Byla e2A-438-553/2018
Dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadas teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. ir R. Š. bei atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadas teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų buto ir jam tenkančios bendro naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo ieškovų buto šildymo būdo teisėto pakeitimo ir centralizuotos šilumos tiekimo nutraukimo į bendro naudojimo patalpas; pripažinti atsakovės atliktą šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymą neteisėtu ir nepagrįstu, įpareigoti atsakovę atlikti ieškovų buto atžvilgiu patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei ištaisyti ieškovams išrašytas klaidingas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą, nuo 2011 m. birželio iki 2015 m. gruodžio mėn. pagal namo šildymo įrenginius atitinkantį metodą.

82.

9Nurodė, kad jie yra buto esančio ( - ) savininkai. Ieškovai, laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų, 2011 m. gegužę atliko ir įteisino savo buto šildymo būdo pakeitimą, t. y. atsijungė nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir dabar pas juos yra vietinis šildymas. Kadangi butas yra atjungtas nuo šilumos tinklų, atsakovė namo bendro naudojimo patalpose suvartotą šilumą skirstė neteisingai, taikė netinkamas šilumos paskirstymo metodikas bei šilumos apskaitai naudojo metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus. Atsakovė netinkamai paskaičiavo ir paskirstė mokesčius už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą, karštą vandenį bei karšto vandens temperatūros palaikymą.

103.

11Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

124.

13Paaiškino, kad ieškovai, atjungdami savo buto šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo centrinio šildymo tinklo, nesilaikė LR teisės aktuose įtvirtintos atsijungimo procedūros, todėl išlieka šilumos vartotojais iki tol, kol visiškai neįvykdys teisės aktų reikalavimų. Dėl šios priežasties, ieškovams iki šiol yra priskiriami apmokėjimui visi su butui priskiriama šiluma susiję mokesčiai: už šilumą patalpų šildymui, už karštą vandenį ir šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovų A. Š. ir R. Š. buto, esančio ( - ), ir jam tenkančios bendro naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo ir centralizuotos šilumos tiekimo nutraukimo į bendro naudojimo patalpas fakto įregistravimo VĮ „Registrų centras“ dienos (2012 m. spalio 31 d.); pripažino atsakovės AB „Kauno energija“ atliktą šilumos energijos, skirtos buto, esančio ( - ), Kaunas, šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymą neteisėtu; įpareigojo atsakovę AB „Kauno energija“ atlikti buto, esančio ( - ), atžvilgiu patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei pakoreguoti ieškovams išrašytas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą, nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. pagal namo, esančio ( - ), Kaunas, šildymo įrenginius atitinkantį metodą ir priteisė iš atsakovės AB „Kauno energija“ valstybei 150 Eur žyminio mokesčio.

186.

19Teismas padarė išvadą, kad ieškovai turėjo teisę atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, o tai padarydami jokių imperatyvių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl tenkino ieškovų reikalavimą pripažinti ieškovų buto ir jam tenkančios bendro naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo ieškovų buto šildymo būdo teisėto pakeitimo ir centralizuotos šilumos tiekimo nutraukimo į bendro naudojimo patalpas. Teismas šildymo būdo pakeitimą teisėtu laikė nuo fakto apie šilumos energijos tiekimo į ieškovų butą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t.y. nuo 2012 m. spalio 31 d.

20Teismas įpareigojo atsakovę atlikti šilumos energijos perskirstymo perskaičiavimą, iš mokėtinų sumų pašalinant ieškovams priskirtus mokėjimus už karšto vandens temperatūros palaikymą, nes karšto vandens stovas yra įrengtas ne ieškovų bute, o bendro naudojimo patalpose, be to už šildomas bendro naudojimo patalpas ieškovai sutinka mokėti.

21Teismas nustatė, kad Valstybinė metrologijos inspekcija 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 13SR-459 uždraudė šilumos tiekėjui (atsakovei) išrašyti sąskaitas pagal šilumos ir karšto vandens skaitiklius neturinčius galiojančių metrologinių patikrų, tačiau iki šiol sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį yra formuojamos pagal skaitiklius, neturinčius galiojančių metrologinių patikrų. Kadangi ieškovų namo karšto vandens apskaita nėra sutvarkyta, teismas tenkino ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę perskaičiuoti visus mokėjimus už šildymą ir karštą vandenį, tačiau už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

247.

25Ieškovai A. Š. ir R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovų A. Š. ir R. Š. buto, esančio ( - ), ir jam tenkančios bendro naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo 2011 m. gegužės 30 d., užpildžius deklaraciją apie statybos darbų pakeitimą, arba nuo 2011 m. spalio 11 d. pranešimo atsakovei apie šildymo būdo pakeitimą ir centralizuotos šilumos tiekimo sutarties nutraukimą; pripažinti atsakovės AB „Kauno energija“ atliktą šilumos energijos, skirtos buto, esančio ( - ), šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymą neteisėtu; įpareigoti atsakovę AB „Kauno energija“ atlikti buto, esančio ( - ), atžvilgiu patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei pakoreguoti ieškovams išrašytas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą, nuo 2011 m. gegužės 30 d. arba nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. pagal namo, esančio ( - ), šildymo įrenginius atitinkantį metodą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

267.1.

27Teismo rezoliucinė dalis, jog centralizuotos šilumos tiekimo sutartis nutraukta nuo šio fakto įregistravimo VĮ Registrų centre yra prieštaringa, nes tuo pačiu metu pripažįstama, kad centralizuoto šildymo sutartis yra nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo (nuo 2011 m. gegužės 30 d.) ir nuo centralizuotos šilumos tiekimo nutraukimo į bendro naudojimo patalpas fakto įregistravimo VĮ Registrų centre dienos (nuo 2012 m. spalio 31 d.), tačiau sutartis gali būti nutraukta tik vieną kartą.

287.2.

29Ieškovai tvirtina, kad ginčo sutartis yra nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo 2011 m. gegužės 30 d., užpildžius deklaraciją apie statybos darbų pakeitimą, arba nuo 2011 m. spalio 11 d. pranešimo atsakovei apie šildymo būdo pakeitimą ir centralizuotos šilumos tiekimo sutarties nutraukimą. Pažymi, kad ieškovai dėl šildymo būdo įregistravimo kreipėsi į VĮ Registrų centrą 2011 m. gegužės 30 d., o dėl užsitęsusio ginčo su teritoriniu administratoriumi ieškovų prašymas buvo patenkintas tik 2012 m. spalio 31 d. centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 278. Atsakovei apie sutarties nutraukimą buvo pranešta 2011 m. spalio 11 d., todėl šildymo būdo įregistravimas viešame registre jokios įtakos neturi ieškovų ir atsakovės sutarties nutraukimui.

307.3.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 išaiškino, kad sutarties nutraukimas buvo pripažintas nuo šildymo būdo pakeitimo įregistravimo nekilnojamojo turto registre, nes vartotojas iki to laiko nebuvo pranešęs šilumos tiekėjui apie vienašališką sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovų 2011 m. spalio 11 d. rašto atsakovui apie atsisakymą nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų teisinę reikšmę, nes iš šio rašto matyti, kad ieškovai pranešė apie sutarties nutraukimą 2011 m., spalio 11 d.

327.4.

33Pagal nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusį statybos įstatymą paprastojo remonto atveju užpildoma deklaracija yra statybos užbaigimo aktas, prilygintas iki 2010 m. spalio 1 d. šio įstatymo 13 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatytam statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui, nuo kurio sudarymo laikoma nutraukta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, kai pakeičiamas pastato dalies šildymo būdas. Analogiškomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-254-823/2012 sutarties nutraukimą susiejo išimtinai su statinio, kurio šildymo būdas buvo pakeistas, pripažinimo tinkamu naudoti momentu. Nagrinėjamu atveju ieškovų buto atjungimas nuo centralizuoto šildymo įvyko 2011 m. gegužės 30 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu, o vietinis šildymo būdas yra įregistruotas viešame registre.

347.5.

35Ieškovų nuomone, sutarties nutraukimas turėtų būti sietinas su deklaracijos apie šildymo būdo pakeitimą kaip nustato Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, todėl civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 teismas galimai neįvertino tam tikrų įstatymo išimčių, kurios yra numatytos šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties vienašališkam nutraukimui (CK 6.391 straipsnis).

367.6.

37Tai, kad šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis yra nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimo 2011 m. gegužės 30 d., patvirtinta kasacinio teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006, kad detalesnių nuostatų civiliniame kodekse nėra, todėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartims nutraukti taikytinos Šilumos ūkio įstatymo nuostatos.

387.7.

39Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, nurodo, kad atsakovė šilumos energiją skirstė, pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką, nes nepripažino ieškovų vienašališkai nutrauktos šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties.

408.

41Atsakovė AB „Kauno energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

428.1.

43Teismas nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, jog nepaisant to, jog ieškovų buto atjungimo nuo centrinio šildymo teikimo tinklų metu nebuvo privalomas savivaldybės administracijos pritarimas paprastojo remonto aprašui, vis dar galiojo Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių normos, reglamentavusios atsijungimo nuo centrinio šildymo teikimo tinklų tvarką, tame tarpe, galiojo reikalavimas gauti savivaldybės administracijos pritarimą paprastojo remonto aprašui. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę bei gavo specialiuosius architektūros reikalavimus.

448.2.

45Tiek galiojus Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių nuostatoms dėl buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinio šildymo tinklų, tiek joms nustojus galioti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir jį detalizuojančiais statybos reglamentais, vartotojas, siekiantis atjungti savo butą nuo centrinio šildymo tinklų privalėjo/privalo gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, kurio ieškovai negavo.

468.3.

47Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, nes šioje byloje buvo ginčytas ir vertintas ne atsijungimo procedūrų teisėtumas, o atsijungimo fakto momentas.

488.4.

49Nesutinka su ieškovų argumentais, kad Šilumos tiekimo vartojimo taisyklėmis nebuvo galima vadovautis ieškovų buto šilumos įrenginių atjungimo darbų vykdymo metu. Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-858-13/2014 įsigaliojo tik 2014 m. lapkričio 11 d., vadinasi įrenginių atjungimo nuo centrinio šildymo tinklų metu (2011 m. gegužės 30 d.) Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių nuostatos galiojo.

508.5.

51Atsakovės teigimu, savivaldybės įgalioto asmens pritarimas yra vienas svarbiausių dokumentų, norint pradėti buto atjungimo nuo centrinio šildymo tinklų darbus, be kurio šie darbai net negali būti pradėti vykdyti. Šią poziciją ne kartą aiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013.

528.6.

53Teismas visiškai nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio ir juridinio pagrindo, kuriuo atsakovė įrodinėjo ieškovų pareigą mokėti karšto vandens palaikymo mokestį.

548.7.

55Nors teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-453-186/2015, pažymėtina, kad šią bylą išnagrinėjus kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/22016 išaiškino, jog pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad privaloma mokėti už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, kaip daugiabučio namo bendraturčiui. Taigi, ieškovams kaip buto savininkams ir kaip namo bendraturčiams tenka pareiga prisidėti prie namo bendrųjų konstrukcijų išlaikymo.

568.8.

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012 išaiškino, kad mokestis karšto vandens temperatūrai palaikyti yra priskirtinas būtent ne vartojimo mokesčių kategorijai, o tokiems, kuriuos moka daugiabučio namo bendraturčiai, valdantys namo inžinerines sistemas. Taigi, atsakovė, net ir tuo atveju, jei ieškovai įteisintų savo buto šildymo ir karšto vandens įrenginių atsijungimą nuo centrinio šildymo tinklo, skaičiuotų pastariesiems cirkuliacijos mokestį ir mokestį už šilumą, sunaudotą pastato bendrosioms reikmėms.

588.9.

59Nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovė visuomet buvo karšto vandens tiekėju name. Pagal iki 2009 m. liepos 1 d. galiojusią Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, iki tol, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, taikomas esamas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, o karšto vandens apskaitos prietaisus butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka esamas tiekėjas. Aplinkybes, jog namo gyventojai dar iki apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo apsirūpindavo karštu vandeniu patys, t.y. pirkdami vandenį karšto vandens ruošimui iš geriamojo vandens tiekėjo, o šilumą jam šildyti – iš šilumos tiekėjo, atsakovė įrodinėjo procesiniuose dokumentuose.

608.10.

61Kadangi atsakovė niekuomet jokiais teisėtais pagrindais nevaldė/nevaldo namo šilumos punkto įrenginio ir niekuomet anksčiau nėra buvusi karšto vandens tiekėju, ji negalėjo tapti karšto vandens tiekėju name iki tol, kol buvo panaikinta Šilumos tinklų vartojimo taisyklių nuostata, jog karšto vandens tiekimo veikla gali užsiimti asmenys, nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais valdantys pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginį.

628.11.

63Atsakovė 2012 m. spalio 23 d. raštu kreipėsi į UAB „Būsto valda“, prašydama patikslinti ar nepasikeitė namo butų savininkų nuomonė dėl atsakovės pasirinkimo karšto vandens tiekėju, kuri buvo išdėstyta UAB „Būsto valda“ rašte, gautame 2011 m. sausio 7 d. 2014 m. gruodžio 16 d. buvo gauta informacija, kad namo gyventojai nuomonės nepakeitė ir pageidauja, kad atsakovė būtų karšto vandens tiekėju name. 2015 m. kovo mėnesį atsakovė tapo karšto vandens tiekėju ir pradėjo organizuoti karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą butuose. Šiai dienai ginčo name nėra pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisai dviejuose butuose (ieškovų ir kitame, į kurį nėra galimybių patekti).

648.12.

65Kadangi atsakovė dar nėra pilnai sutvarkiusi karšto vandens apskaitos name, todėl nuo 2015 m. kovo mėn. visą šilumos kiekį, kuris atsiranda dėl nepaskirstyto karšto vandens kiekio, įtraukia į atsakovės nuostolius, t.y. nepriskiria vartotojams. Pažymi, kad iki tapimo karšto vandens tiekėju dienos, atsakovė turėjo teisę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, išdalinti ir išdalindavo vartotojams visą namui patiektą ir išmatuotą šilumos apskaitos prietaisais šilumą.

668.13.

67Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014, nes šioje byloje nebuvo ginčijamas apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo teisėtumas. Be to, nebuvo ginčo dėl to, jog iki gyventojų apsisprendimo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu, t. y. be karšto vandens tiekėjo, šilumos tiekėjas buvo karšto vandens tiekėju.

689.

69Ieškovai A. Š. ir R. Š. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą skundžiamoje dalyje nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

709.1.

71Nors atsakovė nurodo, kad gyventojai perka iš atsakovo atskirai šilumos energiją ir vandenį, tačiau šios aplinkybės kaip tik patvirtina, kad atsakovė yra karšto vandens tiekėja, kol gyventojai nepasirinko 2-ojo karšto vandens ruošimo būdo, kurį pasirinkti galimybė atsirado tik 2010 m. Teisinis reglamentavimas nustatytas 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Šilumos ūkio įstatyme, CK 4.85 straipsnyje ir Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse leidžia daryti išvadą, jog gyventojų sprendimui pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą reikia sudaryti (pakeisti) sutartis su šilumos ir vandens tiekėjais.

729.2.

73Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003 ieškovai nurodo, kad atsakovė siekia išvengti teisės aktuose nustatytos pareigos metrologiškai prižiūrėti karšto vandens skaitiklius ir prisiimti visą atsakomybę už šios pareigos nevykdymą, numatytą Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje.

749.3.

75Nagrinėjamu atveju jau buvo susiklostę atsakovės ir buitinių vartotojų šilumos ir karšto vandens tiekimo teisiniai santykiai, o buitiniai vartotojai, įgyvendindami įstatyme nustatytą teisę, siekė pakeisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba jo tiekėją, t.y. vandenį pirkti tiesiogiai iš geriamojo vandens tiekėjo, o šilumą karštam vandeniui ruošti – iš šilumos tiekėjo. Šiuos argumentus ieškovai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012 ir 2014 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014.

769.4.

77Atsakovė nepagrįstai nesutinka su ieškinio pagrindu, kad ginčo laikotarpiu atsakovė nebuvo sutvarkiusi karšto vandens apskaitos, nes atsakovė tariamai nebuvo karšto vandens tiekėja, tačiau, ne todėl, kad karšto vandens apskaita buvo sutvarkyta. Ieškovai įrodinėja atsakovės vykdyto šildymui, karštam vandeniui paruošti ir jo temperatūrai palaikyti skirtos šilumos energijos paskirstymo neteisėtumą, kuris pasireiškė šilumos apskaitai naudojamais apskaitos prietaisais, kure ginčo laikotarpiu neturėjo galiojančių metrologinių patikrų, nes metrologiškai nepatikrintų rodmenis sąskaitoms išrašyti draudžia teisės aktai.

789.5.

79Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje 3K-7-13-916/2017, remdamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja teisės aiškinimo taisyklę, kad kol daugiabučiame name nėra įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, leidžiantys apskaičiuoti faktiškai sunaudotą ir karšto vandens vartotojams nepaskirstytą šilumos kiekį, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šilumos tiekėjas neturi teisinio pagrindo paskirstyti šilumos kiekio už nepaskirstytą karštą vandenį visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karšto vandens tiekimo sistemos bendraturčiams.

8010.

81Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.

82Atsiliepimas grindžiamas AB „Kauno energija“ apeliacinio skundo argumentais.

83Teisėjų kolegija

konstatuoja:

84IV.

85Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8611.

87Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

8812.

89Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9013.

91Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

9214.

93Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

9415.

95Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

9616.

97Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų atliktą jiems nuosavybės teise priklausančio buto atjungimą nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų pripažino teisėtu ir pripažino centrinio šildymo tiekimo sutartį nutraukta, taip pat, ar pagrįstai atsakovę įpareigojo perskaičiuoti ginčo butui pateiktos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei pakoreguoti ieškovams išrašytas sąskaitas už šilumos energiją.

98Dėl atsakovės apeliacinio skundo

99Dėl ieškovų buto šildymo būdo pakeitimo ir sutarties nutraukimo teisėtumo

10017.

101Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog nors ieškovų buto atjungimo nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų metu nebuvo privalomas savivaldybės administracijos pritarimas paprastojo remonto aprašui, vis dar galiojo Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių (toliau – ŠTVT) normos, reglamentavusios atsijungimo nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų tvarką, tame tarpe, galiojo reikalavimas gauti savivaldybės administracijos pritarimą paprastojo remonto aprašui. Atsakovė skunde nesutinka su ieškovų teiginiu, kad ŠTVŠ nebuvo galima vadovautis ieškovų buto šilumos įrenginių atjungimo darbų vykdymo metu, kadangi ŠTVT normos, reglamentavusios šilumos įrenginių atjungimą nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų, galiojo iki 2014 m. lapkričio 3 d. Taigi, faktinio ginčo buto atjungimo nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų metu (2011 m. gegužės 30 d.) galiojo ŠTVT 104-112, 114, 115, 115, 117-124 punktai, reglamentavę šilumos įrenginių atjungimą nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų (panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-858-13/214). Net ir po minėto administracinio teismo sprendimo nebuvo panaikintas ŠTVT 95 punktas, kuriame numatyta, kad pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo) privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą šiam projektui (aprašui). Be to, atsakovė nurodo, kad tiek galiojus ŠTVT nuostatoms dėl buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų, tiek joms nustojus galioti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu (toliau – Statybos įstatymas) ir jį detalizuojančiais statybos reglamentais, vartotojas, siekiantis atjungti savo butą nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų, privalėjo/privalo gauti rašytinį valstybės tarnautojo pritarimą, kurio ieškovai negavo.

10218.

103Byloje nustatyta, kad ieškovai nuo 2011 m. gegužės mėn. vienašališkai atjungė buto įrenginius nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginių daugiabučiame name atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos procedūra buvo reglamentuojama CK 6.390 straipsnio, Statybos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo, energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis. Daugiabučio namo buto savininkas, siekdamas atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, privalėjo laikytis nurodytuose teisės aktuose nustatytos atjungimo procedūros. Taigi, tiek pagal tuo metu galiojusį, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą pripažįstama butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas.

10419.

105Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. A. P., bylos Nr. 3K-3-385/2012; kt.). Atjungti savo buto šildymo sistemą galima tik laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007).

10620.

107Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtintame Statybos techninio reglamento (redakcija galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 12.11 punkte nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriamas prie paprastojo remonto darbų. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, paprastojo remonto aprašas rengiamas statinio paprastajam remontui tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais.

10821.

109Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ patvirtintame Statybos techninio reglamento (redakcija galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 32 punkte nustatyta, jog atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui, pateikiami Reglamento 6 priede. 6 priedo „Atvejai, kada privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui“ 6 punkte nustatyta, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi: 6.1. mieste (išskyrus sodininkų bendrijų teritorijas), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje atliekant šiuos ypatingo ar neypatingo statinio paprastojo remonto darbus: 6.1.1. keičiant pastato fasado ar šlaitinio stogo dangą; 6.1.2. pastato fasade iš gatvės pusės užtaisant esamus langus, duris, kitas angas; 6.1.3. įstiklinant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato balkonus, lodžijas; 6.1.4. keičiant pastato fasado elementus; 6.2. konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje atliekant II grupės nesudėtingo statinio šio priedo 2.2.1, 2.2.2, 6.1.1, 6.1.2, 6.1.3 ar 6.1.4 punktuose nurodytus paprastojo remonto darbus.

11022.

111Ieškovų buto atjungimo nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų metu galiojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurių 104 – 124 punktai reglamentavo Šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014 pripažino, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, šis sprendimas įtakoja tik po jo atsiradusius teisinius santykius. Taigi, ieškovai buto atjungimo nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų metu turėjo vadovautis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytomis nuostatomis.

11223.

113Energetikos ministro patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 punkte nustatyta, kad atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą daugiabučio namo valdytojas, jeigu butų bei kitų patalpų savininkai teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti daugiabučio namo butų bei kitų patalpų šildymo būdą arba daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą, privalo pateikti savivaldybės institucijai prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ir informaciją, prie kurios pridedami šie dokumentai: 108.1.1. daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas; 108.1.2. buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; 108.1.3. kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti; 108.1.4. savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų išklotinė; 108.1.5. buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose; 108.1.6. šilumos tiekėjo ar valdytojo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai.

11424.

115Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad savivaldybės arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos įregistravimo savivaldybės institucijoje išduoda specialiuosius architektūros reikalavimus arba pateikia pagrįstai motyvuotą atsisakymą juos išduoti. Pagal Taisyklių 110 punktą, jeigu vartotojų pasirinkimas atitinka savivaldybės šilumos ūkio specialųjį planą ar dėl vartotojų daugiabučiame name prašymo atjungti pastato ar jo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos šildymo sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo sistemų ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą įgyvendinimo kiti to namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, pastato savininkas pateikia šilumos tiekėjui ir kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą ar kitą) tieksiančiam asmeniui paraišką gauti prisijungimo sąlygas. Šilumos tiekėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos įregistravimo išduoda atsijungimo sąlygas arba pateikia pagrįstai motyvuotą atsisakymą jas išduoti.

11625.

117Vadovaujantis Taisyklių 120 punktu, vartotojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki Taisyklių 117 punkte nurodytų darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos tiekėjui apie numatomą atjungimą (šilumos pirkimo-pardavimo arba šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą). Baigęs Taisyklių 117 punkte nurodytus darbus, vartotojas privalo gauti Inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei teisės akte (Taisyklių 1 priedo 32 punktas) nustatyta tvarka gauti pastato šilumos įrenginių jungčių su šilumos perdavimo tinklais išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių statybos užbaigimo aktą ir jų kopijas pateikti šilumos tiekėjui ir kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekėjui Taisyklių 121 p.).

11826.

119Pagal Taisyklių 122 punktą, pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, pastato, buto ar kitų patalpų savininkas (ar) valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą.

12027.

121Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 20-26 punktuose nurodytų teisės normų reikalavimus, sprendžia, kad ieškovai, norėdami atjungti nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų jiems nuosavybės teise priklausantį butą, neprivalėjo parengti paprastojo remonto aprašo ir gauti iš savivaldybės institucijos pritarimo šiam aprašui, kadangi tokios prievolės teisės aktai tuo metu nenumatė. Nors apeliantė remiasi Taisyklių 95 punktu, pagal kurį pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės akto nustatyta tvarka gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą šiam projektui (aprašui), teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantė remiasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2011 m. liepos 20 d., o pagal ginčo laikotarpiu galiojusio teisės akto redakciją, 95 punktas nustatė šilumos įrenginių rekonstravimo taisykles. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai, atjungdami savo buto šildymo sistemą nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų, nesilaikė atjungimo metu galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatų, susijusių su šilumos įrenginių atjungimu nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva, t. y. ieškovai nepateikė prašymo savivaldybės institucijai išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ir nepasirašė atjungimo akto, todėl ieškovų buto nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų atjungimas laikytinas neteisėtu. Be to, CK 6.390 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos įstatymo normos saugomas interesas gali būti užtikrintas tik tokiu atveju, jeigu buto šildymo sistemos atjungimas nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų yra vykdomas, laikantis nustatytų reikalavimų.

12228.

123Pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 123 p.). Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų pasirašiusios atjungimo aktą ir susitarimą dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, darytina išvada, kad ieškovų buto šilumos vartojimo įrenginiai teisėtai nėra atjungti.

124Dėl šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti

12529.

126Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti atsakovės atliktą šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymą neteisėtu ir nepagrįstu, ir įpareigoti atsakovę atlikti ieškovų buto atžvilgiu patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei ištaisyti ieškovams išrašytas klaidingas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą, nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. pagal namo šildymo įrenginius atitinkantį metodą. Savo ieškinį ieškovai grindė aplinkybėmis, jog šilumos tiekėjas neturėjo teisės ieškovams skaičiuoti karšto vandens temperatūros palaikymo mokesčio nuo 2011 m. birželio mėn., nes į ieškovų butą karštas vanduo nebuvo tiekiamas. Pažymėjo, kad ieškovai teisėtai ir laikydamiesi teisės aktų reikalavimų 2011 m. gegužę atsisakė centralizuoto buto šildymo, centralizuoto karšto vandens tiekimo paslaugos, kartu atsisakydami ir karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos.

12730.

128Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, iš mokėtinų sumų pašalinant ieškovams priskirtus mokėjimus už karšto vandens temperatūros palaikymą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog nagrinėjamoje byloje karšto vandens stovas yra įrengtas ne ieškovų bute, o bendro naudojimo patalpose, o už šildomas bendro naudojimo patalpas ieškovai sutinka mokėti.

12931.

130Apeliantė skunde laikosi pozicijos, kad mokestis karšto vandens temperatūrai palaikyti yra priskirtinas būtent ne vartojimo mokesčių kategorijai, o tokiems, kuriuos moka daugiabučio namo bendraturčiai, valdantys namo inžinerines sistemas bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl aplinkybė, kad konkretūs asmenys savo butus yra atjungę nuo centralizuotos karšto vandens ir šilumos tiekimo sistemos, nepanaikina jiems pareigos mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą. Apeliantės įsitikinimu, netgi tuomet, jei ieškovai įteisintų savo buto šildymo ir karšto vandens įrenginių atsijungimą nuo centrinio šildymo tinklo, skaičiuotų pastariesiems cirkuliacijos mokestį ir mokestį už šilumą, sunaudotą pastato bendrosioms reikmėms. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais.

13132.

132Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: bendrosios nuosavybės teisės dalis, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

13333.

134Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

13534.

136Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

13735.

138Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jei pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

13936.

140Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-297 įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 227.2 punkte (2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1-191 redakcija) įtvirtinta daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko – buitinio karšto vandens vartotojo pareiga laiku atsiskaityti už patiektą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti bei kitas karšto vandens tiekėjo suteiktas paslaugas.

14137.

142Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, aiškindama šios nuostatos taikymą, yra nurodžiusi, kad pareiga mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) nustatyta tiems asmenims, kurių naudojami šildymo prietaisai yra prijungti prie karšto vandens sistemos ir kurie naudojasi karšto vandens tiekėjo suteikta paslauga, nes karšto vandens temperatūros palaikymo mokestį šilumos vartotojai moka todėl, kad, karštam vandeniui cirkuliuojant daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Kadangi cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 49 punktas). Šioje nutartyje teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad daugeliu atvejų pagal senos statybos inžinerinių sistemų tipinę konstrukciją nėra techninių galimybių visiškai eliminuoti į atsijungusių nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkų patalpas bei bendrojo naudojimo patalpas patenkantį pastato karšto vandens temperatūros palaikymo sistemos energijos kiekį, todėl nėra teisinio pagrindo ir visiškai atleisti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkus nuo pareigos mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą, kaip daugiabučio namo inžinerinės konstrukcijos padarinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 56 punktas).

14338.

144Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovų buto šilumos vartojimo įrenginiai nėra atjungti teisėtai ir šalių šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis nėra nutraukta, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką nėra teisinio pagrindo visiškai atleisti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkus nuo pareigos mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą, kaip daugiabučio namo inžinerinės konstrukcijos padarinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, iš mokėtinų sumų pašalinant ieškovams priskirtus mokėjimus už karšto vandens temperatūros palaikymą, nes iki šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ieškovai turi pareigą mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą kaip šilumos vartotojas, o po to - kaip daugiabučio namo inžinerinės konstrukcijos bendraturtis.

145Dėl šilumos ir karšto vandens apskaitos bei karšto vandens tiekėjo funkcijų

14639.

147Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovė į šilumos energiją įtraukdavo ir šilumos energiją suvartotą neapskaitytam arba apskaitytam metrologiškai nepatikrintais skaitikliais karštam vandeniui paruošti. Ieškovų įsitikinimu, jie pagrįstai reikalauja, kad atsakovė atliktų ginčo namo centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą, nes atsakovė netinkamai taikė paskirstymo metodus ir šilumos bei karšto vandens apskaitai naudojo metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus.

14840.

149Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę perskaičiuoti visus mokėjimus už šildymą ir karštą vandenį už visą laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio mėn., laikė pagrįstu. Teismas darė išvadą, kad atsakovė visada buvo ir karšto vandens tiekėja, nes galimybė gauti karštą vandenį šilumą karštam vandeniui ruošti perkant iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti perkant iš geriamojo vandens tiekėjo (antrasis karšto vandens ruošimo būdas) realiai atsirado tik 2010 metais. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovų namo karšto vandens apskaita nėra sutvarkyta.

15041.

151Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ji visuomet buvo karšto vandens tiekėja ginčo name. Atsakovės teigimu, pagal teisinį reglamentavimą atsakovė nebuvo įpareigota tapti karšto vandens tiekėja iki 2015 metų kovo mėn., o atsakovei tapus karšto vandens tiekėju, atsakovė nuostolių, atsiradusių dėl nepaskirstyto karšto vandens, neišdalindavo ir iki šiol neišdalina vartotojams.

15242.

153Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010 m. birželio 5 d.) nustatyta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį.

15443.

155Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Viena vertus, jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartoti buityje. Kaip vartotojas, gyventojas abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, vonios šildytuvui (gyvatukui). Visa energija, tiekiama į namą, turi būti pagal šioje byloje esančias sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendraturčių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004).

15644.

157Nepaskirstytasis karšto vandens kiekis – viršijantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidas skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tam, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti skirtumą tarp šilumos kiekio, kurį sunaudoja konkretūs daugiabučio namo vartotojai, besinaudojantys centralizuoto karšto vandens tiekimo sistema, ir šilumos kiekio, kuris sunaudojamas bendroms daugiabučio namo reikmėms, pastate turi būti įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai.

15845.

159Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, taikomas esamas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, o karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka esamas tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

16046.

161Sistemiškai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalis, Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (2014 m. birželio 1 d. redakcija), 74.2.2 punktą, reglamentuojančius vieną iš dedamųjų, į kurią yra atsižvelgiama perskaičiuojant šilumos bazinės kainos pastoviąją dedamąją, matyti, kad, šilumos tiekėjui esant ir karšto vandens tiekėju, visas pastate suvartotas šilumos kiekis gali būti paskirstomas (išdalijamas) vartotojams tik tiekėjui įvykdžius visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name. Tai lemia, kad šilumos, kartu ir karšto vandens tiekėjas turi pareigą sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name ir nors šios pareigos vykdymui terminas pirmiau minėtame įstatyme expressis verbis (aiškiai žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatytas, tačiau tik ją įvykdžius atsiranda įstatyme numatytos prielaidos, nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį priskirti ir išdalinti apmokėti vartotojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-382-858/2016).

16247.

163Šilumos kiekis už nepaskirstytą karštą vandenį paprastai susidaro tada, kai karšto vandens vartotojai deklaruoja ne visą faktiškai suvartotą karštą vandenį, o pastate neįrengti nuotolinio valdymo apskaitos prietaisai, leidžiantys šilumos tiekėjui nepriklausomai nustatyti kiekvieno vartotojo suvartojamą karštą vandenį, taip pat tada, kai dėl karšto vandens tiekimo sistemos ypatumų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) yra suvartojama daugiau šilumos kiekio nei Komisijos nustatyti normatyvai. Taigi tais atvejais, kai nėra tinkamai įrengtų apskaitos prietaisų, nėra galimybės ir atskirti, dėl kokių priežasčių susidarė šilumos kiekis už nepaskirstytą karštą vandenį ir ar jis gali būti išdalytas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karšto vandens tiekimo sistemos bendraturčiams. Be to, net ir tuo atveju, jei būtų įrengti metrologiškai patikrinti, teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, visą šilumos kiekį už nepaskirstytą karštą vandenį laikyti bendraturčių mokesčiu yra nepagrįsta, nes karšto vandens temperatūros palaikymas (cirkuliacija) skirtas visų pirma karšto vandens vartotojų poreikiams patenkinti ir tik jo dalis yra skiriama cirkuliacijos sistemai išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 67 punktas).

16448.

165Iš byloje esančio UAB „Būsto valda“ 2011 m. sausio 6 d. patvirtinto daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) butų savininko apklausos raštu rezultatų skaičiavimo protokolo Nr. 463 matyti, kad buvo organizuota administruojamo gyvenamojo namo ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų apklausa (balsavimas raštu) dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo. Apklausoje iš 40 butų savininkų dalyvavo 37 respondentai. 36 apklausoje dalyvavę butų savininkai pasirinko karšto vandens tiekėju AB „Kauno energija“, 1 buto savininkas nusprendė likti prie senos tvarkos. Taigi daugiabučio namo ( - ) butų savininkų dauguma pasirinko karšto vandens tiekėju AB „Kauno energiją“, t.y. centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimą iš karto vandens tiekėjo.

16649.

167Iš į bylą pateikto 2014 m. gruodžio 16 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos rašto Nr. 13SR-459 dėl ieškovų skundų matyti, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, atlikusi pastato ( - ) šilumos punkte įrengtų šilumos skaitiklių ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių patikrinimą, nustatė, kad šilumos punkte atsiskaityti už sunaudotą šilumos energiją (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) naudojamas įvadinis šilumos skaitiklis Multical 602 Nr. 65071877/12. Skaitiklio ir jo sudedamųjų dalių patikrą 2014 m. balandžio mėn. atliko AB „Kauno metrologijos centras“. Skaitikliui 2014 m. balandžio 17 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. 1288529, kuris galioja iki 2016 m. balandžio 17 d. Taip pat nustatyta, kad pagal projektą šilumos punkte įrengtas papildomas šilumos skaitiklis Multical 602 Nr. 65071742/12. Skaitiklio ir jo sudedamųjų dalių patikrą 2014 m. balandžio 24 d. atliko AB „Kauno metrologijos centras“. Skaitikliui 2014 m. balandžio 24 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. 1289174, kuris galioja iki 2016 m. balandžio 24 d. Lietuvos metrologijos inspekcija rašte nurodė, kad šilumos skaitikliai atitinka 2 tikslumo klasės reikalavimus pagal standarto LST EN 1434 „Šilumos skaitikliai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“. Šie šilumos skaitikliai atitinka teisinės metrologijos reikalavimus ir jų duomenys gali būti naudojami atsiskaitymams tarp tiekėjo ir vartotojų. Lietuvos metrologijos inspekcija nurodė, kad karšto vandens skaitikliai namo ( - ) butuose yra gyventojų nuosavybė. Gyventojai už sunaudotą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti atsiskaito su UAB „Kauno vandenys“, o už geriamojo vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį su AB „Kauno energija, pagal šių skaitiklių rodmenis.

16850.

169Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012 m. spalio 23 d. AB „Kauno energija“ raštu Nr. 20-4401 kreipėsi į UAB „Būsto valda“ dėl informacijos apie apsirūpinimą karštu vandeniu patikslinimo. Raštu buvo prašyta skubiai informuoti, ar 2011 m. bendraturčių priimtas sprendimas karšto vandens tiekėju pasirinkti AB „Kauno energija“ nepasikeitė. UAB „Būsto valda“ 2014 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. S-830 Lietuvos metrologijos inspekcijai ir AB „Kauno energija“ informavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), butų savininkai yra pasirinkę karšto vandens tiekėju AB „Kauno energija“, t.y. kai centralizuotai paruoštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo. Bendraturčių priimtas sprendimas nėra pasikeitęs. Atsakovė 2015 m. kovo 2 d. su UAB „Kauno vandenys“ pasirašė geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT00103239 daugiabučiam namui ( - ). Ši sutartis reglamentuoja atsakovės ir UAB „Kauno vandenys“ santykius UAB „Kauno vandenys“ tiekiant geriamąjį vandenį, karštam vandeniui ruošti, taip pat priimant tvarkyti nuotekas, o atsakovei sumokant UAB „Kauno vandenys“ už patiektą geriamąjį vandenį ir sutvarkytas nuotekas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

17051.

171Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nebuvo gyvenamojo namo, adresu ( - ), karšto vandens tiekėja iki 2015 m. kovo mėn., todėl iki šio laiko neturėjo pareigos rūpintis karšto vandens skaitiklių metrologiniu patikrinimu.

17252.

173Apeliantė skunde nurodo, kad jai tapus ginčo pastato karšto vandens tiekėja, skundo teikimo metu ginčo name nėra pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisai dviejuose butuose, o visi kiti skaitikliai pakeisti į atitinkančius teisinės metrologijos reikalavimus ir turinčius tipo patvirtinimo sertifikatą. Apeliantė skunde pripažįstą, kad nėra pilnai sutvarkiusi karšto vandens apskaitos name, todėl visą šilumos kiekį, kuris atsiranda dėl nepaskirstyto karšto vandens kiekio (suvartotas, bet gyventojų nedeklaruotas karšto vandens kiekis), įtraukia į atsakovės nuostolius, t. y. nepriskiria vartotojams. Šiuos argumentus įrodinėja byloje esančia Pastatų ( - ), Šilumos paskirstymo pagal vartotojus ir paslaugas išklotine, kurios grafose „Išmatuotas kiekis ŠAP (šilumos apskaitos prietaisas) paskirtis Qš+Qkv“ ir „Iš viso apmokestina MWh“ nurodytų dydžių skirtumas reiškia tai, kad šilumos tiekėjas patiekia ir išmatuoja daugiau šilumos nei apmokestina.

17453.

175Teisėjų kolegija iš byloje esančios Pastatų ( - ), šilumos paskirstymo pagal vartotojus ir paslaugas išklotinės už laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. nustatė, jog 2015 m. kovo mėn. išmatuotas kiekis ŠAP paskirtis Qš+Qkv yra 36,79 MWh, o iš viso apmokestinta 36,260831 MWh, 2015 m. balandžio mėn. išmatuota – 27,06 MWh, o apmokestinta – 26,651504 MWh, 2015 m. gegužės mėn. išmatuota 10,69 MWh, o apmokestinta 10,569008 MWh, 2015 m. birželio mėn. išmatuota 10,62 MWh, apmokestinta 10,619981 MWh, 2015 m. liepos mėn. išmatuota 10,04 MWh, apmokestinta 10,039991, 2015 m. rugpjūčio mėn. išmatuota 9,84 MWh, apmokestinta 9,840012 MWh, 2015 m. rugsėjo mėn. išmatuota 10,92 MWh, apmokestinta 10,75655 MWh, 2015 m. spalio mėn. išmatuota 27,85 MWh, apmokestinta 10,75655 MWh ir 2015 m. lapkričio mėn. išmatuota 43,33 MWh, apmokestinta 43,261373 MWh. Atsižvelgus į tai, kad visais mėnesiais išmatuotas didesnis kiekis, nei apmokestintas, o ieškovai nepateikė tai paneigiančių paaiškinimų ir įrodymų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais, jog ji šilumos kiekį, kuris atsiranda dėl nepaskirstyto karšto vandens kiekio, vartotojams nepriskiria.

176Dėl ieškovų apeliacinio skundo

17754.

178Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė ieškovams A. Š. ir R. Š. terminą iki 2018 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą. Apeliantams buvo išaiškinta, kad nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų apeliacinis procesas bus nutrauktas CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu.

17955.

180Ieškovai iki nustatyto termino pabaigos 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino - teismui pateikė apeliacinį skundą, pasirašytą tik pačių ieškovų A. Š. ir R. Š..

18156.

182CPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukimas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

18357.

184Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nepašalino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, teisėjų kolegija konstruoja, kad A. Š. ir R. Š. apeliacinis skundas paduotas asmenų, neturinčių teisę jį paduoti, todėl apeliacinis procesas pagal ieškovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalies nutraukiamas.

18558.

186Ieškovų A. Š. ir R. Š. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, arba alternatyvus prašymas sustabdyti nagrinėjamąją bylą, kol Konstitucinis Teismas priims nutarimą dėl nurodyto teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenkinamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog jam nekyla abejonių dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies konstitucingumo, todėl sprendžia, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą ar stabdyti bylą iki Konstitucinis teismas priims nutarimą šiuo klausimu nėra pagrindo.

187Dėl bylos procesinės baigties

18859.

189Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovų buto atjungimą nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų teisėtu ir buto centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo ir centralizuotos šilumos tiekimo nutraukimo į bendro naudojimo patalpas fakto įregistravimo VĮ Registrų centre dienos, kadangi ieškovai buto atjungimą nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų atliko, nesilaikydami teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taip pat nepagrįstai atsakovė įpareigota perskaičiuoti ginčo butui pateiktos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei pakoreguoti ieškovams išrašytas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., pagal ginčo namo šildymo įrenginius atitinkantį metodą, kadangi iki šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ieškovai turi pareigą mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą kaip šilumos vartotojas, po to - kaip daugiabučio namo inžinerinės konstrukcijos bendraturtis, o atsakovei iki 2015 m. kovo mėn. nebuvus karšto vandens tiekėja ginčo name nebuvo pareigos rūpintis karšto vandens skaitiklių metrologiniu patikrinimu. Dėl išvardintų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovų ieškinys buvo patenkintas, panaikina ir priima naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti atsisako.

19060.

191Ieškovams nepašalinus teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, apeliacinis procesas pagal ieškovų apeliacinį skundą nutraukiamas.

192Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

193Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dalyje, kuria buvo patenkinti ieškovų reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. Š. ir R. Š. ieškinio netenkinti.

194Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

195Apeliacinį procesą pagal A. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalies nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų... 8. 2.... 9. Nurodė, kad jie yra buto esančio ( - ) savininkai. Ieškovai, laikydamiesi... 10. 3.... 11. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 12. 4.... 13. Paaiškino, kad ieškovai, atjungdami savo buto šildymo ir karšto vandens... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino... 18. 6.... 19. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai turėjo teisę atsijungti nuo... 20. Teismas įpareigojo atsakovę atlikti šilumos energijos perskirstymo... 21. Teismas nustatė, kad Valstybinė metrologijos inspekcija 2014 m. gruodžio 16... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. 7.... 25. Ieškovai A. Š. ir R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 26. 7.1.... 27. Teismo rezoliucinė dalis, jog centralizuotos šilumos tiekimo sutartis... 28. 7.2.... 29. Ieškovai tvirtina, kad ginčo sutartis yra nutraukta nuo buto šildymo būdo... 30. 7.3.... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje... 32. 7.4.... 33. Pagal nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusį statybos įstatymą paprastojo... 34. 7.5.... 35. Ieškovų nuomone, sutarties nutraukimas turėtų būti sietinas su... 36. 7.6.... 37. Tai, kad šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis yra nutraukta nuo šildymo... 38. 7.7.... 39. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi... 40. 8.... 41. Atsakovė AB „Kauno energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 42. 8.1.... 43. Teismas nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų... 44. 8.2.... 45. Tiek galiojus Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių nuostatoms dėl buto... 46. 8.3.... 47. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio... 48. 8.4.... 49. Nesutinka su ieškovų argumentais, kad Šilumos tiekimo vartojimo taisyklėmis... 50. 8.5.... 51. Atsakovės teigimu, savivaldybės įgalioto asmens pritarimas yra vienas... 52. 8.6.... 53. Teismas visiškai nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyto... 54. 8.7.... 55. Nors teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d.... 56. 8.8.... 57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje... 58. 8.9.... 59. Nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovė visuomet buvo karšto vandens... 60. 8.10.... 61. Kadangi atsakovė niekuomet jokiais teisėtais pagrindais nevaldė/nevaldo namo... 62. 8.11.... 63. Atsakovė 2012 m. spalio 23 d. raštu kreipėsi į UAB „Būsto valda“,... 64. 8.12.... 65. Kadangi atsakovė dar nėra pilnai sutvarkiusi karšto vandens apskaitos name,... 66. 8.13.... 67. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14... 68. 9.... 69. Ieškovai A. Š. ir R. Š. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo... 70. 9.1.... 71. Nors atsakovė nurodo, kad gyventojai perka iš atsakovo atskirai šilumos... 72. 9.2.... 73. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartimi... 74. 9.3.... 75. Nagrinėjamu atveju jau buvo susiklostę atsakovės ir buitinių vartotojų... 76. 9.4.... 77. Atsakovė nepagrįstai nesutinka su ieškinio pagrindu, kad ginčo laikotarpiu... 78. 9.5.... 79. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje 3K-7-13-916/2017,... 80. 10.... 81. Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą... 82. Atsiliepimas grindžiamas AB „Kauno energija“ apeliacinio skundo... 83. Teisėjų kolegija... 84. IV.... 85. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 86. 11.... 87. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 88. 12.... 89. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 90. 13.... 91. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo... 92. 14.... 93. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 94. 15.... 95. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo... 96. 16.... 97. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 98. Dėl atsakovės apeliacinio skundo... 99. Dėl ieškovų buto šildymo būdo pakeitimo ir sutarties nutraukimo teisėtumo... 100. 17.... 101. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog... 102. 18.... 103. Byloje nustatyta, kad ieškovai nuo 2011 m. gegužės mėn. vienašališkai... 104. 19.... 105. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos... 106. 20.... 107. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622... 108. 21.... 109. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.... 110. 22.... 111. Ieškovų buto atjungimo nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų metu galiojo... 112. 23.... 113. Energetikos ministro patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108... 114. 24.... 115. Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad savivaldybės arba jos įgaliota... 116. 25.... 117. Vadovaujantis Taisyklių 120 punktu, vartotojas ne vėliau kaip per vieną... 118. 26.... 119. Pagal Taisyklių 122 punktą, pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos... 120. 27.... 121. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 20-26 punktuose nurodytų teisės... 122. 28.... 123. Pastato ar jo sekcijos (bloko) šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami... 124. Dėl šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti... 125. 29.... 126. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti atsakovės atliktą šilumos energijos,... 127. 30.... 128. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę... 129. 31.... 130. Apeliantė skunde laikosi pozicijos, kad mokestis karšto vandens temperatūrai... 131. 32.... 132. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir... 133. 33.... 134. Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise... 135. 34.... 136. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai... 137. 35.... 138. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jei pastate... 139. 36.... 140. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-297... 141. 37.... 142. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. sausio 19 d.... 143. 38.... 144. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovų buto šilumos... 145. Dėl šilumos ir karšto vandens apskaitos bei karšto vandens tiekėjo... 146. 39.... 147. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovė į šilumos energiją įtraukdavo... 148. 40.... 149. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų reikalavimą... 150. 41.... 151. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ji visuomet buvo karšto vandens... 152. 42.... 153. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010... 154. 43.... 155. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopą... 156. 44.... 157. Nepaskirstytasis karšto vandens kiekis – viršijantis leistinas apskaitos... 158. 45.... 159. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kol vartotojai pasirenka... 160. 46.... 161. Sistemiškai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalis,... 162. 47.... 163. Šilumos kiekis už nepaskirstytą karštą vandenį paprastai susidaro tada,... 164. 48.... 165. Iš byloje esančio UAB „Būsto valda“ 2011 m. sausio 6 d. patvirtinto... 166. 49.... 167. Iš į bylą pateikto 2014 m. gruodžio 16 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos... 168. 50.... 169. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012 m. spalio 23 d. AB... 170. 51.... 171. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 172. 52.... 173. Apeliantė skunde nurodo, kad jai tapus ginčo pastato karšto vandens... 174. 53.... 175. Teisėjų kolegija iš byloje esančios Pastatų ( - ), šilumos paskirstymo... 176. Dėl ieškovų apeliacinio skundo... 177. 54.... 178. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė... 179. 55.... 180. Ieškovai iki nustatyto termino pabaigos 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi... 181. 56.... 182. CPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada apeliacinis skundas... 183. 57.... 184. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nepašalino Lietuvos apeliacinio teismo... 185. 58.... 186. Ieškovų A. Š. ir R. Š. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su... 187. Dėl bylos procesinės baigties... 188. 59.... 189. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 190. 60.... 191. Ieškovams nepašalinus teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų,... 192. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 193. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dalyje, kuria buvo... 194. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 195. Apeliacinį procesą pagal A. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus...