Byla e2-1299-494/2019
Dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei, Kristinai Račkauskaitei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, E. T., dalyvaujant ieškovei J. Z., jos atstovui advokato padėjėjui Andžej Danovski, atsakovams F. R. ir L. R., jų atstovei advokatei Marinai Paplinskai, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovei L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. patikslintą ieškinį atsakovams F. R. ir L. R. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius,

Nustatė

2ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: teismo sprendimu nustatyti atsakovų F. R. ir L. R. žemės sklype (kadastrinis ( - ), esantis ( - )) 37 kv.m. ploto kelio servitutą pagal MB „Geodezinių matavimų centras“ parengtą servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėmis į ieškovės J. Z. žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - ) esantis adresu ( - )) už servituto nustatymą nustatant 26,71 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją bei iš atsakovų priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas

3Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), esantis adresu ( - ) (toliau – Žemės sklypas), kuris suformuotas atkuriant nuosavybės teises 2004-07-05 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-18385. Ieškovė norėdama parengti jai priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus kreipėsi į MB „Geodezinių matavimų centras“. Pradėjus rengti kadastrinę bylą paaiškėjo, kad prie Žemės sklypo nėra privažiavimo (kelio). Buvo susisiekta su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialiste A. T., kuri paaiškino, kad kadastriniai Žemės sklypo matavimai be privažiavimo nebus patvirtinti, todėl rengti ir teikti kadastrinių matavimų byla yra netikslinga. 2016 m. gruodžio 22 d. ieškovė gavo matininkės T. M. raštą Nr. S-0118 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo derinimo“, kuriuo buvo informuota, kad iki 2017 m. sausio 22 d. ieškovė gali pateikti savo pastabas dėl sklypo kad. Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinių matavimų ir jų metų surašyto ribų paženklinimo-parodymo akto. Ieškovė 2017 m. sausio 20 d. registruotu laišku matininkei T. M. išsiuntė savo pastabas ir paklausimą, kaip bus suformuotas privažiavimas prie jos nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo. 2017 m. sausio 23 d. ieškovė gavo matininkės T. M. raštą Nr. S-0119 0118 „Dėl žemės sklypo kad. Nr. ( - ) kadastrinių matavimų“ kurio buvo informuota, kad kadastriniai matavimai žemės sklypo Nr. ( - ) yra tęsiami pagal pridėtą paženklinimo parodymo akto kopiją ir šio žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką). Atsakovei pradėjus žemės sklypo kad. Nr. ( - ) kadastrinius matavimusi, ieškovė 2017 m. spalio 4 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau – NŽT) su paklausimu dėl galimo privažiavimo prie Žemės sklypo (kad. Nr. ( - )). 2017 m. lapkričio 20 d. NŽT raštu „Dėl privažiavimo prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) Nr. 48 SD-14120-(14.48.104.) informavo, kad jeigu privačių žemės sklypų savininkai nesutaria dėl servituto nustatymo, jis nustatomas teismo sprendimu. 2018 m. sausio 29 d. NŽT buvo įvykęs ieškovės ir atsakovės bei NŽT atstovės susitikimas, kurio metu buvo aptartos galimybės servituto nustatymo notarine tvarka. Susitikimo metu atsakovė suprato, kad ieškovė turi teisę patekti į savo Žemės sklypą ir sutiko dėl servituto nustatymo notarine tvarka, tačiau grįžus namo ir po kurio laiko susitikus su ieškove vėl pakeitė savo nuomonę ir dėl servituto nustatymo nesutinka. Ieškovei 2002 m. kovo 19 d. buvo parengtas Žemės sklypo abrisas, kuriame žemės reformos projekto autorius buvo numatęs privažiavimą prie Žemės sklypo iš ( - ) pusės, taip pat NTR išraše nurodoma, kad 2004-07-05 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-18385 Žemės sklypui kaip viešpataujančiam daiktui yra nustatomas kelio servitutas. Ieškovė sutinka atlyginti atsakovei jos pagrįstus nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, taikant vienkartinę kompensaciją. Mano, kad atsakovės nuostoliai turi būti apskaičiuojami taikant Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką.

4Teismo posėdžio metu ieškovė J. Z. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad projektuojant jai šį sklypą, toje vietoje ir buvo projektuojamas privažiavimas. Jos sklypai ribojasi, bet į jos sklypą su technika, kombainais neprivažiuosi. Ji yra ūkininkė. Jeigu atsakovai suteiks jai privažiavimą, ji leis atsakovams prisijungti prie kanalizacijos, esančios jos sklype. Šiame ginčo sklype ji ūkininkauja, sėja kviečius. Tame sklype yra atsakovams, kur atsakovams priklauso sklypas su namų valda Nr. 594 ir jų kanalizacija patenka į šį ieškovės sklypą. 4147 m2 Nr. 352 jos sklype nustatytas servitutinis kelias, bet ten auga sodas ir ten privažiuoti labai toli, beveik 0,5 kilometro. Dabar ji privažiuoja prie sklypo Nr. 359 per tą kelią, vietą, kur ir prašo nustatyti servitutą. Ji su atsakovų ribomis nesutiko, nes nebuvo nurodytas įvažiavimas. Žemėtvarkoje jai paaiškino, kad per klaidą į jos sklypą nesuformuotas privažiavimas. Jos sklypui Nr. 359 nėra atlikti kadastriniai, šitame sklype žemė yra ariama. Kol kas atsakovai jai leidžia privažiuoti, bet dabar jau pagal dokumentus atsakovai neleis jai privažiuoti. Šiame sklype Nr. 359 ji ūkininkauja nuo 2002 m.

5Ieškovės J. Z. atstovas advokato padėjėjas Andžej Danovski prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad kompensacija paskaičiuota. Jeigu tai būtų nustatomas servitutas administraciniu aktu, todėl turi būti taikoma ta pati formulė paskaičiavimo, kuri patvirtinta pagal Vyriausybės metodiką. Ieškovė neprieštarautų, kad būtų paskaičiuota ir pagal rinkos vertę proporcingai užimamam plotui. Atsakovai sako, kad ten nėra kelio pagal dokumentus. Dabar kelio servitutas kaip viešpataujantis daiktas yra nustatytas 2002-03-19 ieškovės sklype, abrise nurodytas 6 m. pločio kelias. Po to parengtos žemės sklypo ribos ir pagal tą abrisą ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į ieškovės sklypą, kur ūkininkauja. Ieškovė tikėjosi, kad tas kelias liks. Kol atsakovai nepradėjo daryti jų sklypo padalinimo projekto, tai ieškovė naudojosi tuo keliu. Jei servitutas nebus nustatytas, tai apsunkins ieškovei naudotis tuo sklypu. Pagal sąmatą išeitų didelė suma. Pagal atsakovų pateiktą planą, kur servitutas per ieškovės sklypus, būtų 469 kv.m. ploto kelias, tai kelio įrengimas kainuotų apie 80000 Eur. Atsakovų sklype dar nėra pastatų ir prašoma nustatyti tik 37 kv.m. kelio servitutą. Ieškovė sutinka, kad kompensacija būtų paskaičiuota pagal Registrų centro duomenis, ieškovė sutinka padidinti kompensaciją iki 300 Eur

6Atsakovai F. R. ir L. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys nepagrįstas, todėl prašo ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei priklauso 0,4147 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), žemės sklypo naudojimo būdas gyvenamosios teritorijos, greta jo esantis 0,2000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kurio paskirtis žemės ūkio bei 0,4600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), o paskirtis yra žemės ūkio. Į visus šiuos sklypus ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pirmieji du žemės sklypai yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus bei jie abu ribojasi su trečiu sklypu, įvažiavimui į kurį ieškovė prašo nustatyti servitutą važiuoti per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). 2008-10-30 Vilniaus apskrities viršininko įsakyme “Dėl J. Z. privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone” yra nurodyta, kad žemės sklypui (t.y. namų valdos žemės sklypui) yra nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 231kv. m. 2009-07-27 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus rašte Nr.6.15-1074 nurodyta, jog žemės sklypų (kadastrinis Nr. ( - ) ir kadastrinis Nr. ( - )), esančių ( - ), kadastriniai matavimai atlikti remiantis teritorijų planavimo dokumentais bei faktiniu žemės sklypų naudojimusi. Matavimai atlikti ir riba suformuota pagal natūroje esančią tvorą. Iš 2007-10-22 žemės sklypo plano (žemės sklypo Nr. ( - )) matyti, jog 0,4147 ha namų valdos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame ieškovei, yra nustatytas servitutinis kelias tam, kad įvažiuoti į 0,2000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuris taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei, o iš jo ieškovė gali nustatyti servitutinį kelią įvažiavimui į trečią jai nuosavybės teise priklausantį 0,4600 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), t.y. į sklypą dėl įvažiavimo į kurį jį ir kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ieškovė taip pat gali įvažiuoti (nustatyti servitutinį kelią) į jai nuosavybės teise priklausantį gretimą žemės sklypą ir per jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį namų valdos žemės sklypą. Tokiu būdu, ieškovė turi minimum du būdus, kaip važiuoti (nustatyti įvažiavimo kelią) į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (Nr. ( - ), važiuojant (einant) į jį per jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (Nr. ( - ) ir Nr. ( - )).Vietoje to, ji prašo nustatyti kelio servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Kelio servitutas per ieškovės namų valdos žemės sklypą nurodytas ir 2002-03-19 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kaip „teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius“ ir 2007-10-22 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte kaip 201 (kelio servitutas tarnaujantis daiktas). 2017-06-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr.48FPĮ -974-(l4.48.123) “Dėl žemės sklypo (kadastrinio Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo”, nuspręsta rengti atsakovams priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - 0,4897 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), padalijimas į atskirus žemės sklypus, nustatant bei pakeičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą. Pasirašyta sutartis su UAB „Kadastro biuras“ ir rengiami visi dokumentai ir vykdomos procedūros, susijusios su atsakovų žemės sklypo padalinimu į atskirus sklypus bei paskirties pakeitimu. Pagal projektą žemės sklypas, kuriam ieškovė prašo nustatyti servitutą, bus padalintas į tris sklypus. Į vieną iš sklypų patenka vandens telkinys bei jam planuojama nustatyti servitutą važiuoti į kitus sklypus. Šiuose žemės sklypuose po pertvarkymo prasidės gyvenamųjų namų statybos šeimos nariams. Dėl to ieškovės prašomas nustatyti servitutas (tuo labiau, kad ieškovė turi galimybę važiuoti per jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus), pažeis žemės savininkų teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad ieškovė dalyvavo ženklinant ginčo žemės sklypą, jokių pretenzijų nereiškė, klausimų dėl įvažiavimo į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nebuvo. Po pertvarkymo pabaigos ieškovės prašomas nustatyti servitutas atsidurtų prie gyvenamojo namo, dėl ko būtų ribojamas žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininko privatumas. Ieškovė siūlo vienkartinę kompensaciją, tačiau tokią sumą sunku laikyti adekvačia kompensacija už teisę važiuoti ir eiti per kaimyno namų valdos žemės sklypą, kuriame ir taip nedaug vietos namo statybai dėl servituto bei sklype esančio vandens telkinio.

7Atsakovė F. R. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą Nr. 359 patekdavo per savo namų valdą, o jei su kombainu, tai per jų sklypą. Per jiems priklausantį sklypą, kur važiuoja ieškovė, vaikai statys namą. Tai, kaip vaikai statys namą, jeigu ten bus servitutinis kelias. Tame sklype, į kurį nori įvažiuoti ieškovė, kur nori nustatyti servitutą, nieko nėra, yra dirbama žemė. Su ieškovės siūloma kompensacija nesutinka, nes nesutinka su servitutu. Tegul ieškovė atiduota dalį savo kūdros, esančios prie atsakovų ginčo žemės sklypo, o jie leis privažiuoti.

8Atsakovas L. R. parodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko atsiliepimą bei prašo ieškinį atmesti. Iki šios dienos ieškovė į savo sklypą Nr. 359 privažiuodavo per savo namų valdą arba nuo kelio pusės per atsakovams priklausantį sklypą. Ieškovė jų sklypo 2016-10-04 ribų aktą dėl to sklypo per kurį nori patekti į savo sklypą buvo pasirašiusi. Dabar atsakovai padalino sklypą į tris valdas, nes ten bus statomi namai. Kol nėra namų ir leidžia ieškovei įvažiuoti į jos sklypą. Atsakovai siūlė, kad ieškovė savo dalį kūdros jiems perleistų ir kanalizaciją. Žemės ūkio technikai įrengti kelią nereikia tokių sąmatų.

9Atsakovų F. R. ir L. R. atstovė advokatė M.Paplinska prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad kadastrinių matavimų metu ieškovė dėl ginčo sklypo ribų pasirašė. Ieškovė teigia, kad važiavimas į jos sklypą per savo žemės sklypą būtų problematiškas, bet per atsakovų žemę prašo įvažiavimo, kur važiuos sunki technika, kombainai. Atsakovų sklypas, kuriam prašoma nustatyti servitutą yra padalintas į tris sklypus. Ten taip pat nustatytas servitutinis kelias, kūdra, todėl, nustačius ieškovės servitutą, sumažėtų žemės sklypo plotas. Per ieškovės namų valdą eina servitutinis kelias, ieškovė gali patekti į savo sklypą. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tai vienas dalykas. Atsakovams priklauso žemės sklypas, į kurį nori važiuoti ieškovė, kurio paskirtis ne žemės ūkio, todėl prašoma kompensacija neadekvati. Atsakovų planą dėl paviršinių vandens įrengimo matininkė teisingai pažymėjo ir kvalifikuotai parengė. Ieškovė pasirenka naudotis atsakovų žeme, nors turi galimybę privažiuoti per savo sklypus. Atsakovų sklypas bus dalijamas į atskirus 15 arų sklypus. Atsakovų sklypą 15 arų sumažinus, tai neaišku, kas ten ir kaip bus pastatyta. Ieškovės 300,00 Eur kompensacija nurodyta tik baigiamųjų kalbų metu, jokie paskaičiavimai nepateikti. Jeigu pradės važinėti sunkioji technika, tai neaišku, ar ta kūdra neužlies atsakovų sklypo.

10Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovė L. K. prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Registrų centro pažymėjime nurodyta, kad ieškovės sklype nurodytas viešpataujantis kelio servitutas, bet pagal archyvinę bylą, kur yra pridėtas ieškovės ir atsakovų abrisas, kuriame nurodytas 6 m. kelias įvažiavimo į ieškovės sklypą, kur prašoma nustatyti kelio servitutas ieškovės sklype, kuris ribojasi su ieškovės sklypu Nr. 359. Atsakovams ir ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose kadastro duomenyse nėra nustatyti servitutai. Tas kelias tik abrise nurodytas. Mano, kad ieškovė galėtų patekti į savo sklypą per besiribojantį žemės ūkio paskirties arba namų valdos sklypą. Abrisas nėra tikslus, bei faktinė situacija yra kitokia. Ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu, priklausančiu atsakovams.

11Ieškinys atmestinas.

12Byloje nustatyta, kad ieškovei J. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,4147 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos; žemės sklypui nustatyti žemės servitutai: 201 – Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), plotas 231 kv.m., greta jo esantis 0,2000 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kurio paskirtis žemės ūkio; žemės sklypui nustatyti žemės servitutai: 101 – Kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) bei 0,4600 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kurio paskirtis yra žemės ūkio, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; žemės sklypui nustatyti žemės servitutai: 214 - Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), įvažiavimui į kurį ieškovė J. Z. prašo nustatyti servitutą važiuoti per atsakovams F. R. ir L. R. nuosavybės teise priklausantį 0,4897 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), šis atsakovams priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, be to šio ginčo žemės sklypo (priklausančio atsakovams nuosavybės teise) 2016-10-04 ribų paženklinimo-parodymo akte yra ieškovės parašas, kad su nustatytomis sklypo ribomis ieškovė sutinka.

13Ieškovei J. Z. 2002 m. kovo 19 d. buvo parengtas Žemės sklypo abrisas, kuriame žemės reformos projekto autorius buvo numatęs privažiavimą prie žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), iš ( - ) pusės.

142008-10-30 Vilniaus apskrities viršininko įsakyme “Dėl J. Z. privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone” nurodyta, kad žemės sklypui (t.y. namų valdos žemės sklypui) yra nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 231 kv. m.

152009-07-27 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus rašte Nr.6.15-1074, nurodyta, jog žemės sklypų (kadastrinis Nr. ( - ) ir kadastrinis Nr. ( - )), esančių ( - ), kadastriniai matavimai atlikti remiantis teritorijų planavimo dokumentais bei faktiniu žemės sklypų naudojimusi. Matavimai atlikti ir riba suformuota pagal natūroje esančią tvorą.

16Kaip matyti iš 2007-10-22 žemės sklypo plano (žemės sklypo Nr. ( - )), 0,4147 ha namų valdos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame ieškovei J. Z., yra nustatytas servitutinis kelias tam, kad įvažiuoti į 0,2000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuris taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei J. Z..

172017-06-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr.48FPĮ -974-(l4.48.123) “Dėl žemės sklypo (kadastrinio Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo”, nuspręsta rengti atsakovams priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - 0,4897 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), padalijimas į atskirus žemės sklypus, nustatant bei pakeičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą.

182018-08-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr.48FPĮ-1180-(l4.48.123) “Dėl žemės sklypo (kadastrinio Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo” patvirtintas NT Kadastro biuras 2018 metais parengtas žemės sklypo, esančio ( - ) (kadastrinio Nr. ( - )), priklausančio atsakovams formavimo ir pertvarkymo projektas; pakeista pagal projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: žemės sklypams, projekte pažymėtiems Nr.1-3- iš žemės ūkio į kitą, žemės sklypo naudojimo būdą - iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; žemės sklypui, projekte pažymėtam Nr.4 iš žemės ūkio į kitą, žemės sklypų naudojimo būdą – iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; taip pat nustatytos naujai suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Minėtas projektas yra galiojantis, nėra nuginčytas

19Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises. Tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. L. ir kt. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-2/2009; kt.).

21Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo K. S. (K. S.) v. Vilniaus rajono ŽŪM ,,Vanaginė” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lifosa“ v. Z. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2005; kt.).

22CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju aktuali antroji sąlyga, kadangi savininkų nesutarimo faktas nustatytas ir neginčijamas, todėl būtina nustatyti, ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis.

23Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Green Vilnius Hotel“ v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008).Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012).

24Pagal CK 4.117 str., kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Kai kelio srevitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 str.).

25Pagal ieškovės pareikštą patikslintą ieškinį, ieškovė pageidauja nustatyti kelio servitutą atsakovų F. R. ir L. R. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - )) 37 kv.m. ploto kelio servitutą pagal MB „Geodezinių matavimų centras“ parengtą servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėmis į ieškovės J. Z. žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - ) esantis adresu ( - )) už servituto nustatymą nustatant 26,71 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas paminėjo, jog ieškovė sutinka padidinti kompensaciją iki 300 Eur.

26Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog ieškovė pareiškė ieškinį dėl atlygintinio kelio servituto nustatymo. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013; kt.).

27Ieškinį iš esmės ieškovė grindžia aplinkybe, kad prie jos žemės sklypo Nr. 359 nėra privažiavimo (kelio). Privažiuoti iš ( - ) pusės (vienintelis įmanomas būdas) galima tik iš dalies kertant gretimo 0,4897 ha ploto sklypo (kadastro Nr. ( - )), priklausančio atsakovams nuosavybės teise kampą, jog per greta esančius ieškovei priklausančius žemės sklypus patekti į ieškovei priklausantį žemės sklypą galimybės nėra, be to tokio privažiavimo kelio įrengimas per ieškovei priklausantį žemės sklypą kainuotų pagal atsakovų pateiktą planą, kur servitutas per ieškovės sklypus, būtų 469 kv.m. ploto kelias, apie 80000 Eur.

28Nors ieškovė ieškinyje teigė, jog ji neturi galimybės privažiuoti į savo privatų žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) kitaip kaip tik per atsakovų nuosavybės valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), tačiau iš pateikto vietovės plano (www.regia.lt), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktų nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų kadastro ir registro dokumentų bylų kopijų matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantys visi trys žemės sklypai (kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - )) ribojasi, todėl sutiktina su atsakovų pozicija, jog 0,4147 ha namų valdos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame ieškovei, yra nustatytas servitutinis kelias tam, kad įvažiuoti į 0,2000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuris taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei, o iš jo ieškovė gali nustatyti servitutinį kelią įvažiavimui į trečią jai nuosavybės teise priklausantį 0,4600 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), t.y. į sklypą dėl įvažiavimo į kurį ji ir kreipėsi su ieškiniu į teismą. Be to, ieškovė taip pat gali įvažiuoti (nustatyti servitutinį kelią) į jai nuosavybės teise priklausantį gretimą žemės sklypą ir per jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį namų valdos žemės sklypą. Tokiu būdu, ieškovė turi du būdus, kaip važiuoti (nustatyti įvažiavimo kelią) į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (Nr. ( - )). Atsakovų poziciją bylos nagrinėjimo metu palaikė ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovė nurodydama, jog ieškovė galėtų patekti į savo sklypą per besiribojantį žemės ūkio paskirties arba namų valdos sklypą.

29Bylos nagrinėjimo metu ir ieškovė pripažino, jog patekti į sklypą kadastrinis Nr. ( - ) ji gali per jai priklausančiame sklype kadastrinis Nr. ( - ) nustatytą servitutinį kelią, tačiau ten auga sodas ir ten privažiuoti labai toli, beveik 0,5 kilometro. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, darytina išvada, jog ieškovė pati pripažįsta galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) per greta jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) nustatytą servitutinį kelią, t.y. nesuvaržant atsakovų teisių į jų nuosavybę. Kad tokią galimybę ieškovė turi, pagridžia atsakovų pateiktas 4792 kv. m žemės sklypui privažiuoti servituto pasiūlymo planas M 1:1000, parengtas 2018-12-17 UAB „Lukieva“.

30Ieškovė reikalavimą dėl servituto nustatymo grindžia tuo, jog 2002 m. kovo 19 d. buvo parengtas Žemės sklypo abrisas, kuriame žemės reformos projekto autorius buvo numatęs privažiavimą prie Žemės sklypo iš ( - ) pusės, taip pat NTR išraše nurodoma, kad 2004-07-05 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-18385 Žemės sklypui kaip viešpataujančiam daiktui yra nustatomas kelio servitutas. Iš pateikto į bylą minėto abriso matyti, jog buvo numatytas privažiavimas, tačiau teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovė nurodė, jog 2002 m. abrisas nėra tikslus, nes šiuo metu faktinė situacija yra kitokia. Ieškovė teismo posėdžio metu neginčijo minėtos aplinkybės, nepateikė naujų įrodymų, todėl darytina išvada, jog 2002 m. abrisas nėra neginčijamas įrodymas, kuriuo teismas turėtų vadovautis. Be to ieškovė nepateikė jokių oficialių įrodymų, jog kelio servituto įrengimas privažiavimui į ieškovei priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) per jai priklausančius greta esančius žemės sklypus kainuotų apie 80000 Eur. Taip pat nėra pagrindo vadovautis ieškovės pateikta AB „Kauno tiltai“ sąmata 34583,74 Eur sumai, kadangi joje nurodoma apie ( - ) naujos dangos 150 m ilgio, dangos plotis – 4 m įrengimą, o ne kelio servituto nustatymą įvažiuojant iš ( - ) be to pateikta sąmata neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų CPK 198 str., nėra pasirašyta rengėjo, yra be datos.

31Tai, kad jau kurį laiko tarpą ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) atsakovams leidus patekdavo per atsakovams priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), nereiškia, kad ieškovei yra suteikta teisė ir toliau naudotis atsakovams priklausančiu turtu bei ieškovei spręsti savo problemas atsakovų sąskaita, nepagrįstai suvaržant jų nuosavybės teisę, juo labiau, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi, kurioje yra prašoma nustatyti kelio servitutą, važinėtų būtent sunkioji technika, kombainai, kaip nurodė ieškovė. Kaip jau minėta, teismų praktika šios kategorijos bylose aiškiai suformuluota ir pagal kasacinio teismo praktiką tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Nagrinėjamos bylos aspektu visiškai nesvarbu, jog galimai egzistuoja fizinės kliūtys ieškovei patekti į savo žemės sklypą (sodas ir pan.). Akivaizdu tai, kad ieškovė turi galiojančią daiktinę teisę, kuri jai suteikia privažiavimą prie jos žemės sklypo, ji teisiškai įregistruota ir išviešinta.

32Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog vyksta atsakovų žemės sklypo, kuriam ieškovė prašo nustatyti servitutą, pertvarkymo procedūros, pakeičiant jo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamosios bei padalinant į tris žemės sklypus, kuriuose bus statomi gyvenamieji namai. Iš pateikto į bylą atsakovams priklausančio Žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, jog į vieną iš sklypų patenka vandens telkinys bei jam planuojama nustatyti servitutą važiuoti į kitus sklypus, todėl ieškovės prašomas nustatyti servitutas pažeistų atsakovų kaip žemės savininkų teises ir teisėtus interesus, nes ieškovės prašomas nustatyti servitutinis kelias būtų prie gyvenamojo namo ir juo važinėtų sunkioji technika (kombainai ir pan.).

33Kaip jau minėta, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens - tarnaujančio daikto savininko – nuosavybės teisę, dėl to servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007, 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007, 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009 ir kt.). Tuo tarpu ieškovės nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriais buvo grindžiamas prašomo nustatyti kelio servituto būtinumas nėra objektyvūs ir yra nepagrįsti.

34CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes bei formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir servitutas per atsakovų žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jos interesų įgyvendinimą. Ieškovė siekia patenkinti savo interesus, t. y. reiškia reikalavimą leisti jai naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau. Šiuo atveju servituto nustatymas reiškia nepagrįstą kito savininko – atsakovų nuosavybės teisės ribojimą ir neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl ieškinys atmestinas.

35Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. atsakovei F. R. priteistina 100 Eur, o L. R. – 800 Eur bei iš ieškovės valstybei priteistina 7,97 Eur pašto išlaidų. (CPK 79, 88, 93, 98 str. str.),

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais,

Nutarė

37Ieškinį atmesti.

38Priteisti iš ieškovės J. Z., a.k. ( - ) atsakovei F. R., a.k. ( - ) 100 Eur (vieną šimtą eurų), atsakovui L. R., a.k. ( - ) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

39Priteisti iš ieškovės J. Z., a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660) 7,97 Eur (septynis eurus 97 euro centus) pašto išlaidų.

40Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia... 2. ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: teismo sprendimu... 3. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovei nuosavybės teisėmis... 4. Teismo posėdžio metu ieškovė J. Z. ieškinį palaikė, prašė jį... 5. Ieškovės J. Z. atstovas advokato padėjėjas Andžej Danovski prašė... 6. Atsakovai F. R. ir L. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė,... 7. Atsakovė F. R. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir su ieškiniu... 8. Atsakovas L. R. parodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko atsiliepimą bei... 9. Atsakovų F. R. ir L. R. atstovė advokatė M.Paplinska prašė ieškinį... 10. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Byloje nustatyta, kad ieškovei J. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso... 13. Ieškovei J. Z. 2002 m. kovo 19 d. buvo parengtas Žemės sklypo abrisas,... 14. 2008-10-30 Vilniaus apskrities viršininko įsakyme “Dėl J. Z. privačios... 15. 2009-07-27 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo... 16. Kaip matyti iš 2007-10-22 žemės sklypo plano (žemės sklypo Nr. ( - )),... 17. 2017-06-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 18. 2018-08-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 19. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo... 21. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos... 22. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 23. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su... 24. Pagal CK 4.117 str., kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis... 25. Pagal ieškovės pareikštą patikslintą ieškinį, ieškovė pageidauja... 26. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog ieškovė pareiškė ieškinį... 27. Ieškinį iš esmės ieškovė grindžia aplinkybe, kad prie jos žemės sklypo... 28. Nors ieškovė ieškinyje teigė, jog ji neturi galimybės privažiuoti į savo... 29. Bylos nagrinėjimo metu ir ieškovė pripažino, jog patekti į sklypą... 30. Ieškovė reikalavimą dėl servituto nustatymo grindžia tuo, jog 2002 m. kovo... 31. Tai, kad jau kurį laiko tarpą ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą... 32. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog vyksta atsakovų žemės sklypo,... 33. Kaip jau minėta, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servitutas... 34. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 35. Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovams priteistinos jų... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 37. Ieškinį atmesti.... 38. Priteisti iš ieškovės J. Z., a.k. ( - ) atsakovei F. R., a.k. ( - ) 100 Eur... 39. Priteisti iš ieškovės J. Z., a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus... 40. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...