Byla e2A-1101-390/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis) ir Algimanto Kukalio (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alumex“ ir atsakovo E. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1615-752/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alumex“ ieškinį atsakovams E. P. ir V. U. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB „Alumex“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. P. ir V. U. 42 871 Lt žalos, padarytos BUAB „Alumex“ ir kreditoriams dėl pavėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Alumex“ iškelta bankroto byla, teismas konstatavo, jog jau 2009 m. gruodžio 31 d. bendrovė UAB „Alumex“ buvo nemoki, nes pagal 2009 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės įsipareigojimai (skolos) kreditoriams viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Paskutinis ieškovės direktorius buvo E. P., o akcininkais - E. P. ir V. U.. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - IBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2009-12-31 bendrovei esant nemokiai, t. y. nesugebant įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, atsakovas E. P., kaip įmonės direktorius, bei atsakovas V. U., kaip įmonės akcininkas, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios savo pareigos nevykdė. Nuo 2009-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos (2013-07-23) įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 42 871 Lt suma: 34 081,09 Lt suma P. M. (dėl priteisto darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną), 4 734,68 Lt suma UAB „Alprofilis“ (167 Lt priteistų bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos), VSDFV Kauno skyriui – 3 232,29 Lt suma (15 063,90 Lt - 11 831,61 Lt); VMI prie LR FM - 822,94 Lt suma (14 223,36 Lt - 13 400,42 Lt). Kreditorinių reikalavimų padidėjimu ieškovei buvo padaryta 42 871 Lt žala.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei BUAB „Alumex“ iš atsakovo E. P. 12 416,29 Eur žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 12 416,29 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovo E. P. 372,48 Eur žyminio mokesčio ir 7,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2021-264/2013 UAB „Alumex“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013-07-23. Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius, buvęs bendrovės UAB „Alumex“ darbuotojas P. M.. Pagal paskutinius Juridinių asmenų registrui teiktus UAB „Alumex“ finansinės atskaitomybės duomenis įmonės 2009 m. į balansą įrašyto trumpalaikio turto vertė sudarė 86 898 Lt, ilgalaikio turto įmonė neturėjo, 84 772 Lt sudarė per vienerius metus gautinos sumos, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 670 010 Lt. Įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė 360 229 Lt nuostolių. Ieškovė jau 2009-12-31 buvo nemoki, nes jos skolos viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Alumex“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 300 233,48 Lt sumai, iš kurių vien pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, susiję su darbo teisiniais santykiais, sudarė 62 361,98 Lt sumą (t. 1, b. l. 17). 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius UAB „Alprofilis“ ir patvirtintas jo finansinis reikalavimas 26 989,68 Lt sumai (t. 1, b. l. 19). Nutartyse nurodyta, kad dėl pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio ginčo nėra, jie pagrįsti pridedamais dokumentais (t. 1, b. l. 17–19). Ieškovė pateikė išsamius duomenis apie didžiausio pirmos eilės kreditoriaus P. M. 39 954,99 Lt skolos atsiradimo laikotarpį ir jos pagrindą, o taip pat duomenis apie Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtintų kreditorių sąraše esančių antros eilės kreditorių VSDFV Kauno skyriaus, VMI prie LR FM ir UAB „Alprofilis“ finansinių reikalavimų padidėjimą laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki 2013-07-23. Įmonės įsiskolinimas P. M. išaugo 34 081,09 Lt suma, VSDFV Kauno skyriui – 3 232,29 Lt suma, VMI prie LR FM - 822,94 Lt suma, UAB „Alprofilis“ – 4 734,68 Lt suma. Nuo 2008-11-05 atsakovas E. P. buvo vienasmenis UAB „Alumex“ vadovas (direktorius) (t. 1, b. l. 12–15). Atsakovas E. P. 2013-08-08 pareiškime bankroto administratoriui nurodė, kad įmonė nutraukė veiklą nuo 2010 m. pradžios. Tai, kad įmonė veiklos nevykdė, visi darbuotojai, išskyrus direktorių E. P. buvo atleisti dar 2009 m., patvirtina ir SoDros duomenys (t. 1, b. l. 75–76). Atsakovo V. U. darbo sutartis buvo nutraukta 2009-09-30, kadangi jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis. Iškėlus bankroto bylą, UAB „Alumex“ įsiskolinimo dydį P. M. už uždelsimo atsiskaityti laiką paskaičiavo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, skaičiuojant po 37,91 Lt už kiekvieną darbo dieną (t. y. teismo sprendimu nustatytą dydį). Laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2013-07-23 susidarė 36 545,24 Lt suma (t. 1, b. l. 90). Iš teismui pateiktų dokumentų, susijusių su kreditorių reikalavimais, nustatyta, kad ieškovės įsipareigojimai kreditoriams, kurie yra patvirtinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimis, atsirado ir jau buvo vykdytini dar iki 2009-12-31 dienos. Tai, kad ieškovė šių įsipareigojimų nevykdė (neatliko mokėjimų) ir tai, kad tam tikri įsipareigojimai po 2009-12-31 tik didėjo, įrodo pateikti duomenys, kad VSDFV nemokėta nuo 2009-12-31; VMI paskutinį kartą mokėta 2009-04-16 (t. 1, b. l. 28); su darbuotoju P. M. nebuvo atsiskaitoma nuo 2009-10-01; su kitais kreditoriais (tame tarpe ir su dar penkiais darbuotojais), kurie yra patvirtinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimis taip pat nuo 2009-12-31 nebuvo atsiskaitoma. Iki 2010-01-01 visi darbuotojai, išskyrus direktorių E. P., buvo atleisti, bendrovė jokios veiklos nebevykdė nuo 2010 metų pradžios. Tai, kad įmonės ūkinė-komercinė veikla sustojo 2009 metų pabaigoje ir daugiau nebuvo vykdoma, o jos finansinė padėtis negerėjo, patvirtino ir tai, kad įmonė naujų užsakymų neturėjo, nebuvo sudariusi sutarčių, išskyrus 2009-12-23 sudarytą sutartį su Moldavijos įmone „LIMIH-PLAST, SL (t. 1, b. l. 146–149). Ši sutartis taip pat nebuvo vykdoma, nes įmonė savo lėšų neturėjo, o Moldavijos įmonė avanso nesumokėjo. 2009-12-31 sudaryto balanso duomenys iki bankroto bylos iškėlimo nesikeitė, todėl naujų finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui atsakovas E. P. neteikė. Įmonės sąskaitoje 2009 m. pabaigoje buvo likę apie 2 000 Lt, tačiau jais negalėjo disponuoti dėl taikyto arešto. Atsakovas E. P., būdamas vienasmeniu vadovu bei akcininku, o nuo 2009 m. pabaigos ir vieninteliu įmonės darbuotoju, negalėjo nežinoti, kad įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų ir yra nemoki. Pats atsakovas ieškojo užsakovų, todėl žinojo, kad jokių sutarčių nebuvo sudaryta. Atsakovas turėjo geriausią galimybę numatyti ir įvertinti, kad nesant užsakymų, įmonės finansinė padėtis gali tik blogėti, o skolos tik augti. Be to, būdamas direktoriumi, atsakovas sprendė dėl darbuotojų atleidimo. Atsakovas pagal užimamas pareigas privalėjo žinoti įstatymo nuostatas, kad laiku neatsiskaičiuos su darbuotoju, gali būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis visą uždelsimo laiką, todėl privalėjo veikti itin atidžiai ir rūpestingai, domėtis gaunama korespondencija, reaguoti į teismo siunčiamus pranešimus ir priimtus sprendimus. Atsakovas tuo nesidomėjo, netgi neatkreipė dėmesio į buvusio darbuotojo P. M. įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir į bankroto bylą nagrinėjusio teismo pranešimus. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir turėdamas visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį bei žinodamas, jog neatsiskaičius su darbuotojais yra numatytas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas už uždelsimo atsiskaityti laiką, turėjo suprasti, kad įmonei nevykdant savo įsipareigojimų, ne tik darbuotojai bet ir kiti kreditoriai gali kreiptis į teismą, o tokiu atveju neišvengiamai atsiras teismo išlaidos, bus priteistos netesybos. Atsakovas E. P., įmonei esant nemokiai, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, veikė neatidžiai ir nerūpestingai ir prisiėmė didesnių skolų atsiradimo riziką. Argumentus, kad 2010 metais atsakovas dar tikėjosi atgauti iš UAB „Barasta“ skolą (apie 80 000 Lt) ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais, teismas vertino kaip nepagrįstus, nes iš 2009-08-09 Kauno rajono apylinkės teismo patvirtintos ieškovės ir atsakovės UAB „Barasta“ taikos sutarties matyti, jog buvo nustatyti trumpi atsiskaitymo terminai, kurių nesilaikymas suteikė teisę reikalauti visos nesumokėtos sumos. Jau 2009-08-27 negavus atsiskaitymo, įmonės direktorius turėjo suprasti, kad skolos per trumpą laiką neatgaus, todėl neturėjo pagrindo tikėtis, kad iš šios skolos galės atsiskaityti su kreditoriais ir delsti pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vienintelis UAB „Alumex“ valdymo organas buvo jo vadovas (direktorius) E. P., kuris vykdė bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, priiminėjo sprendimus dėl darbuotojų atleidimo, atsiskaitymo su jais ir su kitais bendrovės kreditoriais, todėl teismas sprendė, kad ieškinio dalis dėl solidarios civilinės atsakomybės taikymo atsakovui akcininkui V. U. yra nepagrįsta. Atsakovas V. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių su įmonės valdymu susijusių sprendimų nepriiminėjo, atsakovas E. P. susirinkimų nešaukė, informacijos neteikė, su juo nesikonsultavo. Kadangi ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas V. U. būtų priiminėjęs kokius nors su įmonės valdymu susijusius sprendimus, lėmusius skolų atsiradimą, atsakovui V. U. pareikštus ieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas sutiko su ieškovės pateiktais paskaičiavimais, kad jei 2009-12-31 dienai būtų iškelta bankroto byla UAB „Alumex“, patvirtinti kreditorinių finansiniai reikalavimai būtų mažesni 42 871 Lt suma. Kadangi 42 871 Lt (12 416,29 Eur) finansiniai reikalavimai atsirado dėl E. P. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, šią sumą teismas laikė žala, padaryta ieškovei ir jos kreditoriams, todėl tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui E. P. visa apimtimi, t. y. priteisė iš jo 42 871 Lt (12 416,29 Eur) sumą ir 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2013-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.

9Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Alumex“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą pakeisti iš dalies, t. y. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo V. U. 12 416,29 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų E. P. ir V. U. 12 416,29 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-23) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 2, b. l. 37–42).

10Apeliantas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

11Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas suformavo praktiką, kad kartu su įmonės vadovu solidariai atsako ir įmonės savininkas (akcininkas), jeigu įrodomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

12Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kadangi netyrė ir nepasisakė ar ieškovės nurodomos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai įrodo atsakovo V. U. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp nevykdymo ir kilusios žalos.

13Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. žinodamas bei turėdamas ir galėdamas žinoti apie įmonės nemokumą, nevykdė jam ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos – nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės atžvilgiu (neteisėtas neveikimas). Atsakovas su ieškove nutraukė darbo santykius žinodamas apie įmonės sunkią finansinę padėtį. Iki atsakovo atleidimo dienos iš įmonės buvo atleisti beveik visi darbuotojai, t. y. liko dirbti vadovas, akcininkas ir buhalterė. Iki pat bankroto bylos iškėlimo, t. y. net 4 metus, atleistiems darbuotojams, įskaitant ir atsakovą, nebuvo sumokėtas atlyginimas. Atsakovui buvusi skola iš darbo santykių buvo iš dalies padengta iš Garantinio fondo. Atsakovas puikiai žinojo įmonės sunkią finansinę padėtį ir to negalėjo nežinoti. Atsakovas nurodė, kad įmonės veikla visiškai nesidomėjo, nemanė, kad turi ja domėtis bei kad turi pareigą, įmonei esant nemokiai, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, nes jis, būdamas įmonės akcininku, turėjo pareigą domėtis įmonės veikla, nepaisant to, kad ir neturėjo jokių darbo teisinių santykių su įmone. Kadangi atsakovui nebuvo sumokėtas įsiskolinimas, susijęs su darbo santykiais, atsakovui pagrįstai turėjo kilti didelių abejonių dėl jo įmonės mokumo.

14Atsakovas yra kaltas dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje jam numatytos pareigos nevykdymo, nes žinodamas bei turėdamas ir galėdamas žinoti apie tai, kad ieškovė yra nemoki, nesant jokių objektyvių pateisinamų priežasčių nevykdė jam įstatymais numatytų pareigų. Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl jis negalėjo įvykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje jam numatytos pareigos.

15Tarp atsakovo neveikimo ir kilusios žalos kreditoriams (12 416,29 Eur) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį.

16Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014 suformavo praktiką, jog jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Dėl kilusios žalos kreditoriams atsakingas ir atsakovas V. U., todėl 12 416,29 Eur žalos atlyginimas turi būti solidariai priteistas iš abiejų atsakovų.

17Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 28–36).

18Apelianto nuomone, teismas netinkamai nustatė žalos bankrutuojančiai įmonei dydį. Nustatant žalos dydį turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. 2009 m. balanso duomenimis trumpalaikio turto vertė sudarė 86 898 Lt, ilgalaikio turto įmonė neturėjo (84 772 Lt sudarė per vienerius metus gautinos sumos), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 670 010 Lt. Įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė 360 229 Lt nuostolių. Įmonė buvo skolinga VMI 13 400,42 Lt, VSDFV – 11 831,61 Lt, darbuotojui P. M. – 3 888,58 Lt, UAB „Alprofilis“ – 22 255 Lt, bei kitiems kreditoriams. 2013 m. balanso duomenimis trumpalaikio turto vertė sudarė 77 999 Lt, ilgalaikio turto įmonė neturėjo (77 998 Lt sudarė per vienerius metus gautinos sumos, 1 Lt pinigai ir pinigų ekvivalentai), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 437 244 Lt. Per 2013 m. įmonė patyrė veiklos sąnaudų 2 145 Lt. Įmonė buvo skolinga VMI 14 213,23 Lt (822,94 Lt daugiau nei 2009-12-31), VSDFV – 15 063,90 Lt (3 232,29 Lt daugiau nei 2009-12-31), darbuotojui P. M. – 37 969,67 Lt (34 081,09 Lt daugiau nei 2009-12-31), UAB „Alprofilis“ – 26 989,68 Lt (4 734,68 Lt daugiau nei 2009-12-31) bei kitiems kreditoriams. Atsižvelgiant į byloje pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus darytina išvada, kad bendra įmonės skolų apimtis ne padidėjo, bet sumažėjo nuo 670 010 Lt iki 437 244 Lt, nepaisant to, kad skola konkretiems kreditoriams ir buvo padidėjusi. Kadangi bendra skolų kreditoriams apimtis (pasyvas) nepadidėjo, todėl civilinė atsakomybė įmonės vadovui teismo taikoma būti negalėjo, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, šiuo atveju žalos.

19Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti visas šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Atsakovas E. P. veikė stengdamasis išsaugoti įmonę. Byloje pateikti duomenys, kad UAB „Teleorbita“, kuri yra E. P. įmonė, yra pervedusi nemažas sumas, direktorius taip pat yra pervedęs nemažas sumas įmonės įsiskolinimams dengti. Tiek jo sugaištas laikas, tiek darbas už mažesnę nei minimalią algą įrodo, kad E. P. stengėsi išsaugoti įmonę, veikė apdairiai ir tinkamai. Nors nustatyta, jog įmonė ilgai nevykdė veiklos, tačiau naujų įsipareigojimų neprisiėmė. Su įmone buvo sudarytos sutartys, kurios dėl ekonominės krizės šalyje negalėjo būti vykdomos. Įmonei buvo skolinga ir UAB „Barasta“ apie 80 000 Lt, šis įsiskolinimas buvo priteistas teismo, tačiau Kauno apylinkės teismas šios skolos sumokėjimą įvertino kaip mažai tikėtiną. Dėl savo finansinės padėties UAB „Alumex“ negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, darbuotojais, VSDFV ir VMI, dėl ko susidarė finansiniai įsiskolinimai. Visi įmonėje buvę finansiniai ištekliai buvo panaudoti kreditoriniams įsipareigojimams dengti. Kadangi buvo tikėtasi išsaugoti įmonės veiklą, kreditoriams taip pat buvo mokama iš akcininkų lėšų. Akcininkai papildomai investavo į įmonę, tikėdamiesi, kad ateityje, įmonei tapus mokiai, paskolintus pinigus akcininkai atsiims. Įmonės veikla ilgą laiką nebuvo stabdoma, tačiau pamačius, jog tolesnė veikla bus nuostolinga ir greičiausiai neatsipirks, buvo nuspręsta veiklą sustabdyti. Siekis išlaikyti įmonę veikiančią nebuvo nesuderinamas su įprastine ūkine veikla. Tuo metu vadovas turėjo pagrįstų lūkesčių išvengti įmonės bankroto. Todėl civilinė atsakomybė negalėjo būti taikoma, kadangi vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, Todėl nustačius, kad įmonės vadovas, nors ir esant tam sąlygoms, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau vykdė veiklą, siekdamas išsaugoti įmonę, atgaivinti jos veiklą, vien dėl bankroto bylos neinicijavimo negalima taikyti civilinės atsakomybės. Priešingu atveju būtų paneigta vadovo teisė veikti savarankiškai, priimti rizikingus sprendimus, ieškoti partnerių, tuo pačiu būtų paneigta ir įprastinė verslo praktika.

20Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino kad kreditoriaus P. M. elgesys buvo akivaizdžiai nesąžiningas, šis asmuo išreiškė aiškų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jo elgesys buvo nukreiptas į tai, kad neteisėtai praturtėtų įmonės, kuri ir taip turi finansinių sunkumų, sąskaita, neproporcingai varžytų įmonės ūkinę komercinę veiklą. Teismas neatsižvelgė, kad nors kreditorius P. M. turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Alumex“ iškėlimo, tačiau šia teise nepasinaudojo tris metus, žinodamas įmonės sunkią padėtį ir tyčia augindamas sau skolą (nuo 2 288,58 Lt iki 34 081,09 Lt) ir laiku nesikreipęs nei į antstolį dėl skolos išieškojimo, nei laiku nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo, UAB „Alumex“ padarė didelę žalą, kurią šioje byloje įmonė siekia prisiteisti iš atsakovo.

21Teismas netinkami taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvių solidariąją atsakomybę. Pareiga ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nevertino ir nepasisakė dėl kartu su ieškiniu pateikto 2008-10-28 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriame įmonės UAB „Alumex“ akcininkai E. P., turintis 60 proc. visų įmonės akcijų, ir V. U., turintis 40 proc. visų įmonės akcijų, nutarė 2008-11-04 atleisti V. U. iš užimamų UAB „Alumex“ direktoriaus pareigų, nuo 2008-11-05 pavedant eiti komercijos direktoriaus pareigas, mokėti 2 000 Lt mėnesinį atlyginimą. E. P. buvo skirtas įmonės UAB „Alumex“ direktoriumi nuo 2008-11-05, jam buvo nuspręsta mokėti 800 Lt mėnesinį atlyginimą. Toks akcijų ir pareigų pasiskirstymas išliko iki pat nutartie iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas V. U. būtų priiminėjęs kokius nors su įmonės valdymu susijusius sprendimus, lėmusius skolų atsiradimą. Taip pat paneigiami atsakovo V. U. 2014-01-29 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, kad neva jis, būdamas mažumos (40 proc.) akcininku, įmonėje realiai neturėjo galimybių priimti jokių sprendimų. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar V. U. atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas, bei nenustatinėjo fakto, kada V. U. sužinojo, kad įmonė nemoki, neanalizavo ir kitų įmonės dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio, kurios yra būtinos civilinės atsakomybės faktui konstatuoti.

22Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas V. U. prašo ieškovės BUAB „Alumex“ apeliacinį skundą atmesti, už piktnaudžiavimą procesu, t. y. už nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimą, ieškovės atstovui UAB „Divingas“ skirti iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui V. U.. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą, o apeliaciniai skundai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Ieškovės atstovas, prisidengdamas bankrutavusios UAB „Alumex“ atstovavimu, iš tikrųjų neteisėtai atstovauja atsakovą E. P., nepagrįstai siekdamas sumažinti šiam atsakovui priklausančią atlyginti žalą V. U. sąskaita, ir taip piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Akivaizdus piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad teikiamas ieškovės vardu apeliacinį skundą, nepaisant to, kad ieškovės interesai yra visa apimtimi apginti skundžiamu teismo sprendimu, todėl ieškovės atstovui skirtina iki 5 792 Eur bauda, iki 50 proc. iš šios baudos skiriant atsakovui V. U.. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė nemoki tapo nuo 2009-12-31, o atsakovas V. U. iš įmonės direktoriaus pareigų atleistas dar 2008-11-04, įmonėje apskritai nedirbo nuo 2009-09-30. Pats atsakovas E. P. teismui patvirtino, kad po to, kai V. U. buvo atleistas, su juo nebendravo, akcininkų susirinkimų nešaukė, jokios informacijos apie įmonės veiklą ar jos finansinę padėtį V. U. neteikė ir dėl savo sprendimų nesikonsultavo. Po to, kai 2008-11-04 atsakovas nustojo eiti direktoriaus pareigas, būdamas mažumos akcininku, jis įmonėje realiai neturėjo galimybių ir nepriėmė daugiau jokių sprendimų. Nenustatyta jokių atsakovo V. U. veiksmų, kurie būtų nulėmę BUAB „Alumex“ nemokumą. To ieškovės atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme net neįrodinėjo, taip pat neįrodinėjo nei atsakovo V. U. kaltės, nei priežastinio ryšio. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas V. U., žinodamas bei turėdamas ir galėdamas žinoti apie įmonės nemokumą, nevykdė jam ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos – nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės atžvilgiu. Nei ieškovės atstovas, nei atsakovas E. P. neįrodinėjo nei konkretaus momento, nei būdo, nei aplinkybių, kuriomis atsakovas V. U. būtų sužinojęs, turėjo sužinoti ar būtų galėjęs sužinoti apie UAB „Alumex“ nemokumą nuo 2009-12-31. Iš paties atsakovo E. P. į bylą pateiktų dokumentų ir žodinių paaiškinimų, akivaizdu, jog net pats atsakovas E. P. nelaikė ir nesutinka, kad UAB „Alumex“ buvo nemoki būtent nuo 2009-12-31. Teismas visiškai teisingai įvertino, kad E. P., įmonei esant nemokiai, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, veikė neatidžiai ir nerūpestingai bei prisiėmė didesnių skolų atsiradimo riziką.

23Atsiliepime į atsakovo E. P. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Alumex“ prašo atsakovo E. P. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad bendra įmonės skolų apimtis ne padidėjo, bet sumažėjo. Nuo 2009 m. iki 2013 m. balanse nurodomi įsipareigojimai sumažėjo ne todėl, kad įmonė vykdė veiklą, gavo pajamų ir iš gautų pajamų bei esamo turto atsiskaitė su kreditoriais, bet todėl, kad 2009 m. buvę tam tikri kreditoriai iškėlus bankroto bylą tiesiog nepareiškė savo reikalavimų ieškovės bankroto byloje. Šią aplinkybę patvirtino 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaita, pagal kurią matyti, jog eilutėje „Pagautė“ nurodyta 233 485 Lt (skirtumas tarp 670 010 Lt ir 437 244 Lt), kas finansiškai reiškia, jog tokiai sumai bankroto byloje tiesiog nebuvo pareikšta kreditorinių reikalavimų. Ieškovė nesutinka su atsakovo skundo argumentu, jog jis turėjo pagrįstų lūkesčių išvengti įmonės bankroto. Atsakovas 2013-08-08 raštu administratoriui nurodė, kad nuo 2010 m. pradžios įmonė ūkinės komercinės veiklos nebevykdė. Tas pačias aplinkybes atsakovas patvirtino ir teismo posėdyje. Todėl nesuprantama kokių pagrįstų lūkesčių atsakovas galėjo turėti, kad ateityje bus atsiskaityta su kreditoriais – įmonei nevykdant veiklos bei negaunant pajamų.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

25Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.

26Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

28Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

29ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonės savininko ir įmonės administracijos vadovo teisė ir pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d.). Taigi, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta tiek įmonės administracijos vadovui, tiek savininkui. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar pagal konkrečias bylos aplinkybes įmonės vadovas ir/ar akcininkas neteisėtai uždelsė inicijuoti bankroto bylą, ar šis uždelsimas sukėlė ieškovo nurodomą žalą, t. y. būtina nustatyti visas sąlygas civilinei atsakomybei taikyti: neteisėtus veiksmus, žalą, ir priežastinį ryšį tarp jų, o vadovo ir/ar akcininko kaltė, nustačius pirmiau paminėtas sąlygas, preziumuojama (CK 6.246-6.249 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

30Civilinei atsakomybei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu konstatuoti visų pirma reikšminga nustatyti momentą, kada jam atsirado pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė įrodinėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovams atsirado 2010m. sausio 1d., nes Kauno apygardos teismas 2013m. liepos 12d. nutartimi iškeldamas ieškovei bankroto bylą konstatavo, kad jau 2009m. gruodžio 31d. bendrovė buvo nemoki. Teisėjų kolegija su tokia argumentacija sutinka ir pažymi, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Taigi, remiantis įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra nustatyta, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2009m. gruodžio 31d.

31Dėl atsakovo A. P. apeliacinio skundo

32Apeliantas A. P. apeliaciniu skundu argumentuoja, kad pagal byloje pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus galima išvada, jog bendra įmonės skolų apimtis ne padidėjo, bet sumažėjo nuo 670 010 Lt iki 437 244 Lt, nepaisant to, kad skola konkretiems kreditoriams ir buvo padidėjusi. Tokiais argumentais apeliantas nesutinka dėl žalos bankrutuojančiai įmonei dydžio. Teisėjų kolegija tokius argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovo nurodomų buhalterinės apskaitos duomenų už 2009 metus ir 2013 metų negalima vertinti atskirai nuo visų kitų byloje esančių įrodymų, nes pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje pateiktų įrodymų visumą. Nagrinėjamos bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2010 metų pradžios ieškovė jokios ūkinės komercinės veikos nevykdė iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir bendrovė turėjo turto tik 86 890 Lt sumai. Taip pat remdamasis byloje pateiktais duomenimis apylinkės teismas nustatė, kad pagal 2013 metų balansą, kuris buvo sudarytas po bankroto bylos iškėlimo ieškovės turtas beveik nepakito. Taigi, esant tokioms aplinkybėms visiškai pagrįsta teismo išvada, kad nuo 2009 metų iki 2013 metų balanse nurodomi įsipareigojimai sumažėjo ne todėl, kad įmonė vykdė veiklą, gavo pajamų ir iš gaunamų pajamų bei esamo turto atsiskaitė su kreditoriais, bet todėl, kad 2009 m. buvę tam tikri kreditoriai iškėlus bankroto bylą nepareiškė reikalavimų bankroto byloje, tačiau tokią teisę turėjo. Tokias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai – 2013m. pelno ( nuostolių) ataskaita, iš kurios matyti, kad 233 485 Lt sumai nebuvo pareikšta kreditorinių reikalavimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2009 m. gruodžio 31d. bendrovė su nė vienu kreditoriumi neatsiskaitė ir įsiskolinimas bendrovei tik didėjo, todėl apelianto teiginiai, kad bendra įmonės skolų apimtis ne padidėjo, bet sumažėjo niekuo nepagrįsti.

33Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto A. P. apeliacinio skundo argumentu, kad pastarasis turėjo pagrįstų lūkesčių išvengti įmonės bankroto. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2010 metų pradžios įmonė ūkinės komercinė veiklos nevykdė. Tokių aplinkybių neneigė ir pats atsakovas teismo posėdžio metu. Todėl nesuprantami jo teiginiai, kad įmonei nevykdant veiklos bendrovė galėjo išvengti bankroto. Kita apelianto apeliacinio skundo argumentacija aptartu klausimu taip pat nėra reikšminga, nes apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės po 2009m. gruodžio 31d.

34Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi galutiniam ginčui tarp šalių spręsti, todėl neanalizuotini.

35Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas sprendžia, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momentą, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos sąlygos apelianto A. P. deliktinei civilinei atsakomybei kilti, t.y. neteisėti veiksmai ( neveikimas), padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei apelianto kaltė, kurios prezumpcijos pastarasis nepaneigė ( C K 6. 246 str.- 6. 249 str.). Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pakankamai motyvuotos ir argumentuotos ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Todėl apelianto apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

36Dėl ieškovės apeliacinio skundo

37Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl to, kad atsakovo V. U. atžvilgiu netaikytina civilinė atsakomybė neištyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, nenurodė motyvų bei nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos teisminės praktikos. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apelianto apeliacinio skundo argumentacija.

38Kasacinės instancijos teismas formuodamas teisminę praktiką yra konstatavęs, kad pagal Įmonių bankroto Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalis kartu su įmonės vadovu solidariai atsako ir įmonės savininkai ( akcininkai), jeigu įrodomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ( neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. birželio 16d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/32014). Teisėjų kolegija nagrinėdama aptartą bylą taip pat išaiškino, kad tokio pobūdžio bylose, kai dėl pavėlavimo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kilusią žalą prašomą priteisti ir iš įmonės savininko ( akcininko) dėl vadovo ir įmonės dalyvio funkcijų skirtumo svarbu nustatyti akcininko sužinojimo arba turėjimo sužinoti faktą apie tai, kada įmonė negali ir ( arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais.

39Kaip matyti iš bylos duomenų, kad pats atsakovas V. U. buvo akcininku ir dirbo įmonėje komercijos direktoriumi. Nustatyta, kad atsakovas nutraukė darbo santykius su bendrove tik tada, kai iš įmonės buvo atleisti dauguma darbuotojų ir jiems nebuvo mokamas atlyginimas daugiai kaip už kelis mėnesius. Pats atsakovas apklaustas teismo posėdžio metu tvirtino, kad įmonei trūko apyvartinių lėšų ir bendrovė turėjo finansinių sunkumų. Taigi, šios nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovui buvo žinoma bendrovės sunki finansinė padėtis.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką ne vieną kartą yra akcentavęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar ne veikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kas atitinka CK 6. 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ( veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Akcininkai privalo ( turi pareigą) domėtis savo įmonės veikla ir atlikti jiems įstatymuose numatytas funkcijas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. birželio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2001). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jeigu akcininkai dėl neatsakingumo aplaidumo nesidomėjo įmonės veikla, neatliko jiems numatytų pareigų dėl ko buvo laiku nepastebėtas įmonės nemokumas ar padaryta žala tretiesiems asmenims ( kreditoriams), akcininkams taikoma civilinė atsakomybė ir jie yra atsakingi už neteisėtus veiksmus ( neveikimą) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. liepos 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).

41Pagal bylos duomenis akivaizdu ir tokias aplinkybes pripažino ir pats atsakovas, kad jis įmonės veikla nesidomėjo ir nemanė, jog turi tokią pareigą atlikti. Taigi, tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas būdamas bendrovės akcininku elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai ( CK 6. 263 straipsnio 1 dalis). Jeigu atsakovas būtų įvykdęs įstatymu nustatytą pareigą pasidomėti įmonės veikla, susipažinti su bendrovės finansine padėtimi, tai jis galimai būtų sužinojęs apie bendrovės nemokumą ir kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tačiau nustatant, jog atsakovas kaip akcininkas nevykdė aptartos pareigos darytina išvada, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. žinodamas bei turėdamas žinoti duomenis apie įmonės nemokumą nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal CK 6. 248 straipsnį kaltė yra preziumuojama, todėl ją privalo paneigti atsakovas. Byloje pateiktais įrodymais atsakovas savo kaltės nepaneigė, todėl yra kaltas dėl įstatymu nustatytos pareigos nevykdymo. Jeigu, atsakovas būtų tinkamai atlikęs savo kaip akcininko pareigas ir domėjęsis įmonės finansine veikla, tai būtų laiku pastebėjęs įmonės nemokumą ir kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, dėl ko būtų išvengta žalos susidarymas bendrovės kreditoriams. Todėl tarp atsakovo neveikimo ir įstatymu nustatytos pareigos nevykdymo ir iškilusios žalos kreditoriams yra priežastinis ryšys ( CK 6. 247 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovas ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio neginčija ir jos kitokio dydžio neįrodinėja. Taigi, nustačius tokias civilinės atsakomybės sąlygas atsakovui atsiranda civilinė atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atsakovas turi atlyginti ieškovei padarytą žalą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, jeigu nustatoma, jog pereigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6. 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Todėl atsižvelgiant į nurodytą argumentaciją tiek bendrovės vadovui, tiek ir atsakovui - akcininkui, taikytina solidarinė civilinė atsakomybė.

42Remiantis išdėstytu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis) ir pritaikė materialinės teisės normas susijusius su civilinės atsakomybės netaikymu atsakovui V. U., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir priimtinas naujas sprendimas, iš atsakovo V. U. priteistinas 12 416,29 Eur žalos atlyginimas ieškovei ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

43Atsakovas V. U. pateiktu atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, kad ieškovė pateikė apeliacinį skundą piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis ir prašo ieškovei pateikusiai apeliacinį skundą vadovaujantis CPK 95 straipsniu skirti iki 5700 Eur baudą.

44Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos medžiaga, nesuteikia pagrindo spręsti, jog ieškovė pateikdama savo apeliacinį skundą veikė ir taip gindama savo teises piktnaudžiavo procesu. Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas, todėl ji savo teises įgyvendino tinkamai ir savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,

Nutarė

46Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.

47Atsakovo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

48Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

49Ieškinį patenkinti visiškai.

50Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Alumex“ solidariai iš atsakovo E. P. ir atsakovo V. U. 12416,29 EUR (dvylika tūkstančių keturis šimtus šešiolika eurų 29 euro centus) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 12416,29 EUR sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51Priteisti iš atsakovo E. P. ir atsakovo V. U. po 186,24 EUR žyminio mokesčio, iš kiekvieno ir po 3,78 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kiekvieno, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė BUAB „Alumex“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Alumex“ prašo Kauno apylinkės teismo... 10. Apeliantas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl... 11. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis... 12. Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso... 13. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. žinodamas bei turėdamas ir... 14. Atsakovas yra kaltas dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje jam numatytos pareigos... 15. Tarp atsakovo neveikimo ir kilusios žalos kreditoriams (12 416,29 Eur) yra... 16. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014 suformavo praktiką, jog... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 18. Apelianto nuomone, teismas netinkamai nustatė žalos bankrutuojančiai įmonei... 19. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę... 20. Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino kad kreditoriaus... 21. Teismas netinkami taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias... 22. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas V. U. prašo ieškovės BUAB... 23. Atsiliepime į atsakovo E. P. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Alumex“... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.... 26. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 29. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonės savininko ir įmonės... 30. Civilinei atsakomybei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu konstatuoti visų... 31. Dėl atsakovo A. P. apeliacinio skundo... 32. Apeliantas A. P. apeliaciniu skundu argumentuoja, kad pagal byloje pateiktus... 33. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto A. P. apeliacinio skundo argumentu,... 34. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi galutiniam... 35. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas... 36. Dėl ieškovės apeliacinio skundo... 37. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 38. Kasacinės instancijos teismas formuodamas teisminę praktiką yra... 39. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad pats atsakovas V. U. buvo akcininku ir... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką ne vieną... 41. Pagal bylos duomenis akivaizdu ir tokias aplinkybes pripažino ir pats... 42. Remiantis išdėstytu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas... 43. Atsakovas V. U. pateiktu atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, kad... 44. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos medžiaga, nesuteikia pagrindo spręsti,... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 46. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.... 47. Atsakovo E. P. apeliacinį skundą atmesti.... 48. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo... 49. Ieškinį patenkinti visiškai.... 50. Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Alumex“... 51. Priteisti iš atsakovo E. P. ir atsakovo V. U. po 186,24 EUR žyminio...