Byla 2-1236/2014
Dėl sandorių bei administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4054-392/2014 pagal ieškovų D. P. ir A. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, N. B., N. T., B. O. R. J. ir V. P. (tretieji asmenys – L. S. ir P. P.) dėl sandorių bei administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai D. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti žemės sklypų (( - )) suformavimo, ribų ir ploto nustatymo bei neatlygintino perdavimo administracinius aktus: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 45S-56, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-57 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 45SK-(14.45.110)-1091; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 45S-55 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 45SK-(14.45.110)-1090; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 45S-54 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 45SK-(14.45.110)-1089; 2) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais žemės sklypų (( - )) perleidimo ir disponavimo sandorius: 2014 m. sausio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 146, sudarytą tarp N. T. ir N. B.; 2014 m. sausio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 274, sudarytą tarp B. O. R. J. ir N. B.; 2014 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 356, sudarytą tarp V. P. ir N. B.; 2013 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp N. T. ir N. B.; 2013 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp B. O. R. J. ir N. B.; 2014 m. sausio 28 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp V. P. ir N. B.; 3) taikyti dvišalę restituciją – Lietuvos valstybei iš atsakovės N. B. priteisti žemės sklypų (( - )) nuosavybės teisę, o iš Lietuvos valstybės atsakovei – N. B. jos patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, neviršijančias 151 000 Lt.

4Ieškovai reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti visas naujų sklypų, kurie patenka į 197,50 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (( - )), priskirto laisvos žemės fondo žemės plotui Nr. 23, dalis (toliau – ir ginčo sklypai, žemės sklypai), kurių plotas 121,70 ha ir 26,50 ha, formavimo ir perdavimo procedūras; 2) areštuoti atsakovei N. B. priklausančius žemės sklypus (( - )), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį valdyti ir naudoti, paskiriant areštuoto turto saugotojais D. P. ir A. P., perduodant areštuotą turtą saugotojams.

5Ieškovai nurodė, kad patenkinus ieškinį, ginčo sklypai nuosavybės teise bus grąžinti Lietuvos valstybei, ieškovams bus suteikiama teisė ir toliau laikinai naudotis ginčo sklypais, taip pat bus suteiktos galimybės juos įsigyti neatlygintinai ir / ar nusipirkti pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatytą 6 ir / ar 7 eilę. Ieškovai manė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus sudėtinga įgyvendinti ginčo žemės sklypų naudotojų teises, kurias ieškovai ieškiniu siekia apginti, be to, bus apsunkintas žemės sklypų nuosavybės teisių grąžinimas Lietuvos valstybei. Ieškovai pažymėjo, kad ginčo sklypais ieškovai naudojasi ir šiuo metu, ieškovų sąskaita yra suarti ir visiškai paruošti sėjai, nenaudojami pagal tikslinę paskirtį neabejotinai praras vertę, todėl tam, jog ieškovų naudojamų sklypų likusios dalys nebūtų perleistos kitiems įgijėjams, būtina stabdyti jų perdavimo procedūras.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovų D. P. ir A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovei N. B. priklausančius žemės sklypus (( - )), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį valdyti ir naudoti, paskiriant areštuoto turto saugotojais D. P. ir A. P., perduodant areštuotą turtą saugotojams. Areštuoto turto duomenys patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi.

8Teismas, įvertinęs, kad ieškovai pakankamai motyvavo savo reikalavimus, o ginčas byloje kilo dėl ūkininkų naudojamų sklypų perleidimo, sprendė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, be to, sutrikdžius sėjos planus, gali kilti papildomų nuostolių.

9Teismas ieškovų prašymo sustabdyti visas naujų sklypų, kurie patenka į 197,50 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (( - )), priskirto laisvos žemės fondo žemės plotui Nr. 23, dalis, kurių plotas 121,70 ha ir 26,50 ha, formavimo ir perdavimo procedūras netenkino, nes, vertino, kad toks reikalavimas viršija nagrinėjamos bylos ribas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atsakovė N. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti, areštuojant N. B. priklausančius žemės sklypus (( - )), uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, tačiau paliekant teisę juos valdyti bei naudoti, taip pat panaikinti areštuoto turto saugotojus ir neperduoti saugoti areštuoto turto saugotojams D. P. ir A. P..

12Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja atsakovės, kaip sąžiningos įgijėjos, teises, sukelia neproporcingus nuostolius, neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei riboja atsakovės teises daugiau, nei yra būtina, be to, nesusiję su ieškinio reikalavimu. Nagrinėjamu atveju vienintelė galima taikytina laikinoji apsaugos priemonė – ginčo žemės sklypų areštas, uždraudžiant jais disponuoti.
  2. Teismas nepagrįstai paskyrė turto saugotojus. Teismas nekilnojamojo turto saugotoją gali paskirti tik tuo atveju, kai yra reali grėsmė, kad ginčo dalykas gali būti sugadintas, sunaikintas ar kitaip smarkiai jam pakenkta. Teismas nenurodė nė vienos realios grėsmės. Žemės sklypai yra dirbami pasamdyto ūkininko, todėl nėra nė menkiausios grėsmės, kad šie (žemės sklypai) gali suprastėti ar nuvertėti. Teismas akivaizdžiai nepagrįstai apribojo atsakovės turimas nuosavybės teises, uždrausdamas naudotis jai visomis jos dalimis, t. y. naudojimu, disponavimu ir valdymu, papildomai nepagrįstai paskiriant ir žemės sklypų saugotojus.

13Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir esamus dokumentus, priėmė teisingą nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

15Ieškovai D. P. ir A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20Nagrinėjamu atveju byloje nėra keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje teismas ieškovų prašymo sustabdyti visas naujų sklypų, kurie patenka į 197,50 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (( - )), priskirto laisvos žemės fondo žemės plotui Nr. 23, dalis, kurių plotas 121,70 ha ir 26,50 ha, formavimo ir perdavimo procedūras netenkino, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas ad hoc nagrinėja ir vertina, ar teisėtai bei pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovės N. B. turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovei N. B. priklausančius žemės sklypus (( - )), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį valdyti ir naudoti, bei paskyrė areštuoto turto saugotojais D. P. ir A. P., perduodant areštuotą turtą saugotojams.

21Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio prima facie pagrįstumą ir atsižvelgęs į tai, kad ginčas byloje kilo dėl ūkininkų naudojamų sklypų perleidimo, sprendė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir / ar pasidaryti nebeįmanomas, o sutrikdžius sėjos planus, gali kilti papildomų nuostolių, todėl ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovo nekilnojamojo daikto arešto – tenkino ir areštavo atsakovei N. B. priklausančius ginčo žemės sklypus (( - )), esančius ( - ), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį valdyti ir naudoti (b. l. 1-13, 18-19, 23).

22Apeliantė, iš dalies nesutikdama su šia teismo išvada, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja jos, kaip sąžiningos įgijėjos, teises, sukelia neproporcingus nuostolius, neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei riboja atsakovės teises daugiau, nei yra būtina, be to, nesusiję su ieškinio reikalavimais, o nagrinėjamu atveju vienintelė galima taikytina ir proporcinga laikinoji apsaugos priemonė – ginčo žemės sklypų areštas, uždraudžiant jais disponuoti. Taigi konstatuotina, kad apeliantė su pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšimi sutinka, tik ginčija pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės mastą.

23Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, tokios priemonės taikomos turint prevencinį tikslą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013). Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos turinio analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis).

24CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1427/2011). Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Jei dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Nagrinėjamu atveju aktualu nurodyti, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neviršijant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Be to, teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

25Iš ieškinio reikalavimų, pareikštų prieš atsakovę, ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovai ginčija 2014 m. sausio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 146, sudarytą tarp N. T. ir N. B., 2014 m. sausio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 274, sudarytą tarp B. O. R. J. ir N. B. ir 2014 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 356, sudarytą tarp V. P. ir N. B., pagal kurias apeliantė įgijo nuosavybes teises į ginčo žemės sklypus, kuriems ir buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, nustatyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nekilnojamojo daikto areštas), apribojant atsakovės nuosavybės teises visiškai, taip pat prašo taikyti restituciją, šiuos žemės sklypus sugrąžinant Lietuvos valstybės nuosavybėn. Kitokio pobūdžio ieškinio reikalavimai atsakovei N. B. nėra pareikšti. Be to, byloje nustatyta ir tai, kad atsakovė N. B. 2014 m. vasario 1 d. Žemės nuomos sutartimis žemės sklypus, kurių unikalus ( - ), esančius ( - ) yra išnuomojusi trečiajam asmeniui L. S. (b. l. 38-39, 40-41). Šioje byloje ieškovai neginčija šių nuomos sutarčių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šios būtų pripažintos negaliojančiomis ir / ar panaikintos.

26Minėta, konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą, o tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovui ir jo turtui taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas. Taigi nagrinėjamu atveju pagal atsakovei pareikštus reikalavimus, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios užtikrintų ieškinį dėl pirmiau nurodytų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

27Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nuosavybė yra konstitucinė vertybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje reglamentuojama, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, jis gali naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, nepažeidžiančiu kitų asmenų teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Remiantis CK 4.47 straipsnio 1 punktu vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų yra šios (nuosavybės) įgyjamas pagal sandorius (kaip ir nagrinėjamu atveju). Minėta, atsakovė nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus įgijo ieškovų šioje byloje ginčijamais pirkimo–pardavimo sandoriais. Taigi atsakovė yra teisėta šių ginčo sklypų savininkė, kol nėra nustatyta kitaip. Tuo tarpu, ieškovai nėra ginčo žemės sklypų savininkai, o šioje byloje pareikštu ieškiniu siekia apginti savo, kaip žemės sklypų teisėtų naudotojų (ieškovų teigimu), teises ir teisėtus interesus. Tačiau ši byla dar nėra išnagrinėta iš esmės, o sprendžiant ieškinio užtikrinimo priemonių klausimą byla nenagrinėjama iš esmės. Ieškinio užtikrinimo priemonės negali būti taikomos tokio pobūdžio ir masto, kad būtų pasiektas rezultatas, kokio siekia ieškovai, pareikšdami ieškinį.

28Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taip pat savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

29Apibendrinęs tai, kas pasakyta pirmiau, išnagrinėjęs ir įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja jos, kaip sąžiningos įgijėjos, teises, neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei riboja atsakovės teises daugiau, nei yra būtina, kartu su visa bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo nevisapusiškai įvertinęs šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Todėl iš esmės pagrįstais pripažįsta nurodytus apeliantės atskirojo skundo argumentus (CPK 185 straipsnis).

30Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovei ieškinyje pareikštus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas be pagrindo areštavo ginčo žemės sklypus, uždrausdamas ne tik turtu disponuoti, bet jį valdyti bei naudoti, tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neadekvatus jomis siekiamam tikslui, pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo principus, neužtikrina proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovų reikalavimų pagrįstumas, iš tikrųjų neužtikrina tinkamo jų pažeistų teisių ir teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovų teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti status quo atsakovo padėtį, kuri patenkinus ieškinį leistų ieškovams tikėtis realaus teismo sprendimo įvykdymo. Kaip minėta, ieškovai prašo taikyti restituciją natūra, t. y. kad sklypai būtų grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn, todėl apeliacinio teismo įsitikinimu, pagal byloje atsakovei pareikštus reikalavimus, žemės sklypais disponuoti, įkeisti, jais laiduoti, kitaip suvaržyti ir bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, t. y. taikyti areštą tokio masto, kad turtas nepereitų tretiesiems asmenims arba nebūtų apsunkintas tokiu būdu, jog turtas pereitų kitiems asmenims arba tretieji asmenys įgytų teisių į turtą. prižiūrėti, kad jie būtų reikiamos agrarinės būklės ir pan. Byloje nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovė galėtų ir / ar gali pabloginti žemės sklypų būklę, nes tai prieštarautų elementariai logikai, jų įsigijimo tikslui ir žemės paskirčiai, be to, kaip nurodyta pirmiau, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas žemės sklypo savininkas atsakingas už turto priežiūrą; savininkas ir / ar kitas žemės naudotojas pažeidęs šio įstatymo nuostatas traukiami atsakomybėn (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 53 straipsnio 1 dalis). Ieškovų apeliacinės instancijos teismui pateikti paaiškinimai ir prie jų pridėtas 2014 m. liepos 14 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0056/14/4 (b. l. 62-63, 64-71) nepatvirtina tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos teisingam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, o aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklypų užsėjimu avižomis, nesusijusios su atsakovei pareikštais reikalavimais (CPK 178 ir 314 straipsniai).

31Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo apriboti atsakovės teises valdyti ir naudoti ginčo žemės sklypus, kartu sprendžia, jog areštuotam turtui nėra pagrindo skirti ir turto saugotojus, perduodant jiems areštuotą turtą saugoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, turto saugotojas skiriamas tuo atveju, kai siekiama efektyvesnio pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – tikslų įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-892/2010). Kaip nurodyta pirmiau, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą už turto priežiūrą yra atsakingas jo savininkas ir / ar naudotojas, todėl byloje nėra pagrindo teigti

32Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje uždrausta atsakovei areštuotu turtu disponuoti, jį valdyti ir naudoti, paskiriant areštuoto turto saugotojus ir perduodant jiems areštuotą turtą, keistina, nurodant, jog atsakovei draudžiama žemės sklypais disponuoti, juos įkeisti, jais laiduoti, kitaip suvaržyti ir bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti.

35Nutarties dalį, kurioje ieškovų D. P. ir A. P. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštuoti atsakovei N. B. priklausantys žemės sklypai (( - )), esantys ( - ), uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, jį valdyti ir naudoti, paskiriant areštuoto turto saugotojais D. P. ir A. P., perduodant areštuotą turtą saugotojams, pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

36„Ieškovų D. P. ir A. P. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovei N. B. (asmens kodas (( - )) priklausančius žemės sklypus: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), uždraudžiant atsakovei šiais žemės sklypais disponuoti, juos įkeisti, jais laiduoti, kitaip suvaržyti ir bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims“.

37Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai D. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1)... 4. Ieškovai reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias... 5. Ieškovai nurodė, kad patenkinus ieškinį, ginčo sklypai nuosavybės teise... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovų D. P. ir A.... 8. Teismas, įvertinęs, kad ieškovai pakankamai motyvavo savo reikalavimus, o... 9. Teismas ieškovų prašymo sustabdyti visas naujų sklypų, kurie patenka į... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atsakovė N. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo... 14. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos... 15. Ieškovai D. P. ir A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus... 16. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos... 21. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio prima facie... 22. Apeliantė, iš dalies nesutikdama su šia teismo išvada, atskirąjį skundą... 23. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad procesinis teisinis laikinųjų... 24. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi... 25. Iš ieškinio reikalavimų, pareikštų prieš atsakovę, ir ieškinyje... 26. Minėta, konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali... 27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio... 28. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 7 punkte nustatyta,... 29. Apibendrinęs tai, kas pasakyta pirmiau, išnagrinėjęs ir įvertinęs... 30. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovei ieškinyje... 31. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nustatęs, kad nagrinėjamu atveju... 32. Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 34. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti.... 35. Nutarties dalį, kurioje ieškovų D. P. ir A. P. reikalavimų įvykdymui... 36. „Ieškovų D. P. ir A. P. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti... 37. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....