Byla e2-807-807/2020
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų - 70-oji Daugiabučio Namo (duomenys neskelbtini)Savininkų Bendrija

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui Vyteniui Puišiui, atsakovės atstovei advokatei Zitai Malovai, atsakovės atstovui pagal įgaliojimą J. M., trečiojo asmens 70-osios Daugiabučio Namo ( - ) Savininkų Bendrijos pirmininkui A. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei N. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų - 70-oji Daugiabučio Namo ( - )Savininkų Bendrija,

Nustatė

2ieškovė akcinė bendrovė (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 390,58 Eur žalą, 5% dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. liepos 3 d. buvo užlietas butas, esantis ( - ), kurio metu buvo padaryta žala. Įvykio metu šį butą ieškovė buvo apdraudusi būsto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Nuostoliais laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės. Buto Nr. ( - ) remonto kaina sudaro 448,50 Eur, atlikus draudimo sutartyje numatytą išskaitą 57,92 Eur, buvo išmokėta 390,58 Eur draudimo išmoka. Ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu iš atsakovei N. K. priklausančio buto, esančio ( - ), šis butas yra virš ieškovės apdrausto buto Nr. 21. Ieškiniu prašoma priteisti žala sudaro 390,58 Eur.

3Atsakovė 2019-08-05 pateiktame atsiliepime (e. b. l. 34-39) nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kad dėl jos veiksmų buto, esančio ( - ) savininkas M. K. patyrė žalą, kurią jam apmokėjo AB „Lietuvos draudimas". Atsakovė mano, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas" nenustatė teisingai dėl kokių priežasčių buvo sugadinti buto, esančio ( - ), lubos ir tapetai, nes atsakovės nuomone tai buvo nedraudiminis įvykis, dėl kurio nuostolių atlyginimas M. K. išmokėtas nepagrįstai. Gyvenamasis namas, kuriame gyvena atsakovė N. K., esantis ( - ), yra pastatytas nekokybiškai, todėl dėl konstrukcinių trūkumų ir statybos darbų broko, įvykusios audros metu 2016-07-03 buvo užlietas ir atsakovės N. K. butas. Dėl to, kad 2016-07-03 buvo užlietas N. K. butas, kaip ji iš pradžių manė, kad vanduo pratekėjo iš virš jos gyvenančio kaimyno buto, ji pati raštu kreipėsi į AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje (BTA), su prašymu, kad jos butas būtų apžiūrėtas ir surašytas defektinis aktas. BTA atstovas 2016-06-05 apžiūrėjo atsakovės N. K. butą ir surašė defektinį aktą. BTA 2016-08-09 priėmė sprendimą netenkinti N. K. prašymo dėl nuostolių atlyginimo sugadinus jos butą drėgmei, besiskverbiančiai per išorės konstrukcijas, sieną, nes, kaip pažymėjo BTA, draudimo išmokos nemokamos, jeigu nuostoliai atsiranda dėl lietaus ar tirpstančio sniego, kai vanduo prateka per angas arba nesandarumus (t.y. kai kiauras stogas, nehermetiškos išorinės sienos, nesandarios išorinių konstrukcijų jungtys), kurių neturėtų būti. Atsakovė yra įsitikinusi, kad kaimyno iš apatinio aukšto M. K. butas buvo užlietas dėl smarkios audros ir stipraus lietaus ir drėgmė pateko į jo butą per balkoną, nes 2016-07-18 lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad buto savininko ( - ) bute užlietas kambarys ir balkonas ir sugadinti tapetai, būtent šalia balkono durų. Manytina, kad dėl įvykusio nedraudiminio įvykio buvo apgadintas M. K. butas, ( - ) ir jam nepagrįstai ieškovas sumokėjo draudiminę išmoką, dėl patirtų nuostolių remontuojant lubas ir sienas, kuriuos sukėlė įvykusi 2016-07-03 audra ir lietus. Ieškovo atstovai netinkamai atliko savo pareigas ir netiksliai nustatė M. K. buto ( - ), 2016-07-03 užliejimo aplinkybes ir priežastis. Atsakovė pažymi, kad ieškovas negalėtų remtis į bylą pateikta 2016-07-18 sudaryta lokaline sąmata, kurios pagrindu buvo apskaičiuota ir išmokėta M. K. draudiminė suma, nes lokalinė sąmata netinkamai įforminta, neaišku kas ją sudarė, paskaičiavo, ji nėra pasirašyta ir patvirtinta. 2016-07-12 Clipso lubų audinio keitimo sąmata nepasirašyta nei sąmatos sudarytojo nei ji suderinta su užsakovu, nes ant šios sąmatos nėra nei vieno parašo, todėl ieškovas negalėjo remtis tokiais netinkamais įrodymais, apskaičiuodamas buto, ( - ), savininko patirtus nuostolius, jeigu ir galima būtų manyti, kad įvykis iš tikrųjų draudiminis. Atsakovė mano, kad jos kaltės dėl buto ( - ), Vilniuje užliejimo 2016-07-03 nėra ir ji nėra atsakinga už tai, kad įvyko nedraudiminis įvykis, kurio metu buvo užlietas ne tik kaimyno M. K., bet ir apgadintas jos butas, kurį ji susiremontavo savo lėšomis. Atsižvelgiant į išdėstytą atsakovė prašo teismo atmesti ieškovo AB „Lietuvos draudimas" ieškinį visiškai.

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, vadovavosi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad užlietas butas ( - ), priklausantis M. K. yra po atsakovės butu, atsakovės ir M. K. butai pagal išplanavimą yra analogiški. Taip pat nurodo, kad atsakovės butas ( - ) turėtų būti laikomas padarytos žalos šaltiniu, kadangi kitą rytą po žalos atsiradimo fakto atsakovės bute ant grindų buvo vanduo. Ieškovas atstovas nurodo, kad atsakovė neįrodė namo išorinių sienų broko kaip galimo padarytos žalos šaltinio fakto, kadangi blokinis daugiabutis namas (blokų ilgis 6m), vanduo teka ne stačiai, o ten kur yra blokų sujungimai (siųlės). Atstovas nurodo, kad atsakovė sudarė minėta draudimo sutartį su AAS BTA Baltic Insurance Company filialu Lietuvoje (BTA) sekančią dieną po M. K. užliejimo, o po mėnesio buvo kreiptasi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kaip teigia ieškovės atstovas taip buvo bandyta nepagrįstai pasipelnyti draudiko sąskaita, todėl ir bylos nagrinėjimo atveju atsakovė siekia nepagrįstai išvengti žalos atlyginimo.

5Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas J. M. nurodė, kad bute ( - ) tualete prie skaitiklio buvo šlapias vamzdis ir atrodė, kad jis šlampa iš viršaus. Taip pat nurodo, kad nei atsakovė nei jis pats nedalyvavo nustatant žalą, apžiūrint draudikui. Nurodo, kad 2016 m. liepos 3 d. jis skambino į bendriją pirmininkei R. R..

6Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Zita Malova prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad blogai nustatyta atsiradusi žala, taip pat nenustatytos aplinkybės būtinos atsiradusiai žalai atlyginti. Atstovė galimos žalos atsiradimo priežasties nežino. Nurodo, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas nedalyvavo žalos vietoje apžiūros metu. Atstovė nurodo, jog ekspertizės skirti neprašo, su atsiradusios žalos sąmata nesutinka, savo sąmatos neteikia.

7Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo 70-oji Daugiabučio Namo ( - ) savininkų bendrija prašė teismo spręsti ginčą savo nuožiūra. Trečiojo asmens vadovas nurodo, kad atsiradus ginčui jis nebuvo bendrijos vadovu, tačiau mano, kad atsiradusi žala nėra niekaip susijusi su daugiabučio namo konstrukcijomis. Nurodo, kad atsiradusi žala yra konkretaus buto (butų) problema, mano, kad atsiradusią žalą galėjo sąlygoti santechniniai mazgai esantis bute.

8Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. nurodė, kad avarijos metu žala atsirado jo bute. Toliau nurodo, kad atsakovė gyvena bute virš jo buto, būtent iš viršuje esančio buto tekėjo vanduo, buvo apipiltas vandeniu vienas jo kambarių. Kaip toliau dėsto liudytojas, šis įvykis galėjo nutikti 2016 metais, šeštadienį, vanduo pradėjo tekėti balkone, o po to ir kambaryje, nuėjus į viršų pas kaimynus į ( - ), durų liudytojui niekas neatidarė, bet kieme kaimynų automobilis stovėjo. Vėliau durys buvo atidarytos moters, liudytojas matė kaip viduje buvo valomas vanduo nuo grindų prie vonios kambario. Kaip toliau nurodo M. K. po valandos ta pati moteris atėjo į jo butą apžiūrėti atsiradusios žalos, apžiūrėjusi atsiprašė ir išėjo. Lauke žalos atsiradimo metu nebuvo lietaus ar liūties. Liudytojas nurodo, kad tai buvo vienintelis jo buto apliejimas, apie žalą daugiabučių namų savininkų bendrijai M. K. nurodo nepranešęs, žala nustatyta buto draudimo eksperto, lokalinę sąmatą sudarė draudikas, žalos šaltinis buvo kaimynų buto ( - ) vonios kambaryje. Kaimynė liudytojui nurodė, kad jiems tik prabudus jie bute ( - ) įlipo į balą.

9Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. nurodė, kad butas priklauso jos dukrai N. K., bute gyvena jos dukra, ji pati ir jos vyras J. M.. Nurodo, kad žalos atsiradimo diena buvo sekmadienis, ryte 8.15 val. ji buvusi tualete, ten buvo sausa. Šiek tiek vėliau pamatė vandenį tualete, atidarius duris vanduo pasipylė iš tualeto. Liudytoja nurodo iškart atjungusi vandenį, nurodo, jog tuo metu jos vyras buvo namie ir sesuo iš Baltarusijos, o dukters nebuvo. Vanduo pateko į buto koridorių, bet labiau neplito. A. M. nurodo, maniusi, kad vanduo teka per skaitiklį. Paskambinus kaimynui ji nurodo nusileidusi pas jį, kaimynas nurodė, kad buvo užlieta jo svetainė, tačiau kaimyno svetainėje padarytos ar žalos ar tekančio vandens ji nematė. Nurodo apie įvykį pranešusi daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkės vyrui A. R., jis užėjo apžiūrėti atsiradusios žalos. Priežasties dėl įvykusios avarijos teigia iki šiol nežinanti, teigia, kad jų santechniniai vamzdžiai yra pilnai uždengti todėl priežasties išsiaiškinti nepavyko. Liudytoja teigia savo butą apdraudusi AAS BTA Baltic Insurance Company filialu Lietuvoje (BTA) iš karto po įvykio su kaimynu M. K.. Sutartis su BTA buvo sudaryta 2016-07-04, šiuo metu kaip nurodo liudininkė jų butas nėra apdraustas, nurodo, kad butą apdraudusi buvo tik vienais metais.

10Ieškinys tenkintinas visiškai.

11Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei N. K. nuo 2004 m. priklauso butas, esantis ( - ) (e. b. l. 10). Šiame daugiabučiame name esančio buto, ( - ), Vilnius, priklausantis M. K. ir I. K. (e. b. l. 57) laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2036 m. balandžio 1 d., buvo apdraustas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu (e. b. l. 14, toliau Butas). Draudimo objektas – Butas, buvo užlietas vandeniu, dėl ko ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, apskaičiavo 390,58 Eur draudimo išmoką už sugadintą Butą (e, b. l. 17-21). Šios išmokos paskaičiavimą patvirtina byloje esanti lokalinė sąmata ir Clipso lubų audinio keitimo sąmata už Buto remonto darbus, kuriomis paskaičiuota 448,50 Eur suma (tiesioginės remonto išlaidos be PVM) (e. b. l7-19). Ši ieškovės paskaičiuota suma, pritaikius 57,92 Eur išskaitą, 2016 m. liepos 22 d. mokėjimo pavedimu išmokėta draudėjui M. K. (e. b. l. 20,22). Ieškovė, išmokėjusi išmoką 2016 m. liepos 28 d., kreipėsi į atsakovę dėl žalos (M. K. išmokėtos draudimo išmokos) atlyginimo (e. b. l. 9).

12Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad M. K. teigimu, apie 8 val. ryto pradėjo tekėti vanduo, draudėjas buvo nuėjęs į ( - ) butą kuriame prie vonios ant grindų buvo vandens (e. b. l. 11-12).

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo šaltinis yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

14CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017).

15CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2012).

161.

17Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

18Atsakovė nurodė, kad gyvenamasis namas, kuriame gyvena atsakovė N. K., esantis ( - ), yra pastatytas nekokybiškai, todėl dėl konstrukcinių trūkumų ir statybos darbų broko, įvykusios audros metu 2016-07-03 buvo užlietas ir atsakovės N. K. butas. Atsakovė yra įsitikinusi, kad kaimyno iš apatinio aukšto M. K. butas buvo užlietas dėl smarkios audros ir stipraus lietaus ir drėgmė pateko į jo butą per balkoną, nes 2016-07-18 lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad buto savininko ( - ) bute užlietas kambarys ir balkonas ir sugadinti tapetai, būtent šalia balkono durų. Atsakovė mano, kad jos kaltės dėl buto ( - ), Vilniuje užliejimo 2016-07-03 nėra ir ji nėra atsakinga už tai, kad įvyko nedraudiminis įvykis, kurio metu buvo užlietas ne tik kaimyno M. K., bet ir apgadintas jos butas, kurį ji susiremontavo savo lėšomis.

19Dėl konstrukcinio broko kaip žalos atsiradimo šaltinio. Ieškovas 2019-10-14 kreipėsi į 70-ają daugiabučio namo ( - )savininkų bendriją su klausimu ar į namo bendriją buvo kreiptasi dėl namo išorinių konstrukcijų, esančiu ties 21 ir 25 butais, būklės ir ar buvo nustatyti šios konstrukcijos trūkumai. 2019-10-31 buvo gautas bendrijos pirmininko atsakymas į pateiktą ieškovo klausimą. Bendrijos pirmininkas nurodė, kad peržiūrėjus 2016 m. bendrijos turimus dokumentus nebuvo rasta dėl minėto įvykio jokių įrašų ar dokumentų, t. y. nebuvo rastas įvykio apžiūros aktas, ar dokumentai patvirtinantys draudimo bendrovės ar žalą patyrusio buto savininko kreipimąsį į bendriją. Taip pat kaip nurodo bendrijos pirmininkas nėra jokių dokumentų ar ekspertinių išvadų patvirtinančių daugiabučio namo fasado konstrukcijų galimus trūkumus. Bendrijos pirmininko teigimu bendrijos butai per namo išorines konstrukcijas nebuvo užpilami nei kažkada anksčiau, nei dabar (e. b. 1. 82,80). Ieškovo atstovas 2019-10-16 kreipėsi į R. K. žalų vertinimo ekspertą su klausimų ar žala atsiradusi bute ( - ) galėjo atsirasti dėl drėgmės skverbimosi per daugiabučio namo konstrukcijas (sienas), kaip atsakė žalų vertinimo ekspertas R. K. vandens skverbimasis per išorines pastato konstrukcija palieka kitokio pobūdžio sugadinimus, vanduo patekęs į patalpų vidų prie pat sienos skverbtųsi į apačioje esantį perdengimą (e. b. 1. 50). Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės argumentai dėl daugiabučio namo konstrukcijos broko kaip galimo žalos atsiradimo šaltinio yra atmestini.

20Dėl audros kaip žalos atsiradimo šaltinio. Kaip matyti iš ieškovės atstovo į bylą pateiktų įrodymų, ieškovė 2019-10-18 kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba su klausimu koks kritulių kiekis buvo Vilniuje 2016-07-03 nuo 03.00 val. iki 09.00 val. ir ar šiuo metu buvęs kritulių kiekis yra vertinamas kaip stiprus, silpnas lietus, koks kritulių kiekis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu. 2019-10-23 buvo gautas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus atsakymas. Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas, matyti, kad 2016 m. liepos nuo 03.00 val. nakties iki 09.00 val. ryto silpnai lijo, o nuo 7.31 val. iki 8.26 val., žalos atsiradimo laikotarpiu, išviso prilijo 1,2 mm kritulių. Kaip nurodyta pažymoje pavojingas meteorologinis reiškinys – smarkus lietus, yra tada kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15 mm ir daugiau kritulių. Todėl darytina išvada, kad atsakovės teiginys, jog žala atsirado dėl smarkios audros ir stipraus lietaus atmestinas. Teismo vertinimu, tikimybė tokios didelės apimties (užlieti butai ( - )) žalai atsirasti dėl smulkaus lietaus yra mažai tikėtina (e. b. 1. 81,79).

21Atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visumą konstatuotina, kad žalą patyrusio asmens ir atsakovės butai yra vienas virš kito, į tai, kad butų išplanavimai yra iš esmės vienodi (e. b. 1. 10,57,59,107), todėl įvertinus kitus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad vienintelis galimas žalos atsiradimo šaltinis yra atsakovei priklausančiame bute ( - ), esantis vonios/tualeto kambarys. Dėl kokios priežasties užliejimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Byloje įrodžius, kad buto užliejimo šaltinis yra viršuje esantis atsakovės butas ir nenustačius kitų galimų užliejimo šaltinių, remiantis anksčiau minėta teismų praktika yra pagrindas išvadai, kad buto užliejimas įvyko iš viršuje esančių patalpų.

22Aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovės drausto buto, užliejimo šaltinis yra viršuje esanti atsakovės buto dalis, kurioje be kita ko yra įrengti vandens ir kanalizacijos vamzdynai, kas yra pagrindu išvadai, kad vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų. Nenustačius kitų užliejimo šaltinių, remiantis anksčiau nurodyta teismų praktika, tai yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad žalą sukėlė atsakovė. Bylą nagrinėjant teisme jokių kitų ieškovės apdrausto buto užliejimo šaltinių nustatyta nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu, ginčijant ieškinio reikalavimus, atsakovės atstovai kėlė versijas, kad atsakovės butas nebuvo užliejimo šaltinis dėl to, kad daugiabutis namas pastatytas nekokybiškai ir drėgmė skverbiasi per namo fasadą, be to žalos atsiradimo momentu lijo smarkus lietus.

23Kaip jau minėta, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti tik jo buto užliejimo šaltinį iš viršuje esančio atsakovo buto. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017). Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

24Šioje byloje, ištyrus šalių pateiktus įrodymus, nebuvo nustatyta jokių kitų ieškovės apdrausto buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą. Ta aplinkybė, kad buto užliejimo šaltiniu turėtų būti laikomas daugiabučio namo konstrukcinis brokas ir smarkus lietus, tėra tik prielaida, kuriai pagrįsti atsakovė jokių įrodymų nepateikė. Net jeigu ir teismas laikytų pagrįsta atsakovės versiją, kad žalos atsiradimo šaltinis yra daugiabučio namo konstrukcinis brokas ir stiprus lietus, atskirai pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė savo grindžiamas aplinkybes turėjo įrodyti pati, nes būtent ji rėmėsi jomis kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės galimai užliejimo priežasčiai nustatyti.

25Lokalinėje sąmatoje ir Clipso lubų audinio keitimo sąmatoje (e. b. l. 17-19,52-53) nurodyta, kad dėl užliejimo nukentėjo lubų audinys, sienų tapetai. Lokalinę sąmatą sudarė vyresnysis žalų vertintojas kvalifikuotas ekspertas R. K., o Clipso lubų audinio keitimo sąmatą A. J.. Atsakovės argumentai, kad sudarytos sąmatos yra nepagrįstos atmestini, kadangi nebuvo įrodyta priešingai – atsakovė nepateikė teismui jokių neginčijamų, įstatymo leistinų įrodymų apie minėtų sąmatų ir jose atliktų paskaičiavimų nepagrįstumą.

26Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo drausto M. K. buto užliejimo šaltinis yra būtent viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Būtent atsakovė, turėdama pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu, bei padarė turtinę žalą, kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti. Jokių kitų ieškovės drausto Buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą, nenustatyta, o keliamų versijų dėl kitų galimų užliejimo šaltinių atsakovė jokiais įrodymais (kurie leistų daryti objektyvią išvadą), nepagrindė.

272.

28Dėl padarytos žalos dydžio

29Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizikinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

30Žalos faktą šioje byloje patvirtina raštiniai įrodymai - į bylą pateiktos fotonuotraukos, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (e. b. l. 54-59, 11-13), lokalinė sąmata ir Clipso lubų sąmata, kurioje fiksuotos remonto darbų kainos (e. b. l. 17-19,52-53) ir draudimo išmokos paskaičiavimas (e. b. l. 20-21). Šie ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiam asmeniui (buto savininkui) iš esmės teisingai paskaičiuota ir vėliau išmokėta 390,58 Eur išmoka (e. b. l. 22). Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog žala nustatyta netinkamai, taip pat nenustatytos aplinkybės būtinos atlyginti žalą, tačiau šių teiginių neįrodė, ieškovas byloje anksčiau aptartais rašytiniais įrodymais, įrodė išmokėtos išmokos pagrįstumą, todėl teismas laiko ieškovės ieškinyje nurodytus paskaičiavimus teisingais, iš atsakovės ieškovei priteistina 390,58 Eur žalo atlyginimas.

313.

32Dėl palūkanų priteisimo

33CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str. 1 d.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (390,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.123, 6.210 straipsniai).

344.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

37Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 10,36 Eur sumoje yra priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

39ieškinį tenkinti visiškai.

40Priteisti iš atsakovės N. K., a. k. ( - ) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, naudai 390,58 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų ir 58 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (390,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų

41Priteisti iš atsakovės N. K., a. k. ( - ) valstybės naudai 10,36 Eur (dešimt eurų ir 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

42Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant... 2. ieškovė akcinė bendrovė (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į... 3. Atsakovė 2019-08-05 pateiktame atsiliepime (e. b. l. 34-39) nurodė, kad... 4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti... 5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas J. M. nurodė, kad bute ( - )... 6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Zita Malova prašė... 7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo 70-oji Daugiabučio Namo ( - )... 8. Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. nurodė, kad avarijos metu žala... 9. Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. nurodė, kad butas priklauso jos dukrai... 10. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 11. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei N. K. nuo 2004 m. priklauso butas,... 12. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad M. K. teigimu, apie 8 val.... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis... 14. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar... 15. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 16. 1.... 17. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės... 18. Atsakovė nurodė, kad gyvenamasis namas, kuriame gyvena atsakovė N. K.,... 19. Dėl konstrukcinio broko kaip žalos atsiradimo šaltinio. Ieškovas 2019-10-14... 20. Dėl audros kaip žalos atsiradimo šaltinio. Kaip matyti iš ieškovės... 21. Atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visumą konstatuotina, kad žalą... 22. Aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovės drausto buto, užliejimo šaltinis... 23. Kaip jau minėta, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą... 24. Šioje byloje, ištyrus šalių pateiktus įrodymus, nebuvo nustatyta jokių... 25. Lokalinėje sąmatoje ir Clipso lubų audinio keitimo sąmatoje (e. b. l.... 26. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną... 27. 2.... 28. Dėl padarytos žalos dydžio... 29. Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas... 30. Žalos faktą šioje byloje patvirtina raštiniai įrodymai - į bylą... 31. 3.... 32. Dėl palūkanų priteisimo... 33. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo... 34. 4.... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos... 37. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 39. ieškinį tenkinti visiškai.... 40. Priteisti iš atsakovės N. K., a. k. ( - ) ieškovės akcinės bendrovės... 41. Priteisti iš atsakovės N. K., a. k. ( - ) valstybės naudai 10,36 Eur... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...