Byla e2-541-178/2018
Dėl nesąžiningos konkurencijos, komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo bei neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Binčis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1412-896/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Binčis“ ieškinį atsakovams R. K. ir mažajai bendrijai „Marklita“ dėl nesąžiningos konkurencijos, komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo bei neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Binčis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus R. K. ir MB „Marklita“ nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės UAB „Binčis“ ir atsakovo R. K. 2007 m. spalio 17 d. sudarytą konfidencialumo sutartį Nr. 1, t. y. nutraukti neteisėtą UAB „Binčis“ konfidencialios informacijos naudojimą ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje; priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir MB „Marklita“ ieškovės UAB „Binčis“ naudai 67 477,75 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 67 477,75 Eur ieškinio sumai areštuoti atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.
  3. Nurodė, kad R. K. ieškovės įmonėje, užsiimančioje klientų gaminamos ir/ar parduodamos produkcijos ženklinimu, dirbo daugiau nei devynerius metus, su atsakovu ieškovė buvo pasirašiusi konfidencialumo sutartį. Atsakovas R. K., nutraukęs darbo santykius ieškovės bendrovėje, ieškovės komercines paslaptis panaudojo savo paties vadovaujamos MB „Marklita“ veikloje bei persiviliojo ženklią dalį ilgalaikių ieškovės klientų, taip ieškovei padarydamas 67 477,75 Eur nuostolių negautų pajamų forma. Kadangi ieškovės reikalavimas yra didelis, o atsakovų finansinė padėtis gali būti bloga, tikėtina, kad gavę ieškinį atsakovai imsis priemonių turimam turtui paslėpti, taip išvengiant galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymo, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui patenkinus ieškinį, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovės UAB „Binčis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovės UAB „Binčis“ ieškinys atsakovams yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo atsakovų prievolės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius atsiradimo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamų reikalavimų atsakovams argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė antrosios sąlygos, reikalingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo.
  3. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė vienintele aplinkybe, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012). Kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė turėjo įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovė UAB „Binčis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos. Jei teismas remiasi šia prezumcija, jos paneigimo našta tenka atsakovui. Be to, paskirstant įrodinėjimo naštą, turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš šalių lengviau įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes minimaliomis sąlygomis. Dėl šių aplinkybių būtent atsakovai, siekdami išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti įrodymus, kurie patvirtina gerą turtinę padėti.
    2. Atsakovė MB „Marklita“ yra tik šiek tiek daugiau nei prieš metus įsteigtas naujas juridinis asmuo, kurio vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto. Apie MB „Marklita“ finansinę padėti nėra galimybės gauti duomenų iš Juridinių asmenų registro, nes nėra suėjęs Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas finansinių ataskaitų rinkiniui pateikti. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad šio juridinio asmens turtinė padėtis yra gera ir, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jis turės galimybę jį įvykdyti.
    3. Atsakovas R. K. nekilnojamojo turto taip pat neturi. Aplinkybė, kad ieškovės atžvilgiu R. K. atliko neteisėtus bei nesąžiningus veiksmus, bei tai, kad R. K. yra MB „Marklita“ vienasmenis valdymo organas, kuris pagal MBĮ nuostatas gali paimti įstatymu nereglamentuoto dydžio lėšas mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra grėsmė ieškovei parankaus teismo sprendimo įvykdymui.
    4. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos, atitinkančios laikinosioms apsaugos priemonėms keliamus tikslus. Šiame bylos etape nėra duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovei ar nepagrįstai varžytų atsakovų teises daugiau nei būtina nurodytam tikslui pasiekti.
  3. Atsakovai R. K. ir MB „Marklita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškinio suma yra nepagrįstai didelė. Be to, ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kuriomis pagrįstų savo reikalavimo teisę į visų tariamai negautų pajamų (buhalterine prasme) atlyginimą, nepateikė duomenų, įrodančių, kad visos ieškovės tariamai negautos pajamos yra grynasis ieškovės tariamai negautas pelnas.
    2. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, todėl neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
    3. Aplinkybė, jog nei R. K., nei MB „Marklita“ neturi nekilnojamojo turto, savaime negali būti pagrindu atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jei teismas nuspręstų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos būtų pritaikytos piniginėms atsakovų lėšoms, dėl to neabejotinai ir neproporcingai būtų sutrikdyta MB „Marklita“ ūkinė-komercinė veikla ir R. K. kasdienis gyvenimas.
    4. Didelė ieškinio suma pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, vien tik esant didelei ieškinio sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovė, teismo sprendimas būtų formalus ir neatitiktų teisingumo vykdymo principo.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
  2. Atsakovai R. K. ir MB „Marklita“ 2018 m. balandžio 26 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog ieškovė 2017 m. balandžio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino savo turtinius reikalavimus nuo 67 477,75 Eur iki 21 990,57 Eur sumos. Ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktas patikslintas ieškinys yra nagrinėjamos bylos dalis, todėl papildomai priimti atsakovų paaiškinimus nėra pagrindo.

12Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Tačiau darė išvadą, kad ieškovė neįrodė vienos būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o vien ta aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovams gali būti didelė, nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Todėl teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo taikyti UAB „Binčis“ prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Ieškovė, nesutikimą su skundžiama nutartimi, grindžia tuo, kad didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas preziumuoti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, atsakovai neturi nekilnojamojo turto ir nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad jų turtinė padėtis būtų gera. Be to, atsakovas R. K. apeliantės atžvilgiu atliko neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės vertinimu, yra grėsmė jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai nėra pakankami kitokiai išvadai nei padaryta pirmosios instancijos teisme.
  5. Sutiktina su ieškove, kad didelė ieškinio suma yra vienas iš reikšmingų kriterijų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą. Kita vertus, pati ieškovė atskirajame skunde pripažįsta, o ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (ypač pastaruoju metu) pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018). Todėl sprendžiant, ar ieškinio suma gali sukelti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, turi būti atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, atsakovų finansinę padėtį, turimo turto dydį, vertinama, ar yra duomenų apie atsakovų tikėtiną nesąžiningumą, ketinimus perleisti, paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ir pan.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju didelės ieškinio sumos kriterijaus „svoris“ negali būti lemiamas aptariamo klausimo išsprendimui. Ieškinio sumą nulemia ieškovo apskaičiavimai, jie, juo labiau pradinėje bylos stadijoje, paprastai atliekami tik tuomet turimais duomenimis ir ne visais atvejais būna pagrįsti. Šiuo atveju ieškovė ieškinio sumą buvo nurodžiusi didesnę nei 67 000 Eur. Kaip matyti iš bylos duomenų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą, atsakovai kvestionavo ieškinyje nurodytą žalos apskaičiavimo principą, o apeliantė 2018 m. balandžio 9 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškinio reikalavimų suma sumažinta nuo 67 477,57 Eur iki 21 990,57 Eur, t.y. dviem trečdaliais. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš atsakovų pateiktų rašytinių paaiškinimų galima spręsti, kad ir šios, ženkliai sumažintos, sumos apskaičiavimo pagrįstumą jie kvestionuoja. Ieškinio sumos (ne)pagrįstumas nėra nagrinėjimo dalykas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos ženklus keitimas mažėjimo linkme menkina šios aplinkybės (didelės ieškinio sumos) reikšmę klausimo palankiam ieškovei išsprendimui. Juo labiau kai patikslintame ieškinyje pati ieškovė nurodo, jog atsakovė MB „Marklita“ savo veikloje vien tik iš ieškovės klientų gavo didesnę naudą nei ieškinio suma, atsakovė yra vykdantis veiklą juridinis asmuo, dėl ko apskritai abejotina, ar ir šiuo metu nurodyta ieškinio suma laikytina tiek didele, kad keltų grėsmę sprendimo įvykdymui.
  7. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų nesąžiningumą įrodinėja atsakovo R. K. jos atžvilgiu atliktais nesąžiningais bei neteisėtais veiksmais konkuravimo prasme. Tačiau nurodomos aplinkybės dėl atsakovo R. K. galimai atliktų neteisėtų veiksmų bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės ir bus reikšmingos galutiniam ginčo rezultatui paminėta prasme, bet savaime jos dar neteikia pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė nepateikė jokių kitų tikėtinų duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 178 straipsnis), akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą šiuo aspektu, nenustatė pirmosios instancijos teismas, jų neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.
  8. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti egzistuojančią grėsmę tinkamam ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius antrosios būtinosios sąlygos, šios priemonės negali būti taikomos.
  9. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai