Byla e2-50-464/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1076-560/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ 3 983 673,42 Eur skolą, 342 513,64 Eur delspinigius, 42 653,59 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas sprendimas šioje byloje areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitoje ar pas trečiuosius asmenis 4 368 840,65 Eur ieškinio reikalavimo sumai. Ieškinio suma ieškovei laikytina didele, o iš viešojoje erdvėje esančios informacijos matyti, kad ieškovė artimiausiu metu gali susidurti su finansiniais sunkumais.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-08-29 nutartimi ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Vilniaus energija“ netenkino.
  2. Teismas nurodė, jog ieškovė kaip pagrindą areštuoti atsakovės turtą, pinigines lėšas ir turtines teises nurodo didelę ieškinio sumą. Tačiau vien didelė ieškinio suma ar tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, nevertinant šių aplinkybių kartu su atsakovės veiklos pobūdžiu, jos veiklos apimtimis, valdomo turto verte, atsakovės elgesiu, faktiniu ir teisiniu santykiu su ieškove, kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis galimai teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo rizikai įvertinti, savaime nėra lemiamas aspektas, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Aplinkybė, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove, yra pagrindas ieškovei ginti pažeistą teisę teisme, tačiau nėra įstatymo besąlygiškai siejama su CPK 145 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
  3. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad jos reiškiamo reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Vien pareikštas ieškinys ir jame nurodytas didelės finansinės vertės reikalavimas nereiškia, kad kyla grėsmė būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Tokia grėsmė galėtų būti konstatuojama, jeigu būtų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, duomenų, kad atsakovė jai priklausantį turtą slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį, siekdama išvengti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis neteisėtų veiksmų, siekdama paslėpti ar sunaikinti turimą turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat teismas nurodė, kad patenkinus ieškovės prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galėtų būti sutrikdyta atsakovės vykdoma šilumos tiekimo veikla bei sukelta grėsmė atsakovės veiklos nepertraukiamumui.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo

    42016-08-29 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje, areštuoti 4 368 840,65 Eur vertės atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kuri nustato, kad didelė ieškinio suma lemia (preziumuoja) būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Konstatavus, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, nepaisant kitų aplinkybių (atsakovės nesąžiningumo ir kt.) yra pagrindas atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Atsakovės turtinė padėtis iš esmės yra pasikeitusi, lyginant su ta, kuri buvo 2010-2015 metais, kadangi 2017-03-29 baigiasi SPA AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir Prancūzijos įmonės „Dalkia“ 2002-02-01 sudaryta nuomos sutartis, o šiai sutarčiai pasibaigus, atsakovė parars beveik visas savo pajamas. Be to, atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina didelių nuostolių atsakovės veikloje buvimą, pardavimo pajamų, ilgalaikio turto, darbuotojų mažėjimą, atsakovė nemoka skolų pagal teismo sprendimus, bet išsimoka dividendus. Šios tendencijos leidžia vertinti ieškinio reikalavimo sumą kaip didelę atsakovei.
    3. Viešosios paslaugos teikimas negali būti laikomas absoliučiu imunitetu nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė nuolat ir sistemingai neatsiskaito su ieškove, nors ir ieškovė teikia viešąsias paslaugas. Todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis neužtikrinto teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymas gali neigiamai paveikti ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ veiklą. Pažymi, kad atsakovė viešąją paslaugą teikia maždaug 195 000 vartotojų, o ieškovė teikia paslaugas daugiau nei 248 000 vartotojų.
  2. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinio didelė suma pati savaime nedaro teismo sprendimo neįvykdymo rizikos absoliučia, kadangi būtina įvertinti atsakovės finansinę padėtį, turimą turtą ir kitas aplinkybes.
    2. Nuo 2009 metų yra nuolatos sudaromos tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartys, kurias sudaro ieškovė, atsakovė ir ieškovės savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, kuri atsakovei už šildymą yra skolinga žymiai didesnes sumas (beveik 30,1 mln. Eur), negu ieškovės pareikšto ieškinio suma. Atsakovės reikalavimo teisės į Vilniaus miesto savivaldybę taip pat yra atsakovės turtas (turtinė teisė), todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė neturi pakankamai turto, yra visiškai nepagrįsti.
    3. Nuomos 2002-02-01 sutarties termino pabaiga neturės neigiamos įtakos ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nuomos sutarties šalis Prancūzijos įmonė „Dalkia“ (teisių ir pareigų perėmėja „VEOLIA Environnement“) yra atsakovės prievolių (tame tarpe susijusių su šilumos ir karšto vandens tiekimu, o taip pat su atsiskaitymais, dėl kurių kilo ginčas su ieškove) pagal nuomos sutartį laiduotoja. Pagal nuomos sutartį ji solidariai atsako už atsakovės prievolių vykdymą.
    4. Priešingai nei nurodo ieškovė, faktas apie dividendų išmokėjimą įrodo, jog atsakovės finansinė padėtis yra stabili, o jos veiklos rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies nustatytas dividendų išmokėjimo sąlygas.
    5. Ieškovės atskirasis skundas vertintinas ne kaip apeliacine tvarka pareikštas skundas dėl skundžiamos nutarties, o faktiškai kaip naujas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo ieškovė nepasisako dėl skundžiamos nutarties trūkumų. Tai patvirtina aplinkybė, kad prie atskirojo skundo pridedami papildomi įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nors tai draudžia CPK 314 straipsnis. Atsakovės nuomone, atskirojo skundo priedai Nr. 3-9 negali būti prijungti prie bylos, o apeliacinės instancijos teismas atitinkamai tokiais įrodymais negali vadovautis.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

5Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. CPK 314 straipsnis reglamentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą.
  2. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto kopiją, UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos kopijas, duomenis iš interneto tinklalapio (iš Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapio; iš UAB „Vilniaus energija“ interneto tinklalapio; iš www.rekvizitai.lt), 2016-02-25 apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-01-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3508-781/2016 kopiją, UAB „Vilniaus vandenys“ nepriklausomo auditoriaus išvados, metinio pranešimo ir finansinių ataskaitų už metus, pasibaigusius 2015-12-31, išrašą apie atsakovę UAB „Vilniaus energija“, šiais duomenimis siekdama įrodinėti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį.
  3. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir Prancūzijos įmonės Dalkia 2002-02-01 sudarytą nuomos sutartį, 2015-03-13 „VEOLIA Environnement“ raštą Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimo paskaičiavimą atsakovei UAB „Vilniaus energija“.
  4. Atsakovė 2017-01-11 pateikė apeliacinės instancijos teismui adresuotą pareiškimą dėl apeliacinio proceso nutraukimo, kuriame prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5390-560/2016 palikti nepakeistą arba apeliacinį procesą šioje byloje nutraukti. Prie šio pareiškimo taip pat pridedami nauji duomenys, t. y. ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ 2017-01-03 pareiškimas Vilniaus apygardos teismui dėl 3 971 027,02 Eur dalies ieškinio reikalavimo atsiėmimo, 2016-12-29 susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo ir įskaitymo Nr. A72-2322/16-(3.1.36-TD2)/1013, UAB „Vilniaus energija“ 2016-10-31 mokėjimo nurodymas Nr. 4064, 2016-12-19 mokėjimo nurodymas Nr. 22578748, 2016-12-20 mokėjimo nurodymas Nr. 4179, kurie, pasak atsakovės, patvirtina, kad ji vykdo įsipareigojimus pagal priimtus teismų sprendimus dėl piniginių sumų išieškojimo ieškovei.
  5. Nors apeliantė ir atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nesuformulavo prašymų išvardintus duomenis pridėti prie bylos medžiagos, tačiau tiek apeliantė, tiek atsakovė naujai pateiktais įrodymais de facto (iš tikrųjų) grindžia atskirojo skundo ir atsikirtimų į jį argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje kilusio procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, abiejų šalių pateiktus dokumentus priima ir vertina juos kartu su visa bylos medžiaga. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

6Dėl atsakovės sąžiningumo vertinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones

  1. Įstatymų leidėjo valia teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tik tada, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kita vertus, asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą.
  2. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti vien į didelės reikalavimo sumos faktą, nevertinant su atsakovės sąžiningumu susijusių aspektų, nėra pagrįsti. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nekuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, jį apsunkinti kitomis prievolėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

7Dėl sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

  1. Ieškovė kaip vieną iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones įvardijo ieškinio sumos dydį atsakovei. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos, tačiau, žinoma, ši prezumpcija nėra absoliuti ir kiekvienu atveju teismas turi individualaus vertinimo pareigą, turi atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
  2. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos kopijas iš kurių matyti, kad atsakovės ilgalaikis turtas 2015 metais sumažėjo 12 668 000 Eur, t. y. daugiau nei ketvirtadaliu, lyginant su 2014 metais. Atsakovės nematerialusis koncesijos turtas per 2015 metus sumažėjo 9 159 000 Eur. Atsakovės pardavimo pajamos 2015 metais, lyginant su 2014 metais, sumažėjo 15 456 000 Eur (atskirojo skundo priedas Nr. 4). Iš pateikto internetinio išrašo www.rekvizitai.lt matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ darbuotojų skaičius nuo 2011-09-25 iki 2016-08-28 sumažėjo nuo 921 iki 798 (atskirojo skundo priedas Nr. 7).
  3. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jos ilgalaikio nuosavo turto likutinė vertė 2016-07-31 yra daugiau nei 18,5 mln. Eur (be koncesijos turto), trumpalaikio nuosavo turto vertė 2016-07-31 sudaro 56,5 mln. Eur, iš jų reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis – 47 mln. Eur. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skolų suvestinę, kurioje nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsiskolinimas UAB „Vilniaus energija“ 2016-09-09 sudaro 30 024 088,97 Eur.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į šį skundą argumentus bei abiejų šalių pateiktus įrodymus, pripažįsta, kad apeliantės argumentacija dėl sunkios atsakovės turtinės padėties, kartu reiškiančios, jog atsakovei reikalavimo suma yra labai didelė, stokoja faktinio pagrįstumo.
  5. Apeliantė atsakovės negalėjimą įvykdyti galimai jai palankų teismo sprendimą sieja taip pat ir su 2002-02-01 šilumos ūkio nuomos sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, atsakovės ir Prancūzijos įmonės „Dalkia“ (teisių ir pareigų perėmėja „VEOLIA Environnement“) Vilniaus mieste termino pabaiga (2017-03-29). Iš „VEOLIA Environnement“ 2015-03-13 pranešimo, adresuoto Vilniaus miesto savivaldybei, matyti, kad Prancūzijos įmonė Dalkia (įstatinis kapitalas 968 868,596 Eur) yra susijungimo procese su savo motinine bendrove „VEOLIA Environnement“ (akcinis kapitalas 2 811 509 005 Eur). Taip pat šiame rašte nurodoma, kad įmonių pavadinimų / korporatyviniai pasikeitimai ženkliai padidina Vilniaus miesto savivaldybės partnerio pagal 2002-02-01 pasirašytą nuomos sutartį akcinį kapitalą ir niekaip neįtakoja / nekeičia jokių ilgalaikių Dalkia grupės (šiuo metu VEOLIA Environnement / VEOLIA įmonių grupė) įsipareigojimų, prisiimtų pagal sudarytas sutartis ar norminį reguliavimą.
  6. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad galimai patenkintų apeliantės ieškinio reikalavimų neįvykdymo grėsmę, atsiradus atsakovės turtinės padėties pokyčių dėl pasibaigusio nuomos sutarties termino, eliminuoja ir Prancūzijos įmonės „Dalkia“ teisių bei pareigų perėmėjo „VEOLIA Environnement“ buvimas.
  7. Kaip pasisakyta pirmiau, apeliantė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad pareikštų reikalavimų pobūdis bei mastas (ieškinio dydis) iš esmės priklauso nuo pačios ieškovės valios. Todėl, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovė vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo (nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui), laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012, taip pat nutarties 15 punkte cituota praktika).
  8. Pažymėtina, kad atsakovės 2017-01-11 apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ji vykdo prievoles apeliantei, kurios buvo nustatytos ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimus civilinėse bylose dėl piniginių sumų išieškojimo iš atsakovės. Be to, apeliantei, atsakovei ir Vilniaus miesto savivaldybei 2016-12-29 sudarius susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo ir įskaitymo Nr. A72-2322/16-(3.1.36-TD2)/1013, apeliantė 2017-01-03 pareiškimu dalies savo ieškinio reikalavimų (t. y. 3 971 027,02 Eur) civilinėje byloje Nr. e2-1076-560/2017 atsisakė, o Vilniaus apygardos teismas 2017-01-11 nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų dalį dėl 3 971 027,02 Eur skolos priteisimo iš atsakovės paliko nenagrinėtą (teismų informacinės sistemos LIEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).
  9. Aptartų aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl šio konkretaus ieškinio sumos atsakovei dydžio, kaip savaime padidinančio sprendimo neįvykdymo riziką, yra paneigti, nenustatyta ir aplinkybių, jog atsakovė gali siekti išvengti sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymo, priimto dėl vos 10 procentų, lyginant su buvusia ieškinio suma, reikalavimų. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė teisingai ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
  10. Atsakovės prašymas dėl apeliacinio proceso nutraukimo negali būti tenkinamas. Teisinis šalių ginčas, nepaisant ieškinio dalyko sumažėjimo, teisme dar nėra užsibaigęs, taigi ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas išlieka aktualus ir turi būti išsprendžiamas iš esmės.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai