, kuris nenumatė minimalaus baudos dydžio už nesunkų nusikaltimą, bet tuo pat metu numatė maksimalų baudos dydį – 500 MGL).
  6. Nors nagrinėjamoje byloje aptariama kita nuteistųjų padaryta nusikalstama veika, t. y. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytoji, ir yra laikytina nesunkiu nusikaltimu, visgi pats šios nusikalstamos veikos pobūdis yra pakankamai pavojingas. Sąžiningais draudimo santykiais pagrįsta draudimo įmonių veikla, kaip ir bankų veikla, yra itin svarbi visai valstybės ekonomikai. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos gali esmingai paveikti ne tik šioje srityje veikiančių įmonių veiklą, bet ir jų teikiamą draudimo apsaugą atskiriems visuomenės nariams, draudimo įmokų dydį, atskirų žmonių galimybes apsaugoti savo nuosavybę ir pan. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad abiem nusikalstamas veikas padariusiems asmenims parinkta ne pati griežčiausia bausmės rūšis iš numatytųjų BK 182 straipsnio 1 dalyje, jiems skirtina maksimali 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skiriant šią bausmę ir siekiant ne tik nubausti, bet ir pozityviai veikti V. B. ir B. Š. elgesį, jiems taip pat būtina skirti įpareigojimus, kurie padėtų užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį ir leistų suvokti tokio nusikalstamo veikimo pavojingumą ir atsakomybės už savo veiksmus neišvengiamumą. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir realiai padarytą finansinę žalą, nepaisant turimo omenyje pareikšto civilinio ieškinio, pirmiausia tikslinga paskirti adekvačius įpareigojimus atlyginti padarytą turtinę žalą. Tačiau vien toks įpareigojimas nebūtų pakankamas ir nereikštų teisingo nubaudimo, todėl minėtiems asmenims skirtinas ir kitas įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti po 200 valandų per 20 mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
  7. Nagrinėjamoje situacijoje nusikalstamas veikas jungė vieninga tyčia, todėl esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuteistiesiems paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei).

10Dėl civilinio ieškinio

  1. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė civilinį ieškinį reikalaujant atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą – 8058,45 eurų, bei priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
  2. Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ gavusi dokumentus apie realiai nebuvusį eismo įvykį, būdama suklaidinta ir apgauta, už tariamą automobilio „BMW 530“, valst. Nr. ( - ), remontą pervedė į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DNB banke, 25 168,22 Lt (kas atitinka 7 289,22 Eur) dydžio draudimo išmoką bei už „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) remontą į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, pervedė 2 296 Lt (kas atitinka 664,97 Eurų) dydžio draudimo išmoką. Dėl to V. B. ir B. Š., veikdami kartu padarė AB „Lietuvos draudimas“ 7 954,18 eurų žalą (tokia suma skiriasi nuo pirminiame ieškinyje nurodytos sumos, nes iš bylose medžiagos nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ už „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) remontą pervedė ne ieškinyje nurodytą 2656 Lt sumą, o 360 Lt mažesnę sumą, išskaičius nesumokėtą draudimo įmokos dalį, t. y. 2 296 Lt (4 t., b. l. 23, 32). Teismas pastebi, kad sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, šiuo atveju nėra svarbu, kad išmokos buvo pervestos ne B. Š. ir V. B., kurie suklastojo eismo įvykio deklaraciją, o kitiems asmenims. Be jų veiksmų draudimo bendrovei žala nebūtų padaryta, todėl jų veiksmai, nors ir netiesiogiai, bet sudarė būtinas sąlygas žalai kilti, todėl jie privalo solidariai atsakyti už savo veiksmais padarytą žalą, nesvarbu, kad gaunant draudimo išmokas faktiškai veikė ir kiti asmenys (galimi reikalavimai ir kitiems asmenims, bei jų atsakomybės klausimas, atitinkamai žalos padalinimas ir paskirstymas tarpusavyje su B. Š. ir V. B. šioje byloje nesprendžiamas).
  3. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas taip pat prašo tenkinti civiliniame ieškinyje pareikštą prašymą priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas netenkintinas.
  4. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Visgi baudžiamųjų bylų praktikoje požiūris į procesines palūkanas nėra vienareikšmiškas.
  5. Teismų sprendimai, kuriais tenkinami tokie prašymai yra itin reti, o šiuo metu tenkinami tik atskirais atvejais, remiantis paviene kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose (be kita ko, tokie reikalavimai buvo tenkinami taip pat tik iš dalies, t. y. pripažįstant, kad teisė reikalauti procesinių palūkanų galima tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015)).
  6. Kaip jau minėta, tokie teismų sprendimai yra daugiau išimtis nei taisyklė. Vėlesnėje LAT ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas sutinkamas ir kitoks požiūris į procesines palūkanas. Antai LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016, atsisakant patenkinti reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, pastebėta, kad „<...> baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė <...>.“ Dar vėlesniame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime konstatuota, kad „<...> Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. <...>. BPK 336 straipsnio 2 dalis numato, jog nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. <...> Todėl ir pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiras tik nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl procesinių palūkanų priteisimo laikytinas priešlaikiniu, todėl yra naikintinas, <...>. Tuo pačiu, teisėjų kolegijos nuomone, remtis kasacinio teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015 pateiktu teisės išaiškinimu dėl procesinių palūkanų priteisimo ir teigti, kad ji atspindi susiformavusią teismų praktiką, nėra pagrindo.“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-542-628/2016).
  7. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija, nepaneigdama procesinių palūkanų priteisimo galimybės apskritai, įvertindama šioje byloje padaryto nusikaltimo ir turtinės žalos pobūdį, taip pat tai, jog procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose priteisiamos ir skaičiuojamos tik nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento, kad jų paskirtis yra paskatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, kad šiuo atveju tas pats siekis užtikrinamas efektyvesniu būdu, t. y. paskiriant laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, kad šioje byloje ilgą laiką ir iki šiol taikomi ir laikini nuosavybės teisių apribojimai, kurie skirti siekiant apsaugoti civilinio ieškovo interesus, reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkina.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį, kuriuo V. B. (V. B.) ir B. Š. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

13V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

14V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio baudą.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. B.:

  1. per šešis mėnesius atlyginti civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ dalį, t. y. 3 977,09 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir devynis centus) padarytos turtinės žalos (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas);
  2. neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 20 mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

16B. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

17B. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 (penkiasdešimt) MGL dydžio baudą.

18Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant B. Š.:

  1. per šešis mėnesius atlyginti civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ dalį, t. y. 3 977,09 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir devynis centus) padarytos turtinės žalos (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas);
  2. neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 20 mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

19Priteisti iš V. B. ir B. Š. solidariai civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 7 954,18 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir aštuoniolika centų) – turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo iš V. B. ir B. Š. netenkinti.

20Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į: 1) V. B. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) VIN kodas VF1B56SJC13183760, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir jį valdyti, paliekant teisę juo naudotis; 2) B. Š. priklausančias pinigines lėšas, esančias ir įplauksiančias į banko sąskaitas (Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančias AB DNB banke, Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančias AB „Swedbank“, Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, Nr. ( - ), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. ( - ), esančią AS „Meridian Trade Bank“ Lietuvos filiale), ne didesne nei 7289,22 Eur apimtimi, jam uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, naudotis ir jas valdyti – tęsti ir taikyti iki nuosprendžio įvykdymo.

21Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus (su nuotraukomis) – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 4. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas į: 1) V. B. priklausantį... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6.
  1. Bylos ir pareikštų kaltinimų esmė
    7. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 8. Prokurorės ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai tenkintini iš... 9. Dėl skirtinų bausmių
    1. Teismas skiria bausmę... 10. Dėl civilinio ieškinio
      1. Nagrinėjamoje byloje... 11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį, kuriuo V.... 13. V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1... 14. V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1... 15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti... 16. B. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1... 17. B. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1... 18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti... 19. Priteisti iš V. B. ir B. Š. solidariai civilinio ieškovo AB „Lietuvos... 20. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į: 1) V. B. priklausantį automobilį... 21. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2...