Byla 2-1427/2011
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4715-340/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovei M. J. R. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 592 058,14 eurų (2 044 258,34 Lt) skolą ir 10,44 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir lėšas (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu), taip pat turtą ir lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė, ieškovui nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, atsakovė nemoka įmokų, palūkanų ir kitų mokėjimų pagal sutartis su ieškovu, todėl egzistuoja reali tikimybė, kad galimai palankus ieškovui teismo sprendimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino – areštavo atsakovei priklausantį 592 058,14 eurų (2 044 258,34 Lt) vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti ir mažinti turto vertę. Tik turto neužtekus ir/ar esant nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas jomis disponuoti, tačiau leisdamas atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškinio, pareikšto fiziniam asmeniui, suma laikytina didelė, o atsakovės finansinė padėtis teismui nėra žinoma, ieškovo reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškinį, ieškinio suma būtų priteista iš atsakovės, o atsakovei perleidus turtą ar dėl jo sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga ar neįmanoma išieškoti.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti, o teismui atmetus skundą, nurodyti ieškovui ir ieškovo pasirinktam antstoliui ieškovo reikalavimų užtikrinimui pirmoje eilėje areštuoti žemės sklypą, esantį ( - ) unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypą, esantį ( - ) unikalus Nr. ( - ). Nurodo, kad ieškovas sąmoningai klaidingai ieškinyje nurodė, kad jam nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis ir kad jo reikalavimas nėra užtikrintas kitais būdais. Atsakovės finansinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui pagal kredito linijų sutartis ieškovo naudai yra įkeisti du nekilnojamo turto objektai, t. y. minėti žemės sklypai, kurių vertė atitinkamai yra 2 100 000 Lt ir 400 000 Lt. Apeliantė kartu su skundu pateikia įrodymus, kad ieškovo suteiktos paskolos yra užtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl jokios rizikos dėl teismo sprendimo įvykdymo nėra. Ieškovas, žinodamas, kad jo reikalavimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja teise ir daro žalos kitiems asmenims.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinio suma yra labai didelė. Apeliantė, norėdama nuginčyti prezumpciją dėl teismo sprendimo neįvykdymo rizikos esant didelei reikalavimo sumai, turi pateikti atitinkamus įrodymus, kad įkeisto turto vertė yra didesnė nei ieškinio suma arba jos turtinė padėtis yra pakankamai gera. Apeliantė tokių įrodymų nepateikė. Kartu su atskiruoju skundo pateikti dokumentai negali būti laikomi įrodymais, nes nėra pateikti jų originalai ar tinkamai patvirtintos jų kopijos. Apeliantė net neįrodinėja, kad jos turtinė padėtis yra pakankamai gera.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

12Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis. Iš ieškovo pateiktų kredito linijos sutarčių matyti, kad atsakovės finansinių įsipareigojimų vykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu (hipoteka) užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009; 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.

13Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia ieškovo ir atsakovės sudarytomis kredito linijos sutartimis Nr. K-2411-2007-62 ir Nr. K-2411-2007-386 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurias ieškovas suteikė atsakovei kreditus, kurių grąžinimas užtikrintas žemės sklypų hipoteka. Ieškovas, turėdamas pareigą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoti ir pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą ir būtinumą, žinodamas, kad jo reikalavimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, nepateikė teismui duomenų apie įkeisto turto vertę. Iš atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų turto vertės nustatymo pažymų matyti, kad ieškovui įkeistų dviejų žemės sklypų vertė 2009 m. sausio mėn. buvo 2 500 000 Lt. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovei yra 2 044 258,34 Lt, todėl pagal byloje esančius įrodymus yra visiškai užtikrintas ieškovui įkeistu turtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo įrodyti, kad jam įkeisto turto nepakanka pareikštam reikalavimų užtikrinti, tačiau tokių įrodymų nei su ieškiniu, nei su atsiliepimu į atskirąjį skundą nepateikė (CPK 178 str.).

14Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovo reikalavimo, kilusio iš sudarytų kredito linijų sutarčių, patenkinimas pagal byloje esančius duomenis gali būti įvykdytas iš įkeisto turto, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus –laikinųjų apsaugos priemonių institutą, papildomai tokio reikalavimo užtikrinimui taikant atsakovės turto suvaržymus. Jau egzistuojantis prievolės įvykdymo užtikrinimas turto įkeitimu iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

15Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovui neįrodžius, kad įkeisto turto nepakanka pareikštam reikalavimui užtikrinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei nėra pakankamo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

17Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo AB DnB NORD banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18Išsiųsti nutarties nuorašą Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai