Byla e2A-2004-567/2019
Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančias bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo O. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Opsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1458-863/2019 pagal ieškovo BUAB „Opsta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo partneriai“ ieškinį atsakovui M. N. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančias bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo O. P.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas BUAB „Opsta“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas:

71.1.

8pripažinti niekine ir negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Opsta“ ir atsakovo M. N.;

91.2.

10pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ kasos išlaidų orderį 2 311,17 Eur sumai, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. N. ieškovo naudai 2 311,17 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos skolos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

112.

12Ieškovas nurodė, kad ginčo sandoriais atsakovas ieškovui tariamai pardavė žemės gruntą, už kurį atsakovui buvo išmokėtos lėšos grynais pinigais 2 311,17 Eur sumai. Fiziniai asmenys turi teisę naudoti žemės gelmių išteklius tik savo ūkio reikmėms to paties žemės sklypo ribose, be teisės jais disponuoti savo nuožiūra, t. y. neturi teisės juos parduoti. Sandorių įkainiai buvo kelis kartus didesni nei rinkos kaina. Kadangi sandoriai buvo tariami ir prieštaravo įmonės interesams, atsakovas be pagrindo įgijo ieškovo turimas lėšas. Trečiojo asmens nurodytame objekte buvo atliekami grunto kasimo ir išvežimo darbai, tačiau neįrodyta, kad tuomet buvo perkamas gruntas. Pagal ginčijamą sandorį gruntas buvo vežamas iš vietovės, atitolusios nuo statybos objekto per 200 km, nors prekė nėra deficitinė. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.80 str., 1.86 str.; Žemės gelmių įstatymo 2 str.).

133.

14Atsakovas M. N. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti nurodytus sandorius, todėl ieškinys turi būti atmestas. 2016 m. liepos 11 d. teismo nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. liepos 22 d., todėl pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. ieškovo bankroto administratorius sandorius galėjo ginčyti iki 2017 m. sausio 22 d., tačiau ieškinį pateikė tik 2018 m. rugsėjo 11 d. Ieškovas iš atsakovo įsigijo paviršinį atsakovo valdomų žemė sklypų dirvožemio sluoksnį, kuris nėra saugomas Žemės gelmių įstatymo. Tai reiškia, kad šalys dėl pardavimo kainos galėjo susitarti laisvai (CK 1.131 str.; Įmonių bankroto įstatymo 11 str.).

154.

16Trečiasis asmuo O. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad paviršinis atsakovo valdomų žemės sklypų dirvožemio sluoksnis, žemės gruntas ir paviršinis dirvožemio sluoksnis nepatenka į sąrašą žemės gelmių turtų, saugomų pagal Žemės gelmių įstatymą. Atsakovo parduotas paviršinis dirvožemio sluoksnis visiškai atitiko prekės pavadinimą, kuris galėjo būti realizuotas, sudarant sutartį, nesant tam jokio įstatyminio draudimo. Parduotam paviršiniam dirvožemio sluoksniui negali būti taikomi ir nurodytoms sąvokoms numatyti pardavimo įkainiai. Ginčo sandorio metu UAB „Opsta“ vykdė didelio objekto Vilniaus r. statybas, todėl buvo reikalingas labai didelis žemės grunto kiekis (CPK 178 str.).

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

185.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo BUAB „Opsta“ valstybės naudai 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

206.

21Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Opsta“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo partneriai“. 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ ir atsakovas M. N. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 133 kubinių metrų žemės grunto pirkimo pardavimo už 2 311,17 Eur. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl minėto sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, taip pat dėl sandorio pagrindu išrašyto kasos išlaidų orderio 7 980 Lt sumai pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Ieškinį grindžia dviem sandorių negaliojimo pagrindais – dėl sandorio tariamumo bei prieštaravimo juridinio asmens teisnumui. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, be kitų motyvų taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.

227.

23Teismas nurodė, kad tariamu sandoriu pripažįstamas toks sandoris, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sutartį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšas, nes tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tikslu sudaryti pagrindą perleisti ieškovo lėšas atsakovui, neįrodė sutarties paslėpto tikslo ar kitokio nei susitarta sutarties įvykdymo. Lėšos atsakovui buvo realiai sumokėtos, lėšų gavimą atsakovas deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas nenustatė kito nei ginčo sutartyje nurodyto lėšų sumokėjimo tikslo.

248.

25Teismas nustatė, kad lokalinėse sąmatose, susijusiose su UAB „Opsta“ atliktais statybos darbais, adresu Vilniaus r., nėra numatytas grunto atvežimas į objektą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neprivalėjo domėtis, kur bus vežamas iš jo sklypo įsigytas gruntas, taip pat kokie statybos darbai buvo atliekami ieškovo objekte. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad grunto atvežimas gali neatsispindėti lokalinėse sąmatose, o būti sudėtine dalimi su grunto kasyba susijusių darbų. Teismas nustatė, kad lokalinėse sąmatose buvo numatytas vejos mažų plotų atnaujinimas, papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu, grunto transportavimas, duobių nuo išrautų kelmų užpylimas gruntu mažąja technika. Teismas padarė išvadą, kad ginčo sutartis buvo realiai įvykdyta, todėl ieškinį šiuo pagrindu atmetė.

269.

27Teismas nurodė, kad prieštaraujančio juridinio asmens veiklos tikslams sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams. Teismas nustatė, kad, atsižvelgiant į juodžemio ir augalinio sluoksnio pardavimo kainas, ginčo sandoriu už gruntą buvo sumokėta tris kartus didesnė kaina, todėl tai prieštaravo pelno siekiančio juridinio asmens interesams. Tačiau sandoris buvo sudarytas savo srities profesionalo su fiziniu asmeniu, profesionaliai neužsiimančiu juodžemio prekyba, todėl teismas laikė mažai tikėtina, jog sandoris buvo sudarytas dėl atsakovo nesąžiningo elgesio ieškovo atžvilgiu. Teismas nevertino atsakovo veiksmų, parduodant žemės gruntą, teisėtumo ir leidimo tokiai veiklai turėjimo būtinumą, kadangi byloje nebuvo keliamas klausimas dėl ginčo sandorio atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bylai išnagrinėti minėtos aplinkybės neturėjo jokios teisinės reikšmės.

2810.

29Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. nurodytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. Byloje pareikštiems reikalavimams taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nebuvo praleistas(CK 1.82 str., 1.86 str., 1.125 str., 1.126 str.; Įmonių bankroto įstatymo 11 str.).

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3111.

32Ieškovas BUAB „Opsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3311.1.

34Teismas turėjo įvertinti, kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir savo iniciatyva pripažinti jį niekiniu, kadangi atsakovas neturėjo teisės disponuoti valstybės turtu, t. y. žemės gruntu. Ieškovas tokių sandorių sudarė ne vieną, tačiau administratoriui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys žemės grunto panaudojimą įmonės veikloje. Dėl analogiškų sandorių (sutapo kaina ir kiekis), sudarytų su kitais atsakovais, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1455-545/2019, Nr. e2-1464-925/2019 ir Nr. e2-1456-845/2019, tačiau nei vienoje byloje atsakovai nepateikė įrodymų apie realiai įvykdytus sandorius, leidimus pardavinėti žemės gruntą.

3511.2.

36Teismas neatsižvelgė, kad ginčo sandorio tikslas buvo siekis išimti iš kasos UAB „Opsta“ pinigus. Ieškovo direktorius O. P. žemės grunto pirkimo sandorius sudarinėjo su pažįstamais, giminaičiais, neturinčiais leidimų pardavinėti žemės gruntą. Atsakovas taip pat yra O. P. pažįstamas. Žemės grunto kaina ir kiekis visuose sandoriuose buvo toks pats. Objektas, kuriame ieškovas vykdė veiklą yra Vilniaus rajone, o žemės gruntas pirktas Pakruojyje (atstumas 200 km), nors tokią nedeficitinę prekę įmonė galėjo įsigyti Vilniaus apskrityje už triskart mažesnę kainą iš pardavėjo, turinčio leidimą pardavinėti žemės gruntą.

3711.3.

38Teismas neatsižvelgė, kad buvęs įmonės direktorius O. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės grunto pakrovimo ir išvežimo darbams buvo samdomi subrangovai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų administratoriui nebuvo perduota. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas neįrodė, kad žemės gruntas sklype buvo supiltas, o ne iškastas.

3911.4.

40Žemės grunto sąvoka nėra pateikiama teisės aktuose. Nors teismas nurodė, kad atsakovas pardavė juodžemį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė su išteklių tiekimu susijusios teisėtos specializuotos veiklos, tai jis pagal klasifikaciją galėjo parduoti iškastą žemę, gruntą 170504, molį 010409, tačiau už tokį gruntą jo turėtojui legalūs išteklių tvarkytojai ne moka lėšas, o taiko tokių išteklių priėmimo tvarkymui įkainius. Pavyzdžiui, Gariūnų karjerą Vilniuje eksploatuojančios UAB „Gasta“ įkainiai už nurodyto grunto priėmimą 1,21 Eur už toną. UAB „Opsta“ pagrindiniai tikslai buvo veikti pelningai, gauti pajamas, efektyviai naudoti įmonės lėšas bei sudaryti naudingus įmonei sandorius, nepadaryti įmonei žalos. Atsakovo piniginių lėšų gavimas už prekę, kurios atsakovas neįrodė turėjęs ir realiai perdavęs ieškovui, neatitinka sąžiningumo kriterijaus. Net jei sandoris ir būtų realiai įvykęs, neadekvačios, rinkos kainą daugiau nei keliasdešimt kartų viršijančios kainos sumokėjimas akivaizdžiai prieštarauja juridinio asmens tikslams.

4111.5.

42Teismas nepagrįstai nurodė, kad grunto atvežimas gali neatsispindėti objekto Vilniaus r. lokalinėse sąmatose, o būti sudėtine dalimi su grunto kasyba susijusių darbų. Priešingai, nurodytose sąmatose nėra minima apie grunto atvežimą, o tik apie iškasimą, išnešimą, t. y. pačiame objekte. Akivaizdu, kad UAB „Opsta“ neturėjo jokio teisinio pagrindo ir poreikio įsigyti žemės gruntą iš asmens, neturinčio leidimo pardavinėti žemės gruntą, juolab, statybose nėra naudojamas žemės gruntas, apaugęs žole ar velėna (CK 1.78 str., 1.80 str., 1.86 str.).

4312.

44Atsakovas M. N. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovo BUAB „Opsta“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4512.1.

46Ieškovui buvo parduotas ne juodžemis ir ne augalinis sluoksnis, o dirvožemio arimo pado ir paviršinio dirvožemio plutos ardymo produktas, kuris neturi rinkos kainos įvertinimo. Teismas nenustatinėjo aplinkybės, kad atsakovas yra toks subjektas, kuris neturėjo teisės pardavinėti žemės gruntą, kadangi tai nebuvo bylos dalykas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nėra konstatavęs fakto, kad už trigubą kainą įsigytas gruntas buvo vežamas už 200 km nuo ieškovo veiklos vykdymo vietos.

4712.2.

48Apeliantas pirmosios instancijos teisme neprašė pripažinti ginčo sandorio negaliojančiu, kaip prieštaraujančiu imperatyviosioms teisės normoms, grindė tik CK 1.82 str. ir 1.86 str. normomis. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat svyruoja dėl savo pozicijos, kadangi galutinius reikalavimus formuoja pagal CK 1.86 str. Akivaizdu, kad apeliantas nesupranta, kaip ginčo sandorio sudarymo metu pasireiškė atsakovo veiksmų neteisėtumas.

4912.3.

50Atsakovas žemės grunto sąvoką panaudojo tam, kad galėtų apibrėžti dirvožemio arimo pado ir paviršinio dirvožemio plutos ardymo produktą, kurio pardavimui jokie įstatyminiai apribojimai netaikomi. Tokiam produktui netaikomi ir apelianto nurodyti pardavimo įkainiai.

5112.4.

52Ginčo sandorio sudarymo faktą atsakovas įrodo savo ir trečiojo asmens O. P. parodymais, bet ir duomenimis apie turimą ir valdomą žemės ūkio paskirčiai naudojamą sklypą. Žemės ūkio veiklos kokybiškam vykdymui buvo būtina spręsti klausimus dėl dirvožemio arimo pado ir paviršinio dirvožemio plutos sluoksnio suardymo, supurenti dirvožemį Atsakovas ginčo sandoriu gautas lėšas yra oficialiai ir savalaikiai deklaravęs įstatymų nustatyta tvarka.

5312.5.

54Ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos skirtos iš esmės būsimai statybos objekto kainai apskaičiuoti, tačiau jos nepatvirtina, kiek ir kokių statybinių medžiagų buvo konkrečiai panaudota pabaigus statyti objektą. Statybos objekte buvo reikalingi aplinkos tvarkymo darbai, vejos įrengimas, o tam galėjo būti naudojamas perdirbtas iš atsakovo įsigytas žemės gruntas, kaip dirvožemio arimo pado bei paviršinio dirvožemio plutos sluoksnio ardymo produktas, perleistas per smulkintuvą. Ieškovas neįrodė, kad ginčo gruntas nebuvo panaudos statybos objekte. Ieškovo nesąžiningą elgesį patvirtina ir bandymas susieti ginčo sandorį su kitais sandoriais, pagal kuriuos įmonės įsigijo gruntą. Ieškovas elgiasi nesąžiningai ir tada, kai ginčo sandorį bando susieti su kitais civilinėje byloje neginčijamais ieškovo sudarytais sandoriais, įsigyjant žemės gruntą iš kitų pardavėjų.

5512.6.

56Apeliantas neįrodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia ieškovo valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad objektas, kuriame buvo panaudotas gruntas, buvo pelningas (CPK 178 str.).

5713.

58Trečiasis asmuo O. P. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovo BUAB „Opsta“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas byloje išanalizavo atsakovo galimybę parduoti žemės gruntą bei atsiskaitymo faktą ir teisingai nurodė, kad atsakovas tokią galimybę turėjo, o pinigų gavimo fakto niekas neginčijo. Apeliantas kvestionuoja žemės grunto perdavimo faktą, tačiau nepateikė įrodymų, kad žemės gruntas nebuvo perduotas. Atsakovas, kaip fizinis asmuo ir ne savo srities profesionalas, neturi pareigos domėtis kur bus pristatyta jo parduota prekė ir domėtis, ar toks sandoris įmonei bus pelningas. Teismas padarė teisingą išvadą, kad jokio paslėpto tikslo nebuvo, o yra tik nustatytas ir paties apelianto patvirtintas vienintelis viešas tikslas – gauti tam tikrą prekę žemės gruntą už tam tikrą pinigų sumą. Žemės gelmių apibrėžimas leidžia tvirtinti, kad nei žemės gruntas, nei paviršinis dirvožemio sluoksnis nepatenka į apelianto nurodytą sąrašą žemės gelmių turtų, saugomų pagal Žemės gelmių įstatymą. Ginčo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu, remiantis CK 1.80 str.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6114.

62Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6315.

64Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. liepos 22 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis, kuria UAB „Opsta“ iškelta bankroto byla, o įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Ieškovas BUAB „Opsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo pripažinti niekine ir negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo M. N. 2013 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą žemės grunto pirkimo–pardavimo sutartį ir pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ kasos išlaidų orderį 2 311,17 Eur sumai bei taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ginčo sutartis buvo įvykdyta, o prekės (žemės grunto) kainą nors ir laikė prieštaraujančia juridinio asmens interesams, tačiau atsižvelgė į tai, kad atsakovas nebuvo profesionalus tokios prekės prekeivis. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino žemės grunto pirkimo–pardavimo sandorio tariamu sandoriu, kadangi atsakovas realiai žemės grunto nepardavė, o sandoris buvo sudarytas, siekiant išgryninti bendrovės lėšas.

6516.

66Pagal CK 1.86 str. 1 d. tariamas sandoris yra toks sandoris, kuris yra sudarytas tik dėl akių – neketinant sukurti teisinių pasekmių. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

6717.

68Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-219/2016). Byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

6918.

70Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

7119.

72Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

7320.

74Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog 2013 m. rugpjūčio 13 d. žemės grunto pirkimo–pardavimo sutartis iš tikrųjų buvo įvykdyta.

7521.

76Žemės gelmių ištekliai yra itin specifinis civilinės apyvartos objektas, todėl jų perleidimo ar kitokio disponavimo tvarka griežtai reglamentuota. Pagal Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 3 p. žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius. Žemės gelmių įstatymo 2 str. nustatyta, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė, o kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje valstybei priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes. Žemės gelmių geologinio tyrimo ir (arba) naudojimo pagrindas yra tyrimo ir (arba) naudojimosi teisė, kurią šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės grunto sąvoka teisės aktų nėra reglamentuota, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-451 patvirtino Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo, kuris reglamentuoja grunto geologinį tyrimą bei grunto išteklių naudojimą atviru kasiniu (grunto karjeru), 7.1. p. nurodyta, kad gruntas (statybinis gruntas) – statybos reikmėms iš žemės gelmių (pradedant podirvio nuogulų paviršiumi) išgaunamos birios ar rišlios uolienos. Gruntui priskiriamos tokios uolienos, kaip priemolis, priesmėlis, aleuritas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d.). Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., 5 str. 1 d. statybinis gruntas yra priskiriamas prie mokesčio objektu esančių valstybinių gamtos išteklių, kurio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklės reglamentuoja leidimų (taip pat pakartotinių) naudoti (ir juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusio įmonių filialo pageidavimu atlikti žvalgybą, paiešką) naudingųjų iškasenų (vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio, metalų rūdų, klinčių, dolomito, kreidos mergelio, opokos, gipso, anhidrito, akmens druskos, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimą juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems įmonių filialams, naudojimo sutarčių su jais sudarymą, leidimų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą. Taisyklių 2 p nurodyta, kad žemės savininkas ar naudotojas priklausančiame jam nuosavybės teise, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius turi teisę naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) be leidimo kitų teisės aktų nustatyta tvarka (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 9 d.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-140/3D-141 patvirtintas Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašas reglamentuoja naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms ir mažųjų karjerų įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarką (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. spalio 29 d.). Pagal aprašo 2.1 p. mažasis karjeras tai žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esantis atviras kasinys, iš kurio imamos naudingosios iškasenos savo ūkio reikmėms ir kurio įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos nereglamentuoja kiti teisės aktai. Mažojo karjero plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha, gylis – ne daugiau kaip 2 m. Aprašo 3 p. nurodyta, kad žemės savininkas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ar žemės naudotojas perduotame patikėjimo teise naudotis neatlygintinai ar nuomojamame žemės sklype turi teisę naudoti jame esančias naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį) savo ūkio reikmėms, neturėdami šios rūšies ūkinės veiklos leidimo, jeigu sutartyje ar kituose dokumentuose, suteikiančiuose teisę naudoti žemės sklypą, nenumatyta kitaip. Teisė naudoti valstybės turtą (naudingąsias iškasenas) savo ūkio reikmėms nesuteikia teisės juo disponuoti. Draudžiama mažajame karjere išgautas naudingąsias iškasenas parduoti, naudoti komercinei veiklai arba kaip atsiskaitymo priemonę kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti šio valstybės turto teisinę būklę. Vadinasi, žemės ištekliai, kurie yra valstybės turtas, gali būti naudojami savo ūkio reikmėms, tačiau jais draudžiama disponuoti, t. y. parduoti, naudoti komercinei veiklai ar kitaip perleisti. Tai reiškia, kad žemės gelmių išteklius galima naudoti tik turint projektą, kuris turi būti suderintas su atitinkamomis institucijomis, todėl žemės gelmių išteklių pardavimo sandoris, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, prieštarautų imperatyviosioms teisės normos ir galėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.).

7722.

78Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas, kuriam nuo 2009 m. priklauso žemės sklypas Pakruojo r. jokio leidimo dėl disponavimo žemės gelmių ištekliais neturėjo, todėl neturėjo ir teisės jais disponuoti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jis ieškovui perleido ne juodžemį ar augalinį sluoksnį, o dirvožemio arimo pado ir paviršinio dirvožemio plutos ardymo produktą, kurio perleidimui nereikalingas leidimas, kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas realiai galėjo iš viso parduoti ieškovui kokį nors žemės gelmių išteklių produktą, kuris ginčo sutartyje įvardintas žemės gruntu. Buvęs UAB „Opsta“ vadovas O. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad žemės grunto pakrovimui ir išvežimui samdė subrangovus. Žemės gruntas iš Pakruojo rajono buvo vežamas į objektą Vilniaus r., kur UAB „Opsta“ vykdė rangos darbus. Žemės gruntas buvo kraunamas ir vežamas į objektą, nutolusį apytikriai 200 km nuo pakrovimo vietos. Byloje nepateikti įrodymai, kad UAB „Opsta“ būtų samdžiusi subrangovus žemės grunto krovimo darbams atlikti ir jo transportavimui. UAB „Opsta“ objekto Vilniaus r. lokalinėse sąmatose nenurodyta, kad rangos darbams atlikti buvo reikalingas žemės gruntas ar atsakovo nurodytas žemės produktas. Lokalinėse sąmatose nurodytas grunto iškasimas, betoninio pakraščio ardymas, grunto kasimas rankiniu būdu, grunto išnešimas iš patalpų, grunto transportavimas 1 km atstumu, t. y. nurodyti darbai, kurie atliekami su gruntu, esančiu pačiame objekte. O. P. nurodė ir lokalinė sąmata Nr. LVN_IIe patvirtina, kad vejos mažų plotų atnaujinimui, papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu, buvo reikalinga 300 kv. m grunto. Augalinio grunto ir atnaujinimo darbų kaina nurodyta 911,78 Eur. Buvusio vadovo teigimu, ginčo sutartyje nurodytas žemės gruntas buvo naudojamas lokalinėje sąmatoje nurodytiems darbams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai prieštarauja atsakovo argumentams, jog jis pardavė ne juodžemį ar augalinį sluoksnį, o dirvožemio arimo pado ir paviršinio dirvožemio plutos ardymo produktą, t. y. žemės produktą, kuris neatitinka lokalinėje sąmatoje nurodytos grunto rūšies, reikalingos vejos atnaujinimui. Atsakovas nurodė, kad jo parduotas produktas susidaro, vykdant žemės ūkio veiklą, kurios vykdymui būtina spręsti dirvožemio arimo pado ir paviršinio dirvožemio plutos sluoksnio suardymą, siekiant supurenti dirvožemį. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė dvi 2015 m. sausio 9 d. sudarytas jam priklausančios žemės nuomos sutartis, kuriomis, jo teigimu, jis išnuomojo žemės sklypo dalis žemės ūkio veiklai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos žemės nuomos sutartys buvo sudarytos praėjus 1,5 metų nuo ginčo sandorio sudarymo, todėl nepatvirtina atsakovo argumentų dėl ieškovui parduoto žemės produkto rūšies. Priešingai, atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2009 m. paveldėtame žemės sklype žemės gruntas, kurį jis pardavė ieškovui, jau buvo supiltas į krūvą, tačiau tokie įrodymai į bylą nepateikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl jis turi būti tvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti žemės ūkio produktų gamybai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, jam paveldėjus žemės sklypą 2009 m., žemės sklypas buvo naudojamas žemės ūkio veiklai vykdyti. Akivaizdu, kad atsakovo argumentai dėl žemės grunto atsiradimo aplinkybių ir konkrečios parduoto gamtos ištekliaus rūšies, o taip pat trečiojo asmens argumentai dėl žemės grunto panaudojimo aplinkybių, yra tarpusavyje prieštaringi ir nepagrindžia, kad atsakovas galėjo parduoti, o tuo metu dar nebankrutuojantis ieškovas UAB „Opsta“ – įsigyti – ginčo sutartyje nurodytą žemės gruntą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas kritiškai vertina ir atmeta atsakovo argumentus, kad aplinkybė, jog atsakovas gautas lėšas deklaravo oficialiai, patvirtina ginčo sandorio realumą.???

7923.

80Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tariamo sandorio sudarymas prieštarauja juridinio asmens teisnumui. Įmonė negavo to, už ką sumokėjo, atsižvelgiant į tai, kad toks sandoris akivaizdžiai prieštarauja juridinio asmens teisnumui.

8124.

82Pagal CK 1.82 str. 1 d. sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

8325.

84Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sąžiningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018). Tačiau kitaip yra su trečiųjų nesąžiningų asmenų interesais, jie neturėtų tapti kliūtimi nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą. Siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-375-611/2017).

8526.

86CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 str. 1 d., kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti, pasidomėti to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019).

8727.

88Sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019). Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018).

8928.

90Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvieno privataus juridinio asmens veiklos tikslas yra racionaliai naudoti išteklius ir siekti pelno, t. y. kad jis, nusprendęs parduoti ar pirkti turtą, paprastai turėtų siekti iš turto pirkimo–pardavimo sandorio gauti kuo didesnę finansinę naudą. Byloje nekilo ginčo, kad UAB „Opsta“ buvęs vadovas O. P. ir atsakovas M. N. yra pažįstami. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė ginčo sandorį dėl 133 kubinių metrų žemės grunto arba, kaip nurodė atsakovas, dirvožemio arimo pado ir paviršinio dirvožemio plutos ardymo produktą pardavimo už 2 311,17 Eur kainą. Ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktame UAB „Gasta“, kuris eksploatuoja Gariūnų karjerą, produkcijos kainyne nurodyta, kad iškastos žemės, grunto supirkimo kaina yra 1,21 Eur už toną. Pirmosios instancijos teismas ginčo sutartyje nurodytą žemės gruntą, remdamasis ieškovo pateiktomis kainomis Vilniaus apskrityje, vertino, kaip juodžemį ir augalinį sluoksnį, kurio pardavimo kaina yra 4,50 Eur + PVM už kubinį metrą. Akivaizdu, kad dirvožemio arimo pado ir paviršinio dirvožemio plutos ardymo produkto kaina negali būti didesnė už juodžemio ar augalinio sluoksnio, kuris yra daug vertingesnis, kainą. Vadinasi, ginčo sandoryje nurodytos prekės kaina yra keliskart didesnė nei vertingesnio žemės produkto rinkoje. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovo vykdytame rangos objekte Vilniaus r. turėjo būti atliktas vejos mažų plotų atnaujinimas, papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu. Tokiems darbams atlikti buvo reikalinga 300 kv. m grunto, o augalinio grunto ir atnaujinimo darbų kaina pagal sąmatą turėtų siekti 911,78 Eur. Akivaizdu, kad ginčo sandorio sudarymas negalėjo atitikti ieškovo interesų ir tikslų, nes ieškovui nebuvo jokio poreikio įsigyti statybos objektui nereikalingą prekę iš asmens, neturinčio leidimo verstis žemės gelmių išteklių pardavimu už keliskart didesnę nei rinkos kainą iš Pakruojo r., kuris nutolęs nuo ieškovo vykdomo statybos rangos objekto apie 200 km. Tai, kad CK 6.156 str. suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti dėl sutarčių (ne)sudarymo ir spręsti dėl sutarties turinio ir formos, taigi ir kainos, vertinimo nekeičia, nes tas pats straipsnis reikalauja, kad sudaroma sutartis neprieštarautų įstatymams. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad atsakovas turėjo kokį nors leidimą verstis veikla, susijusia su žemės gelmių išteklių disponavimo, todėl CK 6.156 str. netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens siekis gauti pelną iš vykdomo statybos rangos objekto atitinka medžiagų naudojimą ir darbų atlikimą, numatytų techniniame ir darbo projektuose bei lokalinėse sąmatose, todėl akivaizdu, kad ženkliai brangesnių medžiagų nei rinkos kaina įsigijimas, kuris nenumatytas pagal rangos sutartį ir jos sudėtines dalis, laikytinas nenaudingu ir žalingu įmonei, t. y. prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo sandorio sudarymo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina ir kitos šalies nesąžiningumą, nes bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, parduodamas specifinę prekę, turėjo ir privalėjo pasidomėti bendra padėtimi rinkoje ir siūlomų analogiškų prekių kainomis, sandoriui keliamais reikalavimais, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių prekė pagal sandorį įsigyjama už didesnę negu rinkos kainą, bei suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų.???

9129.

92Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Opsta“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl būtina atsižvelgti į bendrą kontekstą, buvusį ginčo sandorio sudarymo metu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1667-794/2016, kuria atsisakė įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą, nurodė, kad bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini. 2014–2015 m. rugsėjo 30 d. balansų duomenimis įmonė 2013 m. turto turėjo 584 602,93 Eur sumai (iš jų ilgalaikis tik 25 401,7 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 370 571,71 Eur; 2014 metais įmonės turto vertė sudarė 237 056 Eur (iš jų 145 415 Eur ilgalaikis), per vienerius metus mokėtinos sumos – 463 487 Eur; 2015 m. rugsėjo 30 d. įmonės turto vertė siekė 136 436 Eur (iš jų ilgalaikis tik 26 873 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos – 319 760 Eur. Teismas konstatavo, kad įmonės turto vertė nuo 2013 m. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. kiekvienais metais mažėjo per pusę, 2013 m. įmonės skolos viršijo pusę įmonės turto, 2014 metais skolos įmonės turtą viršijo beveik du kartus, 2015 m. rugsėjo 30 d. skolos įmonės turtą viršijo 2,5 karto. Teismas nustatė, kad pradelstos skolos kreditoriams 2015 m. spalio mėn. (kreipimosi į teismą metu) sudarė 191 860,01 Eur, todėl sprendė, kad atsakovo įsipareigojimai siekė ne mažiau nei 191 860,01 Eur, t. y. žymiai viršijo pusę balanse nurodyto turto vertę. Teismas iš viešų duomenų nustatė, kad įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai augo nuo 2015 m. spalio 16 d. (6 581,43 Eur) ir 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė 12 849,79 Eur. Teismas nustatė, kad įmonė tuo metu turėjo didelius su darbo santykiais susijusius įsiskolinimus darbuotojams, o tai atitiko vieną iš bankroto bylos iškėlimo savarankiškų pagrindų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį. Neilgai trukus po nutarties atsisakyti UAB „Opsta“ iškelti bankroto bylą, 2016 m. birželio 8 d. įmonės kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (bylos Nr. eB2-2000-864/2019). Bankroto byla UAB „Opsta“ buvo iškelta 2016 m. liepos 11 d., nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 22 d. 2016 m. liepos 11 d. nutartyje teismas nustatė, kad pagal 2015 m. balansą įmonė deklaravo turto iš viso už 88 817 Eur, iš jų 60 121 Eur sudarė gautinos sumos, skolos sudarė 389 203 Eur, t. y. ženkliai viršijo balansą įrašyto turto vertę. 2014 ir 2015 metų veiklos rezultatu buvo patirti dideli nuostoliai. Iš viešų registrų teismas nustatė, kad įmonė registruotino nekilnojamojo turto neturėjo, turėjo 7 transporto priemones, kurioms buvo taikyti areštai. Įmonės įsiskolinimas VSDFV biudžetui tuo metu sudarė 23 491,11 Eur, mokestinė nepriemoka 3 414,88 Eur (CPK 179 str. 3 d.).

9330.

94Iš nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad UAB „Opsta“ finansiniai sunkumai prasidėjo 2013 m., kadangi nuo 2013 m. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. kiekvienais metais per pusę mažėjo įmonės turto vertė, jau 2013 m. įmonės skolos viršijo pusę įmonės turto, 2014 m. skolos įmonės turtą viršijo beveik du kartus, 2015 m. rugsėjo 30 d. skolos įmonės turtą viršijo 2,5 karto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie 133 kub. m žemės grunto panaudojimą ieškovo vykdytame objekte, tuo labiau apie konkretaus žemės grunto kiekio panaudojimą įmonės veikloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bankroto administratorius, ginčydamas ginčo sandorį CK 1.82 str. ir CK 1.86 str. pagrindais, pagrįstai akcentuoja aplinkybę, susijusią su tikruoju ginčo sandorio sudarymo tikslu, t. y. įmonės pinigų iš kasos išėmimu, nesusijusiu su juridinio asmens veiklos tikslais.??

9531.

96Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo sandoris buvo realiai įvykdytas, t. y. kad ieškovas už sumokėtas lėšas būtų gavęs sutartyje atsakovo nurodytą prekę. Byloje nenustatyta, kad atsakovas vykdytų ekonominę veiklą, susijusią su žemės grunto pardavimu, taip pat, kad ieškovui buvo ekonomiškai naudinga ir būtina už ženkliai didesnę nei rinkos kaina įsigyti prekę, kuri nebuvo reikalinga veiklai vykdyti, t. y. ieškovas ginčo sandorio neprivalėjo sudaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo sandoriu, kuris akivaizdžiai ekonomiškai nebuvo naudingas įmonei, atsakovas tik tariamai pardavė 133 kub. m žemės gruntą ieškovui už keliskart didesnę negu yra vidutinė rinkos kaina, tokiu būdu siekiant nesąžiningai ir neteisėtai perleisti ieškovo lėšas atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant visiškai, pripažįstant ieškovo UAB „Opsta“ ir atsakovo M. N. 2013 m. rugpjūčio 13 d. šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ kasos išlaidų orderį Nr. 22, pagal kurį atsakovas M. N. gavo 2 311,17 Eur, niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikant vienašalę restituciją (CK 1.82 str., 1.86 str., 1.95 str. 1 d., 6.145 str., 6.156 str.; Žemės įstatymas; Žemės gelmių įstatymas; Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas; CPK 178 str., 185 str., 302 str.).

9732.

98Pripažinus sandorį tariamu, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.80 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant iki tol buvusią būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Pagal bendrąjį principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį, tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

9933.

100Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pripažinus nuo jų sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 13 d. tarp šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir tos pačios datos ieškovo kasos išlaidų orderį, kaip tariamus sandorius, yra teisinis pagrindas taikyti vienašalę restituciją, priteisiant BUAB „Opsta“ naudai iš atsakovo Mi. N. 2 311,17 Eur sumą, kadangi byloje neįrodytas realus žemės grunto perdavimas ieškovui.

10134.

102Ieškovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis nevykdė geruoju prievolės grąžinti pinigines lėšas už realiai neparduotą prekę, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovo nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

10335.

104Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas.

10536.

106Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

10737.

108CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

10938.

110Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 807,50 Eur išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti 807,50 Eur suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.3 p., 8.19 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

11139.

112Ieškovas BUAB „Opsta“ nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu, todėl iš atsakovo M. N. valstybės naudai priteistina 52 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, pateiktą EPP būdu. Pirmosios instancijos teismo patirtos 5,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad bylą iš esmės laimėjo ieškovas, atsakovui ir trečiajam asmeniui nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

113Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

114Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Patenkinti ieškovo BUAB „Opsta“ ieškinį visiškai.

115Pripažinti 2013 m. rugpjūčio 13 d. tarp UAB „Opsta“ ir M. N. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

116Pripažinti 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ kasos išlaidų orderį Nr. 22 dėl 2 311,17 Eur (7 980 Lt) niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

117Taikyti vienašalę restituciją. Priteisti iš atsakovo M. N. ieškovo BUAB „Opsta“ naudai 2 311,17 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

118Priteisti iš atsakovo M. N. ieškovo BUAB „Opsta“ naudai 807,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

119Priteisti iš atsakovo M. N. 52 Eur žyminio mokesčio ir 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

120Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Opsta“... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas BUAB „Opsta“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas:... 7. 1.1.... 8. pripažinti niekine ir negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 13 d.... 9. 1.2.... 10. pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB... 11. 2.... 12. Ieškovas nurodė, kad ginčo sandoriais atsakovas ieškovui tariamai pardavė... 13. 3.... 14. Atsakovas M. N. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė,... 15. 4.... 16. Trečiasis asmuo O. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad paviršinis... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 5.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu... 20. 6.... 21. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi... 22. 7.... 23. Teismas nurodė, kad tariamu sandoriu pripažįstamas toks sandoris, kai nė... 24. 8.... 25. Teismas nustatė, kad lokalinėse sąmatose, susijusiose su UAB „Opsta“... 26. 9.... 27. Teismas nurodė, kad prieštaraujančio juridinio asmens veiklos tikslams... 28. 10.... 29. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. nurodytas 6... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 31. 11.... 32. Ieškovas BUAB „Opsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 33. 11.1.... 34. Teismas turėjo įvertinti, kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyviosioms... 35. 11.2.... 36. Teismas neatsižvelgė, kad ginčo sandorio tikslas buvo siekis išimti iš... 37. 11.3.... 38. Teismas neatsižvelgė, kad buvęs įmonės direktorius O. P. teismo posėdžio... 39. 11.4.... 40. Žemės grunto sąvoka nėra pateikiama teisės aktuose. Nors teismas nurodė,... 41. 11.5.... 42. Teismas nepagrįstai nurodė, kad grunto atvežimas gali neatsispindėti... 43. 12.... 44. Atsakovas M. N. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovo BUAB „Opsta“... 45. 12.1.... 46. Ieškovui buvo parduotas ne juodžemis ir ne augalinis sluoksnis, o dirvožemio... 47. 12.2.... 48. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neprašė pripažinti ginčo sandorio... 49. 12.3.... 50. Atsakovas žemės grunto sąvoką panaudojo tam, kad galėtų apibrėžti... 51. 12.4.... 52. Ginčo sandorio sudarymo faktą atsakovas įrodo savo ir trečiojo asmens O. P.... 53. 12.5.... 54. Ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos skirtos iš esmės būsimai statybos... 55. 12.6.... 56. Apeliantas neįrodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar... 57. 13.... 58. Trečiasis asmuo O. P. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovo BUAB... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 61. 14.... 62. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 63. 15.... 64. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. liepos 22 d. įsiteisėjo Vilniaus... 65. 16.... 66. Pagal CK 1.86 str. 1 d. tariamas sandoris yra toks sandoris, kuris yra... 67. 17.... 68. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties... 69. 18.... 70. Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 71. 19.... 72. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 73. 20.... 74. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybių, ar sandoris buvo... 75. 21.... 76. Žemės gelmių ištekliai yra itin specifinis civilinės apyvartos objektas,... 77. 22.... 78. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas, kuriam nuo 2009 m. priklauso... 79. 23.... 80. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tariamo sandorio sudarymas... 81. 24.... 82. Pagal CK 1.82 str. 1 d. sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo... 83. 25.... 84. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuolaikinei civilinei teisei... 85. 26.... 86. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai... 87. 27.... 88. Sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams,... 89. 28.... 90. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvieno privataus juridinio... 91. 29.... 92. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Opsta“ yra... 93. 30.... 94. Iš nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad UAB „Opsta“ finansiniai... 95. 31.... 96. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes,... 97. 32.... 98. Pripažinus sandorį tariamu, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio... 99. 33.... 100. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pripažinus nuo jų sudarymo... 101. 34.... 102. Ieškovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. reikalavimas dėl... 103. 35.... 104. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos... 105. 36.... 106. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti... 107. 37.... 108. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 109. 38.... 110. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 807,50 Eur išlaidų už... 111. 39.... 112. Ieškovas BUAB „Opsta“ nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas CPK 83... 113. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 114. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d.... 115. Pripažinti 2013 m. rugpjūčio 13 d. tarp UAB „Opsta“ ir M. N. sudarytą... 116. Pripažinti 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ kasos išlaidų orderį... 117. Taikyti vienašalę restituciją. Priteisti iš atsakovo M. N. ieškovo BUAB... 118. Priteisti iš atsakovo M. N. ieškovo BUAB „Opsta“ naudai 807,50 Eur... 119. Priteisti iš atsakovo M. N. 52 Eur žyminio mokesčio ir 5,58 Eur... 120. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo...