Byla e2A-565-180/2018
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5436-340/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. A39-1020/17(3.10.15-UK) dalį dėl I ir VI pirkimo objekto dalių, kuriose UAB „Ecoservice“ pripažintas laimėtoju, ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti UAB „Ecoservice“ pasiūlymus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę.
  1. Ieškinys yra grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė viešojo pirkimo būdu perka mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugas (pirkimo Nr. 185285, toliau – Pirkimas). Atsakovės 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. A39-1020/17(3.10.15-UK) buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir Pirkimo dalių laimėtojai: I pirkimo objekto dalies (Verkiai – Žirmūnai) – UAB „Ecoservice“, kurio bendra pasiūlymo kaina 7-riems metams 4 375 033,39 Eur su PVM; II pirkimo objekto dalies (Antakalnis – Naujoji Vilnia) – UAB „Ecoservice“, kurio bendra pasiūlymo kaina 7-riems metams 3 358 190,77 Eur su PVM; III pirkimo objekto dalies (Naujininkai – Paneriai) – UAB „Ekonovus“, kurio bendra pasiūlymo kaina 7-riems metams 3 047 061,22 Eur su PVM; IV pirkimo objekto dalies (Pašilaičiai – Lazdynai) – UAB „Ecoservice“, kurio bendra pasiūlymo kaina 7-riems metams 5 114 673,34 Eur su PVM; V pirkimo objekto dalies (Centras) – UAB „VSA Vilnius“, kurio bendra pasiūlymo kaina 7-reims metams 5 848 369,66 Eur su PVM; VI pirkimo objekto dalies (Buityje susidarančių didelių gabaritų, statybos ir griovimo, tekstilės ir pavojingų atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos) – UAB „Ecoservice“, kurio bendra pasiūlymo kaina 7-riems metams 1 348 533,41 Eur su PVM.
    1. Ieškovės UAB „VSA Vilnius“ 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikta pretenzija dėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. A39-1020 dalies – dėl I ir VI Pirkimo objekto dalių, kuriose UAB „Ecoservice“ pasiūlymai pripažinti laimėtoju, atmesta 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. A39-1060/17(3.10.15-UK8).
    1. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Ecoservice“ pasiūlymai turėjo būti atmesti remiantis Pirkimo sąlygų 11.7 punktu, kuriame įtvirtintas draudimas dalyvauti Pirkime dėl rimto profesinio pažeidimo, t. y. dėl to, kad paminėtos bendrovės atžvilgiu yra priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas dėl Konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo – draudžiamo susitarimo sudarymo, dalyvaujant 2015 metų UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ organizuotame viešajame mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų pirkime.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  1. Ginčui spręsti teismas taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio, 33 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio, 93 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, vadovavosi perkančiosios organizacijos (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintomis 2017 m kovo 30 d. atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 185285) pirkimo sąlygomis bei teismų praktika, suformuota viešųjų pirkimų bylose.
  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. UAB „Ecoservice“ skunde prašė pakeisti Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2.2 punktą, sumažinant jai paskirtos baudos dydį ar nuo jos atleisti. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu UAB „Ecoservice“ skundą atmetė. Šis sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka.
  1. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad trečiojo asmens UAB „Ecoservice“ pasiūlymas Pirkimo I ir VI dalyse turėjo būti atmestas, remiantis Pirkimo sąlygų 11.7 punkte įtvirtinta draudimo dalyvauti Pirkime sąlyga – dėl rimto profesinio pažeidimo padarymo. Teismas sprendė, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl Pirkimo sąlygų 11.7 punkto aiškinimo. Pagal ieškovės pateiktą šio punkto aiškinimą, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas savaime vertinamas kaip rimtas profesinis pažeidimas, jeigu tokį pažeidimą galima įrodyti bet kokiomis teisinėmis priemonėmis.
  1. Teismas pripažino, kad perkančioji organizacija turėjo teisę nenustatyti Pirkimo sąlygose negatyvaus pobūdžio reikalavimų, atitinkančių VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, arba numatyti siauresnę tokių reikalavimų apimtį, atitinkamai šios sąlygos turinio aiškinimas priklauso nuo perkančiosios organizacijos tikrosios valios.
  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė Pirkimo sąlygų 11.7 punkte nurodytą kvalifikacinę sąlygą aiškina plečiamai. Paminėtame punkte įtvirtinta aiški ir nedviprasmiška sąlyga, nustatanti, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas pagal nurodytą Pirkimo sąlygą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatymo numatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3-ji metai, t. y. rimtu profesiniu pažeidimu laikomas tik toks Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, už kurį skirta ekonominė sankcija, sprendimas įsiteisėjęs ir nuo įsiteisėjimo momento praėjo mažiau nei 3-ji metai.
  1. Kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) nenumato dalinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 98 str.), teismas sprendė, kad procesinio sprendimo įsiteisėjimas nepriklauso nuo to, kad tiekėjas, paduodamas skundą dėl Konkurencijos tarnybos nutarimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalies, neginčijo kitos šių procesinių dokumentų dalies; procesinio sprendimo įsiteisėjimas nepriklauso nuo apelianto sutikimo ar nesutikimo su skundžiamo procesinio sprendimo dalimi ar motyvais. Ieškovės teiginys, kad trečiasis asmuo, paduodamas skundą ir apeliacinį skundą tik dėl ekonominės sankcijos, tokiais veiksmais pripažino Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymo faktą, neturi teisinės reikšmės ieškovės argumentų kontekste.
  1. Teismas sprendė, kad Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 2S-16(2016), kuriuo trečiais asmuo UAB „Ecoservice“ buvo nubaustas pinigine bauda už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje numatytą pažeidimą, ginčo sprendimo priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs, dėl ko paminėto tiekėjo kvalifikacija atitiko Pirkimo sąlygų 11.7 punkto reikalavimą.
  1. Teismas sutiko su atsakovės pateiktų Prikimo sąlygų aiškinimu, kad pagal Pirkimo sąlygų 11.7 p. rimtu profesiniu pažeidimu laikomas ne bet koks Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, bet tik toks, už kurį buvo skirta ekonominę sankciją ir sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsiteisėjo. Ginčo, kad dėl ekonominės sankcijos (baudos) skyrimo UAB „Ecoservice“ padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui ir galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas, byloje nėra; galimybės įrodinėti rimto procesinio pažeidimo padarymą (nagrinėjamoje byloje – Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo padarymą) kitokiomis teisėtomis priemonėmis Pirkimo sąlygų 11.7 punktas nenustato.
  1. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų prieštaravimo 2014 m. vasario 26 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, nurodydamas, kad Direktyvoje 2014/24 nėra imperatyvaus įpareigojimo perkančiosios organizacijoms nustatyti ir taikyti tiekėjams griežtą negatyvaus pobūdžio kvalifikacinį reikalavimą. Tai palikta nustatyti perkančiosioms organizacijoms savarankiškai. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų sudaręs su kitais tiekėjais susitarimus, nukreiptus į nesąžiningą konkurenciją ginčo pirkime, t. y. ieškovės samprotavimai neturi nieko bendro su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.
  1. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl Lietuvos apeliacinio teismo VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo, suformuluoto civilinėje byloje Nr. e2A-299-302/2017, taikymo nagrinėjamoje byloje, nes paminimoje byloje nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, dėl ko VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimas išnagrinėtoje byloje nėra aktualus nagrinėjama ginčui. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas, o aplinkybė, kad galutinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis įsiteisėjo po pasiūlymo atmetimo, buvo įvertinta kaip nereikšminga, nes ieškovės pasiūlymas buvo atmestas pažeidimo faktą įrodinėjant kitais įrodymais, o ne tiesiogiai LVAT nutartimi. Teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje negatyvaus pobūdžio sąlyga buvo suformuluota kaip tiekėjo pareiga deklaruoti, kad jis nedalyvauja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje nurodytose susitarimuose, pažeidžiančiuose VPĮ 3 straipsnyje numatytus principus, t. y. negatyvaus pobūdžio Pirkimo sąlyga nebuvo siejama su ekonominės sankcijos skyrimu ir tokio sprendimo įsiteisėjimu.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliantė UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirkimo sąlygų 11.7 punktas yra analogiškas VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktui, kuriame yra nustatytas draudimas dalyvauti viešajame pirkime. Nagrinėjamoje byloje nėra aktuali subjektyvi perkančiosios organizacijos ginčo sąlygos „suvokimo pusė“, nes vienintelė reikšmė turinio prasme yra VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmė. Perkančioji organizacija neturi teisės siaurinti ar platinti šios sąlygos turinio. Perkančiosios organizacijos „valia“ pasireiškia tiek, perkančiajai organizacijai suteikiama teisė įtvirtinti ar neįtvirtinti VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto draudimo dalyvauti viešajame pirkime sąlygą.
    2. Konkurencijos tarybos nutarimo neapskųstas rezoliucinės dalies punktas (dalis) gali įgyti res judicata galią. Pirmosios instancijos teismas dėl galimybės įsigalioti Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies konkrečiam punktui (daliai), nurodė netinkamą ABTĮ 98 straipsnį, reglamentuojanti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų įsigaliojimo momentą. Konkurencijos tarybos priimtų nutarimų įsigaliojimą reglamentuoja Konkurencijos įstatymo 33 straipsnis, kuriame nėra jokios nuostatos, leidžiančios daryti bent menkiausią išvadą, kad Konkurencijos tarybos nutarimas negali būti apskųstas tik dalyje arba, kad negali įgyti res judicata galios dėl konkrečios nutarimo rezoliucinės dalies. Skundžiamame sprendime nurodytas ABTĮ 98 straipsnis nėra aktualus nagrinėjamam ginčui, nes egzistuoja neapskųstas Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas. Teisinė kvalifikacija dėl UAB „Ecoservice“ draudžiamo susitarimo padarymo kitame viešajame pirkime baigėsi Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio pagrindu, t. y. neapskundus Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto teismine tvarka.
    3. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas analizavo Pirkimo sąlygų 11.7 punktą, tačiau neatsižvelgė į apeliantės (ieškovės) nurodytus argumentus dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Pirkimo sąlygų 11.7 punktą) aiškinančią teismų praktiką, viešųjų pirkimų principus ir tikslus, neatliko teisinio - loginio normų aiškinimo.
    4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendime byloje Forposta ir ABC Direct Contact, C-465/11 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-299-302/2017 pateiktais išaiškinimais. Šiuose teismų sprendimuose pateikiami VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto išaiškinimai, kurie patvirtina, kad rimtą profesinį pažeidimą galima įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis ir nereikalaujama įsiteisėjusio valstybės institucijos ar teismo sprendimo skirti ekonominę sankciją.
    5. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto normos visapusiškai, neanalizavo normos turinio ir konstrukcijos. Teismų praktikoje yra naudojami šie aiškinimo metodai – sisteminis, bendrųjų teisės principų, loginis, precedentų, lyginamasis ir kt. Byloje privalu vadovautis ir teisinės logikos dėsniais. Apeliantės teigimu, jeigu VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (atitinkamai Pirkimo sąlygų 11.7 punktą) būtų galima taikyti tik esant res judicata galią turinčiam valstybės institucijos ar teismo sprendimui dėl ekonominės sankcijos paskyrimo, tuomet normos konstrukcija „gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis“ netektų absoliučiai jokios teisinės reikšmės.
  2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovės kiti teismui pateikti procesiniai dokumentai (atsiliepimas į ieškinį; triplikas). Atsakovė atsiliepime į skundą remiasi pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pateiktais motyvais.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliaciniame skunde iš esmės yra pateikiami visi argumentai, kurie jau buvo naudoti procese pirmos instancijos teisme ir nepateikiamas nė vienas naujas pagrįstas argumentas, kuris galėtų patvirtinti, jog skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas pažeidus materialinės ir (ar) proceso teisės normas (CPK 329, 330 str.). Vien subjektyvi bei tinkamai nepagrįsta apeliantės nuomonė, kad skundžiamas teismo sprendimas būtų panaikintas, o ieškinys patenkintas, nėra tinkamas pagrindas teismo sprendimo pakeitimui ar panaikinimui.
    2. Apeliaciniame skunde laikomasi nepagrįstos pozicijos, kad atsakovė privalėjo atmesti UAB „Ecoservice“ pasiūlymą, nes UAB „Ecoservice“ neva yra padariusi „rimtą profesinį pažeidimą“ (KĮ 5 str. pažeidimą), kurį atsakovė gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad, norint pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo už „rimtą profesinį pažeidimą“ (KĮ 5 str. pažeidimą), nei Pirkimo sąlygų 11.7 punktas, nei VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas nereikalauja, kad tiekėjo atžvilgiu būtų priimtas res judicata galią turintis sprendimas paskirti ekonominę sankciją už KĮ 5 straipsnio pažeidimą. Toks apeliantės pateikiamas VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei Pirkimo sąlygų 11.7 punkto aiškinimas prieštarauja minėtų normų turiniui, teismų praktikai, Viešųjų pirkimų tarnybos bei Konkurencijos tarybos pozicijoms.
    3. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs ne su bet kokiu tiekėjų tariamai padarytu „rimtu profesiniu pažeidimu“, kurį būtų galima įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonės, bet su konkrečiu ir specifiniu pažeidimu, t. y. KĮ 5 straipsnio pažeidimu. „Rimtas profesinis pažeidimas“, už kurį tiekėjas galėtų būtų šalinamas iš viešojo pirkimo, gali būti įrodomas ne bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, o tik konkrečiomis priemonėmis, kurios yra aiškiai nurodytos tiek Pirkimo sąlygų 11.7 punkte, tiek VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
    4. Šiuo atveju neegzistuoja sprendimas paskirti ekonominę sankciją UAB „Ecoservice“, kuris būtų įsiteisėjęs. Tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-5060-822/2017 patvirtina, kad nutarimas, kuriuo paskirta ekonominė sankcija UAB „Ecoservice“, yra apskųstas ir neįsiteisėjęs.
    5. Apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-299-302/2017, tačiau šioje byloje nors ir buvo nagrinėti klausimai, susiję su „rimtu profesiniu pažeidimu“, kuris pasireiškė KĮ 5 straipsnio pažeidimu, tačiau šios bylos esminės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Minimos bylos atveju sprendimas paskirti ekonominę sankciją už KĮ pažeidimą įsiteisėjo viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju įsiteisėjusio sprendimo paskirti ekonominę sankciją UAB „Ecoservice“ už KĮ pažeidimą nėra.
    6. Apeliantės cituojamoje Forposta byloje buvo nagrinėjamos perkančiosios organizacijos teisės ne Konkurencijos įstatymo pažeidimo aspektu, o situacija, kai pati perkančioji organizacija nutraukia sutartį su teikėju dėl tiekėjo kaltės. Tai reiškia, kad Forposta byla negalima remtis kaip prejudicinę reikšmę turinčiu sprendimu, kadangi nurodytoje byloje analizuojama iš esmės skirtinga teisinė situacija, nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Forposta byloje pateikti teisės aiškinimai nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, nes teismo sprendimas šioje byloje buvo priimtas esant visiškai kitokioms faktinėms aplinkybėms.
    7. Skunde aptariama Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 1 d. direktyva 2004/18/EB nagrinėjamu atveju negali būti taikoma tiesiogiai. Direktyvos yra privalomos kiekvienai valstybei narei dėl rezultato, tačiau jos nėra tiesiogiai taikomos. Bylos šalys direktyvomis negali tiesiogiai remtis teisminiuose ginčuose. Direktyvomis galima remtis tiesiogiai prieš valstybę tik tuo atveju, jei netinkamai ar ne laiku perkelta direktyvos nuostata yra pakankamai aiški, tiksli ir besąlyginė. Nagrinėjamu atveju nėra tenkinama nė viena iš nurodytų sąlygų, kuriai esant Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 1 d. direktyva 2004/18/EB galėtų būti taikoma tiesiogiai. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 1 d. direktyva 2004/18/EB į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą yra perkelta laiku ir tinkamai.
    8. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų 57 straipsnio 6 dalis numato, kad esant „rimtam profesiniam pažeidimui“ tiekėjas gali pateikti įrodymus, jog ėmėsi pakankamų priemonių, kad įrodytų savo patikimumą, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti iš pirkimo dėl įvykdyto profesinio pažeidimo. Tokiu atveju tiekėjas nėra ir neturi būti šalinamas ir viešojo pirkimo procedūrų, net ir esant „rimtam profesiniam pažeidimui“. Teisės aktuose nustatyta perkančiosios organizacijos teisė pašalinti tiekėją iš pirkimo už padarytą „rimtą profesinį pažeidimą“ nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip pareiga esant „rimtam profesiniam pažeidimui“ visais atvejais pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo procedūrų. Perkančiajai organizacijai nustačius, kad egzistuoja „rimtas profesinis pažeidimas“, tiekėjui turi būti sudarytos sąlygos įrodyti savo patikimumą ir išlikti viešojo pirkimo procedūrose.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.).

6Faktinės bylos aplinkybės

  1. 2017 m. kovo 30 d. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą atvirojo konkurso būdu „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 185285). Pirkimo dalykas susideda iš 6-ių dalių. Perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. A39-1020/17(3.10.15-UK) nustatė pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtojus kiekvienoje iš 6-ių pirkimo dalių. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė pretenziją, prašydama panaikinti 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilių nustatymo dalį, dėl I (Verkiai – Žirmūnai) ir VI (Buityje susidarančių didelių gabaritų, statybos ir griovimo, tekstilės ir pavojingų atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugo) pirkimo objekto dalių, kuriose UAB „Ecoservice“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėtoju ir atmesti UAB „Ecoservice“ pasiūlymus pirkimo objekto I ir VI dalyse vadovaujantis pirkimo sąlygų 11.7 bei 47.1 punktais. 2017 m. rugsėjo 14 d. perkančiosios organizacijos sprendimu Nr. A39-1060/17(3.10.15-UK8) pretenzija buvo atmesta kaip nepagrįsta.
  2. Ieškovė įrodinėja, kad trečiojo asmens UAB „Ecoservice“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 11.7 punkto reikalavimo ir turėjo būti atmestas remiantis pirkimų sąlygų 47.1 punktu. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio, o apeliaciniame skunde nėra nurodomi materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir kiti apeliantės procesiniai dokumentai.

7Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

  1. Atsakovės parengtų Pirkimo sąlygų 11.7 punkto turinys yra analogiškas VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl Pirkimo sąlygų 11.7 punkto aiškinimo ir taikymo, vertinant ar teismui apskųstas Konkurencijos tarybos nutarimas sudaro pagrindą vertinti tiekėjus kaip padariusius rimtą profesinį pažeidimą VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme.
  2. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-16(2016) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugoms pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“. Nutarime nurodyta, kad UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“, dalyvaudamos 2015 m. UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ organizuotame viešame mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų pirkime, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir sudarė draudžiamą susitarimą.
  3. Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimą UAB „Ecoservice“ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. UAB „Ecoservice“ prašė teismo sumažinti paskirtos baudos dydį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu UAB „Ecoservice“ skundą atmetė, tačiau dėl šio sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas apeliacinis skundas. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, UAB „Ecoservice“ apeliacinis skundas nėra išnagrinėtas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas neįsiteisėjęs.
  4. Apeliantės teigimu, Konkurencijos tarybos nutarimo dalis, kuria UAB „Ecoservice“ pripažinta padariusi KĮ 5 straipsnio pažeidimą, yra įsiteisėjusi, nes UAB „Ecoservice“ šios dalies teisme neginčijo, o ginčijamas tik nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas, kuriuo UAB „Ecoservice“ yra paskirta bauda, dėl ko UAB „Ecoservice“ turėjo būti pašalinta iš konkurso, kaip neatitinkanti Pirkimo sąlygų 11.7 punkto reikalavimų.
  5. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis; šiame punkte vartojama sąvoka „rimtas profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai; jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai; jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3-ji metai.
  6. VPĮ 33 straipsnio nuostatose įtvirtintos sąlygos, ribojančios ar draudžiančios tiekėjų dalyvavimą pirkime. Šios negatyvaus pobūdžio sąlygos, nors ir tiesiogiai nesusijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai perkančiosioms organizacijoms padeda įsitikinti dalyvių patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes. VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tiekėjų dalyvavimą ribojančios nuostatos taikytinos dispozityviai, t. y. tiek valstybės narės, įgyvendinančios Europos Sąjungos teisę nacionaliniame reguliavime, tiek perkančiosios organizacijos konkrečiame pirkime gali, bet neprivalo šias neigiamo pobūdžio sąlygas įtvirtinti ar nustatyti (Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimas sujungtose bylose La Cascina bei kt., C-226/04 ir C-228/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015).
  7. Jei perkančioji organizacija nusprendžia VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas tiekėjų dalyvavimą ribojančias nuostatas įtvirtinti pirkimo sąlygose, jomis būtina vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas VPĮ 33 straipsnio nuostatų išimtinumas, draudimas plėsti baigtinį neigiamo pobūdžio sąlygų, susijusių su ūkio subjektų profesinėmis savybėmis, sąrašą. Išimtinės nuostatos turi būti aiškinamos siaurai, pirmiausiai atsižvelgiant į jų lingvistinę išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016 ir joje nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
  8. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija turėjo teisę nenustatyti Pirkimo sąlygose negatyvaus pobūdžio reikalavimus, atitinkančių VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, arba numatyti siauresnę tokių reikalavimų apimtį.
  9. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte aiškiai nurodyta, kad jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3-ji metai. Atsižvelgiant į šios normos lingvistinę išraišką, rimto profesinio pažeidimo nepadarymas siejamas su reikalavimu neturėti galiojančios ekonominės sankcijos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą.
  10. Kasacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įstatymų leidėjas imperatyviai yra nustatęs, kad teisinius padarinius (apribojimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) sukelia tik ekonominės sankcijos už konkurencijos teisės aktų pažeidimus, paskirtos įsiteisėjusiais institucijų sprendimais, t. y. tik tokiais sprendimais, kurie turi res judicata galią (yra privalomi vykdyti bei nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų). Konkurencijos tarybos nutarimas negali būti pripažintas įgijusiu res judicata galią tol, kol teisme nebus baigta nagrinėti atitinkama administracinė byla ir dėl pareiškėjo negalės būti taikomos ir sąlygos, draudžiančios ir ribojančios jo teises dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
  11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad „rimtu profesiniu pažeidimu“ pagal KĮ 5 straipsnio nuostatas yra laikomas ne bet koks pažeidimas, o tik toks pažeidimas, už kurį paskirta ekonominė sankcija, sprendimas įsiteisėjęs ir nuo įsiteisėjimo momento praėjo mažiau nei 3-ji metai.
  12. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamoje byloje pateiktą aktualią Teisingumo Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų jurisprudenciją (Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Forposta ir ABC Direct Contact, C-465/11; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-299-302/2017). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, nes jos (apeliantės) pateikta Lietuvos apeliacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktika nepatvirtina, kad „rimtam profesiniam pažeidimui“, susijusiam su KĮ 5 straipsnio pažeidimu, nėra būtinas Konkurencijos tarybos nutarimo paskirti sankciją įsiteisėjimas.
  13. Apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-299-302/2017 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių, t. y. jų ratio decidendi nesutampa. Aptariamoje byloje sprendimas paskirti ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimą įsiteisėjo viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu. Be to, minėto pirkimo sąlygose buvo numatyta visiškai kitokia sąlyga – perkančioji organizacija numatė, kad tiekėjas bus laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą, jeigu jis dalyvaus draudžiamuosiuose susitarimuose, nesiejant pažeidimo su institucijų sprendimų įsiteisėjimais. Atitinkamai teismas nurodė, jog perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu tiekėjo dalyvavimą draudžiamuosiuose susitarimuose galėjo įrodinėti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
  14. Nurodytame Teisingumo Teismo išaiškinime pažymėta, kad „sunkaus“ „profesinio“ „nusižengimo“ sąvokos gali būti patikslintos ir išaiškintos nacionalinėje teisėje. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos įstatymu leidėjas nurodytą sąvoką susiejo su galiojančia ekonomine sankcija už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, todėl tik tokios sankcijos galiojimas, kaip minėta, sukelia tiekėjui teisines pasekmes.
  15. Apeliantė skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino skundžiamų prikimo sąlygų teisėtumą, pažeidžiant VPĮ nuostatas, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).
  16. Įvertinus pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, ar pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantė UAB „VSA Vilnius“ nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.
  17. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), tinkamai aiškino VPĮ nuostatas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
  18. Dėl esminių skundo ir atsiliepimo į jį argumentų pasisakyta. Kiti – teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės UAB „VSA Vilnius“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).
  2. Trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ pateikė prašymą dėl 4 452,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus ieškovės UAB „VSA Vilnius“ apeliacinio skundo, trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (sąskaitos už teisines paslaugas, banko sąskaitos išrašai, suteiktų paslaugų ataskaitos) įrodo, kad trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ nagrinėjamoje byloje patyrė 4 452,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pagal pateiktus įrodymus UAB „Ecoservice“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 440 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Kitos teismui pateiktos išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. UAB „Ecoservice“ apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius, todėl trečiajam asmeniui UAB „Ecoservice“ priteistina bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina, priteisiant jam iš apeliantės UAB „VSA Vilnius“ 1 090,31 Eur (CPK 98 str.).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ (j. a. k. 220074960) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“ (j. a. k. 123044722) 1 090,31 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų ir trisdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai