Byla 2S-139-516/2011
Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo netiesėtu

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro Jaržemskio ir Tatjanos Žukauskienės,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SIA „Dabikene“ ir atsakovo UAB “LIT-DAN ŪKIS” atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. spalio 8 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „Dabikene“ ieškinį atsakovui UAB „LIT-DAN ŪKIS“ dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo netiesėtu.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas SIA „Dabikene“ kreipėsi į arbitražo teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovas UAB „LIT-Dan ūkis“ 2009 m. lapkričio 12 d. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2006 m. gegužės 1 d. Žemės nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovą vykdyti Nuomos sutartį. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ginčo žemės sklypams pagal žemės sklypų sąrašą, uždrausti atsakovui sudaryti bet kokias sutartis dėl žemės sklypų pagal pateiktą sąrašą, uždrausti atsakovui sudaryti kliūtis ieškovui vykdyti įprastinę žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklypuose.

6Nurodė, jog buvo išnuomota žemės ūkio paskirties žemės ūkio veiklai, kuri yra užsėta prieš žiemą, reikia atlikti kitus žemės ūkio darbus, todėl kyla grėsmė ieškovo turtui, būsimam derliui, nes, priėmus sprendimą, kad sutartis nutraukta neteisėtai, būtų neįmanoma panaikinti kilusios žalos. Derlius, net ir nutraukus sutartį, yra nuomininko nuosavybė, todėl iki bus išspręstas ginčas nuomininkas turi teisę dirbti ginčo žemę. Todėl nuomininkui svarbu, jog ginčo žemė nebūtų perleista, išnuomota, duota panaudai, apsunkinta, dėl jos nebus sudaryta preliminarių sutarčių ir ieškovas galės netrukdomai vykdyti savo veiklą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies. Teismas ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė užtikrinimo priemonę - uždraudė atsakovui UAB LIT-DAN ūkis“ sudaryti kliūtis ieškovui vykdyti žemės ūkio veiklą pagal 2006 m. gegužės 1 d. Ūkio nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „LIT-DAN ūkis“, išsinuomotuose žemės sklypuose.

9Teismas nustatė, jog iš Nuomos sutarties ketvirto priedo matyti, kad Nuomos sutarties laikotarpis yra 25 metai nuo 2006 m. gegužės 1 d. Žemė išsinuomota žemės ūkio veiklai vykdyti. Žemės ūkio darbai atliekami nepertraukiamai, cikliškai. Teismo nuomone, ieškovas, remdamasis Nuomos sutartimi pagrįstai galėjo tikėtis, jog Nuomos sutartis bus vykdoma 25 metus nepertraukiamai. Arbitražui priėmus sprendimą galimai palankų ieškovui, žemės nuomos santykiai tarp šalių tęstųsi, todėl būtų išlaikytas ieškovo žemės ūkio veiklos nepertraukiamumas ir cikliškumas. Ši laikinoji apsaugos priemonė leidžia išlaikyti status quo iki arbitražo sprendimo priėmimo. Todėl ieškovo prašymą taikyti šią apsaugos priemonę teismas patenkino.

10Atsakovas UAB „LIT-DAN ūkis“ pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą SIA „Dabikene“ pateikti atsakovo UAB „LIT-DAN ūkis“ galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą – 2 438 751,06 Lt sumai.

11Nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas patirs nuostolių, nes rengėsi žemės sklypus apdirbti pats ir tam atliko parengiamuosius veiksmus. Atsakovas įsigijo trąšų ir sėklų už 41 368,36 Lt, kurios negalės būti panaudotos pagal paskirtį. Pagal Paslaugų sutartį už žemės apdirbimo darbus atsakovas yra įsipareigojęs sumokėti 143 385 Lt. Atsakovas negautų 2 253 997,70 Lt pajamų už visą derlių, kurį rengėsi gauti. Bendra visų nuostolių suma 2 438 751,06 Lt. Be to, atsakovas praras subsidijas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros už deklaruotą geros agrarinės būklės pasėlių plotą. Atsakovas nurodo, kad ieškovo, skirtingai nei atsakovo, sunki finansinė būklė, todėl jis gali neturėti lėšų atlyginti atsakovo galimus nuostolius.

12Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo UAB „LIT-DAN ūkis“ prašymą patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo ieškovą iki 2010 m. spalio 25 d. atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl ieškovo prašymu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytų ieškinio užtikrinimo priemonių, atlyginimo užtikrinimui, į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 500 000 Lt ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

13Teismas išaiškino ieškovui, kad iki nurodyto termino neįmokėjus nurodytos sumos arba nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytos ieškinio užtikrinimo priemonės bus panaikintos. Likusioje dalyje teismas atsakovo prašymą atmetė.

14Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė apribojo atsakovo galimybę dirbti bet kokius darbus, kliudančius ieškovui naudotis išsinuomotais žemės sklypais. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas išsinuomotą žemę naudojo žemės ūkio veiklai vykdyti.

15Teismas nustatė, kad atsakovas yra įsigijęs vasarinių kviečių už 4 848,80 EUR (4848,80x3,4528=16741,94 Lt). Iš paslaugų sutarties Nr. 10/1/5 matyti, kad atsakovas yra sudaręs sutartį dėl žemės ūkio darbų vykdymo su UAB „LIT-DAN GRAIN“ dėl žemės ūkio darbų atlikimo – atsakovo žemės apdirbimo ir apsėjimo. Atsakovas įsigijo trąšų už 24 974,40 Lt. Teismo teigimu, šios aplinkybės rodo, jog atsakovas ruošėsi ginčo sklypuose taip pat vykdyti žemės ūkio veiklą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones galimybė dirbti ginčo žemę išliko ieškovui. Akivaizdu, jog atsakovas ir ieškovas kartu negali vykdyti žemės ūkio darbų tuose pačiuose žemės plotuose. Todėl atsakovas, negalėdamas dirbti žemės dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo ir dėl to negaudamas planuotų pajamų, galimai patirs nuostolių, todėl galimų nuostolių atlyginimą užtikrino įpareigodamas ieškovą įmokėti atitinkamą sumą į teismo sąskaitą.

16Dėl užtikrinimo dydžio teismas nustatė, jog atsakovas nurodė galinčius atsirasti trejopo pobūdžio nuostolius: dėl įgytų prekių, dėl paslaugų sutarties vykdymo ir dėl negautų pajamų.

17Dėl įgytų prekių teismas jau buvo pažymėjęs, kad atsakovas jau yra patyręs šias išlaidas: įsigydamas vasarinius kviečius - 16 741,94 Lt; įsigydamas trąšas - 24 974,40 Lt. Iš viso atsakovas jau patyrė 41 716,34 Lt išlaidų. Negalėdamas panaudoti šių pirkinių, atsakovas galimai patirs nuostolių.

18Dėl paslaugų sutarties teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad šiuos pinigus atsakovas yra sumokėjęs. Pagal Paslaugų sutarties 2.2.1, 3.1, 3.2 punktus, atsakovas yra įsipareigojęs sumokėti paslaugos teikėjui, kai bus atlikti ir priimti darbai pagal pateiktą sąskaitą. Darbų neatlikus, atsakovui nekyla pareiga mokėti pagal Paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas gali patirti 143385 Lt nuostolius dėl Paslaugų sutarties nevykdymo.

19Dėl negautų pajamų teismas nurodė, jog byloje yra duomenys (netiesioginiai įrodymai), kad atsakovas planavo sėti vasarinius kviečius, nes yra juos įsigijęs. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų planavęs auginti kitas kultūras. Atsakovo pateikta pažyma dėl nuostolių paskaičiavimo yra paskaičiavimai, kokius nuostolius atsakovas patirtų, jei numatytuose plotuose sėtų atitinkamas kultūras, tačiau, kaip minėta, byloje nėra kitų nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų ar planavęs sėti pažymoje nurodomas kultūras, todėl teismas prašymą užtikrinti nuostolius galimus dėl žieminių rapsų – 410 882,50 Lt, dėl vasarinių rapsų – 234 790 Lt, dėl žieminių kviečių – 964 995,12 Lt, derliaus pajamų negavimo atmetė, kaip neįrodytus.

20Teismas nustatė, kad atsakovas yra įsigijęs vasarinių kviečių sėjai, trąšų, sudaręs Paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, jog atsakovas planavo sėti vasarinius kviečius. Iš prašymo matyti, kad atsakovas (už vasarinius kviečius) planavo gauti 643 330,08 Lt pajamų. Atsakovo galimi nuostoliai yra ne negautinos pajamos, bet negautinas pelnas. Ieškovas neprivalo užtikrinti atsakovo išlaidų, kurias jis patirtų siekdamas pelno. Kadangi teismas yra įvertinęs, kad atsakovas patyrė nuostolių dėl išlaidų trąšų ir vasarinių kviečių įsigijimui, šios išlaidos nebegali būti pakartotinai įskaičiuojamos į gautas pajamas, todėl jos atimtinos. Iš paslaugų sutarties matyti, kad už vieno hektaro apdirbimą atsakovas įsipareigojo mokėti 250 Lt, todėl už vasarinių kviečių 274 ha apdirbimą patirtų 68 500 Lt išlaidų, kurios taip pat minusuotinos iš gautos pajamų sumos. Taigi teismo teigimu, pagal byloje esančius duomenis, negautų pajamų dydis mažintinas iki 533 113,74 Lt. Parduodamas derlių atsakovas neabejotinai patirtų ir kitų išlaidų: derliaus nuėmimo, transportavimo, įmonės veiklos išlaidų ir t. t., todėl faktiškai atsakovo nuostoliai būtų dar mažesni. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas dėl ieškovo prašyto ieškinio užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalėdamas vykdyti veiklos ginčo žemės sklypuose, gali patirti iš viso apie 500000 Lt nuostolių, kuriuos užtikrinti įpareigotinas ieškovas.

21III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22Atskiruoju skundu atsakovas „LIT-DAN ŪKIS“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

23Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241) pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui sudaryti bet kokias kliūtis ieškovui vykdyti įprastinę žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklypuose pagal šiame prašyme pateiktą žemės sklypų sąrašą, turėjo būti atmestas, nes neegzistuoja jokia būsimo Arbitražo sprendimo neįvykdymo grėsmė, ieškovas netgi nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad būsimo arbitražo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys negalimas. Atsakovui neaišku, kodėl teismas draudimą atsakovui sudaryti bet kokias kliūtis ieškovui vykdyti įprastinę žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklypuose įvardijo kaip status quo užtikrinimą, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nuomos sutartis jau buvo nutraukta ir faktiškai sklypuose žemės ūkio veiklą jau vykdė atsakovas;

252) ieškovo reikalavimai yra prima facie nepagrįsti. Apelianto nuomone, teismas turėjo visas galimybes įsitikinti, jog ieškinys yra nepagrįstas ir grindžiamas vieninteliu formaliu argumentu – įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą terminu. Teigia, jog teismui buvo patiekti visi įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas atsakovo veiksmų neatitikimą sutarties ir teisės aktų reikalavimams įrodinėjo teigdamas, jog atsakovas nesulaukęs savo paties nustatyto termino pabaigos išsiuntė pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, tačiau neginčijo paties fakto, kad pažeidimai padaryti buvo ir kad iki atsakovo nurodyto termino pabaigos jie nepašalinti. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nenurodyta, jog teismas būtų prima facie vertinęs ieškovo reikalavimų pagrįstumą ar analizavęs, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Atsakovo nuomone, ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį;

263) teigia, jog neegzistuoja jokia būsimo arbitražo sprendimo neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo grėsmė. Teismas neįvertino fakto, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas yra nesąžiningas ir sąmoningai vengtų vykdyti būsimą arbitražo sprendimą. Priešingai, visą šalių susirašinėjimo medžiaga liudija, jog atsakovas sprendžiant ginčą buvo iniciatyvus, geranoriškas ir siekė su ieškovu visokeriopai bendradarbiauti;

274) pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui sudaryti bet kokias kliūtis jam vykdyti įprastinę žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklypuose – iš esmės yra analogiška ieškinio reikalavimams, kurias ieškovas prašo pripažinti nuomos sutarties nutraukimą negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą toliau vykdyti nuomos sutartį. Taigi apelianto nuomone, teismas uždrausdamas jam vykdyti įprastinę žemės ūkio veiklą, de facto nusprendė, jog nuomos sutartis toliau galioja, t.y. patenkino ieškinio reikalavimą ir leido toliau naudotis nuomos sutartyje nurodytais žemės sklypais. Be to, teismas suteikdamas galimybę ieškovui toliau vykdyti žemės ūkio veiklą, pažeidė CK 6.156 str. nustatytą sutarties laisvės principą, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir pagal kurį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartis;

285) pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros pricimpą, kadangi leidus ieškovui žemę toliau apsėti, tręšti ir kitaip naudoti, terminas, kai atsakovas galės pilna apimtimi naudotis ginčo žemės sklypais dar labiau nusikelia. Susidaro situacija, kad atsakovui palankus sprendimas, jei toks būtų priimtas, negalėtų būti įgyvendintas, nes ieškovas ir toliau (iki kito derliaus nuėmimo) faktiškai disponuotų atsakovo žeme ir tokiu būdu didintų atsakovo jau patiriamus nuostolius.

29Atskiruoju skundu ieškovas SIA „Dabikene“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti.

30Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

311) dėl reikalavimo užtikrinimo už įsigytas prekes 41 368,36 Lt sumai apeliantas teigia, jog atsakovas, būdamas verslininkas, turėjo įvertinti kilusias ginčo pasekmes ir elgtis apdairiai – nepirkti tokio kiekio trąšų ir sėklų, nesudarinėti sutarčių dėl ginčo laukų apdirbimo. Teigia, jog atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad jo įsigytos prekės – vasariniai kviečiai „Jasna“ yra skirti būtent ginčo laukų apsėjimui. Be to, atsakovas verčiasi žemės ūkio veikla, todėl egzistuoja tikimybė, kad minėti vasariniai kviečiai galėjo būti įsigyti ir kitiems, ne ginčo laukams, apsėti. Apelianto nuomone, šią aplinkybę patvirtina paties atsakovo pateikti įrodymai, kad jo dirbamos žemės plotas sudaro 748 ha, kai ginčo žemės plotas yra 476,26 ha. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nenurodė, kas reiškia, kad teismas netyrė visų įrodymų;

322) dėl reikalavimo užtikrinimo dėl 2 253 997 Lt negautų pajamų apeliantas nurodo, jog atsakovo pridėtoje nuostolių paskaičiavimo kopijoje pateikiami tik hipotetiniai apskaičiavimai, nenurodomi nurodytus paskaičiavimus pagrindžiantys duomenys, nepateikiama nuostolių apskaičiavimo tvarka. Be to, nuostoliai paskaičiuoti 748 ha bendram dirbamų žemės sklypų plotui, nors ieškovas pagal ginčijamą nuomos sutartį nuomos teise naudojosi 476,26 ha ploto žemės ūkio žeme. Atsižvelgiant į tai, kad nenurodyta negautinų atsakovo nuostolių apskaičiavimo tvarka, bei tai, kad nurodyta 2 253 997,70 Lt suma apskaičiuota 748 ha žemės plotui, bet ne atitinkamai 476,26 ha ieškovui priklausančio žemės plotui, ieškovo nuomone šis atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas.

333) dėl termino įmokai sumokėti ieškovas pažymi, kad teismas nustatė labai trumpą terminą įmokai sumokėti. Apelianto nuomone, sumokėti 500 000 Lt per 10 dienų yra labai sunku net ir labai didelei įmonei, nes pinigų srautai yra planuojami iš anksto ir tinkamai valdomos įmonės savo sąskaitose nelaiko 500 000 Lt.

34Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas SIA „Dabikene“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o UAB „LIT-DAN ŪKIS“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Teigia, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, kad prieš priimant skundžiamą nutartį jis buvo apsėjęs dalį ginčo sklypų, o kitą dalį neva buvo parengęs sėjai, kadangi atsakovas taip ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes — kokia dalis laukų buvo apsėta, kokia dalis iškultivuota.

36Ieškovas mano, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino ieškovo prašyme ir atsakovo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį. Tokia laikinoji apsaugos priemonė užtikrina ieškovo veiklos nepertraukiamumą, nes kaip ir buvo minėta prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žemės ūkio darbai vykdomi ciklais ir bet koks darbų atlikimas ne laiku, eliminuoja galimybę naudotis žeme visą ciklą, t.y. pusę metų ir daugiau.

37Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reiškia išankstinį ieškinio patenkinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo negalima laikyti išankstiniu ieškinio patenkinimu dėl to, kad šios laikinosios apsaugos priemonės tik sudaro galimybę užkirsti kelią žalai atsirasti.

38Atsakovas teigia, kad jis nutraukęs nuomos sutartį jau vykdė veiklą ginčo žemėse. Su šiuo teiginiu ieškovas nesutinka, nurodo, kad būtent jis vykdė veiklą ginčo žemės sklypuose. Tai, kad atsakovas, neinformavęs ieškovo, bandė vykdyti veiklą ginčo žemės sklypuose, dar nereiškia, kad tai jis daro teisėtai. Nesant tokių įrodymų byloje nėra galimybės nustatyti, kad Atsakovas pilnai valdė ir naudojosi ginčo žemės sklypais ir tai darė teisėtai.

39Ieškovas laiko nepagrįstu atsakovo teiginį, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeistas sutarčių laisvės principas. Teismas teisingai nurodė, kad šis principas negali būti taikomas šiam teisiniam santykiui, nes įstatymai taip pat riboja sutarčių (kurios šalims turi įstatymo galią) nutraukimo laisvę, todėl šiuo atveju negalima teigti, jog pažeidžiamas sutarties laisvės principas ir atsakovas neva verčiamas būti sutartiniuose santykiuose su Ieškovu, kai to nenori.

40Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „LIT-DAN ŪKIS“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo SIA „Dabikene“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41Atsakovas teigia, jog taikant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pakanka apskaičiuoti preliminarų tokių nuostolių dydį, kadangi taikant nuostolių atlyginimo institutą tikslus tokių nuostolių dydis negali būti žinomas. Šiuo atveju svarbu yra tai, jog apskritai egzistuoja nuostolių atsiradimo tikimybė. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydį, būtent ir atsižvelgė į atsakovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų poveikį ir mastą ir atsakovo įprastinės veiklos pobūdį.

42Atsakovas taip pat pateikė įrodymus pagrindžiančius nuostolius, kylančius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas skundžiama nutartimi šiuos įrodymus išsamiai išanalizavo, įvertino ir sumažino nuostolių užtikrinimą iki 500 000 Lt.

43Nurodo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėdamas vykdyti įprastos ūkinės veiklos jam nuosavybės teise priklausančiame dideliame 476,26 ha žemės sklype, atsakovas neišvengiamai patirs ir jau patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos, patirtos ruošiantis naujam žemės ūkio darbų sezonui ir įsigyjant sėklą bei trąšas, kurių atsakovas negalėjo panaudoti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei negautas pelnas už žemės ūkio kultūras.

44Teigia, kad ieškovas siekė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu atsakovas nebegalėjo tęsti žemės ūkio darbų, kuriems jis įsigijo reikiamas priemones. Ieškovas iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo spėjo apsėti dalį laukų t.y. apie 200 ha. Tuo tarpu Ieškovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Ieškovas vykdė sėją tik labai nedideliame laukų plote ir sėjos darbų nebaigė. Dėl šios priežasties šį sezoną dalis atsakovo laukų liko neapsėta. Toks ieškovo elgesys atsakovo nuomone, neabejotinai traktuotinas kaip sukeliantis nuostolius.

45Teismas taip pat tinkamai nustatė nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo dydį, kadnagi skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėdamas vykdyti veiklos dalyje ginčo žemės sklypo (274 ha), iš viso gali patirti apie 500 000 Lt nuostolių, kuriuos užtikrinti būtent ir įpareigojo ieškovą. Atsakovo manymu, atsižvelgiant į tai, jog galimų nuostolių dydis yra apskaičiuotas pagal 274 ha vasarinių javų apsėjimo plotą, kuris net nesudaro viso ginčo žemės sklypo ploto (474,26 ha), ieškovo argumentas, jog nuostoliai paskaičiuoti 748 ha bendram dirbamų žemės sklypų plotui yra turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

46Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo finansinė padėtis yra itin sudėtinga, dėl ko galimų nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas gali būti apsunkintas arba tapti visai neįmanomu. Atsižvelgiant į sunkią ieškovo finansinę būklę, dėl kurios gali pasunkėti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas, akivaizdu, kad teismas pagrįstai pritaikė galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

47Dėl teismo nustatyto termino įmokai sumokėti pažymi, kad jokie įstatymai nenumato konkretaus termino, per kurį turėtų būti sumokama įmoka nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimui. Dėl šios priežasties teismas, atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, nustatė tinkamą terminą įmokai sumokėti. Be to, terminui, per kurį privalėjo būti sumokėta įmoka į teismo depozitinę sąskaitą, nustatyti teismas atsakovo nuomone, pasirinko vieną iš CK numatytų būdų - termino nustatymą kalendorine data, todėl darytina išvada, jog terminas nutartyje buvo nurodytas tinkamai.

48IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Atskirieji skundai netenkinami, pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. spalio 8 d. nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 str. 1 p.).

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

51Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-06 ir 2010-10-08 nutarčių, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

52Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties

53

54Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 144-145 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad ieškovo SIA Dabikene ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atsakovui UAB „LIT – DAN ŪKIS“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

55CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas (šiuo atveju- šalių susitarimu ginčas sprendžiamas arbitražo teisme), kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

56Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto.

57Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

58Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010)

59Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo UAB „LIT –DAN ŪKIS“ veiksmais, kuriais vienašališkai buvo nutraukta 2006-05-01 žemės sklypo nuomos sutartis. Ieškiniu prašoma pripažinti, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė 2006-05-01 Nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo ir įpareigoti atsakovą vykdyti Žemės sklypo nuomos sutartį (b.l. 3-11). Taigi, Arbitražo teismui patenkinus ieškinį, nuomos sutartis liktų galioti ir ieškovas galėtų vykdyti savo veiklą ginčo žemės sklype.

60Remiantis 2006-05-01 Nuomos sutartimi (1 tomas, b.l. 172-178), teisėjų kolegija pastebi, jog žemė išsinuomota žemės ūkio veiklai vykdyti. Nuomos sutarties laikotarpis – 25 metai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog žemės darbai atliekami nepertraukiamai, cikliškai. Todėl darbų atlikimas ne laiku eliminuoja galimybę apskritai naudotis žeme visą ciklą. Be to, ieškovas, kreipdamasis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo nurodęs, kad kai kurie žemės plotai yra užsėti prieš žiemą (t.y. žieminėmis kultūromis), kitus darbus reikia pradėti dirbti tam tikru laiku rudenį ar pavasarį. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog ieškovas dėl nuomos santykių egzistavimo, pagrįstai galėjo tikėtis, jog nuomos sutartis bus vykdoma 25 metus nepertraukiamai, todėl, kol neišspręstas ginčas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, eliminavus galimybę ginčo žemėje atlikti žemės ūkio darbus, būtų pažeistas žemės veiklos nepertraukiamumas ir cikliškumas. Atsakovas skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat grindžia argumentu, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka.

61Pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės, priimant sprendimą dėl ginčo. Taigi apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.

62Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė iš esmės yra analogiška ieškinio reikalavimams, kurias ieškovas prašo pripažinti nuomos sutarties nutraukimą negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą toliau vykdyti nuomos sutartį. Kaip jau aukščiau buvo minėta, ieškovui praradus galimybę vykdyti žemės ūkio darbus, dėl to, kad atsakovas nutraukė žemės nuomos sutartį ir žemės valdymą bei naudojimą perėmus atsakovui, būtų pažeistos ieškovo teisės, kurias jis įgijo pagal Nuomos sutartį ir kurios nutraukimo teisėtumas yra ginčo objektas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo negalima laikyti išankstiniu ieškinio patenkinimu, kadangi šios priemonės tik sudaro galimybę užkirsti kelią ieškovo žalai atsirasti.

63Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

64Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepagrįstai neriboja atsakovo teisių, kadangi teismo draudimas taikomas tik ginčo žemės sklypams. Remiantis bylos medžiaga matyti, jog atsakovas vykdo žemės ūkio veiklą kituose jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Tai reiškia, jog teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo atžvilgiu nėra taikomi nepagrįsti ir neproporcingi jo teisių suvaržymai, varžantys atsakovo teises daugiau nei būtina būsimo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

65Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingas.

66Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai (dėl sutarčių laisvės principo pažeidimo ir kt.) nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

67Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis 2010 m. rugsėjo 6d. paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

68Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties

69Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu, interesų pusiausvyros principo, įrodinėjimo taisyklių, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose. Panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvai prielaidų nesudaro.

70Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo UAB “LIT-DAN ŪIKIS” prašymą dėl nuostolių, galimų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo.

71Vadovaujantis CPK 147 str. 1d., teismas, taikydamas, laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktu atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Šioje normoje yra įtvirtinta procesinė atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonė, jei, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų atmesti ieškinio reikalavimai, kiltų ieškovo civilinės atsakomybės taikymo pagrindas dėl nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Nuostolių atlyginimo užtikrinimas lemia, jog būtina nustatyti priežastinį ryši tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui esančių ar galinčių atsirasti nuostolių. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teisinę reikšmę turi priežastinio ryšio tarp teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų ir atsakovo patirtų nuostolių nustatymas.

72Ieškovas teigia, jog atsakovo pateiktame nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apskaičiavime neva nurodomi tik hipotetiniai skaičiai, nenurodomi apskaičiavimus pagrindžiantys duomenys, nepateikiama nuostolių apskaičiavimo tvarka. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka.

73Teisėjų kolegija pažymi, jog užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Be to, teismų praktikoje vieningai sutariama, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1116/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1009/2010 ir kt). Taigi nustatant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydį, turi būti vadovaujamasi ne tik apskaičiavimais, bet ir kitais kriterijais.

74Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydį, būtent ir atsižvelgė į atsakovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų poveikį ir mastą, bei į atsakovo įprastinės veiklos pobūdį. Teismas nustatė, jog nutraukęs ginčo nuomos sutartį, atsakovas siekė šia žeme ir toliau rūpintis pats. Tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones galimybė dirbti ginčo žemę išliko ieškovui.

75Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog atsakovui laikinosiomis apsaugos priemonėmis faktiškai buvo uždrausta vykdyti žemės ūkio veiklą jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kas neišvengiamai sukėlė ir sukelia atsakovui nuostolių.

76Ieškovas taip pat nurodo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyti nuostoliai yra apskaičiuoti netinkamai, t.y. nuostoliai paskaičiuoti 748 ha bendram dirbamų žemės sklypų plotui, nors ieškovas pagal ginčijamą 2006-05-01 Nuomos sutartį nuomos teise naudojosi 475,26 ha ploto žemės ūkio žeme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiuo atskirojo skundo argumentu.

77Remiantis byloje esančiais 2010 m. gegužės 6 d. važtaraščiu ir banko pavedimu (1 tomas, b.l. 136-138) matyti, jog atsakovas yra įsigijęs vasarinių kviečių už 4 848,80 EUR (16741,94 Lt). Atsakovas taip pat įsigijo trąšų už 24 974,40 Lt (1 tomas, b.l. 139-140). Taigi tai įrodo, jog atsakovas planavo sėti vasarinius kviečius, kuriuos kartu su trąšomis buvo įsigijęs už 41 716,34 Lt.

78Pažymėtina, jog atsakovas yra pateikęs UAB “LIT DAN ŪKIS” raštą “Dėl nuostolių, patirtų neapsėjus įmonei priklausančių žemių” (1 tomas, b.l. 151), iš kurio matyti, kad šią kultūrą atsakovas rengėsi sėti 274 ha plote, o pardavęs derlių planavo gauti 643 330,08 Lt pajamų.

79Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog galimi atsakovo nuostoliai yra pelnas (iš pajamų išskaičiuotos išlaidos), kurį Atsakovas gautų pardavęs vasarinius kviečius. Dėl šios priežasties teismas iš planuojamų 643 330,08 Lt pajamų išskaičiavo 68 500 Lt už 274 ha apdirbimą ir 41 716,34 Lt asakovo patirtų išlaidų perkant vasarinius kviečius bei trąšas, taip negauto pelno dydį sumažindamas iki 533 113,74 Lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas užsiimdamas žemės ūkio veikla gali patirti ir kitų išlaidų (derliaus nuėmimo, transportavimo, įmonės veiklos išlaidų ir kt.). Minėtas išlaidas prilyginęs 33 113,74 Lt teismas konstatavo, jog atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėdamas vykdyti veiklos dalyje ginčo žemės sklypo (274 ha), iš viso gali patirti apie 500 000 Lt nuostolių.

80Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas galimų nuostolių dydį apskaičiavo būtent pagal 274 ha plotą, todėl ieškovo argumentas, kad nuostoliai paskaičiuoti 748 ha bendram dirbamų žemės sklypų plotui atmestinas kaip nepagrįstas.

81Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių atlyginimą tik tuomet, jei teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta, <...> kad dėl kokių nors aplinkybių ar ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas arba pasidarys neįmanomas (pavyzdžiui, nuostoliai dideli ir ieškovas gali vengti atlyginti juos, slėpti turimą turtą ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008, 2009 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-730/2009). Taigi prasta ieškovo finansinė padėtis yra laikoma svarbiu kriterijumi leidžiančiu reikalauti Ieškovą pateikti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

82Iš pateiktos ieškovo 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitos (2 tomas, b.l.39) matyti, jog ieškovo finansinė padėtis yra itin sudėtinga, dėl ko galimų nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas gali būti apsunkintas arba tapti visai neįmanomu. Ieškovas 2009 m. dirbo nepelningai ir patyrė 295 380,00 LVL arba 1 438 323,37 LTL nuostolį.

83Taigi atsižvelgus į sunkią ieškovo finansinę būklę, dėl kurios gali pasunkėti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas, akivaizdu, kad teismas pagrįstai pritaikė galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

84Ieškovas taip pat teigia, kad teismas nustatė labai trumpą terminą įmokai sumokėti. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog teismas, nustatydamas konkrečią datą, iki kada turi būti sumokėta įmoka į teismo depozitinę sąskaitą, netinkamai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį.

85Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 1.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. Tai reiškia, jog, teismas turi teisę pasirinkti, kokiu būdu nustatyti terminą. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog terminui, per kurį privalėjo būti sumokėta įmoka į teismo depozitinę sąskaitą, nustatyti teismas pasirinko vieną iš CK numatytų būdų - termino nustatymą kalendorine data, t.y. iki 2010 m. spalio 25 d. Taigi darytina išvada, kad terminas skundžiamoje nutartyje yra nurodytas tinkamai.

86Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog jokie įstatymai nenumato konkretaus termino, per kurį turėtų būti sumokama įmoka nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimui. Dėl šios priežasties teismas, atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, nustatė tinkamą terminą įmokai sumokėti. Kadangi ši terminas dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo yra suėjęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą nuostolių atlyginimo užtikrinimui sumokėti.

87Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas atsakovo prašymą ir įpareigodamas ieškovą nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 500 000 Lt, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 147 straipsnio normas, dėl to atsakovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.

88Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

91Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. spalio 8 d. nutartis palikti nepakeistas.

92Įpareigoti ieškovą SIA „Dabikene“ (į/k ( - ) buveinės adresas ( - )) iki 2011 m. balandžio 28 d. atsakovo UAB „LIT-DAN ūkis“ (į/k ( - ), buveinės adresas ( - )) nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytų ieškinio užtikrinimo priemonių, atlyginimo užtikrinimui, į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 500 000 Lt (penkis šimtus tūkstančių litų) ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas SIA „Dabikene“ kreipėsi į arbitražo teismą, prašydamas... 6. Nurodė, jog buvo išnuomota žemės ūkio paskirties žemės ūkio veiklai,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo... 9. Teismas nustatė, jog iš Nuomos sutarties ketvirto priedo matyti, kad Nuomos... 10. Atsakovas UAB „LIT-DAN ūkis“ pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių,... 11. Nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas patirs... 12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo UAB... 13. Teismas išaiškino ieškovui, kad iki nurodyto termino neįmokėjus nurodytos... 14. Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo teismas nustatė,... 15. Teismas nustatė, kad atsakovas yra įsigijęs vasarinių kviečių už 4... 16. Dėl užtikrinimo dydžio teismas nustatė, jog atsakovas nurodė... 17. Dėl įgytų prekių teismas jau buvo pažymėjęs, kad atsakovas jau yra... 18. Dėl paslaugų sutarties teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad šiuos... 19. Dėl negautų pajamų teismas nurodė, jog byloje yra duomenys (netiesioginiai... 20. Teismas nustatė, kad atsakovas yra įsigijęs vasarinių kviečių sėjai,... 21. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 22. Atskiruoju skundu atsakovas „LIT-DAN ŪKIS“ prašo panaikinti Vilniaus... 23. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 24. 1) pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąją... 25. 2) ieškovo reikalavimai yra prima facie nepagrįsti. Apelianto nuomone,... 26. 3) teigia, jog neegzistuoja jokia būsimo arbitražo sprendimo neįvykdymo ar... 27. 4) pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui sudaryti bet... 28. 5) pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia ekonomiškumo ir šalių... 29. Atskiruoju skundu ieškovas SIA „Dabikene“ prašo panaikinti Vilniaus... 30. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 31. 1) dėl reikalavimo užtikrinimo už įsigytas prekes 41 368,36 Lt sumai... 32. 2) dėl reikalavimo užtikrinimo dėl 2 253 997 Lt negautų pajamų apeliantas... 33. 3) dėl termino įmokai sumokėti ieškovas pažymi, kad teismas nustatė labai... 34. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas SIA „Dabikene“ prašo... 35. Teigia, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, kad prieš priimant skundžiamą... 36. Ieškovas mano, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių... 37. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad laikinųjų apsaugos... 38. Atsakovas teigia, kad jis nutraukęs nuomos sutartį jau vykdė veiklą ginčo... 39. Ieškovas laiko nepagrįstu atsakovo teiginį, kad pritaikius laikinąsias... 40. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „LIT-DAN ŪKIS“... 41. Atsakovas teigia, jog taikant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos... 42. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus pagrindžiančius nuostolius, kylančius... 43. Nurodo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, jog dėl laikinųjų... 44. Teigia, kad ieškovas siekė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių... 45. Teismas taip pat tinkamai nustatė nuostolių, galinčių atsirasti dėl... 46. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo finansinė padėtis... 47. Dėl teismo nustatyto termino įmokai sumokėti pažymi, kad jokie įstatymai... 48. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 49. Atskirieji skundai netenkinami, pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 6... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis... 51. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 52. Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties... 53. ... 54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame... 55. CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar... 56. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 57. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria... 58. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra... 59. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovo... 60. Remiantis 2006-05-01 Nuomos sutartimi (1 tomas, b.l. 172-178), teisėjų... 61. Pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant... 62. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, jog pritaikyta... 63. Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės... 64. Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos... 65. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos... 66. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai (dėl sutarčių laisvės principo... 67. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 68. Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d.... 69. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir... 70. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios... 71. Vadovaujantis CPK 147 str. 1d., teismas, taikydamas, laikinąsias apsaugos... 72. Ieškovas teigia, jog atsakovo pateiktame nuostolių, galinčių kilti dėl... 73. Teisėjų kolegija pažymi, jog užtikrinant galimų atsakovo nuostolių... 74. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog pirmosios... 75. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos... 76. Ieškovas taip pat nurodo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi... 77. Remiantis byloje esančiais 2010 m. gegužės 6 d. važtaraščiu ir banko... 78. Pažymėtina, jog atsakovas yra pateikęs UAB “LIT DAN ŪKIS” raštą... 79. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog galimi atsakovo... 80. Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro... 81. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškovas gali būti... 82. Iš pateiktos ieškovo 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitos (2 tomas, b.l.39)... 83. Taigi atsižvelgus į sunkią ieškovo finansinę būklę, dėl kurios gali... 84. Ieškovas taip pat teigia, kad teismas nustatė labai trumpą terminą įmokai... 85. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 1.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta... 86. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog jokie įstatymai nenumato konkretaus... 87. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 88. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 91. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. spalio 8... 92. Įpareigoti ieškovą SIA „Dabikene“ (į/k ( - ) buveinės adresas ( - ))...