Byla 2A-756-259/2017
Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Rudzinsko, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. D. ir S. Ž. ieškinį atsakovui A. Z. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovės M. D. ir S. Ž. (( - ) mirusios ieškovės E. Z. procesinių teisių perėmėjos) pareikštame ieškinyje prašė nutraukti 2012 m. kovo 16 d. sudarytą rentos sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), įregistruotą Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. J. dėl 32,93 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. ( - ), su 3,68 kv. m. rūsiu, esančio ( - ); 1/3 dalies pastato – 58,22 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalies pastato – 6,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalies pastato – 12,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalies pastato – 7,00 kv. m užstatyto ploto kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalies pastato – 14,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies pastato – 30,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalies kitų statinių (inžinerinių) - šulinio, unikalus Nr. ( - ); 110/880 dalis 8,8000 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančių ( - ), ir grąžinti E. Z. pagal šią sutartį atsakovui A. Z. perleistus nekilnojamuosius daiktus, atleidžiant atsakovą nuo pareigų, nustatytų rentos sutartimi.
  2. Ieškinyje nurodoma, kad 2012 m. kovo 16 d. tarp E. Z. ir atsakovo A. Z. buvo sudaryta rentos sutartis, pagal kurią rentos gavėja E. Z. perdavė asmeninėn nuosavybėn A. Z., o atsakovas A. Z. priėmė nekilnojamuosius daiktus – butą, žemės sklypo dalis ir jame esančių gyvenamojo namo bei kitų pastatų dalis. Atsakovas įsipareigojo leisti E. Z. neatlygintinai naudotis visu butu ir ją išlaikyti iki jos gyvos galvos, suteikti jai maitinimą, drabužius, slaugyti ją ligos atveju, nupirkti vaistus, išskalbti jos drabužius ir patalynę, suteikti kitas gyvybiškai būtinas paslaugas, E. Z. mirus, padengti jos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas. 2012 m. kovo 16 d. atsakovas nuvežė E. Z. su O. N. pas gydytoją, tuo pačiu nuvyko į banką ir gavo informaciją apie E. Z. banko sąskaitoje sukauptas lėšas ir indėlius, pas notarę pasirašė rentos sutartį, taip pat įgaliojimą, išduotą atsakovui. Po sutarties pasirašymo atsakovas E. Z. nesidomėjo ir jokios priežiūros jai neteikė. Ji buvo garbaus amžiaus, ligota, vartojo vaistus nuo cukrinio diabeto, jai buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija. E. Z. buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, kadangi pati nesugebėjo pasigaminti maisto, nusipirkti reikalingų produktų, savimi pasirūpinti, dėl sutrikusios atminties negalėjo viena išeiti iš namų. Atsakovas nevykdė sutarties ir neteikė tų dalykų, kuriuos įsipareigojo teikti pagal sutartį. E. Z. ieškovei sakydavo, kad jai reikia pagalbos, kad atsakovas neatveža valgyti, nenuperka vaistų. Ji šiltuoju metų sezonu gyveno kaime, o šaltuoju sezonu - ( - ) mieste, savo bute. Ieškovė lankydavo ją kaime, padėdavo sumokėti mokesčius už butą, kartu su O. N. nupirkdavo ir pagamindavo maistą visai dienai, nupirkdavo ir paduodavo vaistus, maudydavo, skalbdavo drabužius. Nuo 2012 m. balandžio mėnesio pradžios E. Z. gyveno pas ieškovę M. D. bei dažnai būdavo pas O. N.. Ieškovė iš kaimo ją paėmė dėl to, kad buvo šalta, o E. Z. pati nepasikūrendavo. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio pradžios E. Z. gyveno pas ieškovę M. D., kuri visapusiškai ja rūpinosi, o atsakovas buvo atvykęs tik du kartus. Atsakovas iki E. Z. mirties ja nesirūpino, neteikė priemonių slaugai, nepirko vaistų. E. Z. jam neskambino ir nieko nereikalavo, ieškovė M. D. taip pat jam neskambino ir nepranešė, kad E. Z. reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra, nes pagal rentos sutartį tai daryti jam buvo privalu. 2012 m. pabaigoje - 2013 m. pradžioje E. Z. sveikata pablogėjo, 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia. Ieškovei žinoma, kad atsakovas norėjo tapti E. Z. globėju, tačiau to nenorėjo ji, nes galvojo, kad atsakovas neslaugys. Apie E. Z. mirtį atsakovui nepranešė, pati organizavo laidotuves iš jos ir savo pinigų. Laidotuvėse atsakovas dalyvavo, siūlė pagalbą, bet ji pasakė, kad jau viskuo pasirūpinta. Atsakovui tvarkyti kapo neleidžia, kadangi jis E. Z. niekuomet nesirūpino.
  3. Atsakovas A. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis iš esmės vykdė rentos sutarties sąlygas, todėl ieškovės neturi teisėto pagrindo prašyti ją nutraukti. Ieškovė M. D. neteisingai interpretavo faktines aplinkybes bandydama įrodinėti, kad jis nevykdo savo įsipareigojimų. Rentos sutartis buvo sudaryta siekiant įgyvendinti jo krikšto motinos E. Z. valią, kurią ji išreiškė sužinojusi apie 2010 m. kovo 2 d. jo ir S. Ž. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria tinkamai pasirūpinta. 2012 m. kovo 12 d. atsakovas kartu su E. Z. buvo pas notarą, kur aptarė norimos sutarties sąlygas, notarė nurodė trūkstamus dokumentus, abiem šalims išaiškino sutarties turinį ir įsipareigojimus bei buvo sutarta dėl rentos sutarties sudarymo laiko. 2012 m. kovo 16 d. pasirašė rentos sutartį. Tiek iki sutarties sudarymo, tiek po sutarties sudarymo jis ir jo motina E. Z. lankė, prižiūrėjo ir rūpinosi E. Z., ji nereiškė jam dėl to jokių pretenzijų. 2012 m. kovo mėn. E. Z. buvo pakankamai stipri, kad galėtų savimi pasirūpinti, slaugos jai nereikėjo, reikėjo nuolatinio dėmesio, kontrolės. Su E. Z. jis kasdien bendravo telefonu, kurį buvo jai nupirkęs bei užsakęs savo vardu abonento numerį, už kurį jis ir mokėjo. 2012 m. balandžio 7 d. atsakovui bandant susisiekti su E. Z., paaiškėjo, kad telefonas išjungtas. Atsakovas iš kaimynų sužinojo apie jos išvykimą į ( - ). M. D. žinojo apie rentos sutartį, tačiau atsakovo neinformavo apie E. Z. buvimo vietą, sveikatos būklę, uždraudė kitiems asmenims teikti tokią informaciją ir dėjo visas įmanomas pastangas rentos sutarčiai nutraukti. Tuo tikslu buvo panaikintas jam išduotas generalinis įgaliojimas ir 2012 m. balandžio 30 d. M. D. išduotas notarinis įgaliojimas veikti E. Z. vardu. Nuo to laiko, kai E. Z. pateko pas M. D., jis apie jos būklę žinias gaudavo tik iš O. N. ir S. Ž., bet koks tiesioginis bendravimas buvo apribotas, o E. sveikata tik blogėjo. E. Z. pripažinus neveiksnia, jis siekė būti jos globėju. M. D. nepranešė jam nei apie tai, kad E. Z. išvežta į ligoninę, nei apie tai, kad jai nustatyti specialūs poreikiai, nei kad ji mirė. Jis siūlė ieškovei pinigų laidotuvėms, tačiau ji atsisakė. Po laidotuvių pervedė 1 600 Eur ieškovei ir mano, kad laidotuvių ir kapavietės sutvarkymo išlaidas kompensavo, paminklo pastatyti jam neleido. Rentos sutartį iki ieškinio pateikimo teismui jis vykdė tinkamai, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad rentos gavėja E. Z. 2012 m. gegužės 11 d. ieškiniu pareikalavo nutraukti 2012 m. kovo 16 d. sudarytą rentos sutartį CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu. Todėl sprendė, kad nagrinėjant šį ginčą, būtina aiškintis, ar rentos mokėtojas atsakovas, iš esmės pažeidė rentos sutartį laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. gegužės 11 d., ir ar tuo pagrindu ieškovė gali reikalauti ją nutraukti. Nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per šį terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Nagrinėjamu atveju atsakovas įsipareigojo leisti rentos gavėjai E. Z. neatlygintinai naudotis butu, išlaikyti rentos gavėją, suteikti jai maitinimą ir drabužius, slaugyti ją ligos atveju, nupirkti vaistus, išskalbti jos drabužius ir patalynę, suteikti kitas gyvybiškai būtinas paslaugas.
  3. Iš šalių ir liudytojų O. N., D. K., E. Z., R. S., D. D. paaiškinimų teismas nustatė, kad E. Z. laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. gyveno bute, kurį perdavė rentos mokėtojui, be apribojimų, dažnai lankydavosi pas O. N., savarankiškai disponavo savo pensija, pirko maistą ir drabužius. Atsakovas su E. Z. bendravo telefonu, lankydavo pats ir rūpinosi, kad ją lankytų kiti asmenys, kad ji turėtų maisto, tarėsi su O. N. ir R. S., kad esant reikalui ir jam negalint, jos padėtų E. Z.. M. D. daugiau kontroliavo E. Z., nei rūpinosi, nes buvo paėmusi jos pasą, santaupas, priekaištavo dėl perkamų drabužių. E. Z. poreikis tuo metu buvo – noras su kuo nors pasikalbėti, pabendrauti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad E. Z. būtų atsakovo ko nors prašiusi, o jis atsisakęs tenkinti. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų teismas padarė išvadą, kad pretenzijas dėl rentos sutarties vykdymo E. Z. išsakė tik 2012 m. gegužės 11 d. ieškinyje. Pažymėjo, kad jau ieškinio surašymo stadijoje E. Z. buvo atstovaujama savo sesers M. D., kas, teismo vertinimu, rodo galimą šio asmens įtaką jos apsisprendimui kreiptis dėl rentos sutarties nutraukimo.
  4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygos buvo pažeistos, juo labiau, kad nuo rentos sudarymo iki kreipimosi dėl nutraukimo praėjo labai mažai laiko – nepilni du mėnesiai (CK 1.5 str.). Nurodė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios pagrįstai leistų teigti, jog rentos sutartis iki ieškinio dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo pateikimo buvo iš esmės pažeista, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad sutartis buvo sudaryta prieš E. Z. ar atsakovo valią, todėl ji laikytina teisinga ir neginčytina. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės neįrodė argumentų dėl rentos sutarties nevykdymo, sprendė, jog rentos sutartis po jos sudarymo buvo vykdoma tinkamai, todėl ieškinį atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė M. D. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo apeliantės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovui, akivaizdžiai laiku nevykdančiam sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, rentos gavėjos E. Z. teisėti lūkesčiai ir interesai (nustatyti rentos sutartimi) nebuvo pažeisti. Teismas nevertino rentos sutarties tinkamo vykdymo pripažinimui būtinų sąlygų viseto, dėl to nepagrįstai netaikė CK 6.464 straipsnio 2 dalies ir 2012 m. kovo 16 d. sudarytos rentos sutarties nenutraukė. Apeliantė nesutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais, jog neva ginčo atžvilgiu aktualus ir vertintinas tik laikotarpis nuo rentos sutarties sudarymo iki ieškovės kreipimosi į teismą. Akivaizdu, jog teismui ieškinio netenkinus, rentos sutartis laikoma pasibaigusia nuo rentos gavėjos mirties momento, kas patvirtina ir iliustruoja tai, jog ginčo aspektu turėjo būti vertinamas atsakovo elgesys viso tokios sutarties galiojimo metu, t. y. nuo sutarties pasirašymo iki jos pasibaigimo. Rentos sutartimi atitinkamas teises ir pareigas įgijo ne vien rentos gavėja, tačiau ir atsakovas, kaip rentos mokėtojas, kas suponavo jo pareigą rūpintis rentos gavėja, teirautis, kokią pagalbą jai galėtų suteikti ir pareigą pastarąją suteikti, todėl nesuprantamas teismo sutikimas su atsakovo bylos nagrinėjimo metu užimta pozicija, jog rentos sutarties nebuvo objektyvios būtinybės vykdyti, kadangi neva, rentos gavėja pati savimi pasirūpindavo. Teismas visiškai subjektyviai priėjo išvados, jog galimai ieškovė M. D. darė įtaką E. Z. apsisprendžiant dėl kreipimosi dėl rentos sutarties nutraukimo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė M. D. dar nuo 2012 m. rūpinosi E. Z., visais jos gyvenimo klausimais, todėl natūralu, jog ieškovė atstovavo ir rentos gavėją teisme. Be to, ši aplinkybė pateisinama dar ir tuo aspektu, jog E. Z. buvo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, daugelio aplinkybių neprisimindavo, taigi, priešingai negu teismo padarytoms išvadoms dėl galimos įtakos, egzistavo objektyvus tokių ieškovės veiksmų pateisinimas.
    2. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, negalima konstatuoti, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygos buvo pažeistos, ypatingai vertinant trumpą laiką, per kurį nuo tokios sutarties sudarymo buvo kreiptasi į teismą. Teismas nepagrįstai vertino, jog būtent ieškovė neįrodė, jog sutartis nebuvo vykdoma, tokiu būdu perkeldamas įrodinėjimo naštą išimtinai ieškovei, tačiau liko nevertinta tai, kad atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, neįrodė ir netgi neįrodinėjo, kad tokia sutartis buvo vykdoma. Negana to, pateikdamas objektyvius rašytinius įrodymus, atsakovas patvirtino, jog rentos sutartimi prisiimtą išimtinai asmeninio pobūdžio prievolės vykdymą susitarimo pagrindu atlygintinai pavedė vykdyti kitam asmeniui. Byloje buvo pateikta daugybė įvairių rašytinių įrodymų, apklausti liudytojai, tačiau nei tokių rašytinių dokumentų turinys, nei konkretūs liudytojų parodymai, kaip patvirtinantys ar paneigiantys vienas ar kitas aplinkybes, sprendime nėra aptarti.
    3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė tiek CK 6.189 straipsnio 1 dalį, nustatančią teisėtai sudarytų sutarčių teisinę galią, tiek CK 6.464 straipsnio 2 dalį, nustatančią rentos gavėjo teisę nutraukti rentos sutartį esant esminiam jos pažeidimui, taip pat CK 6.461 straipsnio 3 dalies nuostatas, įpareigojančias bylą nagrinėjantį teismą vadovautis bendraisiais sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais ir kriterijais. Rentos sutartimi atsakovas įsipareigojo tenkinti rentos gavėjos poreikius, t. y. aprūpinti ją gyvenamąja patalpa (suteikiant leidimą jai gyventi jos bute), apranga, maitinimu, teikti priežiūrą: pirkti vaistus, slaugyti ligos atveju, suteikti kitas gyvybiškai būtinas paslaugas. Apeliantės vertinimu, nepagrįsti atsakovo argumentai, jog neva sudarius rentos sutartį, egzistuoja pareiga rentos gavėjui papildomai reikšti kokius nors reikalavimus, pretenzijas, prašymus, tuo tarpu rentos mokėtojo atžvilgiu pareiga tenkinti tokius reikalavimus kyla tik tuo atveju, jeigu jie pareikšti. Šiuo atveju kaip tik priešingai, rentos mokėtojas, atsižvelgiant į socialinę sutarties reikšmę, tokia sutartimi įsipareigoja visas ir bet kurią iš sutartimi prisiimtų prievolių vykdyti ne formaliai vadovaudamasis sutarties nuostatomis, bet veikdamas pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus, išimtinai rentos gavėjo interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013).
    4. Skundžiamo sprendimo argumentai, jog laikotarpiu nuo sutarties sudarymo iki ieškinio pareiškimo rentos gavėja be apribojimų gyveno jai priklausiusiame bute, kuris buvo perduotas rentos mokėtojui, dažnai lankydavosi pas O. N., savarankiškai disponavo pensija, pirko maistą ir drabužius, visų pirma nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, antra, akivaizdžiai parodo, jog darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas iš esmės formaliai vadovavosi būtent viena sutarties nuostata (dėl gyvenamosios vietos suteikimo) ir subjektyviu šios nuostatos supratimu, bet neaiškino sistemiškai šios sutarties nuostatos kartu su kitomis sutartyje atsakovo atžvilgiu nustatytomis alternatyviomis pareigomis, nesirėmė kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, liudytojų paaiškinimais, neatsižvelgė į rentos mokėtojo elgesį ir realias jo galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
    5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės rėmėsi tik paties atsakovo pateiktais argumentais, tuo tarpu nevertino fakto, jog Alytaus rajono apylinkės teismui 2015-06-03 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-711-292/2015 dėl globos rentos gavėjai E. Z. nustatymo ir globėjo paskyrimo jai kaip neveiksniam asmeniui, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuotas faktas, jog net ir sudaręs rentos sutartį su E. Z., atsakovas ja nesirūpino, pats neneigė, jog dirba visą parą Vilniuje, taigi asmeniškai neturėtų objektyvios galimybės rūpintis E. Z., tuo tarpu ieškovės ir rentos gavėjos santykiai įvertinti kaip nuolatiniai, šilti, pozityvūs. Teismai šioje byloje įvertino aplinkybę ir pasisakė, jog atsakovo ir rentos gavėjos kontaktas nutrūkęs. Įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-711-292/2015 konstatavo, kad A. Z., rentos sutarties pagrindu įsipareigojęs išlaikyti E. Z. iki gyvos galvos, rentos sutarties nevykdė ir prie jos išlaikymo neprisidėjo. Stabilumo ir tinkamų sąlygų šis asmuo neturi galimybės užtikrinti dar ir todėl, kad pats gyvena nuomojamame name. Esant tokiam teismo sprendimui, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis, apeliantės vertinimu šioje byloje toks prejudicinę reikšmę turintis teismo sprendimas negalėjo būti paneigtas.
    6. Teismui buvo pateikta duomenų apie netinkamą ginčo sutarties vykdymą, todėl atsakovui teko pareiga įrodyti priešingai, tačiau atsakovas neįrodė, kad jis rūpinosi rentos gavėja ir teikė jai tinkamą išlaikymą; atsakovo pavieniai veiksmai, net jeigu būtų buvę pripažinta, jog tokie objektyviai nuo 2012-03-16 iki 2012-04-07 ir buvo atlikti, nepripažintini tinkamu sutarties vykdymu. Byloje liudytojais apklausti asmenys ir pati ieškovė patvirtino būtent apie tokio pobūdžio priežiūros rentos gavėjai reikalingumą. Remiantis rentos gavėjos poreikiais, akivaizdu buvo, jog dirbantis žmogus tokių jos poreikių objektyviai negalėtų užtikrinti. D. D. paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes ir daugiau, o būtent tai, jog rentos gavėjai nebuvo sudaromos kliūtys bendrauti su kitais asmenimis, netgi priešingai ieškovė skatino tai, ne kartą reiškė pretenzijas atsakovui dėl rentos gavėjos nepriežiūros, tačiau pastarasis visuomet teisindavosi, kad daug dirba. Pasak nurodytos liudytojos, rentos gavėja atsakovo buvo palikta tiesiog likimo valiai, pati E. Z. jai skundėsi, kad atsakovas neatvažiuoja, neaptvarko, neskalbia, neatveža valgyti, ja nesirūpina, kas iš esmės sudarė jo, kaip rentos mokėtojo, prievolės turinį. Visus šiuos veiksmus, pasak minėtos liudytojos, atliko ieškovė. Kaip liudytoja byloje apklausta rentos gavėjos draugė D. K. nurodė, jog su rentos gavėja bendravo nuo 1970 m., ji taip pat patvirtino, jog jai yra žinoma, kad atsakovas pas E. Z. nesilankė, jos priežiūros nevykdė, nors tokios priežiūros poreikis buvo. Reikšmingas ginčo aplinkybių vertinimui aplinkybes patvirtino netgi atsakovo prašymu byloje apklausta jo motina E. Z., kuri nurodė, jog ieškovė M. D. sakydavo, kad jai sunku prižiūrėti E. (E. Z.), tuo patvirtindama, jog rentos gavėja rūpinosi būtent ieškovė, o ne atsakovas. Pats atsakovas viso proceso metu įrodinėjo, kad rentos gavėjai nebuvo reikalingas išlaikymas pagal rentos sutartį. Būtent, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-06-03 nutartyje (c. b. Nr. 2-711-292/2015) konstatuota, kad M. D. nuo 2012 m. rūpinosi seserimi, gerai žinojo jos ligą, o A. Z. matydavęs ir bendravęs su E. Z. sodyboje savaitgaliais ar atostogų metu. Net ir sudaręs rentos sutartį, tiesiogiai ja nesirūpino, samdydamas jos priežiūrai kitą asmenį. Atsakovas nedviprasmiškai viso proceso metu įrodinėjo, kad niekas jo neprašė pagalbos, niekas į jį nesikreipė, nurodė, kad jis gyvena kitame mieste, fiziškai pats negali prižiūrėti ieškovės. Be to, nustatyta ir tai, kad apskritai atsakovas A. Z. veikė priešingai E. Z. interesams (Kauno apygardos teismo 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-165-324/2015, psl. 7). Taigi, E. Z. iš esmės negavo to, ką pagal sutarti per visa jos terminą pagristai tikėjosi gauti, o nesuteikus sulygtų paslaugų, negali būti gaunamas ir atlygis, nes turto perleidimas rentos mokėtojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavėjo išlaikymą.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. Z. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliantės teiginys, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, yra nepagrįstas. Nors apeliantė teigia, jog byloje remtasi tik atsakovo argumentais, nebuvo įvertinti liudytojų paaiškinimai, apeliantės pasisakymai, tačiau nenurodo, kieno konkrečiai ir kokie teiginiai tariamai buvo neįvertinti. Byloje buvo pateiktas Omnitel sąskaitų ir mokėjimų už paslaugas balansas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-08-31 – 2012-06-05 atsakovas mokėjo už E. Z. mobilaus ryšio paslaugas, taip pat pateiktos Omnitel sąskaitų išklotinės, iš kurių matyti nuolatinis E. Z. ir atsakovo bendravimas telefonu dar gerokai iki rentos sutarties sudarymo. Taip pat, priešingai nei nurodyta ieškinyje, matomas E. Z. ir Atsakovo bendravimas jau po rentos sutarties sudarymo (2012-03-16). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad ieškinio surašymo metu, priešingai nei nurodyta ieškinyje, E. Z. nebuvo reikalinga nuolatinė visapusiška pagalba. Ieškinio pateikimo metu E. Z. buvo 70 metų, metai iki ieškinio pateikimo ji dar vairavo automobilį, E. Z. neturėjo jokių judėjimo sutrikimų, jos amžius taip pat nebuvo toks garbus, kad būtų galima preziumuoti nuolatinės priežiūros būtinumą. Iš medicininių dokumentų matyti, kad E. Z. sirgo cukralige, tačiau ši liga jai netrukdė normaliai gyventi, ji buvo pilnai orientuota erdvėje, sąmoninga. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškinio pateikimo metu E. Z. būtų nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis, specialieji poreikiai. Apeliantei teigiant priešingai, būtent ji turėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
    2. Apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi būtent viena sutarties nuostata (dėl gyvenamosios vietos suteikimo) ir subjektyviu šios nuostatos supratimu, yra nepagrįstas. Rentos sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad atsakovas įsipareigojo leisti E. Z. neatlygintinai naudotis visu aukščiau nurodytu butu iki jos gyvos galvos; išlaikyti E. Z. iki jos gyvos galvos; suteikti jai maitinimą, drabužius, slaugyti ją ligos atveju, nupirkti vaistus, išskalbti jos drabužius ir patalynę; suteikti kitas gyvybiškai būtinas paslaugas; E. Z. mirus, padengti jos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, E. Z. rentos sutarties sudarymo momentu ir iki pat ieškinio pateikimo dienos nereikėjo nuolatinės ypatingos priežiūros. Atsakovas teikė tokią pagalbą, kokia tai dienai buvo reikalinga E. Z. – ją aplankydavo, atveždavo maisto produktų, kitų buities reikmenų, nudirbdavo ūkinius darbus, reguliariai bendraudavo su E. Z. telefonu, žinojo jos poreikius, atsakovo prašymu E. Z. lankydavo R. S., atveždavo jai maisto produktų, sutvarkydavo namus. Atsakovas 2012-03-31, siekdamas kiek įmanoma geriau užtikrinti E. Z. priežiūrą, su R. S. sudarė rašytinį susitarimą dėl E. Z. priežiūros. Kaip liudytoja apklausta O. N. 2016-11-09 teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atsakovas domėdavosi ir rūpindavosi E. Z., žinojo, kad O. N. draugauja su E. Z., prašė O. N. esant reikalui pasirūpinti E. Z., siūlė už tai pinigų. Apeliantei parsivežus E. Z. į savo namus, pastaroji buvo izoliuota nuo atsakovo, jo šeimos ir netgi sesers S. Ž., atsakovas neturėjo galimybės vykdyti savo pareigų, kadangi prie E. Z. jis tiesiog nebuvo prileidžiamas. Tą patvirtino liudytojos O. N., E. Z. ir R. S.. Be to, pati apeliantė 2016-07-08 teismo posėdžio metu patvirtino, kad nepageidaudavo atsakovo savo namuose, atsakovui atvykus aplankyti E. Z., niekada nepalikdavo atsakovo ir E. Z. vienų, neleisdavo jiems pasikalbėti. Rentos sutarties 5.1 punktu atsakovas taip pat buvo įsipareigojęs E. Z. mirus padengti jos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas. Šią savo pareigą atsakovas įvykdė, nepaisant to, jog apie E. Z. mirtį apeliantė net nepranešė atsakovui. Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad sumokėjo apeliantei 1600 Eur E. Z. laidojimo išlaidoms padengti. Pats neturėdamas galimybės pastatyti paminklo, atsakovas 2016-09-15 pervedė apeliantei 600 Eur E. Z. kapavietės tvarkymo išlaidų kompensavimui.?
    3. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas: „<...> nenustatytos aplinkybės, kurios pagrįstai leistų teigti, jog rentos sutartis iki ieškinio dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo pateikimo buvo iš esmės pažeista, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad sutartis buvo sudaryta prieš E. Z. ar atsakovo valią, todėl ji laikytina teisinga ir neginčytina <...>“. Net jeigu būtų vertinamas laikotarpis nuo rentos sutarties sudarymo iki E. Z. mirties, ir nustatyta, kad E. Z. interesai buvo suvaržyti, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, turėtų būti įvertinama, dėl kokių priežasčių tie interesai galimai neįgyvendinti. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, jog apeliantė dėjo visas įmanomas pastangas, kad atsakovas negalėtų bendrauti su E. Z., užsidarė E. Z. savo namuose, E. Z. jautė baimę ir nuolatinę apeliantės kontrolę, E. Z. telefonas buvo išjungtas, kad pati E. Z. taip pat negalėtų pasiekti atsakovo, jos pasą ir finansus tvarkė apeliantė. Jos iniciatyva užvesta ir civilinė byla, kurioje kaip atstovė dalyvauja pati apeliantė, nors pagal medicininius byloje esančius dokumentus matyti, kad ieškinio pateikimo metu E. Z. buvo sąmoninga ir pati galėjo išdėstyti savo nusiskundimus.
    4. Apeliantės teiginiai apie Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje dėl globos E. Z. nustatymo ir globėjo paskyrimo jai kaip neveiksniam asmeniui, kaip turinčią prejudicinę reikšmę šioje byloje, yra nepagrįsti, kadangi tai dvi visiškai skirtingo pobūdžio bylos. Apeliantės nurodomi faktai nebuvo bylos dėl globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo įrodinėjimo dalykas, todėl negali būti laikomi prejudiciniais faktais. Tačiau apeliantės minima byla dėl globėjo neveiksniai E. Z. paskyrimo patvirtina, jog atsakovas, po to, kai apeliantė užsidarė E. Z. savo namuose ir neleido atsakovui su ja bendrauti, dėjo visas pastangas, kad galėtų rūpintis E. Z., siekė tapti jos globėju, dėl galimybės globoti E. Z. bylinėjosi teisme.
    5. Atsakovas nesutinka su apeliantės pozicija, kad atsakovas tariamai neturėjo galimybės vykdyti rentos sutarties, kadangi jis darbingo amžiaus, daug dirbo, gyveno ne ( - ), o ( - ). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas rūpinosi E. Z., jai reguliariai skambindavo, ją aplankydavo, atveždavo maisto produktų ir kitų reikalingų buities reikmenų, nudirbdavo ūkio darbus. Atsakovas pilnai tenkindavo to laikotarpio E. Z. poreikius. Siekdamas dar didesnio E. Z. interesų tenkinimo, atsakovas į pagalbą pasitelkdavo ( - ) gyvenančius R. S., savo brolį H. Z., E. Z. lankydavo ir atsakovo motina E. Z.. Joks teisės aktas nedraudžia rentos mokėtojui rentos sutarties vykdymui pasitelkti į pagalbą trečiuosius asmenis, nes tokiu būdu kaip tik užtikrinamas dar didesnis rentos gavėjo interesų tenkinimas.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl rentos sutarties sąlygų tinkamo vykdymo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo.
  2. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2012 m. kovo 16 d. tarp E. Z. ir atsakovo A. Z. buvo sudaryta rentos sutartis, pagal kurią rentos gavėja E. Z. perdavė A. Z. nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą – butą, žemės sklypo dalis ir jame esančių gyvenamojo namo bei kitų pastatų dalis, o atsakovas įsipareigojo leisti E. Z. neatlygintinai naudotis perleistu turtu, išlaikyti ją iki gyvos galvos, suteikti maitinimą, drabužius, slaugyti ją ligos atveju, nupirkti vaistų, išskalbti jos drabužius ir patalynę, suteikti kitas gyvybiškai svarbias paslaugas, o E. Z. mirus, padengti jos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas. E. Z. sudarytos sutarties sąlygas įvykdė –perdavė rentos mokėtojui turimą nekilnojamąjį turtą. Dėl to, ar rentos mokėtojas tinkamai vykdė priimtas pareigas, po rentos sutarties sudarymo tarp sutarties šalių kilo ginčas.
  3. Rentos gavėja E. Z. 2012 m. gegužės 14 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovui A. Z., kuriame prašė nutraukti 2012 m. kovo 16 d. sudarytą rentos sutartį, grąžinti E. Z. pagal šią sutartį atsakovui A. Z. perleistus nekilnojamuosius daiktus, atleidžiant atsakovą nuo pareigų, nustatytų rentos sutartimi. Ieškovė savo reikalavimo pagrįstumą (faktinis ieškinio pagrindas) įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog atsakovas nevykdė rentos sutarties sąlygų, jokios priežiūros jai neteikė, neatveždavo valgyti, nenupirkdavo vaistų, nes nuolat gyveno ( - ). Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad rūpinosi ir prižiūrėjo E. Z. laikotarpiu nuo rentos sutarties sudarymo iki 2012 m. gegužės 14 d., iki kol buvo pareikštas teisme ieškinys, manė, kad ieškinį išprovokavo ieškovės M. D. siekis užvaldyti E. Z. turtą. Nors atsakovas gyvena ( - ) ir negali kasdien prižiūrėti E. Z., jis rentos gavėją E. Z. už atlygį paprašė prižiūrėti kitą asmenį – R. S., be to, jis suteikė E. Z. galimybę gyventi perleistame bute.
  4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas bylos nagrinėjimo metu tyrė ir vertino tas aplinkybes, ar atsakovas A. Z. iš esmės pažeidė rentos sutartį laikotarpiu nuo rentos sutarties sudarymo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. gegužės 11 d). Teismas sprendimo motyvuose nurodė, jog E. Z. laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. gyveno perduotame atsakovui bute be apribojimų, E. Z. dažnai lankydavosi pas O. N., savarankiškai disponavo savo pensija, pirko maistą ir drabužius. Teismas nurodė, kad atsakovas su E. Z. bendravo telefonu, lankydavo ją pats ir rūpinosi, kad ją lankytų kiti asmenys tam, kad E. Z. turėtų maisto. Dėl E. Z. priežiūros atsakovas tarėsi su O. N. ir R. S., prašė, kad šios padėtų E. Z.. Teismas šių motyvų pagrindu sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra prielaidų konstatuoti, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygos buvo pažeistos.
  5. Apeliaciniu skundu Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą skundžia ieškovės E. Z. teisių perėmėja M. D.. Esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, nepagrįstai vertino, jog ieškovė neįrodė, kad rentos sutartis nebuvo vykdoma, tokiu būdu neteisingai perkeldamas įrodinėjimo naštą išimtinai ieškovei; apeliantė atkreipė dėmesį, jog atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, neįrodė ir netgi neįrodinėjo, kad rentos sutartis buvo vykdoma; teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą; teismas nepagrįstai pasirinko tirti laikotarpį nuo rentos sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo teisme dienos (2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. gegužės 11 d.), kad įvertintų, ar šiuo laikotarpiu atsakovas vykdė rentos sutartį, apeliantė mano, kad turėjo būti vertinamas atsakovo elgesys rentos sąlygų vykdymo atžvilgiu viso tokios sutarties galiojimo metu, t. y. nuo sutarties pasirašymo iki jos pasibaigimo E. Z. mirtimi; teismas nepagrįstai netaikė CK 6.464 straipsnio 2 dalies nuostatų ir be pagrindo 2012 m. kovo 16 d. sudarytos rentos sutarties nenutraukė; teismas tik formaliai pripažino, kad atsakovas suteikė galimybę E. Z. naudotis butu, tačiau netyrė ir nevertino, ar atsakovas tinkamai vykdė ir visas kitas rentos sutartyje įrašytas atsakovo pareigas; apeliantė teigia, kad atsakovas rentos sutarties sąlygų nevykdė, neteikė E. Z. kasdienių gyvybiškai svarbių paslaugų, maitinimo, nepirko vaistų, neslaugė, neskalbė rūbų ir patalynės, todėl mano, kad rentos sutartis iš esmės buvo pažeista. Apeliantė nurodo, kad atsakovas nuolat gyveno ( - ), todėl jis negalėjo realiai teikti rentos sutartyje nurodomų paslaugų ir vykdyti rentos sutarties sąlygų.
  6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis tik sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-461/2007; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Č. v. J. R. , bylos Nr. 3K-3-425; 2013 m. spalio 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje E. R. v. E. P., Nr. 3K-3-511/2013 ir kt.). Sprendžiant šalių ginčą, ar rentos mokėtojas iš esmės pažeidė sutartį, esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus.
  7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, kur akcentuojamas sutarties sąlygų detalus vykdymas, įvertinusi rentos sutartimi atsakovo prisiimtų įsipareigojimų turinį ir apimtį (Sutarties 5.1 p.), sprendžia, kad atsakovo prievolė teikti E. Z. kasdienes paslaugas (suteikti maitinimą, kitas gyvybiškai svarbias paslaugas, pirkti vaistus, skalbti rūbus, patalynę, ją betarpiškai slaugyti) turėjo būti vykdoma kasdien, nuolat, nepertraukiamai, o ne kartkartėmis, epizodiškai arba pagal poreikį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjat bylą Alytaus rajono apylinkės teisme, atsakovas iš esmės neneigė, kad pats asmeniškai neteikė kasdienių paslaugų E. Z., neslaugė E. Z., nepirko jai vaistų, neskalbė E. Z. rūbų ir patalynės, kadangi, atsakovo manymu, jai paslaugų tuo laikotarpiu nereikėjo. Atsakovas įrodinėjo, kad jis retsykiais teikė materialinę paramą E. Z. (nuveždavo maisto) ir buvo paprašęs kitų asmenų, kad, esant reikalui ir atsakovui negalint, šie padėtų E. Z.. Šios aplinkybės, atsakovo manymu, buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad jis rentos sutarties sąlygų iš esmės nepažeidė. Nagrinėjamoje byloje esminis ginčo dalykas buvo įrodymų pakankamumas, kad spręsti dėl rentos sutartyje sulygtų sąlygų turinio ir atsakovo veiksmų, vykdant rentos sutarties sąlygas, tinkamumo.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
  9. Teisėjų kolegija nustatė, jog Alytaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl rentos sąlygų vykdymo, tyrė ir vertino šalių elgesį tik laikotarpiu nuo rentos sutarties sudarymo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. gegužės 11 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime vertino atsakovo veiksmus vykdant rentos sutartį tik šiuo laikotarpiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, nepagrįstai apsiribojo nurodytu terminu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo rentos sutarties turinys suponuoja vienareikšmę išvadą, kad ji skirta rentos gavėjos nepertraukiamiems gyvybiškai svarbiems kasdieniams poreikiams tenkinti mainais į perduotą rentos mokėtojui nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgdama į buvusią tuo metu rentos gavėjos sveikatos būklę, jos amžių, teisėjų kolegija vertina, jog rentos sutarties sąlygos rentos gavėjos atžvilgiu turėjo būti tinkamai vykdomos per visą sutarties galiojimo laiką iki rentos sutarties pabaigos, t. y. ją nutraukus teismo sprendimu ar sutarčiai nutrūkus dėl rentos gavėjos mirties. Nagrinėjamu atveju rentos mokėtojo sutarties sąlygų nevykdymas ir prielaidos rentos sutarties nutraukimui galėjo atsirasti, paaiškėti ir vėliau, po ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos. Pažymėtina, kad esminės prielaidos rentos sutarties nevykdymui konstatuoti ir jos nutraukimui pagrįsti atsirado būtent tuo metu, kai iš esmės pablogėjo E. Z. sveikata. Byloje esanti Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 1 d. pažyma patvirtina, jog E. Z. nuo 2012 m. liepos 17 d. jau buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (1 t. b. l. 120). Tokio lygio specialieji poreikiai susiformuoja per ilgesnį laikotarpį ir iki jų nustatymo gali praeiti netrumpas laikas. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog E. Z. nuolatinė, kasdienė priežiūra buvo reikalinga galimai ir ginčo sutarties sudarymo metu, kadangi po kelių mėnesių nuo rentos sutarties sudarymo E. Z. be nuolatinės kitų žmonių kasdienės pagalbos negalėjo savarankiškai gyventi, jos sveikata buvo silpna ir vis blogėjo, be to, greitai progresavo atminties susilpnėjimas.
  10. Teisėjų kolegija taip pat įvertino Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymus, iš kurių turinio padarė vienareikšmę išvadą, kad nuo 2012 metų kovo mėnesio E. Z. nuolat rūpinosi, ją prižiūrėjo, maitino ir slaugė kiti asmenys, bet ne rentos mokėtojas A. Z.. Bylą nagrinėjant Alytaus rajono apylinkės teisme, 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja D. K. patvirtino, jog E. Z. bute, ( - ) mieste, gyveno viena, nelabai išeidavo apsipirkti. 2012 metų vasarą pablogėjo E. Z. sveikata, progresavo atminties susilpnėjimas, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Liudytoja nurodė, kad E. Z. skundėsi, kad jos atsakovas neprižiūri. Liudytoja teigė, kad E. Z. buvo reikalinga kasdienė priežiūra, nes pati negalėjo išgyventi, todėl liudytoja prižiūrėjo, kad E. Z. pavalgytų, atnešdavo jai į butą maisto. Apklausta 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu liudytoja R. S. paaiškino, kad A. Z. buvo jos prašęs prižiūrėti E. Z., nurodė, kad žino, jog 2012 metų kovo mėnesį E. Z. atvyko gyventi į butą ( - ), liudytoja vieną kartą suteikė neįvardintą pagalbą E. Z., kai ši gyveno dar bute. Vėliau liudytoja E. Z. nerado, nes ši išsikėlė gyventi kitur. 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja D. D. patvirtino, jog nuo 2012 metų kovo E. Z. apsigyveno bute ( - ), E. Z. pati negalėjo pasiimti valgyti, savęs negalėjo prisižiūrėti, apsiskalbti, jai reikėjo nuolatinės slaugos, kurią teikė O. N. ir M. D.. Liudytoja paaiškino, jog skambino A. Z., kad reikia nuvežti E. Z. į ( - ) pas gydytoją, šis atsakė, jog tokios būtinybės nėra. Vėliau E. Z. reikėjo dar didesnės priežiūros ir slaugos, nes reikėjo ją nuprausti, pakeisti sauskelnes, aprengti. Liudytoja padėdavo paimti E. Z. pensiją iš banko. 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja O. N. paaiškino, jog pati parvežė E. Z. į butą ( - ) 2012 metų kovo mėnesį, kasdien nueidavo pas ją, pagamindavo valgyti, paduodavo išgerti vaistus, nes E. Z. negalėjo pati savimi pasirūpinti, viską užmiršdavo. E. Z. gyveno pas liudytoją 2012 metų vasarą, apie tris mėnesius liudytojos namuose, jos abi su E. Z. eidavo į jos buvusį butą, kad nupraustų ir numaudytų E. Z., išrašyti vaistų pas gydytoją. Liudytoja nurodė, kad apie 2012 metų rugpjūčio mėnesį E. Z. pas save gyventi pasiėmė M. D..
  11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad tokia apimtimi, kaip nurodoma ginčijamoje rentos sutartyje, atsakovas prisiimtų prievolių pagal rentos sutartį nevykdė ir negalėjo jų vykdyti, nes nuolat gyveno ( - ) mieste. Nors byloje yra duomenų, kad rentos sutarties galiojimo metu atsakovas lankėsi ( - ) mieste, tačiau patikimų įrodymų, kad tai buvo susiję su kasdienių paslaugų pagal rentos sutartį E. Z. teikimu, byloje nėra. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas A. Z. nepaneigė ieškovės nurodytų ieškinyje aplinkybių dėl rentos sutarties netinkamo vykdymo ir nepateikė leistinų įrodymų, kad rentos sutarties galiojimo metu teikė rentos gavėjai visas rentos sutartyje sulygtas paslaugas (CPK 178 str.). Atsakovo teiginiai, kad jis buvo paprašęs, reikalui esant, padėti buityje E. Z. kitus asmenis, jog jis bendravo su rentos gavėja telefonu, jog jis retsykiais lankė E. Z. ir kad geranoriškai po kurio laiko pervedė dalį lėšų mirusios E. Z. laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidoms padengti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog rentos sutartis buvo vykdoma tinkamai. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose ir teisinį ginčo santykio reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Alytaus rajono apylinkės teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų ir tuo pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, dėl to byloje kilusį šalių ginčą išsprendė neteisingai, nepagrįstai atmetė ieškinį, nes apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo išvados prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, o tai sudaro teisinį pagrindą teisėjų kolegijai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 178 str., 185 str., 329 str. 1 d.). Kadangi byloje yra nustatytos visos svarbios bylai faktinės aplinkybės, teisėjų kolegija byloje priima naują sprendimą, kuriuo jame nurodytais motyvais ieškinį tenkina visiškai (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.).
  12. Nustatyta, kad už ieškinį E. Z. sumokėjo 144,81 Eur žyminį mokestį (1 t. b. l. 9), jos teisių perėmėja M. D. turėjo 620 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant Alytaus rajono apylinkės teisme (3 t. b. l. 15, 16), už apeliacinį skundą M. D. sumokėjo 144 Eur žyminį mokestį ir turėjo 150 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (3 t. b. l. 100, 101). Panaikinus apeliacine tvarka skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, teisėjų kolegija priteisia M. D. iš A. Z. 1058,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų byloje (CPK 93 str., 98 str.).
  13. Nustatyta, kad nagrinėjant bylą Alytaus rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme valstybė turėjo 21,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės ieškinį patenkinusi visiškai, teisėjų kolegija valstybės turėtas išlaidas priteisia iš atsakovo A. Z. CPK 96 str.).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti.

13Byloje priimti naują sprendimą.

14Ieškinį patenkinti visiškai.

15Nutraukti 2012 m. kovo 16 d. sudarytą E. Z. ir A. Z. rentos sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), įregistruotą Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. J. dėl 32,93 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. ( - ), su 3,68 kv. m rūsiu, esančio ( - ); 1/3 dalies pastato – 58,22 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalies pastato – 6,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalies pastato – 12,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalies pastato – 7,00 kv. m užstatyto ploto kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalies pastato – 14,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalies pastato – 30,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalies kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, unikalus Nr. ( - ); 110/880 dalis 8,8000 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančių ( - ), ir grąžinti E. Z. pagal šią sutartį A. Z. perleistus nekilnojamuosius daiktus, atleidžiant A. Z. nuo pareigų, nustatytų rentos sutartimi.

16Priteisti M. D. (a. k. ( - ) iš A. Z. (a. k. ( - ) 1058,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

17Priteisti valstybei iš A. Z. (a. k. ( - ) 21,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

18Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai