Byla 2A-453-186/2015

Dėl įpareigojimo panaikinti taikomą mokestį už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1740-258/2014 pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl įpareigojimo panaikinti taikomą mokestį už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė L. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Kauno energija“ nuo mokesčio įvedimo dienos netaikyti ieškovei mokesčio už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijos mokesčio), nes į ieškovės būtą karštas vanduo nebuvo tiekiamas nuo 2000 m. rugsėjo 29 d., vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja karštas vanduo, ieškovės bute yra izoliuoti ir yra atskiroje patalpoje; panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. R2-2785. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), (toliau – ir butas), kuriame teisėtai buvo įrengtas autonominis dujinis šildymas, atsijungiant nuo namo centralizuoto šildymo sistemos. Bute buvo atjungti radiatoriai, karštas vanduo, rankšluosčių džiovintuvai bei izoliuoti vamzdynai. Bute nėra jokių šildymo elementų, kuriuose cirkuliuotų į namą tiekiamas karštas vanduo. Nuo 2000 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. kovo 31 d. už bendro naudojimo patalpų šildymą ieškovė mokėjo pagal su atsakovu sudarytą sutartį, t. y. atsakovui išrašius sąskaitą, kurioje buvo tiksliai nurodoma mokėjimo paskirtis – už butui priskirtą šilumą bendro naudojimo patalpoms šildyti. Nuo 2013 m. kovo 31 d. atsakovas vienašališkai pradėjo taikyti mokestį už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Mokestis taikomas nepagrįstai, nes dėl tokios paslaugos šalys nesitarė, be to, ieškovė tokios paslaugos negauna.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; pripažino, kad AB „Kauno energija“ L. T. butui, esančiam ( - ), nuo 2013 m. kovo mėnesio nepagrįstai skaičiavo mokestį už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Kitą ieškinio dalį atmetė.

8Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovės butas nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. teisėtai atjungtas nuo pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų ir kad į ieškovės butą nėra tiekiamas karštas vanduo. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės ir atsakovo 2000 m. rugsėjo 27 d. sudarytą sutartį Nr. 8242438 dėl atsiskaitymo už bendro naudojimo patalpų šildymą (kai butas šildomas kita energijos rūšimi) ieškovė atsakovui yra įsipareigojusi mokėti už suvartotą šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms šildyti. Teismas darė išvadą, kad šiluma karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti yra skiriama ne bendro naudojimo patalpoms šildyti ar namo inžinerinių sistemų apsaugai, o karšto vandens vartotojams. Ieškovė nėra atsakovo per karšto vandens tiekimo sistemą namui tiekiamo karšto vandens vartotoja. Atsakovo skaičiuojamas karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestis yra skirtas užtikrinti karšto vandens tiekimą jo vartotojams, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju bendrasavininko pareigos negali būti tapatinamos su vartotojo teisėmis. Šilumos vartojimas yra paslaugos vartojimas, tai yra teisė, bet ne pareiga. Cirkuliacijos mokestis yra skirtas apmokėti už šilumos kiekį, tenkantį karšto vandens temperatūrai palaikyti. Atsakovas neteikė ieškovei šios paslaugos, todėl šį mokestį ieškovei skaičiavo nepagrįstai. Kadangi teismas neturėjo duomenų, kad nurodytas mokestis ieškovei atsakovo buvo skaičiuojamas nuo 2000 m. rugsėjo 29d., todėl ieškinį dėl šio reikalavimo tenkino iš dalies.

9Teismas plačiau neaptarė argumentų dėl Komisijos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 34 straipsnio 16 dalyje nustatyta, jog kreipimasis į teismą po Komisijos sprendimo dėl vartojimo ginčo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu, šios bylos išsprendimas neturi įtakos Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto teisėms ir pareigoms, todėl ieškinys dėl šios dalies nenagrinėtinas, kaip nesukeliantis ieškovei teisinių pasekmių.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliantas (atsakovas) AB „Kauno energija“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų atmestas.

12Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą panaikinti Komisijos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. R2-2785 dėl mokesčio už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, savo išvadą motyvavo tuo, kad kreipimasis į teismą dėl vartotojo ginčo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Toks teismo sprendimas reiškia, kad Komisijos sprendimas lieka galioti ir Komisija bet kuriuo metu gali pareikalauti vykdyti jos priimtą sprendimą.
2. Ieškovė gyvena daugiabučiame name, todėl atsakovas, vykdydamas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 12 straipsnio 2 dalį, skirsto šilumą namo, kuriame yra ieškovės butas, vartotojams, nes kitoks šilumos paskirstymo metodas, kurį taiko atsakovas, nėra pasirinktas. Nors ieškoves buto šildymas ir vonios šildymas yra atjungti nuo namo šilumos tiekimo sistemos, ieškovė vis tiek lieka šilumos tiekimo ir vartojimo santykių dalyvė, nes name yra šildomos bendro naudojimo patalpos ir ruošiamas karštas vanduo. Ieškovės name yra sumontuota karšto vandens tiekimo sistema su karšto vandens cirkuliacija. Šios sistemos paskirtis – užtikrinti nenutrūkstamą karšto vandens tiekimą visiems namo karšto vandens vartotojams. Kadangi šiluma karštam vandeniui ruošti (cirkuliacija) namui buvo patiekta ir suvartota, todėl atsakovas šį šilumos kiekį paskirstė visiems namo būtų savininkams, įskaitant ir ieškovę, nes namo karšto vandens sistema nėra likviduota. Šilumos vartotojas, atsijungęs nuo namo karšto vandens tiekimo sistemos, privalo išlaikyti (apmokėti) prižiūrėti jam, kaip pastato bendrasavininkui, priklausantį daugiabutį namą ar pastatą ir jame esančias inžinerines sistemas. Karšto vandens tiekimo sistema yra viena iš pastate įrengtų inžinerinių sistemų. Ieškovė nors fiziškai ir nenaudoja karšto vandens, tačiau įvertinus tai, kad jai nuosavybės teise priklauso karšto vandens tiekimo sistemos dalis, o šioje sistemoje vyksta karšto vandens ruošimo procesas, ieškovė šios sistemos nepanaikino, todėl mokesčiai už karšto vandens cirkuliaciją skaičiuojami pagrįstai. Ieškovė privalo išlaikyti name esančią karšto vandens tiekimo sistemą, o minėta Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato šilumos tiekėjo pareigą paskirstyti šilumą.
3. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, suformuotai praktikai.

13Ieškovė L. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

14Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiluma karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti yra skiriama ne bendro naudojimo patalpoms pašildyti ar namo inžinerinių sistemų apsaugai, o karšto vandens vartotojams.
2. Karšto vandens cirkuliacijos mokestis negali būti nustatomas asmenims, į kurių butus nėra tiekiamas karštas vanduo. Cirkuliacijos mokestis yra skirtas apmokėti už šilumos kiekį, tenkantį karšto vandens temperatūrai palaikyti, o ne patalpoms šildyti.
3. Cirkuliacijos mokestis yra vartojimo mokestis, kurį reglamentuoja prievolių teisė, o ne daiktinė teisė, nustatanti pareigą bendrasavininkams prižiūrėti vamzdynus ir atlyginti nuostolius dėl netinkamos jų priežiūros.
4. Negalima sutikti su šilumos tiekėjo argumentu, kad bendro turto priežiūrai yra priskiriamos ir šilumos sąnaudos, patirtos tiekiant centralizuotą karštą vandenį į pavienius butus, kurie naudojasi centralizuotu karštu vandeniu ir šildymu. Šias sąnaudas turi apmokėti tik šių butų savininkai, kurie savo butus šildo centralizuotai ir centralizuotai naudojasi karštu vandeniu, nes bendro naudojimo patalpose nėra vartojamas centralizuotas karštas vanduo.
5. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas privalo mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo mokestį, kuris, pasak apelianto, yra tiesiogiai susijęs su daugiabučio namo priežiūra pagal CK ketvirtosios knygos normas, o ne su energijos vartojimu pagal CK šeštosios knygos normas. Atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-514/2004, nes jos ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo aplinkybių šioje byloje.
6. Karšto vandens palaikymo paslauga yra tik vartojimo paslauga, skirta asmeniniams vartotojų poreikiams tenkinti. Atsakovas neįrodė, kad karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga būtų kaip nors susijusi su namo karšto vandens tiekimo sistemos išlaikymu, taip pat neįrodė, kad ieškovė šią paslaugą gauna apskritai.

15Trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:

1. Komisija Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-116 (toliau – Metodika), patvirtino vidutinius energijos sąnaudų normatyvus tipinėms sistemoms. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad daugiabučio namo, kuriame yra įrengta netipinė karšto vandens tiekimo sistema, gyventojai, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121, 3 punktu ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 29.2.8 punktu, galėtų pasirengti ir su Komisija suderinti šilumos paskirstymo metodą, kuriame būtų reglamentuotas šilumos paskirstymas gyvenamajame name ir (ar) nustatyta faktinio šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti apskaičiavimo tvarka.
2. Komisija Metodikoje patvirtino tipinių sistemų vidutinius sąnaudų normatyvus, todėl kai daugiabučiuose namuose įrengtos netipinės karšto vandens tiekimo sistemos turėtų būti taikomi labiausiai karšto vandens tiekimo sistemą atitinkantys karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvai. Dėl to darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės patalpose yra du cirkuliacijos stovai, kurie yra izoliuoti ir nėra žinoma, kokį šilumos kiekį jie išspinduliuoja (tikėtina, kad izoliuoti stovai išspinduliuoja tam tikrą kiekį šilumos energijos), tačiau vonios šildytuvas demontuotas, ieškovės atveju karšto vandens temperatūrai palaikyti turėtų būti taikoma 160 kWh / būstui normatyvas, kol pastato gyventojai teisės aktų nustatyta tvarka neparengs ir nepriims sprendimo taikyti šilumos paskirstymo metodo, kuriame bus įvertinti cirkuliacinės sistemos ypatumai.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar ieškovė privalo mokėti už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijos mokestį), kai jos bute teisės aktų nustatyta tvarka atjungti radiatoriai, karštas vanduo ir vonios šildytuvas.

19Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute (( - )) esantys radiatoriai, karštas vanduo ir vonios šildytuvas yra atjungti pagal projektą, vamzdynai yra izoliuoti. Tą patvirtina byloje esantis 2000 m. rugsėjo 29 d. aktas (b. l. 20-21). Tai reiškia, kad ieškovės butas yra šildomas kita energijos rūšimi, ne centralizuotai, į butą taip pat nėra tiekiamas karštas vanduo, buto karšto vandens ėmimo įrenginiai ir vonios šildytuvas yra atjungti nuo namo karšto vandens sistemos. Iki 2013 metų kovo mėnesio atsakovas ieškovui išrašydavo sąskaitas už butui priskirtą šilumą bendro naudojimo patalpoms šildyti. Sąskaitos ieškovui buvo išrašomas pagal 2000 m. rugsėjo 27 d. Atsiskaitymo už bendro naudojimo patalpų šildymą (kai butas (negyvenamos patalpos) šildosi kita energijos rūšimi). Nuo 2013 metų kovo mėnesio atsakovas ieškovei pateikia sąskaitas, kuriose be nurodytos butui priskirtos šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti nurodytas ir mokestis už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti (b. l. 18-19, 22, 23). Ieškovė nesutinka su jos butui skaičiuojamu mokesčiu už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, savo poziciją grindžia tuo, kad jos bute šildymo ir karšto vandens tiekimo įrenginiai yra atjungti nuo bendros namo šildymo ir karšto vandens sistemos.

20Daugiabučio namo gyventojai apmoka tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas butams ar kitoms patalpoms šildyti, bendroms patalpoms šildyti, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei karštam vandeniui pašildyti. Karštas vanduo – iš geriamojo vandens paruoštas, pašildant jį iki higienos normomis nustatytos temperatūros, vanduo. Daugiabučio namo gyventojai moka už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, nes cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra prijungti ir vonių patalpose esantys šildytuvai, kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda dalį šilumos.

21Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančiame atsiskaitymą už šilumos energiją kai pastate yra daugiau negu vienas šilumos vartotojas, įtvirtinta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams. Kaip jau minėta, ieškovės butas yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos, be to, į ieškovės butą nėra tiekiamas karštas vanduo, vonios šildytuvas taip pat yra atjungtas. Kadangi ieškovė neperka karšto vandens, jai nėra suteikiama ir karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, jos bute karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai, vonios šildytuvai yra atjungti, atsakovas nepagrįstai ieškovės butui skaičiuoja mokestį už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti.

22Ta aplinkybė, kad namo karšto vandens tiekimo sistema nėra likviduota, savaime nenustato ieškovei pareigos mokėti už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Teisėjų kolegija sutinka, kad kiekvienas buto savininkas yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Tačiau šiuo atveju nebuvo pateikti duomenys, kad kokia nors dalis ieškovei skaičiuojamo mokesčio už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti yra skirta karšto vandens tiekimo sistemai išlaikyti ir prižiūrėti. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėtą mokestį ieškovė turėtų mokėti kaip butų ir kitų patalpų bendrasavininkė. Priešingai, pirmiau šioje jau buvo nurodyta, kad mokestis už šilumą karštam vandeniui šildyti yra skirtas palaikyti nenutrūkstamą karšto vandens tiekimą namo karšto vandens vartotojams, o karšto vandens įvadai ir vonios šildytuvas ieškovės bute yra atjungti. Pats apeliantas skunde nurodo, kad ieškovės name yra sumontuota karšto vandens tiekimo sistema su karšto vandens cirkuliacija, kurios paskirtis – užtikrinti nenutrūkstamą karšto vandens tiekimą visiems namo karšto vandens vartotojams.

23Apeliantas skunde taip pat kelia klausimą dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad AB „Kauno energija“ nuo 2013 metų ieškovei nepagrįstai skaičiavo mokestį už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, tačiau nepanaikinęs Komisijos sprendimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto nuomone, nepanaikinus Komisijos sprendimo, Komisija bet kuriuo metu gali pareikalauti jį vykdyti. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus šio straipsnio 16 dalyje nustatytam terminui. Šio straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Įsigaliojęs vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas CPK nustatyta tvarka (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 17 dalis). Taigi kreipimasis į teismą po Komisijos sprendimo dėl vartojimo ginčo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Nagrinėjamu atveju Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. R2-2785 netenkino ieškovės skundo, kuriuo ji prašė įpareigoti AB „Kauno energija“ panaikinti neteisėtai jos butui skaičiuojamą mokestį už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Ieškovė, nesutikdama su tokiu Komisijos sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama įpareigoti AB „Kauno energija“ nuo mokesčio įvedimo dienos netaikyti ieškovui mokesčio už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Tai reiškia, kad Komisijos sprendimas neįsigaliojo ir netapo privalomu vykdyti, o kilęs ginčas tarp ieškovės ir atsakovo išspręstas iš esmės teisme. Todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstu minėtą apelianto skundo argumentą, kad apskųstu teismo sprendimu nepanaikinus Komisijos sprendimo šis sprendimas taps vykdytinu.

24Esant tokioms aplinkybėms, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.

25Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo 120 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei byloje atstovavo ir atstovauja asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, kuri yra viešasis juridinis asmuo. Tarp asociacijos ir ieškovės 2014 m. sausio 2 d. yra sudaryta atstovavimo sutartis ir įgaliojimas, kuria, be kita ko, nustatytos jos šalių teisės ir pareigos, tarp jų ieškovės pareiga apmokėti asociacijai už suteiktas atstovavimo, dokumentų rengimo, teisines paslaugas ir kitus veiksmus pagal įkainį 50 Eur / val. Ieškovė asociacijai Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai pagal šios išrašytą sąskaitą faktūrą 2015 m. sausio 15 d. sumokėjo 120 Eur (b. l. 136) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

26Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asociacija yra steigiama ir veikia savo narių interesais, jų poreikių tenkinimui, vadovaujantis savanoriškumo, narių savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais. Atsižvelgiant į asociacijos, kaip susivienijimo, esmę, jos steigimo, stojimo į ją ir veikimo tikslus, darytina išvada, kad asociacijos teikiamomis paslaugomis jos nariai paprastai turėtų naudotis nemokamai, nebent tai būtų susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, realiai patirtomis papildomomis išlaidomis. Kai asociacijos įstatuose vienu iš jos veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas jiems teisme, sudarantis prielaidas jai būti savo nario – fizinio asmens – atstovu teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai ši asociacija, įgyvendindama nurodytą tikslą bei tenkindama tokio savo nario pageidavimą ir poreikius dėl jo interesų atstovavimo bei gynimo teisme, negali iš šio (nario) reikalauti bei gauti užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme ir pan., nes tai prieštarauja jos tikslams, narių savitarpio supratimo, interesų bendrumo, bendriesiems teisės principams. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo – asociacijos narys – apmoka tokio pobūdžio asociacijos jam suteiktas paslaugas, tai dėl to jo patirtos išlaidos nekvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-701/2015). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės dėl atliktų mokėjimų asociacijai Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai už procesinių dokumentų rengimą patirtos išlaidos nekvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.